Kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją: tiesa iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir Vokietija yra vienas dažniausių maršrutų mūsų darbe. Žmonės dažnai susiduria su tuo pačiu stresu – kaip perkelti gyvenimą į užsienį neprarandant proto. Svarbiausia čia yra logistika, o ne tik fizinis darbas. Klientai visada klauso, kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją, nes viskas atrodo paprasta tik tol, kol nepasirodo pirmosios problemos prie A9 autostrados ar bandant įsibrauti į senus namus Miunchene. Pasakysiu tiesiai – be gero techninio pasiruošimo ir supratimo, kaip vyksta procesas, gali pasidaryti brangu. Čia nėra tik apie vairuojamą techniką, bet ir apie tai, kad turtas nenukentėtų.

Apie techninę pusę (ir kodėl ne viskas taip paprasta)

Kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją?

Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad mes nenaudojam paprastų keleivinių „vokiukų“. Mūsų arsenalas yra krovininiai mikroautobusai, dažniausiai „Mercedes Sprinter“ arba „Ford Transit“ su aukštu stogu. Kai klientas klausia, kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją, aš visada atsakau, kad svarbiausia yra tūris ir galimybių derinimas. Mums reikia automobilių, kurie sulaikytų 1.5–2 tonas krovinio, nes sofos ir šaldytuvai nėra lengvi. Be to, šie automobiliai turi būti techniškai tvarkingi, kad nenukristų pusiaukelėje Vokietijoje.

Kokie šie mikroautobusai iš tikrųjų yra?

Tai ne jūsų įprasti furgonai, kuriuos važinėja kurjeriai. Dažniausiai tai 3.5 tonos klasės transporto priemonės, kurios gali vairuoti žmogus su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu (nors mes turime savo vairuotojus). Juose yra įrengtos specialios užrakinamos juostos daiktams pritvirtinti, o grindys padengtos slide’u (danga, kur neleidžia daiktams slysti). Kartais naudojame ir su iškaba (Luton) variantus, jei reikia pervežti daugiau lengvų, bet erdvių daiktų, pavyzdžiui, čiužinius.

Ar jūsų transportas yra naujas?

Čia būna įvairiai. Turime ir naujų „Sprinterių“, kurie šlamščia kaip vokiškas automobilis, tačiau yra ir senesnių, bet prižiūrėtų „furgonėlių“. Žinau, kad klientams atrodo gražiau, kai atvažiuoja šviežias automobilis, bet praktika rodo, kad senas, bet techniškai tvarkingas „Volkswagen Crafter“ dažnai yra patikimesnis už naują, bet nepritaikytą krovininę mašiną. Svarbiausia yra ne metai, o tai, kad važiuoklė neisušoktų kelyje.

Ar galima pervežti didelius baldus tais mikroautobusais?

Taip, bet tenka išmontuoti. Žinoma, kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją, priklauso nuo to, ką tu perveži. Jei turi didelę sieninę spintelę, aš tau pasakysiu – arba ją laužom, arba montuojam atgal. Į standartinį aukščio furgoną neįeis 2.5 metro aukščio spinta. Mes dažnai pasirenkame variantus su pakeliamu stogu arba paprasčiaiai išardome baldus, kas iš tikrųjų yra saugiau jų pačių.

Kainos ir nemalonūs pokalbiai

Kiek brangu kainuoja kelionė į Vokietiją?

