Kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją: Eksperto Žinios

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo 2000-ųjų pradžios. Matau viską – nuo puikių, patikimų sunkvežimių iki tokių „kabriolečių“, kuriuos reikia stumti nuokalėje. Klientai dažnai skambina ir klausia: ką nuvežti? Ar verta pirkti seną „Sprinterį“? Viskas čia ne taip paprasta kaip atrodo kataloguose. Viskas priklauso nuo to, ką ir kur vežate. Šiandien kalbėsime apie tai, kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją, kad neišsižiūrėtum ir uždirbtum. Tai ne tik apie ratus, tai apie verslo išlikimą kelyje, kuriose taisyklės pasikeičia greičiau nei orai.

Pagrindinis pasirinkimas ir markės

Ar verta rinktis VW Transporterį (T5/T6)?

Tai klasika, žinoma. Gerai važiuoja, patogus vairuoti, bet jei ketinate vežti pilną krovą į Miuncheną, gali būti per lengvas. Varikliai, ypač 2.0 TDI, puikūs, kai vežate tuščią arba dalinę, bet su trimis tonomis viduje ir ant A9 autostrados kalvos jis pradeda daug gerti. Taip pat, jei pasigaunate švieslentes uždegus, Vokietijoje tai gali baigtis smulkiu nedarbu (o ne taip smulkiu bauda). Jei keliaujate retai – puiku. Kasdieniam darbui rinkčiau kažką storesnio.

Kodėl visi labiau myli „Mercedes Sprinter“?

Sprinterių keliuose daugiausia, tai faktas. Jie tvirti, „žyniai“, detales įsigyti lengva net mažame Vokietijos miestelyje. Bet čia yra vienas „bet“. Senesni, prieš 10-15 metų pagaminti modeliai, dabar jau pasidaro seni. Ratai, padangos, važiuoklė – visa tai reikalauja investicijų. Jei turite biudžetą naujesniam, tai geriausias mikroautobusų variantas transportui į Vokietiją be abejo. O jei imate seną – tikrai patikrinkite pavara. Pavarų dėžės keitimas gali kainuoti kaip naudojamas automobilis.

Kaip su „Fiat Ducato“ ar „Citroen Jumper“?

Šie „prancūzai“ ir italai yra kaip šokolaadas – skanu, kol nesukanda. Turi puikių variklių, dažniausiai 2.3 arba naujesnius, kurie labai ekonomiški. Bet kas nutinka, kai pradeda lyti? Elektronika. Esu matęs situaciją, kai Duisburge vienas vairuotojas negalėjo užvesti mašinos dėl ką tiknio jungiklio. Tačiau jie turi vieną didelį privalumą – erdvę. Jei klausiate, kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją, kai reikia gabenti kuo daugiau euroletų, tai šie „dėžės“ (Luton) variantai yra nepralenkiami. Žemiau grindys, aukščiau stogas – logistikos svajonė.

Ar „Ford Transit“ yra patikimas variantas?

Transitai yra kaip darbiniai žirgai. Kieti, garsūs, bet veža. Britų technika turi savo niuansų, bet Vokietijoje servizai su jais susitvarko puikiai. Vienintelė problema, kurią pastebėjau per savo 23 metus (ar gal 24? Jau nebesimenu tiksliai), yra pačios kabinos būklė. Vairuotojai juos dažniau gadina, nes vidaus plastikas ne toks kietas kaip Mercedese. Bet jei ieškote pigiau ir tvirtai, tai puikus pasirinkimas. Tik žiūrėkite, kad nebūtų per daug rūdytas po apačia – drėgmė mums didelė priešas.

Ką daryti su kinezais (kitaip „HiACE“)?

Senieji Toyota HiACE yra nešiojami, bet tie, kurie yra legalūs ir atitinka Euro standartus, kainuoja astronominius pinigus. Naujieji... na, juos sunkiau gauti, o dalys brangios. Jei jau turite ir jis važiuoja – nebraizykite. Bet jei tik planuojate įsigyti būtent juos kaip atsakymą į klausimą, kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją, gali būti, kad perbraižysite biudžetą. Geriau imti standartinį europietišką variantą, kurį sutvarkėte bet kurioje dirbtuvėje prie Kelno.

