Kokius logistinius aspektus vertinti kraustantis į Vokietiją

Sveiki, turiu jau beveik dvidešimt penkerius metų patirties šioje srityje ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai nutvarkytų konteinerių iki visiško chaoso ant autostrados. Kai kalbame apie tai, kokius logistinius aspektus vertinti kraustantis į Vokietiją, dažniausiai žmonės susikoncentruoja ties kaina, o tai tik pirma aibės dalis. Vokietija yra specifiska rinka su savais taisyklėmis, kuriomis reikia vadovautis, jei nenorite, kad jūsų daiktai užstrigtų pasienyje arba vairuotojas neišsitikdytų rankų. Štai jums realus, be jokio apgaudinėjimo vadovas, kaip tai vyksta iš vidaus.

Biurokratija ir dokumentai – vokiškas tikrumas

Ar man tikrai reikalingas detalus inventoriaus sąrašas?

Žinoma, kad reikalingas, ir net du kartus. Vokietijos muitinė arba policija gali sustabdyti krovinį bet kurią minute ir pareikalauti parodyti, ką vežate. Turiu omenyje tą patį sąrašą, kurį davėte pervežėjui. Jei ten parašyta tiesiog „baldai“, tai gali sukelti didelių įtarimų. Rašykite konkrečiai: „sofa, 2viet., pilka“, „šaldytuvas, Bosch“ ir t.t. Viena kartą mačiau, kaip dėl blogai užpildyto sąrašo visa mašina buvo nuvežta į sandėlį patikrinimui, o klientas laukė savaitę. Geriau praleisti valandą rašant nei verkti vėliau. Be to, tai padeda ir draudimo atveju, jei kažkas dings kelyje.

Ar galiu vežti maisto produktų ar vaistų?

Čia reikia būti labai atsargiam. Vokiškai įstatymai dėl maisto yra griežti (ir kartais šiek tiek keisti). Jei vežate sauso maisto, makaronų ar konservų savo poreikiams pirmoms savaitėms, tai paprastai praeina, jei tai ne didelės partijos prekybai. Bet mėsos ar sūrių geriau nelieti, jei nenorite problemų su veterinariniu kontrolės punktu. Vaistaigi – tik asmeniniam naudojimui, originalioje pakuotėje su receptu (jei yra). Turiu omenyje, kad jei turite dešimtis dėžučių vaistų be recepto, gali būti įtarimų dėl prekybos. Geriau pasiklausti gydytojo ar vaistininko, ar tai leidžiama vežti per sieną.

Kas dėl to CMR kontraktas – ką jis reiškia man?

CMR tai ne tik popierius, kurį pasirašo vairuotojas. Tai jūsų draudimas ir įrodymas, kad daiktai buvo perduoti. Nekreipkite dėmesio, jei vairuotojas verčia pasirašyti tuščią arba užpildytą lietuviškai (jei nesuprantate). Perskaitykite būklę! Jei ant spintos yra įbrėžimas, jis turi būti užrašytas tame CMR. Viena kartą klientas pasirašė „be priekaištų“, o atvykus į Berlyną, pasirodė, kad viršus nuo spintos nulūžo. Dabar teismuose kovoja dėl atlyginimo, nes popierius to neparašė. Būkite budrūs, tai svarbiausias dokumentas visame pervežime.

Ar reikia versti dokumentus į vokiečių kalbą?

Dažniausiai ne, jei dokumentai yra anglų kalba. Vokiškai pareigūnai dažnai supranta angliškai, bent jau basic level. Bet jei turite kokių nors specifinių sutarčių ar liudijimų, kurie nėra standartiniai, versti verta. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti vertimą techninės pasą, jei įvežate brangią techniką (pvz., profesinį įrangą), kad nekiltų klausimų dėl mokesčių. Tai sutaupo nervingų pokalbių su muitininku, kuris gali būti nepatenkintas, kai jo pamėgėjiška anglų kalba nebeužtena.

Ar turiu deklaruoti išsikraustymą iš Lietuvos?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko ten gyvenote. Jei išvykstate ilgam arba visam laikui, turite padaryti „išsikraustymo deklaraciją“ Lietuvoje (Muitinės sistemoje). Tai būtina tam, kad nebūtų mokami mokesčiai už jūsų asmeninius daiktus Vokietijoje. Vokietija tą laiko importu, ir be to popieriaus gali paimti PVM arba muito mokestį už naudotus daiktus, kas yra absurdiška, bet įmanoma. Užpildyti tai elektroniniu būdu nėra sudėtinga, bet reikia tai padaryti iš anksto, ne paskutinę dieną.

Pakavimas ir krovimas – kaip išvengti chaoso

Ar galiu krauti viską į maišus ir dėžes?

