Kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją? Praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – teorija knygose viena, o kai užkrenta rūkas ant Vokietijos autostrados arba sulaiko muitinė, visi tie idealūs planai išsisklaido. Dažnai mane klientai klausia, kas geriausia, ir nors atsakymas atrodo paprastas, jis nėra vienareikšmis. Renkantis kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją, reikia ne tik žiūrėti į kainą ar markę, bet ir į tai, kaip tas mašina elgsis po apkrovos, kiek kuro suvalgys ir ar neapsims vairuotojo galvos skausmo dėl techninių gedimų. Čia ne apie tai, kuris logotip gražesnis, o apie tai, kas veiks stabiliai.

Esu matęs viską – nuo senių, "kaltų" "Mercedesų", kurie važinėja ir važinėja, iki naujų "Fordų", kurie tiesiug nugriauna elektronika pirmoje kelionėje. Vokietija yra griežta šalis, o ten kelionės kaina – tai ne tik degalai, bet ir baudos, ir laikas. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu savo, kartais net per drąsiais, pastebėjimais ir praktiniais patarimais, padėsiančiais išsirinkti tinkamą sprendimą.

Pasirinkimas: ką tikrai vairuoja vairuotojai

Ar vertas rūpestis dėl markės – Ford, Mercedes ar VW?

Sakykime tiesiai, visi turime savo mėgstamus, bet po šiokių tokių dvidešimt metų matau, kad "Ford Transit" yra, galima sakyti, visuotinis standartas. Jis pigiau remontuojamas, dažniau yra detalių, o jei kažkas lūžta viduryje niekur, bent jau mechas užsibrėžia jį taisyti. "Mercedes Sprinter" yra, žinoma, patogesnis ir, gal būt, ilgiau trunka, bet kai sužlunga ta elektronika... tada norisi verkti. "Volkswagen Crafter" yra geras, bet kažkaip visada brangesnis. Taigi, jei klausiate, kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją, kad nebūtų per brangu, aš sakau – žiūrėkite į "Fordą" arba senus, bet patikimus "Mercedesus".

Ar galiu vairuoti paprastą keleivinį mikroautobusą su daiktais?

Techniškai – galima, jei išimtos sėdynės ir yra techninės apžiūros pažyma, kad tai krovinių mašina. Bet iš patirties sakau: geriau nedarykite nusikaltimų (juk sėdynių numeravimas turi sutapti). Vokietijos policija mėgsta sustabdyti tokius "keleivinius" su pilnomis dėžėmis. Jei techninėje rašo "keleivinis", o vežate šiferį – gausite didelę baudą ir privers iškrauti viską į kelkraščio. Geriau iš karto imti krovinių versiją, vadinamąjį "panelvan" – be langų šone. Taip sutaupysite nervų, o kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją, kad nepritrauktumėt policijos dėmesio? Tik tuos, kurie atrodo kaip krovininiai.

Ką daryti, jei biudžetas ribotas, o reikia važiuoti?

Gerai, suprantu, ne visi turi 30 tūkstančių eurų naujai mašinai. Jei imate naudotą, žiūrėkite į rėmą. Vokietijos keliai, ypač statybų vietose, tokios duobės, kad galva suka. Jei rėmas suvirtęs – nieko gero iš to nebus. (Aš prieš porą metų nusipirkau vieną "Iveco Daily" už pusę kainos, važiavome kaip kunigai, bet po šešių mėnesių suirgo pavara, ir tie pinigai dūmte). Taigi, taupyti ant rėmo neapsimoka. Naudoti mikroautobusai gali būti geri, bet tik jei jie nebuvo eksploatuojami statybose su tonų kroviniu kasdien.

Ar reikalingas "Euro 6" standartas, ar "Euro 5" dar užtenka?

Čia dabar klausimas labai aktualus. Oficialiai Vokietijoje į miestus įvažiuoti reikia "Euro 6", ypač į žalias zonas (Umweltzone). Jei turite "Euro 5", gali tekti pirkti specialią kortelę arba vengti miestų centrų. Tačiau realybėje dauguma mūsų važinėja su "Euro 5" ir kažkaip praeina, jei nevažiuoja į Berlyno ar Miuncheno centrus. Bet rizikuojate. Jei vežate brangų krovinių ir kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją klausiate sau norėdami ramybės, imkite "Euro 6", arba bent jau su "Euro 5" ir žalia kortele.

Kokia svarbiausia yra variklio galia – 2.2 ar 3.0 litrai?

