Kokius saugumo dokumentus gauti dėl perkraustymo į Vokietiją? Neoficialus, bet išsamus vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, kokius saugumo dokumentus gauti dėl perkraustymo į Vokietiją, man kyla kasdien. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik popieriaus darbas, bet iš tiesų tai jūsų draugas blogiausiu atveju. Vokietija yra šalis, kur tvarka ir taisyklės yra šventas dalykas, o muitinės pareigūnai ten nelabai mėgsta paaiškinimus be dokumentų. Per tą laiką mačiau viską – nuo liūdnai žiūrinčių žmonių prie sienos iki džiaugsmingų šūksnių, kai viskas praeina sklandžiai. todėl rasite čia tikrus patarimus, ne iš vadovėlių nukopijuotas geras mintis.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką – nėra vieno universalaus „magiško“ lapo, kuris išgelbėtų visus. Tai yra visuma: nuo paprasto sąrašo iki sudėtingų draudimo polisų. Jei klausiate, kokius saugumo dokumentus gauti dėl perkraustymo į Vokietiją, atsakymas visada priklauso nuo to, ką vežiate ir kiek esate pasiruošę rizikuoti. Gerai, kai turi tik tris krepšius, bet kai veži butą iš Vilniaus į Miuncheną, čia jau reikia rimtesnio požiūrio. Neapsimoka taupyti ant teisiškumo.

Pagrindai ir be kurių niekur neisivažiuoji

Ar būtina rašyti daiktų sąrašą, ar galima „iš akių“?

Absoliučiai būtina, net jei tu veži tik senus dviratį ir du kėdes. Muitinėje Vokietijoje, jei sustabdo, ir pamatys tuščias popierius, pradės neviltis. Jie klaus „kas čia per krovinys?“, o tu negali tiesiog parodyti pirštu į furgoną. Sąrašas turi būti bent jau apytikslis, geriausia su apytikslės vertės nurodymu. Esu matęs situaciją, kur vairuotojas taip patikėjo savo atmintimi, kad jam teko keturias valandas praleisti prie posto, išvardydamas kiekvieną puoduką atskirai. Geriau pasirašyk viską iš anksto.

Kur dėti tą sąrašą, kad neprarastum?

Gerai, kai turi vieną kopiją pas save, o antrą atiduodi vairuotojui. Kartais nutinka taip, kad vairuotojas pasprunka (ne iš blogo, bet tiesiog pamiršta arba užsidaro telefoną), o tu su savo daiktais stovi pasienyje. Tada turi tą savą kopiją. Nereikia dėti į lagaminą, kurį užrakinoi, laikyk kišenėje arba el. pašte, kad bet kuriuo minuteu galėtum parodyti pareigūnui. Pasitikėjimas – tai puiku, bet dokumentai – tai saugumas.

Kas tas CMR ir ar jis man reikalingas, jei tai ne verslas?

CMR – tai tarptautinio vežimo dokumentas, dažniausiai naudojamas komerciniais tikslais, bet jis apsaugo ir tave. Net jei tave veža draugas furgonu, verta pasirašyti bent paprastą sutartį arba kvitą. CMR patvirtina, kad daiktai buvo priimti pervežti. Vokietijoje, jei klysta kelyje, policija dažnai klauso būtent šio lapo. Be jo, gali būti traktuojama kaip nelegalus prekybos vežimas, o tu nenori to paaiškinti vokiškai.

Kokią informaciją turi būti sutartyje?

Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kas veža, kas priima, kas moka ir koks yra krovinio vertės apribojimas. Dažnai žmonės pasirašo kažką panašaus į „Vežu daiktus iš A į B“, o tada, kai pasigenda brangių baldų, paaiškėja, jog atsakomybės ribojama vos keliais šimtais eurų. Nenoriu būti pesimistas, bet pasitaiko tokių firmų, kurios specialiai užrašo mažas sumas, kad vėliau nemokėtų kompensacijos. Tikriname tai labai atidžiai.

Ar turiu būti fiziškai pristatymo metu?

Nebūtinai, bet tai geriau, jeigu gali. Jei negali, turi turi atstovą – žmogų, kuris pasirašys perdavimo aktą. Vieną kartą klientas nusiuntė tėvą pasirašyti, o tėvas, neklausęs nieko, parašė, kad viskas tvarkoje. Vėliau paaiškėjo, kad trūko pusė kompiuterių. Bylos neišsprendži be to parašo. Taigi, jei ką nors siunti atstovauti, įspėk jį, kad jis atsako už turtą.

Kas daryti, jei vairuotojas atsisako pasirašyti už daiktų būklę?

