Kokius mikroautobusus reikėtų rinktis kraustymui į Vokietiją?

Sutikime, kraustymasis į Vokietiją – tai ne vienas paprastas reikalas, ypač kai kalba eina apie visą gyvenimą ar didelę šeimą. Būna, kad žmonės svaigsta nuo kainų arba nuo to, kad „kaimynas važiavo jo „Vivar“ ir viskas tilpo“, bet realybė būna gana skirtinga. Aš šioje srityje buvau jau beveik dvidešimt metų ir matau viską – nuo to, kaip žmonės bando įpumpuoti visą butą į seną „Fiat Fiorino“, iki tų, kuriems reikalingas visiškas vilkikas. Tiesiog reikia suprasti, kad kelyje yra savos taisyklės, o Vokietija – tai ne Lietuva, ten tikrai tikrina kiekvieną detalę. Tau reikės ne only vietos, bet ir ramybės, kad vairuotojas nenukristų nuo kelio po pirmų šimtų kilometrų.

Mikroautobuso pasirinkimas: dydis ir talpa

Ar tikrai verta imti didžiausią 3,5 tonos „boksą“?

Dažnai klientai sako: „Duokite didžiausią, vis tiek mokėsiu“. Tai yra didelė klaida. Didelis 3,5 tonų sunkvežimis (tiek kad vairuotojo kategorija B) turi savų niuansų – jis lėtas, kūl daug kuro, o jei ten tuščia erdvė, daiktai užkyla ant savęs. Esu matęs, kaip kažkas vežė tik du čiužinius ir kelias dėžes tokiame milžine, o paskui keikėsi dėl kuro sąnaudų Vokietijos autostradose. Geriau pasirinkti vidutinį, pavyzdžiui, 20 kubinių metrų, jei turtumą tikrai įsilenkia. O jei ne, tai lieka pinigai alui atsigerti.

Ką geriau rinktis: „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“?

O čia jau klausimas skonio, bet turiu savo nuomonę. „Mercedes Sprinter“ yra patikimesnis ilgose kelionėse, ypač jei važiuojate į Miuncheną ar Hamburgą, bet jis brangesnis remontui. „Ford Transit“ – tai darbas arklius, pigiau pirkti, bet dažniau lūžta važiuoklė (ypač jei vairuotojas nemoka vairuoti). Asmeniškai, jei reikėtų kraustytis sau, paėmiau būtų naudotą „Sprinter“ su 2.2 l varikliu (tas buvo labai geri, nežinau kodėl juos nustojo gaminti tiesiog taip). Bet „Transit“ dabar irgi gana nieko, naujesni modeliai.

Ar reikalingas aukštas stogas (High Roof)?

Aukštas stogas – tai džiaugsmas krašytojui, bet pragaras vairuotojui vėjuotuose Orhuso ar Kaliningrado keliuose. Jei turite daug baldų, kurie neišsirenka, pvz., spintelės stovi aukštai, tai „High Roof“ būtinas. Tačiau prisimenu vieną atvejį, kai vairuotojas važiavo pro tunelį Vokietijoje ir tiesiog nuplėšė anteną, nes pamiršo, kad važiuoja aukščiau. Jeigu daiktai „minkšti“ (degesys, dėžės), imkite standartinį, bus mažiau vargo vėjui.

Kodėl visi gaudo šiuos „Vivaro“ ar „Traffic“?

Todėl, kad jie vidutinės klasės, tinka 1.5–2 tonoms krovinio. Idealūs, jei kraustote vieno kambario butą ar studiją. Jie ekonomiški, lengvai įvažiuoja į kiemus, bet problemos ta, kad ten būna labai siauras galas. Buvau matęs, kaip viena pora bandė įkišti sofą pro šonines duris... nepavyko. Teko išmontuoti galinę sieną (o tai jau nelegalu, bet ką darysi, jei reikia). Taigi, matuokite baldus prieš renkantis šią klasę.

Ar verta rinktis šaldytuvą (fridge truck) kraustymui?

Nebent jūsų baldai yra šokoladas. Žinoma, šaldytuvas turi geresnę izoliaciją, tai nenukrenta temperatūra, bet jis daug sunkesnis. Vienas klientas norėjo šaldytuvo, nes许多 sakydama, kad „ten saugiau“. Saugiau tik nuo lietaus, jei jis nuteka. Tikriausiai turėjo omenyje drėgmę, bet paprastas „bokšas“ su „pvc“ uždanga užtenka. Nereikia overkill’o.