Kai mašina tuščia, 2.2 litro variklis užtenka. Bet įsivaizduokite: vasara, kalnas, kondicionierius dirba visa galia, o užpakalyje dvi tonos plytų. Tada tas 2.2 pradeda verkti. 3.0 arba net 2.5 su turbo bus daug patogesnis gyvenimas. Degalų sąnaudos, žinoma, bus didesnės, bet laikas taupomas. Ir variklis ilgiau išgyvens, nes nebus dirbamas ribose. Man asmeniškai patinka didesniais varikliais važiuoti, ypač kai tenka lenkti sunkvežimius kopiant į kalną prieš Hanau.

Techniniai niuansai ir problemos

Kodėl AdBlue sistemos taip dažnai sušlampa?

Šiuolaikinėse mašinose, ypač "Mercedesuose" ir "Forduose", yra šitos AdBlue sistemos. Jos yra pasibaisėtinės. Jei užšąla arba užsikiaurai jutiklis, mašina tiesiog nebeleis užvesti arba eis tik "avarijiniame" režimu. Vokietijoje parduoti AdBlue nėra problema, bet dėl to gaištamas laikas. Ypatingai jei jus sustabdė policija, o mašina rodo klaidą. Būtinai turėkite serviso telefoną, kuris gali "išjungti" tai telefonu (žinoma, nelegaliai, bet visi tai daro).

Ar verta imti automatinę pavarų dėžę?

Anksčiau būčiau pasakęs, kad tik mechaninė, bet dabar... automatinės pavarų dėžės, ypač "Forduose", tapo labai geros. Vairuotojas mažiau pavargsta, ypač mieste. Tačiau remontas, jei kas nutiks, kainuoja kaip nupirkti naują "Žigulį". Jei kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją renkasi pagal komfortą, automatas – rinkimas. Jei pagal piniginę – mechanika. Aš pats vis dar vairuoju mechaniką, nes tikiuosi, kad galiu ją tempti iki artimiausios serviso dirbtuvės, jei kas nutiks.

Kaip su pačių pakaba – ar jos išlaiko svorį?

Standartinė pakaba, jeigu dažnai vežate pilną svorį (apie 1.5 – 2 tonas), pradeda šokti. Puspakopiai plyšta. Siūlau padaryti "pakėlimą" arba sustiprinti spyruokles. Vokietijos keliai, nors ir geri, bet turi daug greitėjančių juostų "rampos", kur važiuoti reikia įskubant. Jei pakaba minkšta, krovinys gali nukristi arba sugadinti važiuoklę. Ne taip seniai važiavau vienas su "Renault Trafic", kurio pakaba tiesiog lūžo važiuojant pro bedugnę netoli Frankfurto – buvo baisu.

Ar reikia temperatūros reguliavimo grindyse?

Jei vežate maistus, vaistus ar elektroniką – tai privaloma. Bet jei statybines medžiagas? Nemanau. Tačiau reikia atsiminti, kad žiemą Vokietijoje gali būti šalta, o vasarą – karšta kaip peilis. Jei kroviniams nėra svarbu temperatūra, paprasta vėdinimo sistema užtenka. Nenaudokite šilumos kaip brangų privalumą, jei jums nereikia – tai tik papildomas gedimų šaltinis.

Dėl ko pirmiausia pradeda rūdyti senesniuose mikroautobusuose?

Žinoma, nuo arklių (ratų arkų). Ten susikaupia drėgmė, purvas, druskos žiemą. Perkant naudotą mašiną, būtinai žiūrėkite ten su žibintuvu. Jei rūdys peršoko per metalą – nieko gero. Vokietijai neleidžiama važiuoti su techniškai netinkama mašina, o rūdys ant rėmo – tai tiesioginis kelias į techninės apžiūros failure. (Kartais net aš pats nespėju pastebėti, kol pasirodo didelė skylė).

Kelionės eiga ir vairuotojo patogumas

Ar realu miegoti tokiame mikroautobuse kelyje?

Oficialiai – ne, jei tai nėra specialiai pritaikyta gyvenamajai vežai su visais reikalais (langai, ventiliacija). Bet mes visi žinome, kaip tai vyksta tiesiogiai. Vairuotojai užmaskuoja langus, užsidega šildytuvą ir miega. Vokietijos policija retai keliauja į tokių mašinų vidų, jei jie stovi legalioje stovėjimo aikštelėje. Tačiau saugumo sumetimais, jeigu dažnai miegate kelyje, verta įrengti bent paprastą gultą. Nugaros sveikata brangesnė nei bauda.

