Kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją?

Įvadas

Kai klientai klausia, kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją, aš pirmiausia klausiu ne „kas telpa“, o „kas tai yra, kiek sveria ir kaip supakuota“. Lietuva ir Vokietija yra ES, tad muitinės paprastai nėra, bet tai nereiškia, kad galima krauti viską į vieną krūvą. Per 20+ metų mačiau nuo dėžių su drabužiais iki keistų verslo krovinių, kurie atrodė paprasti, kol neatidarėme dokumentų. Žemiau rašau tiesiai, kaip aiškinu klientams telefonu.

DUK apie tai, kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją

Kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją be didelių problemų?

Be didelių problemų dažniausiai keliauja drabužiai, avalynė, knygos, indai, mažoji buitinė technika, dokumentai, asmeninės dėžės, baldai, dviračiai, sporto inventorius ir įprasti verslo pavyzdžiai. Svarbiausia – daiktas turi būti legalus, saugus ir tinkamai supakuotas. Jei iš Kauno vežate spintą į Hamburgą, tai viena. Jei iš Vilniaus siunčiate chemines medžiagas be etiketės, jau visai kita istorija.

Ar galima siųsti baldus, čiužinius ir buitinę techniką?

Baldus, čiužinius ir buitinius prietaisus vežame nuolat, tik be romantikos: čiužinį reikia į maišą, stalą į kampuotes, techniką geriausia originalioje dėžėje. Sena skalbimo mašina be transportavimo varžtų gali pati save išardyti kelio viduryje, patikėkit. Jei baldas išardomas, geriau išardyti prieš pakrovimą. Taip sutaupote vietos ir nervų, ypač kai kelias eina per Lenkiją.

Ką daryti su knygomis, drabužiais ir indais?

Knygas dėkite į mažas dėžes, nes didelė knygų dėžė tampa akmeniu. Drabužius galima dėžėse ar vakuuminiuose maišuose, tik drėgni jie niekaip nekeliauja. Indus reikia sukti į popierių, tarpus užpildyti, o sunkias lėkštes statyti vertikaliai. Atrodo smulkmena, bet būtent čia daugelis pasigauna pirmus įbrėžimus ir tada sako, kad „vežėjai viską gadina“. Ne visada taip.

Ar tinka siuntiniai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar mažesnių miestų?

Tinka iš visur: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų, Kalvarijos. Mažuose miestuose kartais sunkiau suderinti laiką, nes vairuotojui reikia atvažiuoti papildomai, bet tai nėra problema. Reikia tik nesakyti „čia visai šalia sienos“, kai iki sienos dar 40 kilometrų miško keliu. Mes tai matėme.

Ar galima vežti asmeninius daiktus, jei dar gyvenu Lietuvoje?

Galima. Nebūtina būti jau išsikrausčiusiam, kad siųstumėte drabužius, knygas, baldus ar buities daiktus į Vokietiją. Tik reikia aiškiai pasakyti, ar tai asmeninis perkraustymas, ar komercinis siuntimas. Skamba panašiai, bet dokumentuose ir draudime skirtumas gali būti didelis. Jei daiktai dar jūsų, bet keliauja draugui į Berlyną, tai jau reikia tvarkingai pažymėti.

Kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją, jei tai asmeniniai daiktai?

Asmeniniai daiktai – tai jūsų drabužiai, knygos, indai, baldai, asmeninė technika, nuotraukos, sporto inventorius, vaikų daiktai, kartais net dviračiai. Jei kraustotės, gerai turėti inventorizacijos sąrašą. Ne dėl biurokratijos manijos, o dėl draudimo. Kai dėžė dings, sąrašas labai padeda. Ir prašau, dokumentus rašykite normaliai, ne „skudurai, 3 vnt.“

DUK apie tai, kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją, kai reikia dokumentų

Ar galima vežti alkoholį, cigaretes ar dovanas?

Alkoholį ir cigaretes galima vežti asmeniniam naudojimui, bet ribos ir mokesčiai nėra mano mėgstamiausia tema, nes taisyklės kartais keičiasi. Jei vežate kelias butelius draugui – viena. Jei vežate 20 dėžių „dovanoms“ – tai jau ne dovana, o prekyba. Tada reikia dokumentų, akcizų ir galvos. Geriau prieš tokį krovinį pasitikrinti oficialiai.

Ką daryti su vaistais ir medicinos priemonėmis?

Vaistus vežkite tik asmeniniam naudojimui, geriausia originaliose pakuotėse ir su receptu, jei jis yra. Medicinos prietaisai, pvz., nešiojamas deguonies aparatas ar invalido vežimėlis, dažniausiai nėra problema, bet reikia apsaugoti nuo smūgių. Su stipriais vaistais neeksperimentuokite. Aš ne gydytojas ir ne muitininkas, todėl čia geriau turėti rašytinį patvirtinimą, negu aiškintis kelio viduryje.