Tai raudona vėliava. Jei vairuotojas sako „pats pamatys“ arba „viskas čia sveika“, bet nenori už tai užtikrinti raštu – veržkis į furgoną ir tikrink. Aš savo laiku buvau tokiame siuntinyje, kur vairuotojas tiesiog bijojo, kad užtruks, todėl nepirašė jokių pastabų. Rezultate – sulaužyta virtuvė, o dokumentai lygūs. Nepasirašyk tuščio lapo.

Vokiški niuansai ir muitinės reikalai

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jeigu daiktai yra naudoti ir juos naudojai bent 6 mėnesius prieš išvykstant, tuomet dažniausiai mokesčių nereikia. Vokietija tą vadina „Umzugsgut“ (perkraustymo turtas). Turi tik įrodinėti, kad tai nėra prekybinis krovinys, parduodamas dėl pelno. Parduoti visą butą iš karto po atvykimo – įtartina, bet jeigu rodai, kad gyvenai su tuo sofu – tai tvarkoje.

Kokius dokumentus reikia muitinės „atlaisvinimui“?

Pagrindinis dalykas – tai deklaracija (dažnai vadinama 0350 forma), kurią užpildo pervežėjas arba tats. Taip pat reikės parodyti asmens dokumentą, leidimą gyventi Vokietijoje (arba darbo sutartį) ir tą daiktų sąrašą, apie kurį kalbėjome anksčiau. Be to, gali tekti parodyti išvykimo deklaraciją iš Lietuvos (jeigu to reikalauja, nors dabar tai retesnė praktika). Geriau turėk viską pasiruošęs.

Kas jeigu asmeninės transporto priemonės reikės?

Mašinas vežti kaip perkraustymo dalį galima be PVM, jeigu ji buvo registruota tavo vardu mažiausiai 6 mėnesius. Reikės techninio paso, senos registracijos liudijimo kopijos ir draudimo (žalos). Muitinėje labai dažnai patikrina, ar spidometro rodmenys neatrodo per mažai, nes jei mašina nauja – tai mokesčiai dideli. Vokietijos pareigūnai mėgsta varguoti po ratus.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Gali, bet ribotais kiekiais. Tam yra nustatyti normatyvai – pvz., 800 cigaretėms ar 10 litrų spirituočių (sunkiai įsivaizduojama, kad tai asmeninis poreikis, bet formaliai galima). Jeigu viršysi tai – lauk mokesčių arba konfiskavimo. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė „dovanoms draugams“ penkias dėžes viskio. Muitininkai jo nelabai išgirdo apie draugus. Padarė išvadą, kad tai prekyba.

Kas nutinka su vaistais?

Veži tik tiek, kiek tau reikia gydymui su originaliomis recepto etiketėmis. Jeigu turi dideles dėžes narkotinių vaistų be popieriaus – tai didelė bėda. Vokietija yra griežta cheminių medžiagų atžvilgiu. Geriau turi gydytojo pažymą, jei vaistai yra stiprūs, kad nekiltų įtarimų dėl kontrabandos.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Oficialūs dokumentai (pavyzdžiui, gimimo liudijimai, jei reikia kažkur pateikti) turi būti išversti. Tačiau daiktų sąrašas gali būti anglų arba vokių kalba. Angliškai dažniausiai supranta, bet vokiškai visada yra saugiau ir gerbiau. Jeigu sąrašą rašai lietuviškai, gali tekti ilgai aiškinti, kas yra „viršėtuvė“.

Kas jeigu daiktai atvyks anksčiau už mane?

Tai labai dažna situacija. Tada reikia vadinamojo „atstovavimo“ dokumento. T.y., tu rašai sutartį su pervežėju arba draugu Vokietijoje, kad jis įgaliojamas priimti turtą. Be to, furgonas gali būti laikinas sandėlis, kol tu neatvyksi. Būk tikras, kad tas sandėlis yra saugus, o ne po atviru dangumu kieme.

Draudimas ir rizikos (nors nenusimęk iš proto)

Ar „CMR draudimas“ užtenka man?

CMR draudimas dažniausiai apsaugo pervežėją, ne tiek klientą, ir jo ribos yra žemos (paprastai pagal SDR konvenciją – apie 8,33 SDR už kg). Jei tavyje suduža 100 kg svorio pianinas, gausi tik nereikšmingą sumą. Tau reikia specialios perkraustymo draudimo poliso, kuris dengtų visą turtą pagal jo realią vertę. Netaupyk čia.

Kur galiu gauti gerą draudimą?

Gali paprašyti pervežimo firmos (dažnai jie turi partnerių) arba eiti į brokerius. Ne visi brokeriai sugeba susitvarkyti su tarptautiniais riskais, todėl klausk, ar jie turi patirties su Lietuva-Vokietija maršrutu. Vieną kartą klientas pasirašė draudimą, kuris neveikė už Lietuvos ribų. Buvo nemalonu.

Ką daryti, jei įvyko įvykis kelyje?