O jei aš parašiau čia fiksuotą kainą, būčiau melagis. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turi ir kur būtent Vokietijoje važiuojame. Berlynas yra arčiau nei Miunchenas, o kuro kaina... na, jūs žinote. Paprastai kaina formuojasi nuo atstumo, užimamo tūrio ir vairuotojo darbo laiko. Vokietijoje darbo laikas apmokestinamas griežčiau, todėl jei reikia iškrauti 5 valandas, tai atsisuks į kainą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums paslėpti mokesčiai nedomina, nes mes norime, kad klientas sugrįžtų. Bet yra dalykų, kuriuos žmonės pamiršta. Pavyzdžiui, jei gyvena 5 aukšte be lifto, kainuos brangiau. Arba jei reikia statyti daiktus ne prie pat durų, o nešti per kiemą. Kartais klientai sako, kad daiktų „nedaug“, o paskui atsiranda 50 dėžių knygų, kurios sveria toną. Tada ką tik pritaręs vairuotojas pradeda rūpestis nugarą.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima. Jei pats susipakuosi daiktus į dėžes (o ne į maišus), tai sutaupysi vairuotojo laiko. Jei turi galimybę daiktus išnešti prie pat gatvės, taip pat. Bet nerekomenduoju sutaupyti ant pakavimo medžiagos. Pirkti putplasčio ir lipdukų pigiau nei pirkti naują televizorių Vokietijoje. Taip pat, jei lanksčiškesni su datos laiku, mes galime suderinti, kad tave paimtume kaip „papildomą krovinią“ grįžtant.

Kada reikia mokėti?

Standartiškai mes imame avansą, kad užfiksuotume datą. Likusią dalį sumokėti gali kai pasiekiame vietą arba prieš tai. Nebegėda, kai klientai bando derėtis jai esant Vokietijoje su daiktais furgone. Tada jūsų pozicijos nėra stipriausia, tiesa? Geriau viskas sutarti iš anksto.

Kelionės eiga (nuo Kauno iki Berlyno ir toliau)

Kiek laiko užtruks kelionė?

Paprastai į Berlyną arba Hamburgą važiuojame vieną dieną, t.y. apie 12–14 valandų važiavimo. Jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, gali tekti važiuoti ilgiau. Bet neapsimoka vairuotojui vairuoti 20 valandų be poilsio, nes tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Todėl jei reikalaujame, kad reisas truktų dvi dienas su nakvyne, tai dėl saugumo, ne todėl, kad norime praplėsti sąskaitą.

Kas su keliu Lenkijoje?

Lenkija jau pagerino savo kelius, bet vietomis vis dar yra prasta būklė. Ypač kai atsiveria viena juosta per remontą. Ten gali užstrigti valandų valandas. Ir vėlgi, kai svarstome, kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją, mes taip pat galvojame apie maršrutą. Kartais lengviau važiuoti pro Lietuvą-Latviją ir per Švedetiją (čia tikrai ne, per Švedetiją neįmanoma į Vokietiją... pro Kaliningradą irgi ne... turiu omeny pro Lietuvą-Latviją link Gdansko arba per Lenkiją). Geriau važiuoti pro Lenkiją, bet ten būkite kantrūs.

Ar stabdo muitinė?

Lietuvos-Lenkijos pasienio kontrolė dabar reta, bet Vokietijos pasienyje kartais gali užlipti į vidų. Nors Lietuva yra Schengeno erdvėje, Vokietija turi savo specifinius reikalavimus dėl atliekų, mėsos ir t.t. Jei perveži asmeninius daiktus, tai nėra problema, turi tik deklaraciją, kad tai ne prekybinis krovinius. Bet jei būtų 10 naujų šaldytuvų, tai jau gali kilti klausimų.

Kas nutinka jei užstrigsite eismuje?

Tai įvyksta. Avarija A2 autostradoje arba uraganas Vokietijoje. Mes tada tiesiog laukiame. Negalima nieko padaryti. Vairuotojas turi telefoną ir praneš. Klientams tai atrodo bjaurus, bet tai gyvenimas. Mes stengiamės planuoti rezervą, bet jei eismas stovi 4 valandas, tai vėluosime. Nereikia tuomet skambinti ir pykti, vairuotojas ir taip nervingas.

Mūsų vairuotojai ir jų įpročiai

Kas važiuoja su daiktais?