Galite, bet tikrai gausite nusivylimų žvilgsnį iš vairuotojo pusės. Profesionalus pervežėjas visada primygtinai reikalauja dėžių. Kai kurie firmos netgi atsisako vežti, jei viskas supakuota maišuose, nes tenka viską susidėti į „kibirus“ (krovinines dėžes), o tai laiko švaistymas. Be to, dėžės galima pastatyti vieną ant kitos, o su maišais to nepadarėte. Naudokite stiprias dėžes, o ne tas, kurios suyra vos tik užėjus ant jų. Naudokiaus dėžių iš parduotuvės po daržovių – tai blogiausias pasirinkimas, jos drėgna ir silpnos.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišsirenka?

Tai amžinas problemų šaltinis. Jei turite didelę sekciją, kuri neina išardyti, matuokite ją du kartus. Matuokite durų angulą Vokietijoje (jei žinote adresą) ir liftą, jei tokių yra. Buvau situacijoje, kur 3 metrų ilgio sofa neįėjo į seno pastato liftą Berlyne. Teko nešti penčiomis aukštais peščiomis. Vairuotojai to nemėgsta (ir jų kainos toks darbas kyla). Užkalkuokite duris arba išardykite kojas, galinę dalį – bet ką, kad sumažintumėte gabaritus.

Ar verta pirkti specialią pakuotę technikai?

Absoliučiai taip. Šaldytuvą reikia apvynioti burbuliukų plėvele, o ypač important – užfiksuoti duris (kad neištų atidarytos kelyje). Televizoriai turi eiti į originalias dėžes, jei išliko, arba į specialias medines dėžes su putomis. Pervežimo metu mašina šoka, o „tautlineryje“ (tent truck) ore drėgmė. Matęsau, kaip atvykusio kliento televizorius buvo visiškai nulūžęs, nes jo tiesiog padėjo ant grotelių ant sofos. Draudimas to nedengs, jei pakavimas buvo netinkamas.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Tai yra raudonoji vėliava. Benzinas, alyvos, dažai – tai negali būti nešami su kitais daiktais. Tai turi būti atskira siunta, deklaruojama kaip pavojingas krovinių (ADR). Negalima tiesiog padėti kanistro su degalais į pilną vagoną su baldais. Vairuotojas gali būti baustas, o krovinys – konfiskuojamas. Aš asmeniškai visada sakau – atsikratykite to Lietuvoje. Degalus nusipirkite Vokietijoje, jie ten ne toks brangūs. Negerbkite galvos sau ir vairuotojui dėl 10 eurų taupymo.

Ar reikia tuščią iškrauti spintas ir stalus?

Idealiu atveju – taip. Ne tik dėl svorio, bet ir dėl konstrukcijos. Užpildyta knygų spinta sveria toną, ir kai ją kilnoja keltuvas, ji gali tiesiog lūžti savo svorio. Tą patį galima pasakyti apie komodas su ištraukiamomis dėžėmis – jas reikia išimti arba uždaryti (jei galima). Yra vienas klientas (jei galima ta jį vadinti), kuris neįsileido mums į namus iš anksto, ir teko krauti pilną spintą su indais. Nuėjo pusė dienos ją apklijuojant, kad neišsiritų. Geriau pasidėkite daiktus į dėžę.

Transportas ir vairuotojai – kas vyksta kelyje

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus?

Tai priklauso nuo to, ką užsisakėte. Jei pasirinkote „kraunan vairuotojas“ paslaugą, tai taip, jis padės. Jei tik nuvežimo paslaugą – tuomet jis atsakingas tik už tai, kad atvežtų mašiną į vietą. Dažnai žmonės manyk, kad vairuotojas yra darbuotojas, kuris tiesiog laukia komandos, bet jis yra vairuotojas. Jis gali būti išvargęs po 1000 km kelionės. Jei reikia pagalbos iškrauty, geriau sutarti iš anksto arba pasamdyti vietinius „portjorus“ Vokietijoje. Jie žino, kaip nešti per siaurus koridorius.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant autostrados?

Tai reali grėsmė, ypač vėlavus rytą arba dėl avarijos. Vokietijoje autostrados dažnai uždaromos dėl eismo įvykių. Jei vairuotojas pavėluos 5-6 valandas, jis jums neatsiprašins, tiesiog paskambins. Būkite kantrūs. Jis negali važiuoti 160 km/h su pilnu kroviniu. Be to, turiu omenyje, kad vairuotojų poilsio režimas yra griežtai reglamentuotas (tachografai). Jei jam reikia miegoti, jis sustos. Nenusiskundžiate kitam klientui, kuris laukia kitame gale eilės. Tai ne jo kaltė, tai logistika.

