Kokius patarimus laikytis kraustantis į Vokietiją mikroautobusu

Sveiki, taigi gi vėl susirinkome pašnekėti apie tą patį – kaip čia viskas vyksta realybėje. Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje, tiek krovinių, tiek žmonių pervežimu, ir galiu pasakyti vieną: niekada nežinai, ką tave laukia už kito posūkio. Dažnai klaustate, kokie yra pagrindiniai patarimai ir kaip viskas užtikrintai, kai svarstote kokius patarimus laikytis kraustantis į Vokietiją mikroautobusu. Tai ne taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tikrai ne. Vokietija arti, tačiau taisyklės ten griežtos, o keliai – būna visokie. Čia nėra joks mokslas, bet reikia galvos ant pečių. Kalbėsim paprastai, be jokių oficialių formuliuočių, tiesiai iš vairuotojo, kuris matė ir pralaižęs daug, žodžių.

Dokumentai ir Muitinės reikalai su vokišku „rikiuliu“

Ar gerai suvokiate, ką tiksliai reiškia „Muitinės deklaravimas“ ir kodėl taip bijome tarnybinių?

Žiūrėkite, paprastai žmonės mano, kad jei važiuoju į Vokietiją, tai tai kaip ir į Lenkiją – tiesiai ir važiuoji. Tačiau muitinė yra tas vienintelis postas, kur gali sustoti ir prarasti dieną arba net daugiau. Jeigu keliaujate su mikroautobusu, kuriame nėra jokių prekių, o tik asmeniniai daiktai, tai dažniausiai tenka deklaruoti tik turtą, jeigu jo vertė viršija tam tikrą ribą. Gera žinoti, kad jeigu daiktai seniau nei 6 mėnesiai, jie nėra apmokestinami. Aš asmeniškai visada patarauu turėti paruoštą sąrašą, kad nereikėtų ant kelio nieko rašinėti, tai greičiau įveikiama.

Ką daryti, jeigu pasirašiau sandėrį, bet vairuotojas su visais dokumentais užstrigo sienoje?

Tai baisi situacija, bet, deja, ne tokia jau ir reta. Jeigu vairuotojas neturi teisingų dokumentų (pvz., kvietimo ar vežimo sutarties), muitininkai gali nebeleisti į šalį. Patys geriausiai pasiruoškite – turėkite vairuotojo telefono numerį ir visus dokumentus nufotografuotus sav telefone. Jeigu jie sužino, kad daiktai yra jūsų, o ne jų, dažniausiai leidžia praeiti „šluotų“ maršrutu, bet tai laiko taiklo. Geriausia viską išsiaiškinti dar prieš išvykstant, o ne kai jau jūsų baldai stovi ties pasienio juosta.

Kur galiu rasti patikimą info apie tai, ar reikia mokėti PVM perkraunant daiktus iš Lietuvos?

Čia dažnai painiojama. Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos kraustote į naująją gyvenamąją vietą Vokietijoje, PVM mokėti nereikia. Tačiau jeigu tenka daiktų, kuriuos ketinate parduoti ar naudoti verslui, tai jau kita istorija. Patartina pasikonsultuoti su mokesčių patarėju arba tiesiog užduoti klausimą muitinėje (telefono ar el. paštu). Aš pats nebučiau 100% tikras, ką būtent reiškia tas „verslo naudojimas“, jeigu tai neįranga kasdieniniam darbui, geriau officialiai paklausti.

Ar teisę vairuoti 3,5 t mikroautobusą turi kas nors su „B“ kategorija?

Tai vienas populiariausių klausimų. Taip, teoriškai, jeigu mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos, gali vairuoti su „B“ kategorija. Tačiau turi būti žiūrėta į techninius duomenis – jeigu ten parašyta 3,5t, bet dar įkėlus žmones ir bagažą viršijama 3,5t, tai turi jau būti „C1“ kategorija. Vokietijoje su tuo labai griežtai, gali sustabdyti ir patikrinti svarstyklių stotyje. O bausmės ne menkos. Negerai, kai sustabdo pustrečio ryto prieš Miuncheną.

