Kokius patarimus duoda ekspertai kraustantis į Vokietiją?

Sunku patikėti, kad jau beveik pusblyštelėjo nuo to laiko, kai pradėjau vežti krovinius į Vokietiją. Tada viskas atrodžio daug paprasčiau – pakrovėm ir važiuojam, o dabar? Čia tikras cirkas su dokumentais. Žmonės dažnai klausia, ką aš galiau pasakyti kaip žmogus, išmokęs šį verslą iš vidaus. Svarbiausia – neskubėti. Kraustantis į Vokietiją reikia suprasti, kad tai ne tik fizinis daiktų pernešimas, o biurokratinis maratonas. Tikiuosi, kad šie ekipiruoto patarimai padės išvengti tų klaidų, kurias aš matau kasdien. Yra daug smulkmenų, apie kurias niekas nesako, kol nebus per vėlu.

Dokumentai, muilai ir biurokratinis siaubas

Kur pradėti rengti dokumentus, kad nepraleistium kokio nors svarbaus?

Pradėkite nuo inventoriaus sąrašo, kitaip vadinamo „packing list“. Jis turi būti tikslus, idealiai – dviem kalbomis (lietuviškai ir vokiškai, arba angliškai ir vokiškai). Be jo, muitinės pareigūnai gali tiesiog neleisti įvežti daiktų arba pradėti daugybioti kainas. Netyčia užmiršai tai paminėti prieš metą vienas klientas, ir mes prarasime tris dienas prie sienos. Dar būtina pasirūpinti draudimu – jis turi padengti ne tik transporto, bet ir pakavimo bei iškrovos metu galimus sugadinimus. Negaliu tiksliai pasakyti, kurioje vietoje geriausia tai padaryti, bet tarpininkai padeda (čia dažnai vargsta).

Ar tikrai reikia vertinti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Manau, kad taip, bent jau tuos, kurie susiję su verte. Jei turiš nekilnojamo turto nuomos sutartį ar darbo sutartį, kurias reikia parodyti „Anmeldung“ (registracijai) įstaigose, vertimas būtinas. Oficialios įstaigos Vokietijoje yra griežtos. Buvau atvejų, kai žmonės ateidavo su lietuvišku popieriumi, juos tiesiog nusiųsdavo namo. Nors europos Sąjunga ir yra viena, bet administraciškai kiekviena šalis vis dar veikia savo tempu. Geriau šitą dalyką padaryti iš karto, kad nereikėtų vėliau beršiotis po notarus.

Ką daryti, jei dar neturiu buto adreso Vokietijoje?

Tai labai dažna problema. Vokietijai registracija yra šventa, bet be adreso jos padaryti neįmanoma. Kartais galima naudoti draugo adresą, jei jis sutinka, bet tailegaliai pilkai zonoje. Yra kompanijų, kurios siūlo laikiną adresą šiaip tik registracijai. Aš asmeniškai nebūčiau labai patikimas tokioms firmoms, gali būti bėdų su pavogtu identiškumu. Geriausia susitarti su darbdaviu arba agentūra, kur išsinuomojai butą – galbūt jie gali leisti laikinai užsiregistruoti jų adreso, kol surasi savo vietą. (Nors ir tai nebūtinai pagal taisykles, bet viskas geriau nei neišvis niekas).

Ar „Anmeldung“ (registracija) procesas ilgas?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai užtrunka maždaug dieną ar dvi, kad gautum tą pažymėjimą. Eini į „Bürgeramt“, laukiasi eilėje (ten eilės gali būti baisios, reikia užsiregistruoti internetu iš anksto). Tada pateiki užpildytą formą ir nuomos sutartį. Viskas atrodo paprasta, bet be to vertimo apie kurį kalbėjau, gali nukristi. Vokietai mėgsta, kai viskas yra surašyta ir tvarkinga. Jei trūksta parašo ar datos, grįžti reikės vėliau, o tas „vėliau“ gali prailgti iki mėnesio.

Ar galiu vežti vaikiškus daiktus be problemų?