Ar reikia ieškoti specifinių „keleivių“ versijų?

Kai kurie bando sutaupyti ir paimti keleivinį, išimti sėdynes ir vežti krovinius. Nedarykite to. Vokietijos policija (Polizei) mėgsta tokius sustabdyti. Jei techniniame rašo „keleivinis“, o ten statote plytas, gausite didelę baudą ir privers iškrauti viską į kelionę. Geriau iš karto ieškoti krovininio (Kastenwagen). Nors ir kainuoja brangiau, miegis bus ramesnis. Esu girdėjęs istoriją, kai vienas verslininkas prarado visą siuntą, nes negalėjo toliau važiuoti be techninio apžiūros.

Techniniai dalykai ir varikliai

Kuris variklis geriausias: 2.0 ar 2.3 litrai?

Čia nuomonės skiriasi, bet aš linkęs į 2.3. Jis turi daugiau sūkių ir jėgos žemėse režimuose. 2.0 litrai, ypač tie, kurie „išspausti“ iki 180 ar daugiau arklių, dažnai dirba riboje. Kai vežate 2.5 tonas į Vokietijos kalnuotą dalį (prie Bavarijos), tas mažesnis variklis pradeda degti. O 2.3 ar net 3.0 (jei randate seną Sprinterį su 5 cilindrais) tiesiog ramiau tempia. Degalų sąnaudos gali būti panašios, o variklio resursas – ilgesnis.

Ar verta rinktis automatinę pavarų dėžę?

Anksčiau būčiau pasakęs – „nieko panašaus“, kadangi senosios automatinės dėžės (prieš 10 metų) buvo brangios ir nepatikimos. Dabar situacija pasikeitusi. Naujos „Shift-on-the-fly“ dėžės, kurios montuojamos į Fiatus ar Fordus, elgiasi puikiai. Vairuotojas mažiau pavargsta, ypač Vokietijoje, kur didžiauliai eismo spūstiai (Stau). Tik atsiminkite – automato remontas kainuoja. Jei perkate naudotą mašiną su 300 tūkst. km, tikrai patikrinkite, ar dėžė neberia.

Ką daryti su AdBlue sistemos?

Dabar be AdBlue nevažiuosite. Visi Euro 6 varikliai turi šį sistemą. Problema ta, kad kai šalta, AdBlue gali užšalti vamzdeliuose, o kompiuteris užgesins variklį. Tai labai nemalonu, kai esate už 100 km nuo namų. Rinkdamas, kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją, patikrinkite, ar šildymas sistemoje yra tvarkingas. Kai kuriuose modeliuose tenka įdiegti papildomus šildytuvus. Kitas dalykas – AdBlue bako talpa. Senesniuose Sprinteriuose jis buvo per mažas, teko užpildyti kas 1500 km.

Ar svarbi pavarų skaičius?

Taip, labai. 6 pavaros yra minimumas šiandien. Jei radote 5 pavarų sunkvežimį (pavyzdžiui, seną Iveco Daily), tai gerai tik mieste. On autostradoje (Autobahn) jis bus per daug girgždantis. Geriausia, jei yra 8 pavarų „robotas“ arba 6-7 mechaninės. Tai leidžia taupyti degalus, nes galite laikyti variklį optimume. Vokietijoje, kur leistinas greitis 90 km/h (faktiškai važiuojame daugiau), tai svarbu.

Ką žiūrėti pasirinkus padangas?

Nesigirkite pigiomis kinietiškomis padangomis. Vokietijoje, jei užsidegs lietus (o jų ten dažnai), su blogomis padangomis prarasite valdymą. Be to, dėl blogų padangų gali nukristi vairas. Aš visada patariu rinktis gerus arba bent jau vidutinės klasės brandus. Užteks vieno avarinio stabdymo, kad suprastumtum, kiek pinigų sutaupėte. Ir dar vienas dalykas – padangų slėgis. Neteisingas slėgis padidina degalų sąnaudas, kas mums labai svarbu.