Kodėl reikalingas CMR kontraktas, jeigu tai tik mano asmeniniai daiktai?

CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) yra tarptautinis krovinių vežimo kontraktas. Net jeigu tai jūsų daiktai, patartina turėti šį dokumentą. Jis užtikrina, kad yra aiškiai apibrėžta, kas, kur ir kaip veža, bei kas atsakingas, jeigu kažkas pradingsta arba sužalojamas. Be jų per kelionę į Vokietiją gali būti nemažai problemų ir su draudimu, ir su policija. Geriau užpildyti tą lapelės vidų ir džiaugtis.

Kas nutinka, jeigu pamiršau pasiimti techninę apžiūrą (TA) ir mane sustabdo Vokietijos policija?

Nieko gero. Vokietijos policija nekreipia dėmesio į tai, kad jūs tiesiog važiuojate į Vokietiją. Jeigu techninė apžiūra nebegalioja, gali būti bauda ir priverstinai sustabdymas tol, kol neatkeliauja techninė pagalba. O tai kainuoja brangiai. Todėl prieš išvykstant patikrinkite visą techninę dokumentaciją, ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir techninę apžiūrą. Savaime suprantama, tai nėra patikimas požiūris, o būtinybė.

Galima susitarti dėl dokumentų tikrinimo internetu ar reikia fiziškai važiuoti į postą?

Šiais laikais daugelis dalykų galima padaryti internetu, tačiau muitinės dokumentai dažniausiai reikalauja fizinio dalyvavimo arba bent jau skenavimo. Aš asmeniškai nesiūlau rizikuoti – jeigu turiš įvežti ką nors, kas gali kelti abejonių, geriau atvykti į postą ir viską taip patikrinti. Vokiškas tvarkymas yra griežtas ir joms nepatinka kai kas bandoma apeiti. Geriau padaryti viską kaip reikia iškart.

Ar turiu turėti draudimą kelyje į Vokietiją, ar gali pasikliauti senu Lietuvos draudimu?

Turite turėti galiojantį draudimą „Žalos atlyginimas trečiajam asmeniui“. Lietuvoje išduodamas draudimas galioja visoje Europoje (Green Card sistema), tačiau patikrinkite, ar draudimo kompanija jums išduodamų Green Card. Būna atvejų, kad draudimai nebegalioja užsienyje ir reikia papildomo draudimo. Neražinu kodėl taip, geriau tiesiog pasitikrinti, kad kasdien nereikėtų nerimauti dėl to.

Ką daryti, jei paaiškėja, kad vienas iš keleivių neturi paso?

Jei keleivis neturi paso, bet turi asmens tapatybės kortelę, tai telpa į ES (Schengen) erdvę, tačiau tikrai rekomenduoju turėti pasą. Be jo gali būti problemų patikrinimo metu, ypatingą jeigu sužinosi, kad tas asmuo nėra ES pilietis. Geriau viską patikrinti ankščiau ir susirasti ką daryti, jeigu reikės. Aš taip pat visada pradedu iš ankščiau.

Ar reikalingas kvietimas iš Vokietijos pusės, kad įvežti daiktus?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kvietimo nereikia. Tačiau jeigu keleivių tikslas nėra kraustytis, o, pavyzdžiui, lankyti draugus ar trumpai užsukti, kvietimas gali būti praverčiantas paaiškinant tikslą. Bet aišku, jeigu jūsų tikslas – persikelti gyventi, kvietimo nereikia, o reikalingi dokumentai, patvirtinantys, kad įsikursite (darbo sutartis, nuomos sutartis ir pan.).

Mikroautobuso pasiruošimas ir krovimas (be šluotų)

Ar geriau pasirinkti 3,5 t ar 5 t mikroautobusą, kai svarstote kokius patarimus laikytis kraustantis į Vokietiją mikroautobusu?

Jei turite „B“ kategoriją, jums tenka 3,5 t. Jeigu galite vairuoti didesnį – būkite tikri, kad 5 t jums nebus reikalingas, nebent jums krauti labai daug sunkių daiktų. Be to, didesni mikroautobusai yra brangiau įvežiami (daugiau kuro, didesnės baudos, jeigu viršijate svorį). Aš asmeniškai rekomenduoju mažesnį, jeigu tik įmanoma. Tačiau ne visada pavyksta susitvarkyti su 3,5 t, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus.