Žinoma, vaikiškus daiktus galima vežti be mokesčių, jei jie nėra nauji.Čia svarbi nuomonė, kad tai ne prekybinis siuntini. Jei turiš penkias dėžutes naujų drabužių su etiketėmis, muitinės pareigūnai gali susimastyti. Geriau išpakuoti ir paslėpti etiketes (juokinga, bet taip daro). Bendrai kalbant, asmeniniai daiktai, kurie buvo naudojami, yra nemokestinami. Tiesa, jei veži brangų vežimėlį ar neįgaliosios lovelę, pasiimk dokumentą, kad jis nupirktas prieš metus – tai sutaupys nervų patikrinimo metu.

Logistika: kaip viskas turi būti vežama

Ką daryti, jei pervežėjas atvyksta su mažesniu sunkvežimiu?

Tai yra klasika. Vokietijos miestų centrai, ypač senamiestyje, yra siauri. Didelis „kelias“ (trestas) tiesiog neišvažiuos pro vartus arba užkliuns ant Žaliajojo akmeno. Jei turi daug daiktų, turėtum numatyti, kad gali reikėti perkrauti į mažesnės talpos sunkvežimį (paskutiniai mylia). Privalu pasiklausti apie vietovės apribojimus – ar yra zona, kurioje negali važiuoti sunkiasvoris transportas. Viena kartą vairuotojas bandė įvažiuoti į pedestralinę zoną Miunchene, ir gavo 500 eurų baudą, kurią teko mokėti klientui, nes dokumente nebuvo parašyta apie ribojimus.

Ar reikia rūpintis pakavimo medžiagomis patiems?

Jei pasirinksite „full service“ (pilną paslaugą), firma tai padarys. Bet jei taupote pinigus ir renkatės tik transportą, gerkite kavą ir pradėkite ieškoti dėžių. Vokietijoje dėžių kainos gali būti velniškos. Rekomenduoju pasiimti iš prekybos centrų, bet tik tas, kurios stiprios. Nenaudokite senų, drėgnų dėžių – jų dugnas gali iškristi su tavo visais indais. Kartais klientai sako „o viskas tvarkingai stovi ant grindų“, bet kai pakelią sunkvežimį, dėžė suslūgsta.

Kaip užtikrinti, kad baldai nenukentės?

Čia ne tik apie dėžes kalba eina. Reikia išmontuoti tai, ką įmanoma. Didelės spintos, lovos – viskas turi eiti dalimis. Jei bandysi vežti surinktą spintą per laiptus, ji tikrai nukentės, arba išmušsi sieną (ir reikės atsiprašyti užeigos šeimininkų). Be to, užklijavk kampus su putomis. Aš mačiau, kaip viena virtuvės lentyna buvo įbrėžta per visą ilgį, nes vairuotojas užkabinėjo ją su kitomis dėžėmis. Vokietijos vairuotojai dažnai važiuoja greitai, todėl dalykai turi būti įfiksuoti.

Ar verta investuoti į liftą ar „keltuvą“?

Absoliučiai taip, jei gyveni antrame aukšte be lipto. Mano patirtis rodo, kad nuėjimas su sofa per laiptus kainuoja brangiau nei tos paslaugos kaina. Be to, tai pavojinga sveikatai. Vokietijoje dažnai namuose yra siauri laiptai arba posūkiai, pro kuriuos neįmanoma pranešti pianino ar net didelės sekcijos. Užsakyk keltuvą iš karto – tai sutaupys nemažai laiko. (Kartais vairuotojai sako, kad mūsų keltuvas nereikalingas, bet tada paaiškina, kad jie tiesiog tingia jį statyti, tuo reikia vadovautis).

Ką daryti su pavojingais krovinais, kaip dažai ar kuras?

Negali būti jokių abejonių – tai turi eiti atskirai. Dažus turi būti uždarytos hermetiškai, idealiai – originalioje pakuotėje. Kuras... jei veži kibirą su benzinu žoliapjovei, tai gali būti problema. Dauguma firmų tiesiog atsisako vežti tokius dalykus. Jei turi ką nors panašaus, pasakyk iš karto. Buvo atvejis, kai vienas klientas paslėpė dujas po grindimis vare, ir atėjo muitinė su šunimis. Buvo baisu, viską iškraunė.