Mūsų vairuotojai yra patyrę vyrai, ne pirmą metai vairuojantys furgonus. Jie žino, ką daro. Dauguma kalba bent šiek tiek rusiškai ar angliškai, su vokišką tai dažniausiai problemų nebūna (angliškas „Hello“ ir „Move“ užtenka daugumai situacijų). Jie yra pareigingi, bet nešokėjai.

Ar jie elgiasi tvarkingai?

Žinoma, kartais pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių. Mes stengiamės dirbti su tiems, kuriuos pažįstame metus. Esu girdėjęs istorijų iš klientų apie kitas firmas, kur atvažiuoja vairuotojas su dūmų kvapu arba su draugu („keleiviu“) ir prašo alaus. Pas mus toks dalykas yra draudžiamas. Jei kas nors elgiasi nepriekaištingai – skambinkite man iš karto (aš turiu omeny pranešti vadovui).

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Jei reisas trunka ilgiau nei viena diena, vairuotojas turi sau pinigų maistui. Bet jei jis dirba pas tave namuose 6 valandas kraunant daiktus, kantrybės užeina. Paprastai nėra bado mirties, jei pasiūlyti kavos arbatos, ar net pietų. Tai gerai veikia santykius. Vairuotojas, kuris geroji valgyjo, kraus daugiau pastangų nei tas, kuris baduoja.

Ar galiu važiuoti su juo keleiviu?

Dėl draudimo sąlygų mes paprastai neimegame keleivių, nebent tai yra sutarta specialiai. Vairuotojui reikia koncentracijos, o ožys galvoje (t.y. kalbantis keleivis) tik trukdo. Be to, jis turi poilsio laiko, kuris nėra skirtas pramogoms.

Kraustymo procesas (kas vyksta name)

Reikia viskas dėti į dėžes?

Labai rekomenduoju. Daiktai, sukrauti be dėžių, furgone juda ir genda. Indai, knygos, drabužiai – viskas turi būti dėžėse. Mes galime atsivežti dėžių, tai nėra brangu. Vienas klientas bandė nešti drabužius ant kabančių rankovių, ir vairuotojas beveik išprotėjo, kai reikėjo tai sutalpinti.

Ar išmontuojate baldus?

Taip, jei reikia. Mūsų komandos turi įrankius. Bet prieš tai pasakykite, kad turi didelę spintelę, kuri nepraeina pro duris. Jei atvažiuosime ir pamatysime, kad reikia išmontuoti visą virtuvę su duju vandentiekiu (o mes nežinome), tai gali užtrukti ilgiau. Kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją, taip pat lemia ir tai, kiek laiko skirsiame montavimui.

Ar pakuojate jūs ar aš pats?

Gali pakuoti pats, mes tik užkrausime. Bet mes siūlome ir pilną pakavimą. Tiesa, kainuos. Jei turi daug brangių daiktų, geriau, kad pakuoja profesionalai, kurie žino, kaip uždengti sofos kampus, kad jie nebraižytų sienos.

Ar gabenate daiktus į butą?

Taip, įsibrauname į butą. Bet tik jei ten neturi švelnių grindų, kurias užteps batu. Mes turime apsiaustus, bet ne visada. Geriausia, jei bute jau būna padėtas popierius arba kilimai. Vokietijoje dažnai būna griežti namų savininkai, kurie žiūri, ką tu atneši.

Nepageidaujamos situacijos ir rizikos

Kas nutinka jei sulūžta kažkas vertingo?

Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jei mes sulaužome tavo šaldytuvą, mes atsimokame. Bet jei tu pats blogai uždėjai į dėžę stiklinį vazą, ji nukrito nuo vibracijos ir sudužo, tai ne mūsų kaltė. Todėl pakavimas yra svarbiausia. (Beje, vieną kartą klientas bandė įdėti akvariumą su vandeniu... nesugebėjome jo įtikinti, kad tai bloga idėja, iki kol išsiliejo).

Ar vežate brangius daiktus?