Kuro sąnaudos ir techninė būklė

Kiek vidutiniškai kainuoja kuras Vokietijoje?

Kainos šokinėja kaip priekabos ratuose. Vokietijoje benzinas ir dyzelinas brangesni nei Lietuvoje, maždaug 1,7–1,9 euro už litrą (priklauso nuo degalinės, „Shell“ ar „Total“ brangesni). Jei vaziuojate sena „kraba“, kuris suvartoja 15 litrų šimtui, tai suskaičiuokite sąnaudas prieš išvykstant. Geriau tai padaryti „Luko“ degalinėje prie pat sienos, ten pigiau, tik žiūrėkite, kad nebūtų „biokuras“ jei mašina nesupranta.

Ar senas mikroautobusas neapsileis kelyje?

Tai didžiausias baimės. Jei mikriukas turi 500 tūkst. kilometrų rida, tai rizikuojate. Vokietijoje greičio ribos didelės, o variklis dirba 100-120 km/h. Jei ten patys velenai ar paskirstymo velenas (distributors) bus užkietėjęs, liksite prie kelio. Patirtis rodo, kad reikia tikrinti tepalus ir vandenį prieš išvykstant (bent jau tepalus). Ir tikrai nepamirškite papildomo vandens butelio bagažinėje – ne geriamam, o į radiatorių.

Ar galiu vaziuoti dujomis (LPG)?

Galima, jei įrengta legaliai. Bet problemų toliau nuo sienos gali būti daug. Lietuvoje daug degalinių su dujomis, Vokietijoje taip pat yra, bet ne kiekvienoje. Be to, jei vaziuojate su LPG, o mašina neįregistruota Vokietijoje kaip LPG, gali būti problemų su technine apžiūra jei sustojs „Gedser“ arba kitoje vietoje (čia turbūt per toli, bet vokiškai vairuotojai ziauriai tikrina). Aš asmeniškai nebūčia pasitikėjęs sena dujų įranga ilgoje kelionėje.

Kokias padangas reikia rinktis?

Žieminės arba vis sezono? Jei važiuojate žiemą, Vokietijoje privalomos žieminės padangos, baudos didelės. Policija gali sustabdyti ir pasakyti „gute nacht“. Vasarą nereikia žiadrų, bet gerai, jei giliaus protektoriaus. Be to, nepamirškite, kad pilnas krautuvas elgiasi kitaip – stabdo blogiau. Vienas vairuotojas važiavo su „lygiomis“ padangomis su pilnu kroviniu į Berlyną ir vos nepravažiavo pro šviesoforą. Nupirkite „Continental“ ar „Michelin“, nesigauna.

Ar verta daryti techninę apžiūrą prieš išvykstant?

Būtina. Net jei mašina atrodo gerai. Vokietijos „TUV“ (techninė apžiūra) standartai aukštesni. Jei jums nulūšta spyruoklė arba pradeda šluoti (smarkiai šluoti) vairas, tai gali baigtis bauda arba draudimo nesumokėjimu jei įvyks avarija. Užsukite į servisą, pasakykite „važiuojam į Vokietiją, patikrinkit važiuoklę“, geriau sumokėkite 50 eur dabar nei 500 eur vėliau kelyje.

Teisiniai dalykai ir Vokietijos reikalavimai

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei dirbate įmonėje (t.y. pervežate komerciniu pagrindu), tai taip, reikia. Jei vaziuojate savo reikalais (perkraustote savus daiktus į naują būstą), tai dažniausiai nereikia. Bet čia yra pilnas chaosas dėl taisyklių pakeitimų. Kai kuriems sako, kad jei mašina virš 2.8 t, tai jau privalo. Geriausia pasiklaustyti savo logistiko arba peržiūrėti oficialų reguliavimą, aš čia nebeesu 100% tikras, nes taisyklės pasikeitė prieš keletą metų (paskutinis kartas kai tikrinau buvo 2021).

Ar reikalingas tachografas?

Jei mašina yra iki 3,5 tonų ir naudojama asmeniniam (nukomerciniam) pervežimui, tachografo nereikia. Bet jei mašina įregistruota kaip krovininė (nors ir 3.5t), gali reikėti. Daugelis nuomos firmų duoda mašinas be tachografų, jei tai „rental“. Jei jūsų mašina jį turi, rašykite tuščius lapus, kad neįstrigtumėte į „Lenkijos magistralės“ istorijas su policija. Niekada nežinai, kas užais.