Kur geriausia ir pigiausia statyti mašiną nakvyniai?

Ne "Autohof" stovėjimo aikštelėse prie autostradų – ten kainuoja 15-20 eurų naktį. Geriau važiuoti šiek tiek toliau į gylį, į miestelio pakraštį, ten yra nemokamos truck stotelės arba paprastos aikštelės prie prekybos centrų (Lidl, Aldi), bet reikia žiūrėti, ar neleidžia stovėti naktį. Kartais užtenka rasti tiesiog tylią vietą miške netoli kelio, jei esate drąsus. (Bet atsakomybė už savo saugumą – jūsų).

Kaip elgtis su degalų sąnaudomis – kur pigiausia pilti?

Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje. Geriausia pilti dar Lietuvoje arba Lenkijoje, jei važiuojate per ją. Jei tenka pilti Vokietijoje, venkite didžiųjų degalinių autostradose ("Shell", "Esso") – ten kainos apvalios, kaip mėnulis. Užsukite į miestelius, ten "Freie Tankstelle" (nepriklausomos degalinės) pigesnės. Taip pat svarbu, kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją, kad jie suvartotų mažiau – dyzelinis variklis su įprastu vairavimo stiliumi sutaupo daugiau nei sportiškas važiavimas.

Ar pasitaiko vogimo iš tokių mašinų?

Taip, ir dažnai. Ypač jei mašina stovi be vairuotojo parduotuvės kieme arba nemokamoje aikštelėje. Vokietijoje "gatvės vaikai" mėgsta pasiimti ką nors "dovanoj". Užraknai pagalbos neduos, jei nori išsitraukti. Verta turėti GPS trackerį, bent jau paprastą, kad žinotum, kur mašina dingo. Pats kažką neteko prarasti (pagaliau), bet draugas neteko pilno įrangos rinkinio, kol gėrė kavę.

Ar sunku suvažiuoti į Vokietijos miestus su dideliu mikroautobusu?

Didesniuose miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Hamburgas, gali būti bėdų su žemės ūkio mašinoms arba sunkvežimiams skirtomis zonomų. Be to, ten gatvės siauros, daug vienpusių gatvių. Mažesnės "Crafter" ar "Sprinter" versijos (kurios trumpesnės) yra daug lengviau manešruojamos. Ilgas mikroautobusas mieste – tai nuolatinis stresas ir galvos skausmas ieškant vietos parkui.

Dokumentai ir teisiniai reikalai

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti vairuotojui?

Sąrašas ilgas: vairuotojo pažymėjimas (su tinkama kategorija – C1 dažniausiai), techninės apžiūros liudijimas (galiojantis), draudimo "Žalias kortelė" (Green Card), CMR konosmenta (jei verslu), jei pervežate daugiau nei 2.5 tonos (o su mašina svoris dažnai būna apie 3.5t, tada gali reikėti ir Tacho kortelės). Niekada nežinai, ką paprašys pareigūnas. Geriau turėti viską vienoje aksomoje.

Ar tachografas privalomas 3.5 tonos mašinoje?

Čia yra toks dalykas... Jei mašina naudojama tik asmeniniais tikslais – ne. Jei verslu – taip. Tačiau yra išimčių. Jeigu svoris yra tarp 2.8 ir 3.5 tonos, ir tai yra "N1" kategorijos mašina, tachografas gali nebūti privalomas, jei ji nenaudojama komerciniam pervežimui. Bet sakykime tiesiai – muitinės Vokietijoje gali būti įtūžusios. Aš asmeniškai verčiau vairuotojus laikytis taisyklių, arba bent jau turėti tachografą, kad nebūtų pagrindo nuimti mašiną iš eismo. Ar tikrai taip? Numanau, geriau pasikonsultuoti su teisininku, bet praktikoje daug kas vengia tacho mašinose iki 3.5t.

Kas daryti, jei įvykė avarija Vokietijoje?

Pirmiausia – neskubėkite. Nustatykite trikampį, šaukite pagalbą. Vokietijos pagalbos tarnybos (ADAC, pavyzdžiui) veikia greitai, bet jei neturite jokio draudimo, mokėsite už viską. Būtina užpildyti avarijos protokolą (Europos formą). Jei kaltas kitas, gausite iš jo draudimo. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, jei nesate tikras. Vokiečai yra labai tikslūs dėl taisyklių.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR) paprastame furgone?