Skubiai skambink pervežėjui, padaryk nuotraukas (vietą, padėtį, daiktus) ir rašyk pranešimą policijai (jeigu įvyko eismo įvykis). Be policijos protokolo draudikas gali atsisakyti mokėti. Taip pat neperkrašyk daiktų, kol nepadarai nuotraukų – kitaip bus neįmanoma įrodyti, kad tai buvo padaryta kelyje, o ne buvo sugadinta anksčiau.

Ar brangiausi daiktai reikia specialiai aprašyti?

Taip, būtinai. Jeigu turi paveikslų, brangią elektroniką, juvelyrinius dirbinius, juos reikia sąraše išskirti atskirai su serijiniais numeriais (jei yra) ir nuotraukomis. Paprastame sąraše „baldai“ neįeis „rolex“ laikrodis, jeigu jo konkrečiai nenurodysi. Draudikai mėgsta tokius dalykus praleisti pro akis.

Kokia yra „frankavimo“ reikšmė draudimo atžvilgiu?

Frankavimas nurodo, kuris šalis sumoka mokesčius. „DAP“ (pristatyta) ar „DDP“ (apmokestinta) – tai terminai, kurie lemia, kas atsako už muitinę. Jei sutartyje parašyta „EXW“, tai tu atsakingi už viską nuo išvežimo iš garažo iki Vokietijos sandėlio. Svarbu suprasti, kas ką moka, nes nesutaupysi sumokėjęs baudų.

Kas yra atsakomybės apribojimas ir kodėl jis pavojingas?

Tai tas dalykas, apie kurį kalbėjau – kai pervežėjas užrašo, kad atsako tik iki 500 eurų. Jei tavo krovinys vertas 5000, ir jis dingsta, tu prarandi 4500. Tokias sąlygas dažnai deda pigios firmos, kurios neturi tinkamos draudimo apsaugos. Visada susitark dėl pilnos vertės atsakomybės.

Ar draudžia vežti pinigus?

Pinigus (grynųjų) draudimo polisai dažnai nedengia arba juos draudžia vežti virš tam tikros sumos (pvz., 10 tūkst. eurų) be deklaravimo. Jeigu veži didelę sumą gyvų pinigų, privalai tai deklaruoti muitinėje. Kitaip tai gali būti traktuojama kaip pinigų plovimo ar pinigų išvežimas iš ES kontrolės.

Problemos ir jų sprendimai (realus gyvenimas)

Kas daro, jei furgonas sugenda Vokietijos autobane?

Tai klasika. Vokietijos autobanas greitas, bet ir varikliai ten dega. Jei furgonas sugenda, pervežėjas privalo organizuoti perkrovą į kitą transportą. Tu kaip klientas turėtum gauti informaciją iš karto. Jei furgonas stovi ir niekas nebeprisiskambina, skambink į savo draudimą – jie gali padėti organizuoti pagalbą. Neleisk jiems palikti daiktų kieme naktį be priežiūros.

Ar galiu pasitikėti atsitiktiniais vairuotojais i� skelbimų?

Oje, čia yra rizikinga sritis. Yra daug puikių vairuotojų „Facebook“ grupėse, bet yra ir tokių, kurie pasiims depozitą ir išnyks. Jei renkiesi tokią variantą, būtinai reikalauk sutarties su asmens kodu ir adresas. Pažiūrėk, ką jie rašo apie save. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau firmai, nei prarasti viską.

Kas jei atvykstant trūksta dėžių?

Tai senas triukas. Kartais dėžės tiesiog nukrenta arba paslėptos po kitomis. Skubiai tikrink skaičių iš karto, kai furgonas atidaro duris. Neleisk vairuotojami išvažiuoti, kol nepatikrino kiekvieno numerelio, jeigu tokius buvo užrašęs. Vienas klientas taip prarado kompiuterių komplektą – vairuotojas pasakė, kad gal ką pamiršo sandėlyje Lietuvoje.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Neleisk vairuotojui išsivažiuoti, kol neparuošei protokolo. Parašyk, kas konkrečiai sugadinta. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambink policijai (110 Vokietijoje) ir padaryk nuotraukas su liudininkais. Be šio įrodymo, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad ne tu pats susilaužei stalą po atvykimo.

Ar turiu teisę atsisakyti siuntos, jei ji vėluoja?

Tai priklauso nuo sutarties. Jeigu sutartyje nėra nurodytas pristatymo terminas (arba jis labai „platus“), tai gali būti sunku. Tačiau jei vėluojama savaitę be jokios priežasties, gali rašyti pretenziją ir reikalauti atšaukti arba net gražinti pinigus. Vokietijos vartotojų teisės čia gana geros, jei sutartis sudaryta teisingai.

Kas daryti, jei pervežėjas reikalauja papildomų pinigų pristatymo metu?