Kokia maksimali greičio riba Vokietijoje sunkvežimiui?

Net ir ten, kur nėra ribos (autobanas), sunkvežimiams (virš 3,5t) arba mašinoms su priekaba riba yra 80 km/h. Daugeliu atveju mikroautobusai (jei tai ne sunkvežimis) gali važiuoti 100 km/h, bet reikia žiūrėti į techninį pasą. Esu matęs, kaip lietuviai važiuoja 140 su „Vivaro“ pilnu daiktų – tai beprotybė. Vokietijos policija tai nemyli. Jei sustabdys, baudos tokios, kad nusipirktum naują „Vivaro“ (gali būti net 300-400 eurų).

Ar privaloma CMR draudimo polisa?

Formaliai, jei pervežate daiktus „komerciškai“ (už pinigus), taip. Jei savo, tai ne. Bet aš visada rekomenduoju turėti bent paprastą civilinę atsakomybės draudimą (KASKO arba „Autocasco“ ne viskas padengia). Ypatingai jei vežate brangius daiktus. Vienas klientas Bukarešte (ne Vokietijoje, bet panašu) prarado visus daiktus dėl gaisro, o jam niekas neatlygino, nes nebuvo dokumentų. Vokietijoje žmonės sąžiningi, bet dėl pinigų gali ir meluoti.

Ar galiu vairuoti su „B“ kategorija?

Jeigu mikriukas yra iki 3,5 tonų vietinio svorio ir vietų (įskaitant vairuotoją) yra ne daugiau kaip 9, tai taip, „B“ kategorijos užtenka. Jei paimsite 9 vietų mikroautobusą ir užpilsite 3,5 tonos metalo, tai techninis svoris viršys 3,5t, tai jau nelegalu (neturite teisės su B). Yra toks dalykas kaip „leidžiama masė“ – ant gembės parašyta. Žiūrėkite ten.

Kraustymo organizavimas ir kainos

Kiek kainuoja mikroautobuso nuoma Vokietijai?

Priklauso nuo sezono. Vasarą viskas brangu, rugsėjį, kai studentai važiuoja į mokslus, taip pat. Vidutiniškai galite tikėtis 60–100 eurų per dieną (be PVM), jei tai paprastas „Transit“. Jei „Sprinter“ su nauju metų modeliu, gali būti ir 120 eurų. Daugiausia pinigų nusileidžia už KASKO (arba privalomą draudimą) ir už papildomą vairuotoją, jei jo reikia. Už kuro užpildymą tuščiu būseną prisimink!

Ar pigiau užsisakyti pervežimą su firma ar nuomotis pats?

Čia skaičiuokite. Jei turite daug daiktų (butas), ir neturite vairuotojo pažįstamo, geriau pasikviesti „furą“ su kėbulu (movec). Pats nuomotis reiškia, kad jums reikės vairuotojo (ir draudimo, ir rūpesčių). Firms kas diena veža, jie žino kelių eismo taisykles. Jei tik kelios dėžės, tai nuoma gali atsieiti pigiau. Bet nepamirškite savo laiko – jis taip pat kainuoja.

Kaip geriausiai supakuoti daiktus, kad neišsirinktų?

Naudokite tvirtas dėžės, o ne maišus. Maišai su drabužiais užima daug vietos ir nusėda viršuje. Stumkite sunkius daiktus (šaldytuvas, skalbyklė) į priekį, prieš vairuotoją (arba tarp ašių), kad svorio centras būtų žemiau. Aš matau daug, kad žmonės stumia visą lengvą daiktą į galą, o priekyje tuščia – tada mašina šokinėja, vairuotojas pabėga (t.y. vairas nebekontroliuoja). Ir uždėkite gumines juostas (rėminius)!

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet jie turi būti uždaryti būdele arba narvelyje, laisvai juos paleisti negalima (pavojinga). Ilgos kelionės (pvz., į Štutgartą) gyvūnams yra stresas. Reikia dažnai sustoti vandens duoti. Nekraukite šunies į pilną vežimį tarp baldų, jis gali užduskti (ypač jei vasara). Ir atkreipkite dėmesį į tos šalies reikalavimus dėl čipų ir pasų (nors Vokietija nebe to griežta kaip Anglija, bet vis tiek).

Kas daryti, jei mikroautobusas sugisto Vokietijoje?