Ar reikia galinės ašies pakėlėjo?

Jei dažnai vežate ne pilną krovą, o dalinę, tai ne. Bet jei krovinys visada vienodo svorio, galinės ašies pakėlėjas (Niveauausgleich) gali padėti išlaikyti stabilumą. Be to, kai kraunate su keltuvu, tiesus grindys palengvina darbą. Tai ne privalomas dalykas, bet labai patogus „papildukas“, kurį verta turėti, jei planuojate ilgai dirbti.

Vokietijos keliai ir įstatymai

Ar reikia mokėti mokesčius už kelius (MAUT)?

Tai svarbus klausimas. Jei jūsų mikroautobuso bendroji leidžiama masė viršija 3.5 tonas, tai JŪS PRIVALOMI mokėti MAUT. Jei mašina iki 3.5 tonos (nors faktiškai sveria daugiau su kroviniu, bet techniniame rašo <3.5t), tai mokėti nereikia. Čia daug kas klaidinasi. Būkite tikri dėl savo techninio. Vokietijai rūpi dokumentai, o ne tai, kiek iš tikrųjų sveria jūsų užkrauta mašina scale stotyje. Kelių mokesčiai gali suvalgyti pelną, tai apskaičiuokite iš anksto.

Kaip elgtis su Umweltzone (Aplinkos zona)?

Daugelis Vokietijos miestų turi „žaliasias zonas“. Jei jūsų mašina neturi tinkamos žalios (arba geltonos/mėlynos – priklauso nuo miesto) kortelės, ten važiuoti negalima. Baudos didelės. Užsirašykite ją internetu prieš kelionę. Tai kainuoja vos kelis eurus, o sutaupo nervų. Kartais vairuotojai bando „praslipti“ per naktį, bet kameros yra visur. Geriau nieko nerizikuoti.

Ką daryti, jei sustoja mašina autostradoje?

Pirmiausia – įjunkite „avarinius šviesulius“ ir uždėkite trikampį. Vokietijoje tai yra šventa taisyklė. Jei ne – gausite baudą. Išlipkite iš mašinos per dešinę pusę (jei įmanoma) ir laukite už apsauginio gelžbetonio juostos. Autostradoje važiuojama labai greitai, žmonės nepastebi stovinčių mašinų. Paskambinkite pagalbos tarnybai (geltonąsias automobilius). Niekada nebandykite paisyti mašinos pačiu dešiniajame juostoje – tai mirtingai pavojingu.

Ar griežtai tikrina greitį?

Vokietija garsėja greitais keliais, bet tai reiškia tik ten, kur nėra ribojimų. Daugumoje vietų, ypač prie miestų ir statybos vietų (Baustelle), greitis ribojamas iki 80 ar net 60 km/h. Radarai (Blitzer) stovi masiškai. Jei gausite baudą, ji atkeliaus į namus paštu. Mokesčiai už greičio viršijimą gali būti dideli. Geriau laikykitės 90 km/h (maksimalus greitis sunkvežimiams), kad taiklingai nuvažiuotum.

Ar leidžiama stovėti automobiliuose poilsiui?

Jei tai yra poilsio vieta (Rasthof), tai taip. Bet jei tiesiog pakeliu ant peizažinio stovėjimo – ne. Vokietijos policija labai griežtai stebi, ar vairuotojai ilsisi. Turi būti užrašyta stovėjimo laikas. Jei stovite be pažymėtos vietos, gali būti nubausta už „nelegalų stovėjimą“ ir netgi už poilsio trukmės pažeidimą (jei jūsų tachografas rodo, kad neilsėjote).

Ką daryti su TÜV (Technine apžiūra)?

Jeigu mašina registruota Lietuvoje, TÜV jums nereikia, mūsų TA pakankamai (jei Lietuva ES naryje, kas yra). Bet jei mašina registruota Vokietijoje, tada reikia laikytis vokiškų taisyklių. Vokietijos techninė apžiūra yra daug griežtesnė. Mažiausia rūdys, blogas šviesų regimas – ir jūsų mašina nepraeina. Jei planuojate pirkti mašiną Vokietijoje ir vežti ją, tikrinę TÜV likučius (galiojimo laiką). Tai sutaupys daug problemų vėliau.