Kainos ir pinigai: kiek viskas kainuoja tikrai

Ar kaina priklauso nuo metų laiko?

Taip, ir kaip! Vasarą ir rugsėjo mėnesį, kai visi grįžta iš atostogų ar pradeda dirbti, kainos šuoliais aukštyn. Vairuotojų trūksta, o darbo užmokestis didėja. Jei turi galimybę, kraustykis žiemą arba pavasarį. Žinoma, niekas nenori kraustytis kai užšalę, bet piniginė padėkos. Aš dažnai sakau klientams, kad jei galite laukti, laukite. Sezoninių nuolaidų nebūna, bet yra sezoninių padidėjimų.

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis į Vokietiją iš Lietuvos?

Sunku pavadinti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų). Jei turi tik keletą dėžių, tai gali siekti 300–500 eurų (dalinis krovinys). Jei visa butinė įmoka, tai skrieja nuo 1500 iki 3000 eurų. Taip pat svarbu, kur į Vokietiją važiuojame – į Miuncheną brangiau nei į pasienio miestelį. Degus kuro kainos ir mokėjimai už kelius ten kur kas didesni. Užklausyk kelias firmas ir palygink.

Kas daryti, jei gavau žymiai brangesnę sąskaitą nei numaniau?

Nesirašyk iš karto. Pirmiausia, peržiūrėk sutartį – ar ten nėra staigmenų, tokių kaip „ilgas nešimas pėsčiomis“ arba „laukimo mokestis“. Kartais vairuotojai prideda „Stau“ (spūsties) mokestį, jei stovėjo valandą. Klausyk, kodėl kaina pakito. Jei jie negali paaiškinti arba atrodo keistai, kreipkis į vadovą. Yra firmų, kurios uždirba iš to, kad klientas nežino ir bijo klausinėti. Būk aiškus iš pradžių.

Ar verta imti draudimą „All risk“?

Asmeniškai aš visada patariu. Žinau, žinau, tai papildomi 50-100 eurų. Bet kas nutiks, jei vairuotojas užklys ant ledo ir masina užsuks į griovį? (O pastaruoju metu orai keičiasi ir tenka važiuoti per sniegą). Be draudimo liksi su sukrautais baldais. Dauguma standartinių sutarčių draudžia tik 0,50 euro už kilogramą sugadintos prekės – tai išvis niekas. „All risk“ padengia visą vertę, tai tavo ramybės garantas.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynaisiais?

Kai kurios mažos firmos, ypač jei susitarti su vairuotoju tiesiogiai, gali sutikti grynaisiais be PVM. Bet aš to nedariau. Jei turi problemų, neturi jokio įrodymo, kad mokei už paslaugą. Be to, jei įvyko avarija ir turi draudimą, jis reikalauja oficialios sąskaitos faktūros. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet būti saugiam. Vokietijoje viskas labai įforminta, be popieriaus tu niekas.

Automobiliai, dviračiai ir technika

Kaip pervežti automobilį, jei jame netelpa daiktai?

Dažnas sprendimas – automobilį vežti sunkvežimio priekyje (rėme) arba užkabintu ant vilkiko. Jei automobiliu dar važiuoji, tai aišku. Bet jei jis tuščias, reikia įsitikinti, kad turi raktus ir techninę apžiūrą galiojančią. Muitinėje gali prašyti parodyti, kad automobilis veikia. Kartais įdomu, kad žmonės vežia laužtą mašiną, o ją reikia deklaruoti kaip metalo laužą, ne kaip transporto priemonę. Tai keičia mokesčius.

Kokie yra reikalavimai dviračiams pervežti?