Pirmiausia, nebijokite skambinti pagalbos tarnybai, kuria davė nuomos firma (ji dažniausiai yra AC arba Allianz). Jums suteiks „geltonąjį angeliuką“. Jei savo mašina – skambinkite draudikui. Jei sugedo per naktį, gali tekti miegoti joje (o tai ne patogu). Buvau toje situacijoje su „Fiat Ducato“ prie Hanoverio, variklis užvirė, nereikėjo nieko daugiau kaip palaukti velkamojo ir ryto diena jau važiavome toliau.

Ar reikia mokėti už važiavimą po miestais (Umweltzone)?

Taip, Vokietijos miestuose yra žaliosios zonos. Jei jūsų mašina neturi tinkamos žaliosos (arba geltonos/mėlynos) kortelės ant stiklo, jums negalima važiuoti į miesto centrą. Dauguma naujų mikroautobusų ją turi, jei yra „Euro 6“. Jei turite seną „Euro 4“, gausite baudą, jei užvažiuosite į centrą. Geriau statykite miesto pakrašty ir važiuokite viešuoju transportu arba pėsčiomis (nepatogu, bet pigiau).

Kiek laiko užtrunka nuvykti į Vokietiją?

į Berlyną ar Hamburgą – apie 10–12 valandų važiavimo su sustojimais (nuo Vilniaus). į Miuncheną – ilgiau, gali būti ir 14 valandų. Nevažiuokite „iš pėdų“. Planuokite po 4 valandas važiuoti ir po 15 minučių poilsio. Vokietijoje poilsio aikštelės (Rasthof) geros, ten kavė gersite. Tik žiūrėkite, kad ten nebūtų gėdingai brangu (kava gali kainuoti 4 eur).

Nenumatyti nesklandumai ir praktiniai patarimai

Kas daryti, jei užstrigo sienoje?

Nustatykite „Call“ kortelę (Call Card) jei esate krovininis, tai pagreitins. Jei asmeninis – tiesiog eikite į eilę („green channel“), jei nieko deklaruoti nereikia. Bet jei mašina pilna daiktų, gali sustabdyti. Tikrai nedekite nieko paslėpto (pvz., alkoholio virš limito) tarp drabužių, jie turi skenerius ir šunis. Gėda, jei draugai iškvies iš eilės.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje nakčiai?

Ničia nesaugu. Jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje prie autobano arba mieste, gali ją išardyti. Reikia rasti saugomą parkingą (pažymėtą mėlyna „P“ su užraktu simboliu). Kainuoja apie 10-15 eur už naktį, bet geriau sumokėti nei rasti tuščią „boksą“ ryte. Ypač jei turite kompiuterius ar brangius instrumentus.

Kodėl vairuotojai nemėgsta kraustymų?

Nes tai fiziškas darbas. Dažnai klientai sako „o, čia tik padėti įvežti“, o pasirodo, kad reikia nešti 3 ašmenis iš 5-to ašto be lifto. Jei pasirašote su vairuotoju, kad jis tik vairuos, tai jis tik vairuos. Jei reikia kėblio (krašytojo), tai tai kainuoja papildomai. Nekelkite vairuotojui į galvą „nedidelių“ reikalų, jei jis nėra sutikęs.

Ar verta imti vairuotoją iš Lietuvos ar rasti ten?

Lietuvos vairuotojai (patikimi) brangesni, bet jie žiauriai atsakingi už savo mašiną. Radus vairuotoją Vokietijoje (pvz., vietinį lenką ar ukrainietį) gali būti pigiau, bet kalbos barjeras ir kultura skiriasi. Jei įvyks avarija, gana sudėtingai išsiaiškinti dėmesį. Aš visada pasitikiu savais, bent jau juos pažinu (daugelį jau 10 metų).

Kaip elgtis su „Autobahn“ eismu?

Kairiajuoju juo važiuok tik tuomet, kai lenki. Jei ten važiuoji 120 km/h, o gale jau „Mercedes“ su žibintais spaudžia, nedaryk to. Vokietijai būdingas tam tikras eismo etiketas (žiūrėkite į veidrodžius!). Iki 3,5t mašinos dažnai važiuoja dešiniajame, viduriniame – jei tuščia. Niekada nevažiuok dešiniajame, jei lenki (tai yra nelegalu visur, bet ten tai labai nepageidaujama).

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Vokietijoje nėra mokamų privažiavimų (kaip Lenkijoje ar Prancūzijoje) lengviesiems automobiliams arba mikroautobusams iki 3,5t. Tai didelis pliusas. Tačiau kai kurie tuneliai (pvz., „Elbtunnel“ Hamburge) gali būti mokami, bet ten dažnai nemokami, jei maža mašina. Žiūrėkite ženklus. Už ką tikrai reikia mokėti tai už degalus ir už maistą.