Pinigai ir realus gyvenimas

Kaip apskaičiuoti kainą vienam kilometrui?

Tai pats svarbiausias dalykas. Negalima tik taip sakyti „aš vežu už 1 eurą“. Suskaičiuokite degalus (priklausomai nuo sunaudojimo, vidutiniškai 10-12l/100km), padangų nusidėvėjimą, techninį aptarnavimą, draudimą ir vairuotojo atlyginimą. Prie to pridėkite kelių mokesčius (jei reikia). Tada gausite realią kainą. Dažnai klientai sako, kad „kaimynas vežia pigiau“. Leisk jiems vežti. Jūs prarosite pinigus, jei bandysite varžytis su kaina.

Ar verta imti didelius siuntas (dalinius)?

Didelės siuntos, kurios užima visą mikroautobusą, yra svajonė. Bet realybėje dažniau tenka vežti po 2-3 klientus (groupage). Tai reiškia daugiau kraunimo ir iškraunimo. Vokietijoje laikas yra pinigai. Jei praleisite 4 valandas vienoje vietoje laukiant, kai kitas krauto, jūs prarandate galimybę važiuoti toliau. Tokiu atveju reikia įkainoti laiką (waiting time). Apie tai reikia susitarti iš anksto, o ne stovėti prie vartų ir pykti.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia gauti avansą (bent dalį) prieš išvykstant. Yra daug situacijų, kai klientas Vokietijoje „pamiršta“ sumokėti arba pradeda derėtis jai esant vietoje. Tada jūs esate užstrigęs. Aš visada sakau – be sutarties ir avanso nevažiuoju. Nors ir girdžiu „o mes juk pažįstami“, verslas yra verslas. Pinigai turi būti sąskaitoje tą dieną, kai atvykstate, arba iš karto po iškrovimo.

Ar galiu vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai jau visai kitas lygis. Jei turite ADR sertifikatą ir mašina pritaikyta, tai galite. Bet mikroautobusuose tai paprastai nebeadaroma, nebenaudojant specialių dėžių. Vokietijos reikalavimai griežti. Jei sulaikys jus su ADR kroviniais be specialios įrangos, baigsis labai blogai. Geriau nedaryti to, ko nežinai, arba pasikonsultuoti su ekspertais. Pavojingi kroviniai reikalauja ypatingo dėmesio.

Ką daryti, jei klientas neparodo dokumentų?

Tai dažna problema. Atvykstate į sandėlį Vokietijoje, o jis negali parodyti CMR ar prekių sąrašo. Negalima nieko vežti be dokumentų! Tai yra nelegalu. Jei pradėsite vežti „be popieriaus“, o sulaikys policija, jums gali skirti baudą ir net konfiskuoti mašiną su kroviniu. Aš kartą laukiau 3 valandas, kol klientas surado dokumentus. Nerašiau nieko, kol juos gavau. Nervai šauna, bet saugiau.

Ar verta dirbti su tarpininkais (brokeriais)?

Tarpininkai gali duoti daug darbo, bet jie nimažina kainą. Jie imasi savo maržos. Jei dirbate tiesiogiai su klientu, uždirbate daugiau. Bet pradžiai, kai neturite savo bazių, brokeriai gali padėti užpildyti grafiką. Tiesiog žiūrėkite, kad jie mokėtų laiku. Yra blogųjų tarpininkų, kurie sumoka po 60 dienų. Tokiu atveju geriau nedirbti. Pinigai turi suktis.

Kelionės ir realios problemos

Kur geriausia nakvyne?

Nemokamai nakvoti vis sunkiau. Dauguma poilsiaviečių Vokietijoje dabar moka už vietą (ypač prie didelių miestų). Aš dažnai stoviu tiesiog prie didelių parduotuvių (Lidl, Kaufland) parkuose, jei nėra uždraudimo ženklo. Ten saugu ir ramu. Tik nepamirškite palikti mašina tvarkingai, kad nepakenktume jų verslui. Niekada nestovėkite po namais, jei nežinote, kas ten gyvena – gali būti nepageidaujami.