Nepayok! Nebent tai yra aiškiai susitarta dėl to, kad turi neįvežiamą vietą (pvz., 5 aukštas be lifto) ir reikia keltės. Jei jis sako, kad „degalai baigėsi“ arba „prievoles padidino“, tai bandymas išvilioti pinigus. Skambink į policiją arba į firmą, iš kurios jį pasamdė.

Ar saugu veži gyvūnus?

Tai atskira tema. Reikia specialaus veterinarino paso, čipų, ir skiepų. Be to, kai kada reikia leidimų. Dauguma pervežėjų neturi licencijos vežti gyvūnus, todėl juos tiesiog neima. Jei ką nors slepi dėžėje – tai nelegalu ir griežtai baudžiama. Geriau rasti specializuotą gyvūnų pervežimą.

Smulkmenos, kurios leidžia miegoti ramiau

Ar reikia įvardyti vertę kiekvienam daiktui?

Nebūtinai kiekvienam šaukštui, bet brangiems daiktams – taip. Likusiems daiktams galima nurodyti bendrą vertę (pvz., „virtuvės reikmenys – 500 eurų“). Tačiau jeigu nurodai „viskas apskritai 1000 eurų“, o tarp to yra 3000 eurų vertės televizorius, draudikas sumokės tik proporcija.

Kokius įrodymus reikia turėti, jei daiktai buvo mano turtą anksčiau?

Jeigu kyla abejonių dėl to, kad daiktai gali būti nauji (ir reikėtų mokėti PVM), turi parodyti pirkimo čekius arba nuotraukas, kuriose matyti, kad tais daiktais naudojaisi namuose. Senos nuotraukos su tuais daiktais fone – puikus įrodymas.

Ar galima veži degalus arba kitas degias medžiagas?

Saugumo dokumentai dėl perkraustymo į Vokietiją draudžia vežti daugiau kaip 60 litrų degalų (arba kitų degiųjų skysčių) tam tikromis talpomis. Be to, dauguma pervežimo firmų tiesiog neims tokių siuntų dėl draudimo sąlygų. Gera užduotis – nusipirkti degalų Vokietijoje, o ne vežti per pusę Europos.

Kaip užtikrinti, kad mane apgavys ne su „pakuotojais“?

Kai samdi įmonę, klausk, ar jie patys pakuoja, ar tai subrangovai. Geriau, kai viena firma atsako už visą procesą. Jeigu pakuoja kiti, ir dingsta brangus daiktas, kaltę gali mesti vieni kities. Rinkis tuos, kurie dirba „nuo durų iki durų“.

Ar reikia tikrinti pervežėjo licenciją?

Būtinai. Lietuvoje galima rasti visų vežėjų sąrašą. Jei įmonės nėra, tai jie veža nelegaliai. Jei įvyksta įvykis su tokiu furgonu, tu neturi jokios teisinės pagalbos. Nerašyk savo duomenų nežinomiems žmonėms be patikrinimo.

Kas yra „išankstinis pristatymo pranešimas“?

Tai kai pervežėjas skambina prieš atvykdamas, kad nebūtų kaip anekdotas apie meistrą, kuris atėjo, o nieko nėra namuose. Tai yra dalis geros paslaugos. Jei tave primygtinai prašo būti laiku, o pats neatvyksta be žinios – tai blogas ženklas.

Ar galiu padėti savo daiktus į furgoną pats?

Gali, tačiau tada prarandi dalį atsakomybės draudimo. Jei pats užsidegė dėžę ji, o ji nukrito, pervežėjas gali sakyti, kad tai ne jo kaltė. Geriau, kai profesionalai užfiksuoja ir įdeda. Taip pat nerašyk ant dėžių „Auksas“ – kviesi vagis.

Kas nutinka su pervežimo medžiagomis (dėžėmis, lipdukais)?

Paprastai pervežėjas jas pasiima sau (jei tai „pakavimo“ paslauga), o jei pats pakuoji – turi susitvarkyti šiukšles. Vokietijoje šiukšlių išvežimas brangus, todėl nepalik dėžių kieme, kipšą numesiu, kaimynai skambins policiją arba savivalybę.

Pabaigos galvojimai

Viskas baigiasi tuo, kad pasiruošimas yra pusė sėkmės. Žinodamas, kokius saugumo dokumentus gauti dėl perkraustymo į Vokietiją, tu save apsaugai nuo daugumos nemalonių netikėtumų. Ne būtinai gauti viską, kas yra pasaulyje, bet pagrindai – sutartis, sąrašas, draudimas ir asmens dokumentai – yra privalomi. Nerašykite savęs kvailų sąrašų, gerbkite vairuotojus, bet ir nepasitikėkite akimis. Sėkmės kelyje ir laimingų gyvenimo Vokietijoje pradžios!