Vežame. Kompiuterius, paveikslus, instrumentus. Bet juos reikia deklaruoti prieš kraunant. Negalima sakyti „ten tik drabužiai“, o paskui rasti 5000 eurų vertės fotoaparatą dėžės dugne. Draudimo agentas to nepriims.

O jei aš neturiu pakavimo medžiagos?

Mes ją turime. Dėžės, lipdukas, plėvelė, putplasčio plokštės. Viską galima nusipirkti iš mūsų. Kainos ne kosminės, bet tai nėra nemokama. Nereikia manyti, kad dėžės duodamos dovanos, jos mums kainuoja pinigus.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Jeigu reikia užrakinti namus iš vidaus arba atidaryti sandėlį Vokietijoje, taip, tenka duoti. Mes pasirašome raktų priėmimo-perdavimo aktą. Dar nebuvo atvejo, kad kas nors būtų pavogęs raktus. Vairuotojui nereikia tavo buto rakto, jis nori baigti darbą ir miegoti.

Vokietijos specifika (kad nenukentėtum)

Ar sunku rasti vietą mieste?

Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, gatvės siauros. Didelis „Sprinteris“ užima daug vietos. Kartais tekti statyti automobilį toliau ir nešti daiktus 100 metrų. Tai vėlgi laikas. Jei gyvenamoji vieta yra pietinės (pvz., zona, kur reikia leidimo), reikia tai žinoti iš anksto.

Kas su užsienio reisais?

Mes važiuojame į Vokietiją dažnai. Tačiau jei turi specifinį reikalą, pavyzdžiui, reikia paimti kažką iš Vokietijos ir parvežti atgal (pirkinių tūris), tai taip pat galima. Mes darome ir tokius maršrutus. Vokietijoje daug pigiau perkamas technika, tai žmonės veža atgal.

Ar reikia leidimo stovėti su furgonu?

Kai kuriuose miestuose yra apribojimai sunkiajai transportui. Bet mūsų mikroautobusai yra 3.5 tonos, todėl dažnai laikomi kaip lengvieji automobiliai. Vis tiek reikia žiūrėti ženklus. Jei užstatysime gatvę ir gausime baudą, ją mokės klientas (arba mes, jei kaltė mūsų).

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vokietijoje yra griežtos poilsio dienos (pvz., sekmadieniais). Niekas negali dirbti (kelti daiktų) parduotuvėse ar sandėliuose. Jei turi raktus nuo buto, galime nešti į butą sekmadienį. Bet jei reikia įeiti į sandėlį, kuris uždarytas – laukite pirmadienio. Lietuvoje taip pat, bet Vokietiečiai labai griežti su tuo.

Dokumentai ir teisiniai dalykai (nuobodu, bet svarbu)

Ar reikia sutarties?

Be abejo. Be rašytinės sutarties mes nevažiuojame. Joje turi būti nurodyta, ką pervežiame, į ką adresą ir kokia kaina. Tai apsaugo abejas puses. Jei kas nors nueina ne taip, turim dokumentą.

Kaip su apdraudimu?

Mes turime draudimą, bet jis dengia tik mūsų klaidas arba avarijas. Jis nedengia jūsų daiktų vidinės praradimo (pvz., jei pats pamirštai piniginėje pinigus ir ji dingo). Dėl labai brangių daiktų (virš 1000 eurų) geriau susitarti dėl papildomo draudimo.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Jeigu tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ilgiau nei 6 mėnesius, muitinės mokesčio nėra. Mums reikia tik sąrašo (inventoriaus), kad jei kas nors paklaustų, galėtume parodyti. Jei perveži naujas daiktas su etiketėmis, gali būti laikomas prekyba.

Ką daryti su likusiais dėžėmis?

Paprastai klientai nori išmesti dėžes. Mes jas galime paimti atgal ir išmesti Lietuvoje (jei tada vietos furgone). Kartais tai įeina į kainą, kartais reikia papildomai mokėti už šiukšlių ivežimą, nes Vokietijoje tai brangu.

Kliento elgesys (kaip mums padėti)

Ar galiu važiuoti su jumis?