Kiek daug daiktų iš tikrųjų telpa į tokią „Fiata Dukato“ ar „Ford Transit“?

Realiai, jeigu tvarkingai supakuosite, telpa daugiau, nei atrodo. Viduje yra apie 10–13 kubinių metrų tūrio. Žinoma, tai priklauso nuo to, ką kraunate – baldus ar dėžes su drabužiais. Aš mačiau, kaip į tokią mašiną įkiša visa butą su virtuvės komplektu. Svarbiausia – naudoti kuo daugiau dėžių ir neleisti tuščių tarpų. Praktika rodo, kad daugiau erdvės prarandama dėl blogo įvertinimo.

Ar verta naudoti tvirtinimo juostas arba uždaryti rėmus kiekviename dėžės?

Absoliučiai taip. Niekada nežinai, koks bus kelias. Vokietijos autostradose važiuojama greitai, tad viskas turi būti užfiksuota. Naudojuju tvirtinimo juostas, kuriomis suveržiu dėžes prie sienelių. Tai neleidžia daiktams judėti ir sugadinti vieni kitus. (Kartais pamiršu uždaryti dėžės su knygom ir po kelionės ten susiformuoja kažkokia chaoso masė). Žiūrėkite, tai svarbu.

Ką daryti su daugybe mažų dėžių, kad jos neišsibarstytų?

Gerai pagalvokite apie tai. Mažos dėžės gali būti labai erzinančios. Aš dažnai dedu jas į didesnes dėžes arba susiruošiu specialius krepšius. Jeigu jų yra daug, galiu juos suveržti viena didelė juosta į vientisą bloką. Taip man yra lengviau sekti, kas kur yra, ir nežudo man mintys, kad kažkas nukrito ant kelio. Nėra nieko blogiau kaip keliauti ir rasti viską ant grindų.

Ar galiu statyti daiktus ant stogo mikroautobuso, ar tai labai pavojinga?

Statyti ant stogo galima, tačiau reikalingas specialus stogo bagažinės ir tvirtinimai. Aš asmeniškai neleidžiu tai daryti, jeigu ten yra daug svorio. Vėjas ant autostrados gali būti pavojingas, o per didelis aukštis gali kliudyti tuneliuose ar po žemais tiltai. Geriau pasilikti saugiai žemiau. Vokiški keliai yra aukšti, bet ne visur.

Ką daryti, jeigu daugiau svorio negu numatyta? Ar galiu rizikuoti?

Negalima. Tai labai pavojinga, tiek techninės pusės, tiek teisinės. Jeigu sulaiko sverties stotį, gausite baudą ir reikės iškrauti dalį krovinio. Nėra verta rizikuoti, kad uždirbti porą eurų, galite prarasti daug daugiau. Aš visada stengiuosi įvertinti svorį prieš išvykimą. Nėra nieko blogiau, kai pasirodo, kad turi daryti papildomą neplanuotą sustojimą. (Čia buvo vienas atvejis, kai teko išmesti pusę daiktų vien tam, kad neviršytume svorio. Neražinu kodėl taip nutiko, bet buvo).

Ar galiu veži keliais žmonėms vienu metu vairuodamas mikroautobusą į Vokietiją?

Taip, tačiau visi keleiviai turi būti užsegta saugos diržais. Jeigu mikroautobuse yra daugiau kaip 9 vietos, gali reikėti papildomų leidimų arba specialios vairuotojo kvalifikacijos. Patikrinkite techniniuose duomenyse. Negerai, jeigu sulaiko ir reikalauja pasiimti keleivius iš mašinos, kadangi viršijote vietų skaičių. O jeigu jūsų tikslas rasti patarimus apie kokius patarimus laikytis kraustantis į Vokietiją mikroautobusu, tai svarbu ir keleivių skaičius.

Ar verta užsakyti specialų pervežimo paslaugą arba sugebėsiu patiems susitvarkyti?

