Kokius pristatymo terminus apsvarstyti kraustymuisi į Vokietiją: praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, pasveikinę. Štai jau virš dvidešimt metų varniuju ratais šioje srityje, ir galiu pasakyti vieną – kraustymasis į Vokietiją niekada nevyksta taip, kaip piešia mūsų galvos. Dažnai žmonės man klauso: „Kiek tai užtruks?“, ir tikiuosi girdėti „penkias valandas“, o realybėje... gi, realybėje yra daugiau vietos, statybų juostų ir vokiečių tikslumo, kuris kartais sužeidžia mūsų, lietuvių, „nors kaip nors“ mentalitetą. Šiame straipsnyje nerašysiu sausojo dėstymo iš vadovėlių. Kalbėsiu kaip būna, kas dažniausiai klaidina, ir kokius pristatymo terminus tikrai verta apsvarstyti, kad nereikėtų gyventi vairuotojo kabinoje arba laukti savo lovos Berlyne dvi savaites. Sėkite patogiau, bus šiurkščiai, bet tiesiogiai.

Apie tai, kada tiksliai atvyksi (ir kodėl tai svarbu)

Ar tikrai reikia rezervuoti pristatymą savaitems iš anksto?

Žiūrėk, jei jums svarbu, kad vairuotojas atvyktų būtent antradienį ryte apie 9:00 valandą, tai geriau nurodykite tai iš karto. Kraustymasis į Vokietiją yra populiarus dalykas, o geri vairuotojai turi užpildytus grafikus. Jei skambinate prieš pat šventę ar savaitgalį, tikėkitės to, kad gausite laiką, kuris jums netinka. Nemanau, kad norite stovėti su dėžėmis kieme ir laukti, kol kas nors atlaisvins sunkvežimį.

Kaip elgiamasi su nurodytomis valandomis? Ar tai tikslus laikas?

Čia dažniausiai kyla nesutarimų. Vokiečiai mėgsta tikslumą, bet mūsų vairuotojai nėra robotai. Nurodytas laikas yra daugiau kaip „langas“, pvz., nuo 8 iki 12 valandos. Jei vokiečių automagistralėje įvyksta eismo įvykis (o jie ten vyksta dažnai), laikas pasislenka. Geriau susiderėkite su vairuotoju telefonu tą dieną, o ne manykite, kad 10:00 privalū būti ten kaip ant adatų.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja daugiau nei valandą?

Pirmiausia – neskambinkite į biurą ir šaukštelėkite. Vairuotojas, jei gali, pats praneš. Kraustymasis į Vokietiją gali būti apsunkintas dėl policijos patikrinų ar techninių gedimų. Jei pavėluojama be žinios, tada tuomet kyla klausimų dėl atlyginimo ar nuolaidų, bet dažniausiai tai ne jų kaltė. Būkite kantrūs, patys pamatysite, kada reikės būti griežtesniems.

Ar įmanoma pristatyti krovinius savaitgalį ar šventėmis?

Teoriškai – taip, praktiškai – brangu ir sudėtinga. Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl vairuotojų poilsio ir triukšmo. Kai kuriuose miestuose (pvz., Miunchene ar Hamburge) sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis dienomis. Jei norite pristatymo sekmadienį, tai gali kainuoti dvigubai. Geriau pasirinkti darbo dieną, jei nenorite iššifruoti vietinių taisyklių (man taip pat kartais užtenka).

Kokios yra tikrosios vairuotojo darbo valandos?

Jie gali vairuoti tik 9 valandas per dieną (su išimtimis). Tai reiškia, kad jei jūsų kraustymasis į Vokietiją trunka 12 valandų važiavimo, vairuotojas tiesiog fiziškai negali atvykti viena diena be poilsio. Jis privalo sustoti. Dažnai klientai manyk, kad „užtekę benzino“, bet žmogui reikia miego. Tai ne tinginys, tai įstatymas.

Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma senujų firmų to neduoda. Naujesnėse turi GPS sekimą, bet seni „volvo“ vairuotojai dažnai tiesiog išjungia telefoną arba važiuoja per miškus, kur nėra ryšio. Geriau paprašyti vairuotojo numero ir su juo susisiekti. Tai senas mokyklos metodas, bet veikia geriau nei bet kokia programa.