Kaip išvengti vagysčių?

Vokietijoje vagystės yra, ypač dideliuose miestuose (Berlyne, Hamburge). Niekada nepalikite brangių daiktų matomoje vietoje. Užrakinkite skyrių. Jei stovite nakvyne, patikrinkite, ar durys užrakintos. Kartais vagys stengiasi atidaryti skyrių, kai vairuotojas miega. Geras spynų mechanizmas yra investicija, kuri atsipirka. Geriau prarasti 5 minutes užrakinant, nei visą krovinį.

Ką daryti, jei pasigesta degalų?

Niekada nesilaikykite iki 0. Vokietijoje degalinės dažnai, bet ne visur. Pavyzdžiui, kai važiuojate pro mažus kaimus, gali tekti važiuoti 20-30 km be degalų. Jei pasigesta, tai didelė problema. Be to, degalų kainos svyruoja. Užsukite į didelias tinklas (Shell, Aral), kur kaina gali būti šiek tiek didesnė, bet kokybė garantuota. Pigios degalinės gali pakenkti varikliui (o tai mums nereikia).

Ar galiu veži keleivius kartu su kroviniais?

Nėra. Tai griežtai draudžiama. Mikroautobusas turi būti arba krovininis, arba keleivinis. Negalima sėdinti kliento ant dėžės su plytomis. Tai saugumo pažeidimas. Jei policija pamatys, gausite baudą ir privers išleisti keleivį. Nors ir girdžiu istorijų, kad ką kas važinėjo, aš to nedaryčiau. Rizika per didelė.

Kaip susidoroti su kalbų barjera?

Vokietijai kalbos nėra didelė problema, dauguma kalba angliškai, ypač logistikoje. Bet seni vairuotojai ar kaimieš gali nemokėti. Geriausia turėti vertėją programą telefone (pvz., „Google Translate“). Ir nėkada nelaikykitės „aš suprantsiu“ požiūriu. Geriau paklausti tris kartus, nei suklysti adrese. Vokiški adresai gali būti sudėtingi, su „Gasse“, „Strasse“, „Weg“ priesagomis.

Ar verta turėti GPS navigaciją?

Žinoma, bet ne visada pasitikėkite ja 100%. GPS kartais veda per miesto centrus, kur sunkvežimiams draudžiama. Žiūrėkite ženklus (Prohibitory signs). Geriausia turėti specialią sunkvežimių navigaciją, kuri vengia aukštų tiltų ir siaurų gatvių. Vokietijoje daug vietovių, kur keliuose yra apribojimai. Įvažiavus į tokia gatvę, atgal sukti bus labai sunku (ir gali tekti išmontuoti žibintus).

Ką daryti, jei susidaro avarija?

Pirmiausia – neskubėkite. Išsijunkite, patikrinkite, kas nutiko. Jei maža avarija (paprastai „grybą“ sukimą), susitark su kita šali. Jei didelė – skambink policijai. Vokietijoje protokolas parengiamas greitai. Tuomet skambink draudimo. Jei krovinys pažeistas, reikia jį išsaugoti. Nieko nedarykite be dokumentų. Be to, nedarykite „taikos“ su kita šalia be liudytojų, vėliau gali tekti nukentėti.

Išvada

Galiausiai, nėra vieno idealaus atsakymo, kokius mikroautobusų variantus rinktis transportui į Vokietiją. Viskas priklauso nuo jūsų biudžeto, krovio tipo ir to, kaip dažnai planuojate važiuoti. Svarbiausia – nesileiskite emocijomis. Nenupirkite pirmo pasitaikiusio „Sprinterių“ tik dėl to, kad jis atrodo gražus. Patikrinkite, susiskaičiuokite ir nueikite patirties. Gerai parinkta technika – tai pusė sėkmės šioje srityje. Sėkmės keliuose ir saugios kelionės!