Jei turi patirties ir patikimą draugą, gali susitvarkyti patiems. Tačiau jeigu nesi tikras, geriau pasikliauti specialistu. Pervežimo paslaugos žino, kas reikalinga, ir gali užtikrinti, kad viskas vyks sklandžiai. Aš asmeniškai visada stengiuosi padėti, jeigu tai yra mano įmonės paslauga, bet kai tik galiu, patariu patiems pasirūpinti. Kadangi žinau, kad kai kurie „profesionalai“ dirba ne taip kaip reikia.

Ką daryti, jeigu turečiau pervežti labai brangų daiktą (pvz., paveikslas ar brangus instrumentas)?

Toks daiktas turi būti ypatingai apsaugotas. Aš rekomenduoju jį uždėti į specialią dėžę, apipurškta putojančiu plastiku arba suvynioti į minkštą medžiagą. Prikabinkite jį prie sienos, kad jis negalėtų judėti. Būtina pasidaryti nuotrauką prieš išvykimą, kad įrodytumėte jo būklę. Draudimas taip pat gali būti praverčiantas, jeigu kažkas nutiktų. Žinoma, niekas nenori kažko pakenkti.

Ar verta naudoti specialią medžiagą („vatos“ tipo) arba paprastas dėžes?

Aš asmeniškai renkuosi kokybiškas dėžes (pvz.,搬家 vokiečių firmos) arba specialias medžiagas kartoninių dėžių tarpus išlaikyti. „Vatos“ tipo medžiagos gali būti naudingos, tačiau jos dažnai būna mažiau patogios ir ilgiau laiko. Dėžės yra tvirtesnės ir lengviau kraunamos. Nėra nieko blogiau nei keliauti su minkštomis dėžėmis, kurios susiformuoja į vieną masę.

Kelionės subtilybės, keliai ir Vokiškas chaosas

Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją? Kaip išvengti Vilniaus ar Varšuvos spūsčių?

Dauguma važiuoja per Lenkiją, A2 autostrada. Tačiau Varšuva gali būti tikras košmaras, ypač ryte. Aš dažnai pasirinkau aplinkkelį arba naktį važiuoju, kai mažiau transporto. Taip pat galima pabandyti per Suvalkus į Vokietiją, tačiau keliai gali būti prastesnės. Svarbiausia – pasiruošti maršrutą iš ankščiau ir žiūrėti navigaciją, kur nurodoma „avoid tolls“ (išvengti mokesčių), jeigu nenorite mokėti už Lenkijos autostradas.

Kaip elgtis su Vokietijos autostradų greičiu?

Vokietijos autostradoje nėra bendrojo greičio ribojimo (daugumoje vietų), tačiau rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Mikroautobusuose geriau nevažiuoti greičiau, kadangi jūsų stabdžiai gali nebeveikti taip efektyviai. Aš asmeniškai stengiuosi laikytis 110–120 km/h. Taip sutaupote kuro ir išvengiate rizikos, kad sustabdo policija.

Ar reikia mokėti už naudojimąsi Vokietijos autostradomis?

Ne, automobiliams ir lengviems krovininiams automobiliams (iki 3,5t) važiavimas Vokietijos autostradomis yra nemokamas. Tačiau kai kurie miestai turi mokesčius už važiavimą centru (pvz., Londono stiliaus, tačiau Vokietijoje tokie yra retesni, bet gali būti „Umweltzone“ apribojimai). Žiūrėkite ženklus.

Kas yra „Umweltzone“ ir kodėl visi kalba apie tas „žalias“ lipdukus?

„Umweltzone“ (aplinkos zona) yra miesto centrai, į kuriuos gali važiuoti tik automobiliai su tam tikru ekologiniu standartu. Reikia įsigyti specialų lipduką („Feinstaubplakette“). Jo neįsidėjus gausite didelę baudą (apie 100 Eur). Aš visada patariu nusipirkti tokį lipduką iš ankščiau, jeigu planuojate važiuoti į Vokietijos miestų centrus, ypač į Berlyną arba Miuncheną. Tai labai paprasta, bet dažnai užmirštama.

Kur naktoti maršrute, jeigu pavargsta vairuotojas, o iki tikslo dar toli?