Pinigai ir nemaloni staigmenys (ką ir kada mokėti)

Kas yra „laukimo mokestis“ ir kodėl jis taip brangus?

Tai vienas dalykas, dėl ko prasideda ginčai. Vairuotojas atvyksta, o jūsų butas dar neparengtas (neišnešti baldai, nėra raktų). Jis laukia. Jo laikas kainuoja pinigus. Vokietijoje tarifai už laukimą gali būti nuo 50 iki 100 eurų per valandą. Nemanoma, kad jis sėdės nemokamai tik todėl, kad jums nepavyko išnešti sofos. Tarkime, kad tai mokama valiuta.

Ar galiu mokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Kai kurios firmos draudžia, kitos leidžia. Tačiau vokiečiai mėgsta pavedimus. Jei duodate grynaisiais, užtikrinkite, kad gavote kvitą (kuri turi būti parašyta ranka, jei nėra spausdintuvo). Be kvito – nėra mokėjimo. Aš asmeniškai visada patariu naudoti banko pavedimą, kad liktų pėdsakų, ypač kai kalbame apie didelę sumą.

Kaip elgiamasi su užstatu (depozitu)?

Standartinė praktika. Užstatas užtikrina, kad vairuotojas nevažiuos tuščiais atgal, jei jūs pakeisite nuomonę. Paprastai tai 10-50 proc. nuo sumos. Kai atvyksta krovėjai ir pradedamas darbas, užstatas turi būti paskaičiuotas. Žiūrėkite į sutartį, kad ten nebūtų parašyta „negrąžinamas“, nes tai būtų beprotiška (ir neteisėta).

Ar kainuoja papildomai, jei bute yra liftas?

Tai įdomus klausimas. Jei liftas didelis ir telpa baldai – viskas gerai. Jei liftas mažas (kaip būna senuosiuose Vokietijos namuose), tenka nešti per laiptus. Tada kyla klausimas ar papildomai mokama už laiptus. dauguma firmų turi fiksuotas kainas, bet kai aš matau, kad reikia nešti pianiną į ketvirtą aukštą be lifto, aš žinau, kad kaina padidės. Turėkite tai omenyje.

Ką daryti, jei pasirodė papildomi mokesčiai, kurių nebuvo sutartyje?

Tai klasika. Kai kurios „nesąžiningos“ firmos (ypač tarpininkai) prideda „kuro priemoką“ ar „prieigos rinkliavą“. Jei tai nebuvo aptarta, nedarykite. Aš girdėjau istoriją, kai papildomai už tai, kad vairuotojas „nusiprausė rankas“, paprašė 10 eurų. Tai juokinga. Tokias vietas reikia tuometu nedaryti.

Ar draudimas įeina į kainą ar tai papildomas paslaugų rinkinys?

Dauguma įmonių siūlo privalomą draudimą, kuris dengia labai mažai sumą. Pilnas draudimas, užtikrinantis turto vertę, visada kainuoja. Kraustymasis į Vokietiją ilgas kelias – krantas gali būti šlubas, gabenas nukristi. Neužtikrinkite, kad vėliau ginsite 500 eurų už sugadintą televizorių, kai jis kainavo 2000.

Kaip nustatomas galutinės kainos dydis?

Jei tai fiksuota kaina, tai aišku. Jei pagal valandas – tada tiksliai. Bet dažnai kainą daro atstumas (km) ir svoris. Pasakysiu tiesiog – svoris dažnai nustatomas „iš akies“, nebent turite svarstykles. Jei pasakote „maždaug 2 tonos“, o atrodo, kad 4, tai gali būti problema. Būkite sąžiningi dėl turto kiekio.

Vokietijos ypatingumai ir „nuostabios“ situacijos

Ar reikia specialų leidimą stovėti prie namo (Anwohnerparken)?

Ah, Vokietija. Čia viskas tvarkoma. Daugumoje miestų negalima tiesiog pastatyti sunkvežimio prie namo, jei neturite specialaus ženklo. Reikia jį gauti iš vietinės administracijos (Ordnungsamt). Tai trunka dieną-dvi. Jei nepadarysite to, gausite baudą (nuo 30 eurų), o sunkvežimį gali tempti. Viskas čia labai tvarkoma.