Jau klausiau. Teoriškai galima sutarti, bet praktiškai ne. Draudimas neleidžia vežti keleivių be bilietų (mūsų draudimas krovininis). Be to, vairuotojas nori ramiai važiuoti ir klausyti savo muzikos (arba tylą), o ne klausti, kiek dar liko važiuoti.

Ką daryti su maistu vairuotojui?

Nenuėmėm šitos temos. Jei jis dirba pas tave 4 valandas, pasiūlyk vandens. Žmogus nėra robotas. Tas mažas dalykas gali padaryti, kad jis labiau rūpinsis tavo sofa, nešdamas ją į trečią aukštą be lifto.

Ar turiu būti vietoje?

Geriau taip. Bent iškraunant. Reikia pasakyti, kur dėti dėžes. Jei turi nurodyti, kur šaldytuvas, o kur lova, reikia būti namuose. Jei negali būti, privalai pasirūpinti, kad kažkas kitas būtų.

O jei aš turiu labai mažai daiktų?

Tada tau nereikia mūsų mikroautobuso. Tau užtektų kurjerio arba mažesnės transporto priemonės. Mums neapsimoka važiuoti tuščia arba su trimis dėžėmis į Vokietiją. Tokiu atveju patariu ieškoti dalinio krovinio (kur kas nors taip pat važiuoja).

Kiti klausimai (kas neužėjo į kitas kategorijas)

Ar vežate dviračius?

Taip, dviračius vežame dažnai. Jie dedami ant specialios lentynos arba uždengiami plėvele, kad nesuteptų kitų daiktų. Vokietijoje dviračiai labai populiarūs, tai dažnas krovinys.

Kodėl rinktis jus o ne kaimyną su „Vitu“?

Kaimynas gali būti geras žmogus, bet ar jis turi apsaugos juostas? Ar jis žino, kaip užfiksuoti daiktus, kad jie nenukristų posūkyje? Ar jis turi draudimą? Mes atsakome už viską. Kainą gali būti panašą (arba šiek tiek didesnę), bet nervų taupysi daugiau. (Beje, vienas klientas taip pasidarė, ir jo indai visi sudužo... gaila).

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynais pinigais?

Galima, bet reikia paskaičiuoti PVM. Mums svarbiau, kad būtų sąskaita faktūra ir įforminta teisingai. Grynaisiais sunku sekti, ypač kai reikalai dideli.

Kas, jei reikia laikino sandėlio Vokietijoje?

Mes turime partnerių. Jei negali įsikrauti į butą tą pačią dieną, galime laikinai padėti daiktus pas sandėlininką. Tai kainuoja, bet tai išeitis.

Ar reikia mokėti iš karto?

Avansą imame. Likutį – gavę daiktus arba prieš išvykstant. Neleidžiame važiuoti „kreditu“, nes jei atvykstame į Vokietiją, o klientas neatsiliepia, mums kaip tau? Viską tektų vežti atgal.

Ar dirbate naktį?

Galime krauti naktį, jei to reikalauja situacija (pavyzdžiui, turi išsikrauti iš butą iki ryto). Bet vairuotojų darbo laikas yra ribojamas, todėl tokius dalykus reikia planuoti labai atsargiai.

Išvada

Galiausiai, viskas susumavė ne į techniką, o į pasitikėjimą. Kai pasirašai sutartį su mumis, tu perduodi savo turto atsakomybę žmonėms, kurie tą turą perveža šimtus kartų per metus. Kokius mikroautobusų sprendimus taikome kraustymuisi į Vokietiją – ne tiek svarbu, kiek tai, kad mes žinome, ką darome. Nereikia bijoti klausti nedidelių klausimų arba nurodyti savo baimių. Geriau pasikalbėti iš anksto nei gailėtis sulūžusio veidrodžio pabaigoje. Sėkmės persikraustant ir laukiame jūsų skambučio, kai tik susiformuos planai.