Gerai pasiruoškite su viešbučiais arba poilsiaviečių aikštelėmis. Aš dažnai naudojuju vokiškas poilsiaviečių zonas („Rasthof“), kur yra ir restoranai, ir dušai. Taip pat galima užsukti į paprastas kempingus. Neražinu kodėl, bet dauguma vairuotojų mėgsta važiuoti tiesiai be sustojimų, tai yra pavojinga. Svarbu – nenusivarginti.

Ką daryti, jeigu sustoja variklis kažkur tarp Poznanės ir Berlyno?

Pirmiausia – būkite ramūs. Jeigu turite techninę pagalbą (pvz., „PZU“ arba „Allianz“), skambinkite jiems. Jeigu ne, bandykite sužeisti vietoje arba kviesti vietinę pagalbą. Vokietijoje techninė pagalba yra gana gera, brangi, bet greita. Lenkijoje taip pat. Aš asmeniškai susiruošiu pasidaryti šiek tiek įrankių ir padangų prieš išvykimą, kad bent jau keičiant padangą nereikėtų kvieti pagalbos.

Kur yra geriausios degalinės palenkti kainą degalams?

Vokietijoje degalai gali būti brangesni nei kitur. Aš stengiuosi užsukti į didžiąsias degalines (pvz., Aral, Shell), tačiau kainos ten dažnai aukštesnės. Mažesnės degalinės gali būti pigesnės, tačiau reikia žiūrėti, ar jos tikrai gerbą savo klientus. Patariu tikrinti „加油站“ (tankstelle) kainas iš ankščiau naudojant programėles, pvz., „Tankmeister“ arba „Gas Guru“. Tai gali sutaupyti pora dešimčių eurų.

Ar verta rizikuoti važiuoti per kalnus (pvz., Alpes) su pilna mašina?

Galima važiuoti, tačiau reikalingas geras variklis ir stabdžiai. Kalnais važiuojant mikroautobusu gali būti sunku, ypač jeigu masė artima 3,5 t ribai. Aš asmeniškai vengiu tokių maršrutų su pilna mašina, nebent tai yra būtina. Jeigu važiuojate per kalnus, žiūrėkite degalų lygį, nes gali būti, kad ten reikia daug kuro. Nėra nieko blogiau, kai sustoji kalnuose be degalų.

Kaip elgtis su vokiškuoju „Geblitz“ (greičio matavimo fotoaparatais)?

Jie yra visur, ypač prie miestų ir kelių su ribotu greičiu. Jeigu viršijate greitį, gausite baudą paštu. Vokietija turi vieną griežčiausių sistemų. Aš visada stengiuosi laikytis greičio, ypač prie „Baustellen“ (statybos vietų), kur greitis gali būti ribojamas iki 60 km/h arba net mažiau. Baudos čia didelės, o jų išvengti paprasta – tiesiog žiūrėkite ženklus.

Ar galiu važiuoti vokiškuoju „bandomuoju“ numeriu po savo mašina Lietuvoje?

Ne, jeigu mašina registruota Lietuvoje, turi turėti lietuviškus numerius. Vokiški „bandomieji“ numeriai (rožiniai) yra tik Vokietijos teritorijoje ir trumpam laikui. Su toliau važiuoti negalima, sustabdys pačius pirmausius pasieniečius. Nėra nieko blogiau, kai bandomasis numeris dingsta arba jis nėra tinkamas. Geriau viską apsispręsti legaliai.

Perkėlimas į Vokietiją ir kas toliau?

Kaip greitai surasti butą ar namą Vokietijoje, kai tik atvykstą su daiktais?

Tai nėra paprasta. Rinkos yra labai karštos, ypač didmiesčiuose. Aš patariu susirasti butą iš ankščiau, bent jau kelias dienas prieš išvykimą, kad nekaudotumės mėnesį viešbutyje. Patartina naudotis svetainėmis kaip „ImmoScout24“ arba „WG-Gesucht“. Žinoma, kai su daiktais atvyksi, gali tekti laukti dieną ar dvi, kol gausite raktus. Nėra nieko blogiau, kai turi džiaugtis laukimą po maitinimo vieta.