Kas daroma, kai sunkvežimis netelpa į gatvę?

Tai dažna problema Miuncheno senamiestyje arba Frankfurto centre. Tada tenka įrengti „pėsčiųjų zoną“ arba net išsiųsti mažesnę mašiną (pakrovėją) nuo didelio sunkvežimio, kuris stovi miesto pakraštyje. Tai kainuoja. Tas darbas vadinamas „shuttle“ paslauga. Pasirūpinkite tuo iš anksto, arba mėgaukitės vaikišku vežimu su dėžėmis po pusės kilometro.

Kaip elgiamasi su šiukšlėmis ir pakavimo medžiagomis?

Vokiečiai labai griežti dėl atliekų. Negalima tiesiog padėti pakištų dėžių prie konteinerio. Dėžės turi būti išneštos į specialią vietą (Papiercontainer), o plastikas į Gelbton Sack. Jei paliksite šiukšles kieme, kaimynai paskambins policiją (Ordnungsamt) greičiau nei užsigeriate kavos. Nepamirškite tai paaiškinti krovėjams.

Ar vokiečių kaimynai gali trukdyti pristatymui?

Gali. Ir dažnai daro. Jei įsivažiuojate per garsiai arba blokuojate jų važiavimą, jie išeina ir pradeda šaukti. Esu matęs situaciją, kai senutė vadino policiją, nes vairuotojas, įvažiavęs kiemą, išjudino jos vazoną su gėlėmis. Būkite diplomatiški, bent jau šypsokitės, nors ir norite sukti akimis.

Kokios yra problemos su rūsiais (Keller)?

Seni vokiečių namai turi rūsius, bet įėjimas į juos dažnai yra per laiptus, kurie yra tokie siauri, kad ten netelpa su sofa. Kartais reikia išnešti per langą iš gatvės su kranu. Jei niekas neįvertins tai iš anksto (tai yra, pamatyti vietą), vairuotojai gali tiesiog atsisakyti nešti toliau. Tikrai patariu nufotografuoti rūsio įėjimą.

Ar reikia rūpintis vokišku draudimu „Haftplichtversicherung“?

Sunkvežimis turi turėti savo draudimą, bet jei įvyksta žala jūsų turtui per krovinį (pvz., iškrenta ir daužo grindis), tai klausimas. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja, kad įmonė turėtų operatyvinį draudimą (Betriebshaftpflicht). Ne būtinai jums tai reikia, bet patikrinkite, ar vairuotojas turi draudimo polisą sau.

Ką daryti, jei pristatymo diena yra vokiška šventė?

Kelias uždarytas (LKW-Fahrverbot). Nėra ne vieno sunkvežimio keliuose. Jei sutartyje nurodyta data, kuri sutampa su švente, tai jūsų problemos, ne jų. Vokietijos šventės yra šventos. Patikrinkite kalendorių, ypač regioninius šventes (pvz., Bavarijoje gali būti kitokia data nei Šiaurės Reine-Vestfalijoje).

Dokumentai ir saugumas (ką pasirašyti ir ką saugoti)

Ar reikalingas specialus sąrašas (Packing List)?

Būtinas. Be jo, jei sustabdysite muitinę (nors viduje ES, kartais tikrina), gali būti problemų. Be to, tai padeda išvengti „dingusių“ daiktų situacijų. Parašykite viską, netgi tas mažas dėžutes su knygomis. Geriau per daug, nei per mažai.

Kas yra CMR dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis įrodo, kad pervežėjas priėmė krovį. Jį pasirašote įsikrovimo metu (kad viskas yra) ir iškrovimo metu (kad viskas atvyko). Jei dėžės sužalojamos, tai turi būti užrašyta CMR. Jei nieko nerašote – vėliau ginčytis bus neįmanoma. (Čia dažnai žmonės pasirašo, nespausdami, vėliau gailisi).

Ką daryti, jei pastebėjau pažeidimą iškrovimo metu?