Ar galiu sekti savo krovinių realiu laiku?

Dauguma kompanijų siūlo GPS sekimą, bet realybėje dažnai tai būna „stovintis“ taškas arba atnaujinamas kas valandą. Neprašykite vairuotojo rašyti tau žinutę kas pusvalandį, kai jis važiuoja 90 km/h. Tai yra nelegalu ir pavojinga. Geriau susitarti dėl pranešimo prieš atvykimą (pvz., 2 valandas prieš). Vokiški kelių ženklai nėra visada aiškūs, ir jis gali šiek tiek pasiklysti Miuncheno arba Frankfurto apylinkėse. Duokite jam laiko.

Kiek laiko trunka pervežimas į Vokietiją?

Teoriškai 12-14 valandų važiavimo, bet praktiškai tai visada ilgiau. Reikia įsivaizduoti pakrovimo laiką (puse dienos), išsiregistravimą, važiavimą, galbūt kitą krovinį pakrauti ar iškrauti kelyje (jei tai ne pilna mašina jums). Taigi, planuokite 2-3 dienas nuo to momento, kai mašina pasitraukia iš jūsų kiemo Lietuvoje, iki atvykimo į Vokietiją. Jei kas nors pasako, kad atveš rytoj, tai arba meluoja, arba važiuos be miego (ko daryti negali).

Ar galiu nurodyti konkretų atvykimo laiką?

Galite bandyti, bet tai nėra garantuota. Pervežimai į Vokietiją turi savo „trafiką“. Vieną kartą vairuotojas sakė, kad bus 10:00 ryte, bet atvyko 16:00, nes buvo sustojęs pasitikrinimui Lenkijoje. Gyvenime visada įvyksta nesklandumų. Geriau nurodykite laiko tarpą (pvz., nuo 10 iki 14 val.) arba susitarkite, kad jums paskambins iš anksto. Vokiškai tikslumas čia neveikia, nes pervežimas – tai ne traukinys, kuris važiuoja pagal grafiką.

Pinigai, kainos ir rizikos

Kodėl kainos taip stipriai skiriasi tarp firmų?

Nes kaina priklauso nuo to, ką jums siūlo. Viena kaina yra kai jūsų daiktai važiuoja keliuose su kitų klientų daiktais (dalinis krovinys), kita – kai išsinuomate visą mašiną. Be to, kainą lemia ir tai, ar įeina pakavimas, draudimas, ar tai yra „paskutinio kilometro“ paslauga (nešimas į butą). Jei kaina atrodo per maža (pvz., 500 eurų viskam), tai tikriausiai jūsų daiktus vežs studentas su tentu ant seno „Mercedeso“. Kainos atspindi riziką ir darbo kokybę.

Ar apsimoka pirkti papildomą draudimą?

Be abejo. Standartinis draudimas (pagal CMR) dažnai siekia tik kelis eurus už kilogramą. Jei jums sulūžta brangi sofa arba pianinas, gausite tik nedidelę sumą. Yra specialios „All Risk“ draudimo galimybės, kurios padengia viską (išskyrus, jei patys supakavote blogai). Klauskitės apie tai detaliau. Aš asmeniškai visada įdedu draudimo įkainą į sąskaitą, nes nervų taupymas brangiau kainuoja. Gyvenime yra dalykų, kuriuos geriau perduoti kitų (draudimo) rūpesčiams.

Ką daryti, jei atvykus trūksta pinigų ar kaina pakilo?

Tai vyksta, jei sutartyje nėra fiksuotos kainos („fixed price“). Kai kurie firmos (ypač nelegalios) gali pabandyti „spausti“ paskutinę minute, sakydami, kad daiktų buvo daugiau nei matavo, arba reikia papildomų paslaugų (nešimo aukštyn be lifto). Visada turėkite rašytinę sutartį su galutine suma. Jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų gatvėje ir nepaleidžia daiktų, skambinkite policijai. Taip, buvo tokių atvejų. Neklepkite ir nepokykite, tiesiog vadovaukitės dokumentais.

Ar galiu susitarti dėl mokėjimo atvykus?

Dauguma firmų reikalauja avanso (30-50%) arba pilno mokėjimo prieš išvykstant. Nėra jokių garantijų, kad atvykus į Vokietiją, vairuotojas gaus pinigus iš jūsų (jeigu, pavyzdžiui, nusprendžiate, kad daiktai atėjo vėlai ir atsisakote mokėti). Verslas yra verslas. Be to, vairuotojui reikia pinigų degalams kelyje atgal. Geriau padengti išlaidas iš anksto ir išvengti įtampos.

Kas yra „kubatura“ ir kodėl ji svarbi?