Ar galima siųsti maistą, mėsą, pieno produktus?

ES viduje asmeniniam naudojimui maistas paprastai keliauja lengviau, bet vis tiek reikia žiūrėti, iš kur jis atkeliavo. Jei iš Lietuvos pirkote sūrį ar dešrą draugams Frankfurte, dažniausiai viskas aišku. Jei produktai atvežti iš trečiosios šalies, jau prasideda apribojimai. Komerciniam maistui reikia dokumentų, temperatūros režimo ir švarios grandinės. Ne viskas, kas telpa į dėžę, turi keliauti.

Ar tinka kvepalai, dažai, purškalai, baterijos?

Čia atsargiai. Kvepalai, dažai, purškalai, kai kurios baterijos, ličio elementai, aerosoliai ir tirpikliai gali būti laikomi pavojingu kroviniu. Ne todėl, kad kas nors nori sugadinti dieną, o todėl, kad krovininėje gali būti karšta, drėgna ir kratyti. Jei etiketės neaiškios, geriau klausti prieš pakrovimą. Kartais klientas sako „tik vienas balionėlis“, o tas balionėlis turi daugiau problemų nei visa sofa.

Kurių siuntinių geriausiai neimti, nors klientas labai prašo?

Geriausiai neimti ginklų, šaudmenų, narkotinių medžiagų, neaiškių skysčių, atvirų chemikalų, fejerverkų, dujų balionų ir visko, kas kvepia „gal praleis“. Žinau, kad kartais žmonės prašo labai gražiai, bet transportas nėra vieta rizikai. Buvo atvejų, kai dėl vieno neaiškaus kanistro vėluodavo visas krovinys. Tai nepatogu visiems, ypač tiems, kurių daiktai šalia.

Ar yra pavojingų krovinių, kuriems reikia ADR?

Taip, pavojingi kroviniai gali reikalauti ADR sąlygų, specialaus žymėjimo, pakuočių, dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Dažniausiai tai dažai, lakai, tirpikliai, kai kurie valikliai, dujos, baterijos, aerosoliai. Jei klientas sako „bet tai tik buitinė chemija“, aš vis tiek prašau SDS lapo. Ne iš piktumo. Tiesiog popierius kartais gelbsti geriau nei stora dėžė.

DUK apie pakavimą, dokumentus ir draudimą siuntiniams į Vokietiją

Kokios pakuotės reikia dėžėms, baldams ir technikai?

Dėžės turi būti tvirtos, lipdukai matomi, kampai apsaugoti. Baldus reikia plėvelės, kampuočių, kartais išmontuoti. Techniką geriausia vežti originalioje pakuotėje; jei jos nėra, reikia daug apsaugos ir aiškaus įrašo, kad rizika didesnė. Pakuodami viską reikia daryti tvarkingai, kitaip vėliau gaunasi netvarka ir nervai. (tiksliau – ne pakuoti, o tvirtinti.)

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Asmeniniam perkraustymui labai rekomenduoju. Sąraše rašykite: dėžė 1 – virtuvė, indai; dėžė 2 – drabužiai; baldas – spinta. Verslo kroviniui inventorizacija praktiškai būtina. Ji padeda draudimui, gavėjui ir vairuotojui. Jei Vokietijoje gavėjas tikrina 47 dėžes be sąrašo, iškrovimas virsta chaotišku spektakliu. O tada visi pavargę, visi kalti, niekas nelaimingas.

Ką rašyti CMR, sąskaitoje ar pakuočių etiketėse?

CMR turi atspindėti, kas vežama, kiek vietų, svorį, siuntėją, gavėją, pakrovimo ir iškrovimo vietą. Sąskaitoje ar proforma turi sutapti prekės aprašymas. Etiketėse – dėžės numeris, kambarys, gavėjas, kontaktas. Jei rašote „daiktai“ ant visko, tai nepadeda niekam. Yra įmonių, kurios taip ir daro, tada po savaitės visi ieško tos vienintelės dėžės su dokumentais.

Ar verta pirkti krovinio draudimą?

Mano nuomonė trumpa: verta, ypač kai vežate baldus, techniką ar didesnius asmeninius daiktus. Standartinė vežėjo atsakomybė ne visada padengia tai, ką žmonės įsivaizduoja. Draudimas nėra stebuklingas pinigas už kiekvieną įbrėžimą, bet jis duoda rėmus. Jei daiktas brangus emocine prasme, popierius nepadės, bet bent finansinė dalis bus aiškesnė.

Kas atsako, jei daiktas įbrėžiamas ar dėžė pradingsta?

Atsakomybė priklauso nuo sutarties, draudimo, pakavimo ir to, ar žala matoma perdavimo metu. Todėl reikia pasirašant tikrinti, fotografuoti, rašyti pastabas. Jei Vokietijoje iškraunate ir sakote „viskas gerai“, o po trijų dienų randate įbrėžimą, bus sunkiau. Tai nepatogu sakyti, bet taip yra. Vežėjai ne visada kalti, bet klientai ne visada teisūs.