Dviračiai geriausia pervežti specialioje dėžėje arba uždėjus ant karkaso. Jei tiesiog užmesi į vagoną su kitais daiktais, pavogta rankena ar sugadinti ratai yra garantuoti. Vokietija yra dviračių šalis, ten jie vertinami, todėl nebijok klausti apie specialų pakavimą. Jei turi brangų „Elektromobilį (ebike)“, būtinai nufotografuok jo būklę prieš kraunant. Baterijas taip pat reikia atskirtai.

Ar galiu vežti savo seną skalbimo mašiną?

Galima, bet tikrai pagalvok, ar verta. Vokietijoje elektros tinklas yra 230V (kaip ir mūsų), bet daugumoje butų nėra specialių išleidimų vandeniui, kaip senose lietuviškose statybose. Ten dažniau naudojamos priemonės, kurios sušildo patį vandenį mašinoje, jei nėra centrinio karšto vandens. Jei tavo mašina sena, ji gali nepraeiti energetinio efektyvumo reikalavimų (ne, tai ne įstatymas, bet vandens sąskaitos bus milžiniškos). Geriau parduok čia ir nusipirk naują ten.

Kaip elgtis su dujinėmis viryklėmis?

Čia yra pavojinga sritis. Vokietijoje dauguma namų naudoja elektrą arba centrinį šildymą, dujinių balionų butuose beveik nebėra. Jei veži tokią viryklę, gali būti problema su techniniu saugumu. Dauguma pervežėjų tiesiog atsisako vežti dujines balionas – tai sprogusios medžiagos. Geriau tokias virykles palikti arba parduoti. Nėra verta rizikuoti dėl 50 eurų vertės daikto.

Ar reikia keisti šviesas mašinoje važiuojant į Vokietiją?

Jeizi, tai svarbu. Jei mašina vežama ne savo eiga, tai nebūtina. Bet jei važiuoji pats, turi tureti ant priekinių žibintų užklijuotas juosteles, kad šviesa nešviestų į kairę pusę. Vokiečių policija mėgsta sustabdyti lietuvius. Be to, techninė apžiūra (TÜV) reikalauja, kad žibintai būtų pritaikyti dešiniajam eismui. Tai ne brangu pakeisti, bet būtina.

Kas laukia išsikraunant Vokietijoje?

Ar vokiečių kaimynai padės išsikrauti?

Nektikėk. Priešingai, jie gali būti pirmi, kurie skambins policiją, jei sunkvežimis užims jų vietą aikštelėje arba trukdys ramybei. Vokietijoje privatumas šventas. Vieną kartą mus iškėlė iš kiemo su „Verboten“ (draudžiama) lenta, nors čia buvome vos 20 minučių. Geriau iš anksto susitarti dėl vietos, galbūt pasirūpinti specialiu leidimu (Erhaltungsnachweis) laikinai statybai.

Ką daryti su pakuočių atliekomis po iškrovos?

Lietuvoje mes tiesiog viską užmetam į konteinerį arba deginime kaimo. Vokietijoje tai yra griežtai reglamentuota. Kartonas turi eiti į mėlyną konteinerį (Papier), plėvelė į geltoną (Gelber Sack). Negali tiesiog palikti dėžių kieme arba prie šiukšliadėžės – tai baudžiama. Dažnai pervežėjas gali pasiimti tuščias dėžes su savimi už papildomą moštį (arba kartais nemokamai, jei susitarta). Verta klausti.

Kiek laiko užtrunka iškrova pati?

Jei viskas supakuota ir paruošta, iškrova trunka mažiau nei krovimas. Bet jei turi rūsius ar garažą, pilnus senų daiktų, tai užtrunka. Čia svarbu vadovautis procesu – nenukreipk dėžių į tuščius kambarius, padėk juos tiesiai į tuos kambarius, kur jie reikalingi. Vėliau perstumti šimtus kilogramų bus labai sunku. Vairuotojai dažnai padeda, bet jie ne baldų dizaineriai.

Kaip elgtis, jei kažkas sugedo iškrovos metu?