Ką daryti su šiukšlėmis po kraustymo?

Nebemekite šiukšlių į gatvę arba prie pirmojo konteinerio mieste. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas šventas. Jei turite statybinių atliekų, jas reikia vežti į specialią stotį (Recyclinghof), ten gali tekti mokėti už kiekvieną kėbulą (pvz., 5 eur už „sack“). Negražu palikti klientui kieme pilną maišą su popieriumi.

Ar galima vežti dviračius ar augalus?

Galima, bet augalus reikia tikrinti (fitosanitariniai reikalavimai, nors ES viduje daugiau laisva, bet vis tik). Dviračius geriau padėti ant specialios laikiklio ant gembės (jei yra) arba į vidų, atidžiai uždėti, kad nebraižytų sienelės (vienas klientas taip nupaišė visą „Vivaro“ gale, kad teko dažyti).

Kodėl svarbu turėti navigaciją?

Kadangi Vokietijos miestuose daug draudžiamų posūkių („Einbahnstraße“ arba „Durchfahrt verboten“), gali lengvai užvažiuoti į gatvę, iš kurios neįmanoma išvažiuoti arba kurioje per siaura (būna, kad tarp namų tik 2,1 m aukščio). Navigacija (pvz., „Truck“ režimas) išvengs to. Geriau „Waze“ ar „Google Maps“ su apkrovos nustatymais.

Ką daryti, jei atvykę nusipelnėte?

Pirmiausia, paskambinkite savo kontaktui Vokietijoje, kad jis žinotų, kada laukti. Jei vėluosite, parašykite SMS. Būkite kantrūs, jei reikia laukti liftininko (jie ten veikia pagal grafiką, gali būti tik nuo 8 iki 16 val). Nekelkite pykties ant vairuotojo, jei įvyko spūstis ties A9 – jis negalėjo nieko padaryti.

Ar svarbu turėti EUR lentynę?

Taip, jei mašina registruota Lietuvoje. Be jos gausite baudą. Uždekite ją ant galinio stiklo (gale), o ne priekyje. Vokietijos policija tai tikrina kaip ir šviesas. Ir nepamirškite piramidės (atsarginio rato) ir lietuviško draudimo „žaliosios kortelės“ ( nors jos daugiau nebereikalingos, bet vis gerai turėti).

Ar galima vežti pinigus grynais?

Jeigu tai ne dideli sumos (iki 10 tūkst. eurų), tai galima be deklaravimo. Jei daugiau, tai reikia deklaruoti. Nerekomenduoju vežti didelių pinigų su kraustymu, geriau pavedimu. Gali būti traukiami į patikrinimą ir jei negalite paaiškinti kilmės – pinigai gali būti konfiskuoti.

Kaip išvengti sukčių pervežėjų?

Nerasykite į neaiškius skelbimus „Facebook“ grupėse be atsiliepimų. Tikrinkite įmonės kodą (JAR kodą). Jei kaina per daug žema (pvz., 200 eur už išvežimą buto į Vokietiją), tai sukčiai. Jie ims užstatą, pasitrauks arba reiks už papildomai krovėjus. Geriau mokėti daugiau, bet gauti garantiją.

Ar verta daryti inventoriaus sąrašą?

Būtina. Užrašykite viską, ką įkeliate į mašiną. Jei dingsta kažkas (labai retai, bet nutinka), turėsite įrodymų draudžiui. Be to, padeda susirūšiuoti atgal. Vienas klientas neįrašė „žirnių“ indų, ir jie dingo (tikriausiai nukrito paslėpta vietoje), o kompensacijos negavo.

Pabaigai – ką pasakyti?

Sėkmės kelyje. Kraustymas į Vokietiją yra didelis žingsnis, pasiruoškite jam atsakingai. Pasirinkite tinkamą mikroautobusą, neperkraukite jo ir laikytės kelių eismo taisyklių, tuomet viskas nueis sklandžiai.

Trumpai tariant, pasiruošimas pusės velnio. Nesvarbu, ar renkatės seną „Sprinterį“, ar naują „Transitą“ – svarbiausia yra tai, kad mašina būtų techniškai tvirta, o vairuotojas atsakingas. Negailėkite pinigų padangoms ir gerai uždėkite daiktus, kad nenukristų galvon (tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams). Vokietija – tai tvarka, tai ten ir turite atvažiuoti.