Ar galima derinti asmeninius daiktus su verslo kroviniais?

Galima, bet atsargiai. Jei viename reise keliauja jūsų lova ir parduotuvės prekės, dokumentai turi būti švarūs. Asmeniniai daiktai ir komercinės siuntos neturi virsti koše. Buvo atvejis, kai klientas įdėjo į baldų dėžę elektronikos prekes pardavimui. Gavėjas laukė spintos, o dokumentiniai klausimai atsirado dėl sąskaitų. Tokių istorijų geriau vengti.

DUK apie kainas, terminus ir realius atvejus

Kiek kainuoja siuntinio gabenimas į Vokietiją?

Mažos siuntos gali kainuoti nuo 80–180 eurų, didesnės dėžės ar baldai – 200–600 eurų, paletės dažnai 250–900 eurų. Dalinis krovinys į Berlyną, Hamburgą ar Kelno regioną gali būti 500–1500 eurų, o pilnas mikroautobusas ar sunkvežimis brangesnis. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, prieigos, pakavimo ir to, ar reikia keltuvo. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra tikras pasiūlymas.

Kiek trunka kelias į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar Kelno regioną?

Į Berlyną nuo Lietuvos sienos galima nuvažiuoti greitai, kartais per dieną, bet su pakrovimu ir iškrovimu realiai planuokite 2–4 dienas. Į Hamburgą dažnai 3–5 dienas, į Miuncheną ar pietų Vokietiją 4–7 dienas. Jei krovinys dalinis ir laukia užpildymo, terminas gali būti ilgesnis. Vokietijoje atstumas nėra vienintelė bėda; adresas, eismas ir iškrovimo langas irgi svarbūs. Beje, kava Vokietijoje nervų nekompensuos.

Ar mikroautobusas tinka didesniam siuntiniui?

Tinka, jei tūris ir svoris nekabina ribų. Daugelis mikroautobusų turi apie 10–17 m³, o naudingoji apkrova dažnai 1–1,5 tonos. Jei vežate kelias dėžes, dviratį ir vieną sofą, puiku. Jei vežate buto turinį su spintomis, čiužiniais ir skalbimo mašina, jau gali būti per ankšta. Kartais klientas mano, kad mikroautobusas didesnis, negu yra.

Kaip elgtis, kai Vokietijoje nėra žmogaus priėmimui?

Gavėjas arba įgaliotas asmuo turi būti pasiekiamas. Jei niekas neatidaro, vairuotojas negali palikti baldų ant šaligatvio, ypač Hamburge ar Frankfurte. Galima derinti saugomą aikštelę, sandėlį arba pakartotinį pristatymą, bet tai kainuoja. Geriau prieš išvykstant turėti telefono numerį, kodą prie durų, parkavimo leidimą ir planą B. Be plano B Vokietijoje greitai gaunasi brangu.

Koks buvo realus atvejis, kai siuntinys neatrodė paprastas?

Vienas klientas iš Kauno siuntė į Dortmundą „tik kelias dėžes ir seną komodą“. Dėžės buvo sunkios kaip plytos, komoda neišardoma, o Vokietijoje įvažiavimas į kiemą užblokuotas. Reikėjo nešti per kiemą, laukti nuorodos dėl sustojimo ir dar kartą skambinti gavėjui. Toks siuntinys nėra didelis, bet gali būti sunkesnis už normalų krovinį. Tokios istorijos baigiasi haotiskai.

Ką pirmiausia patartumėte prieš užsakant pervežimą?

Pirmiausia surašykite, kas keliauja: kiek dėžių, kokie baldai, svoris, matmenys, ar reikia pakavimo, ar yra lifto, ar Vokietijoje yra parkavimo vieta. Atsiųskite nuotraukas. Nesakykite „daug maž“, nes man „daug“ ir jūsų „daug“ gali skirtis dvigubai. Jei norite normalaus termino ir kainos, pradėkite ne nuo klausimo „kada pigiausia“, o nuo tikrų duomenų.

Išvada

Taigi, klausimas, kokius siuntinius galima vežti iš Lietuvos į Vokietiją, nėra tik apie tai, kas fiziškai telpa į automobilį. Dažniausiai vežame asmeninius daiktus, baldus, dėžes, techniką, dokumentus, verslo prekes ir paletes, jei jos legalios, saugios ir gerai supakuotos. Reikia atsargiai vertinti alkoholį, vaistus, maistą, chemiją, baterijas ir viską, kas kvepia pavojingu kroviniu. Jei planuojate ne tik siuntinį, bet ir kraustymą, žiūrėkite ir žingsnius planuojant perkraustymą į Vokietiją.