Kas yra „Anmeldung“ ir kodėl visi taip susirūpina šia procedure?

„Anmeldung“ yra gyvenamosios vietos registracija. Ji būtina, kad gautumėte mokesčių numerį, galėtumėte dirbti ir gauti daugiau paslaugų. Be to, dauguma įmonių (ir bankų) neleidžia atidaryti sąskaitos be registracijos. Aš asmeniškai patariu tai padaryti kuo greičiau po atvykimo (ne vėliau kaip po 2 savaičių). Tai yra formalumas, kadangi reikia parodyti nuomos sutartį. Nėra nieko blogiau, kai delsim ir vėliau gauname baudą.

Ar sunku integruotis į Vokietijos darbo rinką?

Priklauso nuo jūsų kvalifikacijos ir vokiško kalbos lygio. Vokiška kalba yra pagrindas, be jos sunku rasti gerą darbą. Tačiau yra daug vietų, kur kalbos nėra reikalinga (pvz., statybose, pramonėje). Aš patariu pradėti mokytis kalbos iš ankščiau, bent jai paprastus frazes. Be to, Vokietijoje yra geros socialinės garantijos, tad verta rinktis rimtą darbdavį.

Kaip susitvarkyti su mokesčiais („Steuer“) Vokietijoje?

Pirma, gausite mokesčių numerį („Steuernummer“) po „Anmeldung“ procedūros. Tada reikės rasti „Steuerberater“ (mokesčių patarėją), kas padės parengti deklaraciją. Aš asmeniškai neturiu ypatingai patirties su tuo, bet girdėjau, kad sistema yra gana sudėtinga ir geriau kreiptis į specialistą. Nėra nieko blogiau, kai padarai klaidą ir turi mokėti didžiules baudas.

Ar verta rasti vietinę draudimo kompaniją arba užsirašyti Lietuvoje?

Geriau rasti vietinę draudimo kompaniją, kadangi ji geriau žino Vokietijos sąlygas. Tačiau reikia tikrinti, ar jie priima lietuviškus vairuotojo pažymėjimus. Aš asmeniškai turiu Lietuvoje išduotą draudimą, kuris galioja ir Vokietijoje, tai man užtenka. Bet kai kuriais atvejais gali reikėti papildomo sveikatos draudimo. Žiūrėkite, ką jums labiausiai reikia.

Kaip susisiekti su kitais lietuviais Vokietijoje, kad nepritaptum vienas?

Yra daug lietuviškų bendruomenių Vokietijoje, ypač didmiesčiuose. Galite rasti jų „Facebook“ grupėse arba susitikimuose. Tai padeda ne tik draugauti, bet ir gauti praktinių patarimų. Aš dažnai susituriu su lietuviais Berlyne, pasikalbame apie darbą ir gyvenimą. Nėra nieko blogiau, kai jaučiate vienišę svetimoje šalyje.

Kas darbo dieną vyksta su šiukšlių išvežimu („Müllabfuhr“) mieste?

Kiekvienas rajonas turi savo tvarkaraštį. Dažnai yra skirtingos dėžės skirtingoms šiukšlėms (papjūdis, plastikas, organinės). Žiūrėkite vietinius ženklus arba klauskite kaimynų. Aš asmeniškai pamirščiau išnešti šiukšles ir vėliau turiu bėgti prieš pat šiukšliavežio atvykimą. Nėra nieko blogiau, kai turi rinkti šiukšles iš gatvės (čia tikrai vienas toks atvejis buvo pas mane).

Išvados

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikraustymas į Vokietiją – tai ne tik fizinis daiktų pervežimas, bet ir psikologinis pasiruošimas naujai gyvenimui. Jeigu laikotės šių paprastų patarimų, susitvarkysite su dokumentais, pasiruošite mašiną ir nepamiršsite svarbiausių detalių, tokių kaip „Umweltzone“ lipdukai. Nėra nieko blogesnio nei pradėti naują gyvenimą su stresu ir problemomis kelioje. Tad ruoškitės kruopščiai, o jeigu reikia pagalbos – visada kreipkitės į specialistus.