Ne, negalima. Tam reikalingos specialios mašinos, atitinkančios ADR reikalavimus (priešgaisrinės sistemos, ventiliacija, ženklai). Jei sulaiko jus ir randa statybines cheminės medžiagos be dokumentų – baudos bus milžiniškos, o mašina konfiskuojama. Geriau nedarykite experimentų. Vokietijos baudos už ADR pažeidimus nėra šypsena.

Kaip su muitinės, jei važiuojame per Vokietiją toliau?

Nors Vokietija yra ES, jos muitinė (Zoll) tikrina mašinas net ir viduje. Jei važiuojate iš Lenkijos į Vokietiją, o ten įvyksta kontrolė, jie gali patikrinti, ar krovinius atitinka deklaraciją. Jei kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją, klausiate ir dėl dokumentų, turėkite omenyje – kiekvienas prekės pavadinimas turi atitikti CMR. Jei rašote "įrankiai", o viduje yra alkoholis – didelės problemos.

Finansai ir priežiūra

Kiek vidutiniškai kainuoja techninė apžiūra Vokietijoje (TÜV)?

Jei jūsų mašina susidaužo arba nebegali važiuoti, gali tekti daryti techninę ten. Naujoms mašinoms tai pigiau, senoms – brangiau. Vidutiniškai galvojant apie 100-150 eurų, bet jei randa klaidų, taisymas kainuoja dvigubai. Geriau laikyti mašiną tvarkingą namie, kad tenktų gaišti laiką ir pinigus ant vokiškų kelių.

Ar verta daryti kasko draudimui tokioms mašinoms?

Jei mašina brangi (nauja) – be abejo. Jei senas "vėžlys" vertas 2 tūkstančių eurų, kasko kainuos daugiau nei įmoka. Tačiau atsiminkite, kad Vokietijoje vagystės tikimybė yra. Aš visada sakydamas – imkite civilinę atsakomybę (OC), o kasko žiūrėkite pagal riziką. Kai kurios Lietuvos draudimo kompanijos siūlo ir "Autocasco" su didele dedukcija, kas gali būti pigesnis variantas.

Kaip apskaičiuoti kelionės savikainą vienam kilometrui?

Čia paprasta matematika, bet dažnai ją pamirštame. Degalai (dalijame iš 100), padangų nusidėvėjimas (turėtumėm skirti pinigus į fondą), techninė priežiūra, priežiūros rezervinės dalys. Prie to pridėkite vairuotojo atlyginimą (net jei tai jūs), maistą, miegą. Jei kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją analizuojate ekonomiškai, mašina su mažesniu pravažiuimu gali pasirodyti brangesniais kilogramais.

Kur geriausia keisti padangas tokiems mikroautobusams?

Lietuvoje – pigiau. Vokietijoje – greičiau, bet brangiau. Jei padanga sprogsta ant autostrados, neturite pasirinkimo. Vokiškose servisuose dirba greitai, bet darbo valta kainuoja kaip nupirkti pusę kiaulės. Jei turite kelionę planuotą, patikrinkite padangas prieš išvykstant. Žieminės padangos Vokietijoje yra įstatymas nuo spalio, jei tenka sniegas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių arba mokesčių už vairuotojų poilsį?

Vokietijoje mokesčiai už kelių naudojimą (vignette) nėra tie, kas lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiai moka pagal axlės skaičių ir emisijas (MAUT). Mikroautobusai iki 3.5 tonų dažniausiai nuo MAUT atleidžiami, bet reikia tikrinti, nes kai kurie sunkesni modeliai gali patekti į šį sąrašą. Taip pat stovėjimo mokestis miestuose – ten reikia mokėti be išimties.

Išvados ir galutiniai patarimai

Apibendrinant visą šį chaosą, galiu pasakyti, kad nėra vieno idealaus atsakymo. Tai priklauso nuo to, ką vežate ir kiek turite pinigų. Jei norite žinoti, kokius mikroautobusus naudoti transportuojant daiktus į Vokietiją ilgam laikui ir be problemų, rinkitės patikimus, pagrindinius modelius kaip "Ford Transit" ar "Mercedes Sprinter" su geros būklės rėmu ir varikliu. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad "Gazel" yra geriausia – ji Vokietijoje taps jūsų košmaru. Pasirūpinkite dokumentais, draudimu ir būkite pasiruošę bet kam, nes kelyse viskas įmanoma. Sėkmės keliuose ir saugokite save.