Sustokite. Neleiskite išnešti toliau. Paskambinkite vadovui. Užrašykite į CMR: „Dežė Nr. 5 daužta“. Nufotografuokite. Jei nieko nedarysite, bus manyta, kad krovėjas atvyko viskas tvarkingai. Mano patirtis rodo, kad dauguma vairuotojų sąžiningi, bet kai kurie bando uždengti džiaugsmą.

Ar galiu siųsti daiktus paštu prieš išvykstant? (Einzelstückversand)

Taip, tai dažnai daroma. Siuntite dėžes per DHL ar UPS į naują adresą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad didelės dėžės gali būti labai brangios. Be to, jei nieko namais nėra, o siunta dingsta (kas nutinka), jūs liksite be aprangos. Kraustymasis į Vokietiją su paštu yra rizika, bet taupo laiką.

Kokius duomenis reikia pateikti apie save?

Asmens kodas, adresas Lietuvoje, adresas Vokietijoje, telefono numeris. Jei pervežate verslo įrangą, reikia PVM mokėtojo kodų ir faktūrų. Vokiškas biurokratas mėgsta popierius. Jei trūksta parašo, viskas gali sustoti.

Kodėl verta turėti vertės deklaraciją?

Jei kaina yra didelė (tūkstančiai eurų), turite žinoti, kiek tai verta. Jei dingo, draudimo įmonė klaus: „Kiek kainavo?“. Jei negalite įrodyti, mokės minimalią sumą. Pasirašykite sąrašą su apytikslėmis vertėmis (tikrai, net jei spėjate).

Ar vairuotojas turi teisę reikalauti pinigų prieš iškrovimą?

Jei sutartyje parašyta „mokėjimas pristatymo metu“, taip. Jis gali užrakinti mašiną ir važiuoti į sandėlį, kol nepayingate. Tai yra įstatymų leidžiama priemonė (laisvės atėmimas... be juoko, bet taip yra). Nenustokite to scenarijaus.

Kaip patikrinti, ar įmonė patikima?

Paieškokite jų numerio transporto reguliavimo sistemoje. Skaitykite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie jų puslapyje). Jei jie sako, kad dirba 20 metų, bet svetainė sukurta prieš mėnesį, tai keliauja įtargas. Patirtis čia svarbiau už gražius žodžius.

Ar galiu vesti su savimi augintinius pristatymo metu?

Dauguma vairuotojų neleidžia, nes tai ne keleivinis transportas. Be to, jie negali vežti gyvūnų be specialių dokumentų. Geriau nuvykti savo automobiliu arba leisti augintiniui keliauti kitu būdu (ypač, jei tai šuo, kuris loja kiekvieną kartą, kai mato vairuotoją).

Ką daryti, jei vairuotojas yra agresyvus ar neasmeniškas?

Tai retai, bet nutinka. Jei jums nepatinka jo elgesys, nedarykite konflikto tiesioginėje vietoje. Paskambinkite į dispečerį. Jei situacija pavojinga, skambinkite policijai (Vokietijoje numeris 110). Nekelkite rankų, vokiečių policija labai greitai atvyksta į tokius kvietimus.

Ar galima pasiderėti dėl kainos vietoje?

Vairuotojams dažniausiai neleidžiama tai daryti, jie turi fiksuotas instrukcijas. Bet jei sutartumėte su dispečeriu anksčiau, galima gauti nuolaidą. Vietinis „paspirtukas“ vairuotojui retai padeda (gali būti net draudžiama priimti grynuosius).

Kas nutinka su likusiais pakavimo medžiagomis?

Jūsų problema. Vairuotojas neveš jų atgal. Vokietijoje galima rasti „Wertstoffhof“ (recyklo centras), ten galima atnešti kartoną už mažą mokestį arba nemokamai (priklausomai nuo miesto). Nedėkite to miške.

Kaip ir visada, daugelis dalykų atrodo sudėtingi tik tol, kol juos patiriate. Kraustymasis į Vokietiją nėra mokslas, bet tai reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Pasirūpinkite dokumentais, pasirūpinkite vairuotojo kavos puodeliu (gali padėti), ir viskas turėtų pavykti. Sėkmės kelyje!