Tai daiktų tūris kubiniais metrais. Vokietijoje (ir visoje Europoje) pervežimo kainos dažnai skaičiuojamos būtent pagal tūrį, o ne svorį (baldai yra lengvi, bet dideli). Jei sakykite, kad turite „mažai daiktų“, o paskui išsigauna 15 kubų, kainos šoktels. Būkite sąžiningi matuodami arba pakvieskite ekspertą įvertinti. Vienintelis dalykas, kuris erzina vadybininkus daugiau nei vėlavimas, yra neteisingai nurodytas kiekis.

Vokiškos specifikos ir patarimai

Ar sunku rasti parkavimo vietą tokioms didelėms mašinoms?

Milžiniškai sunku. Vokiški miestai seni, gatvės siauros. Jei gyvenate centre, prieš namus gali būti tik „parking zone“ su leidimu vietiniams. Reikia iš anksto susitarti dėl laikino parkavimo („Halteverbot“ nuėmimo) vietos savivaldybėje. Tai kainuoja, bet geriau nei gauti baudą arba trukdyti eismui. Vairuotojas neįveš mašinos į pėsčiųjų zoną, jei norite, kad jis liktų be baudos.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Nepalikite jų kieme arba gatvėje. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas beveik religija. Pakavimo medžiagas (dėžes, plėvelę) reikia susirinkti ir nuvežti į specialią aikštelę („Recyclinghof“). Vairuotojas paprastai nenusiima šiukšlių, jis turi važiuoti toliau. Užtikrinkite, kad turite vietą pamesti šiukšles pirmosiomis dienomis. Kaimynai gali labai greitai paskambinti policijai, jei pamatys dėžių kalną prie jūsų namų.

Ar reikia pranešti savo gynėjui (Hausverwaltung) apie atvykimą?

Taip, būtinai. Daugeliu atvejų raktus reikia pasiimti iš jų, o ne iš nuomininko. Be to, gali būti taisyklės dėl pervežimo dienos (pvz., ne sekmadieniais arba ne per naktį). Jei darysite triukšmą be leidimo, gausite skundą. Vokietai yra disciplinuoti, ir jų kantrybės triukšmui yra ribotos. Parašykite laišką iš anksto – tai padės išvengti konfliktų.

Kokios yra problemos su „Wohnungsübergabe“ (buto perdavimas)?

Kai atvykstate, prieš išsikraunant daiktus, kartais reikia padaryti „protokolą“ su buvusiu savininku. Jei atvežate daiktus į nešvarų butą, gali būti bėdų. Vienas mano klientas atvežė visus daiktus į butą, kuris dar nebuvo išvalytas, ir pradėjo kelti baldus ant purvo grindų. Buvęs savininkas buvo šokiruotas. Geriau atvykti su tuščia mašina pažiūrėti būklę, o tada kviesti pervežėją, arba sutarti dėl valymo iš anksto.

Ar galiu vežti savo dviratį ar automobilį?

Dviračiai – taip, juos galima užkabinti ant mašinos galo (jei yra kablius) arba padėti viduje (jei telpa). Automobiliai – tai jau kita istorija. Reikia specialių rinkinių (nuo 4 iki 8 automobilių vienoje mašinoje) arba atskiros paslaugos. Negalima paprašyti vairuotojo, kad jis „nustumtų“ jūsų automobilį į tentą su baldais. Tai yra saugumo pažeidimas. Užsakykite automobilių pervežimą atskirai, tai bus pigiau ir saugiau.

Ar verta vežti senus daiktus į Vokietiją?

Sąžiningai? Dažnai ne. Vokietijoje naudotų baldų rinka (ebay Kleinanzeigen) yra milžiniška. Kartą vežėme klientui seną sovietinę spintą, kuri jam brangi dėl atminčių. Ji užėmė pusę mašinos, o pervežimas kainavo 300 eurų. Už tiek pinigų jis galėjo nusipirkti gerą, modernią vokišką spintą. Vertinkite kainą ir vertę. Kraustantis į Vokietiją, kartais geriau pradėti gyvenimą nuo nulio, nei vežti seną šiukšlę per pusę Europos.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne į tai, kiek kainuoja bilietas, o į tai, kiek nervų išliks. Kraustantis į Vokietiją, svarbiausia yra pasitikėjimas savo pervežėju ir dokumentų tvarka. Neklauskite giminaičių patarimų, kurie niekada nebuvo užsienyje, klauskite profesionalų. Pasiruoškite, kažkas tikrai ne taip nueis – gali lyti, gali užstrigti mašina, gali nulūžti koja nuo stalo. Bet jei turite gerą planą ir pasiruošę logistinius aspektus, viskas bus gerai. Sėkmės naujoje vietoje, ir vokiškai kantrybės jums!