Nedelsiant nufotografuok ir pranešk vadovui. Nesileisk sukti vairuotojo, kuris gali sakyti „o čia taip buvo“. Jei turi draudimą, pradėk procesą. Vokietijoje vairuotojai dažniausiai labai atsakingi ir bando nepadaryti žalos, nes jie taip pat bijo problemų su darbdaviu. Bet aš mačiau ir tokią situaciją, kai buvo nulaužta grindų lentelė neatsargiai užmetus pianiną, ir vairuotojas bandė ją uždengti kilimu. Nedaryk to, kas nepavyko paslėpti.

Ar reikia suteikti vairuotojui ar padėjėjams maisto ir gėrimų?

Nebūtina, bet labai dera. Tai nėra įstatymu, bet gerųjų normų dalykas. Jei dirbate nuo ryto iki vakaro, kavos arba užkandžio puodelis gali pagerinti nuotaiką ir darbo greitį. Vokiečiai mėgsta kavą (Kaffee). Tiesa, nereikia girdyti jų alumi – jie turi vairuoti. Paprastas žmogiškas požiūris visada padeda išvengti konfliktų.

Buitiniai ir gyvenimo patarimai

Kaip sužinoti, ar rajonas yra geras gyventi?

Nesitikėk, kad agentas pasakys tiesą. Jis nori parduoti. Geriau nueik į rajoną vakare arba savaitgalį ir pažiūrėk, kas vyksta. Ar gatvėse šluoja gėris? Ar daug triukšmo? Vokietijoje yra vietų, kur atrodo gerai, bet vakare ten susirinkąs gatvės gyventojai (nebūtinai geri kaimynai). Taip pat pažiūrėk, ar toli yra „U-Bahn“ (metro) – tai padidina nešiojamumą.

Ar tikrai reikia išmokti vokiškai?

Nebūtinai puikiai, bet pagrindai būtini. Biurokratijoje be kalbos nepraeisi. Nors vokiečiai moka angliškai, jie mėgsta kalbėti savo kalba, ypač kai reikalauja kažko oficialaus. (Asmeniškai aš vis dar kartais užmirštu žodžius „Waschmaschine“ ir sakau „skalbykla“, bet supranta). Be to, tai pagarba jų kultūrai.

Kaip sujungti internetą ir telefoną Vokietijoje?

Čia viena didžiausių bėdų. Vokietijos internetas vietomis yra... tarkime, toks, kokis buvo Lietuvoje prieš 10 metų. Yra vietų, kur tik pluoštas (DSL) ir tai lėta. Užsisakyk ryšį kuo anksčiau, kartais reikia laukti savaitę kol technikeris atvyks. Didžiausios kompanijos yra „Deutsche Telekom“, „Vodafone“ ir „O2“. Pasidomėk, ar butas jau prijungtas, kitaip gali tekti gręžti sienas.

Ką daryti su šiukšlėmis, kai išsikrauni senus daiktus?

Jei turi daug senų baldų, kurių nebeinaši, negali tiesiog išmesti į gatvę. Turi susitarti su „Sperrmüll“ (didelių atliekų ivežimu) arba vežti į „Wertstoffhof“ (recirkuliacijos centrą). Kartais miesto tarnybos atvyksta ir paima nemokamai, bet tik tam nustatytą dieną. Žinok taisykles, kad gautum baudą už nelegali šiukšlių išmetimą.

Ar saugu vaikščioti naktį Vokietijos miestuose?

Dažniausiai taip, didžiuosiuose miestuose saugu. Bet mažesniuose rajonuose gali būti įvairių grupių. Nėra vieno atsakymo. Geriau tiesiog naudotis sveiku protu. Vokietija yra saugi, bet nėra rojus. Ir svarbiausia – per šviesoforą eiti tik žalia, net jei nėra mašinų. Vokiečiai to nelęžia.

Pabaigai, galiu pasakyti, kad kraustantis į Vokietiją nepavyktų išvengti visų rūpesčių, bet su gerais patarimais tikrai lengviau. Svarbiausia yra pasiruošimas ir kantrybė. Vokiečiai mėgsta tvarką, o jei tu ją pasieksi, gyvenimas bus gražus. Sėkmės naujajame namuose!