Kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją? Vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiami. Per šiuos dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje mačiau viską – pradedant nuo šiokių tokių dėžučių ir baigiant visų namų inventoriumi, kurį reikia perkelti iš Kauno ar Klaipėdos tiesiai į Berlyną ar Miuncheną. Dažniausiai kyla tas pats, bet sudėtingiausias klausimas: kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją, kad neprarasti pinigų ir nervų? Be gerai paruoštų popierių, net geriausias vairuotojas sustiks ties siena, o jūsų daiktai strigs sandėlyje. Čia nėra taip paprasta kaip atrodo, ypač kai susiduri su vokišku biurokratizmu. Todėl štai trumpas, bet nuoširdus vadovas, kaip tai padaryti teisingai.

Pagrindiniai dokumentų reikalavimai ir kas nutinka, kai kažką praleidi

Ar pasas ar asmens kodas yra pakankami, ar reikia daugiau?

Žinoma, pasas ar asmens kodas kortelė yra bazė, be kurios niekur neisi. Bet tarkime tiesiai – jei tik važiuoji su dėžėmis savo automobiliu, gali nė neprašyti nieko daugiau, jei esi ES pilietis. Tačiau, kai samdomi sunkvežimiai, reikia įrodymo, kad tu esi gyventojas Lietuvoje ir dabar persikeliai gyventi į Vokietiją. Tiesiog pasas čia nebegelbės. Gali reikėti deklaracijos išgyvenamajai vietai Lietuvoje panaikinti (išsiregistravimo), kitaip vokiečiai gali manyti, kad tu tik komercinį siuntą įveži. Geriau turėk viską su savimi, kad neikteltų.

Ką daryti, jei važiuoju su šeima, o dokumentai pasiskirstę?

Labai dažna situacija – vairuotojas vamina sunkvežimį, o šeima važiuoja automobiliu atskirai. Tada turi būti labai aišku, kurioje mašinoje yra kokio asmens daiktai. Reikia sąrašų, kur nurodyta "daiktai priklauso Jonui". Jeigu sunkvežimyje randa tavo žmonos drabužius be pažymėjimo, gali kilti nukrypimų. Kai kurios įmonės pataria daryti vieną bendrą inventorizaciją, bet aš visada sakau – geriau skaidykite pagal asmenis. Taip bus mažiau problemų su muitinės pareigūnais, kurie mėgsta viską detaliai tikrinti, kai atrodo įtartai.

Ar reikia vertimo kalbos, jeigu dokumentai lietuviškai?

Geriau turėti. Oficialiai dauguma dokumentų turi būti pateikti vokiškai arba anglų kalba. Jeigu atveizi inventorizaciją sąrašą tik lietuviškai, muitininkas gali tiesiog nusigyventi ir pradėti klausinėti, kas yra kas. Tai užtrunka. Pasidaryk iš anksto vertimą bent svarbiausiems dalykams – techniniams pasams, įskaitoms. Vertėjo paslaugos kelyje galioja ne tiek pat. Nerealu tikėtis, kad vokiškas muitininkas moks lietuvių kalbos ar norės ją naudoti.

Kur išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje?

Tai turi padaryti savivaldybėje (seniūnijoje) prieš išvykdami. Tau duos specialų lapelį. Be jo, vokiečiai gali nepripažinti, kad tu išsikraustei iš Lietuvos. Yra atvejų, kai žmonės sako "aš išsikraustiau", bet jų duomenys dar rodo, kad jie gyvena Vilniuje. Tuomet gali kilti įtarimų, kad perveži prekes parduoti, o ne asmeninius daiktus. Tas lapelis yra tavo skydas. Jis nemokamas, užtruuku 10 minučių, tačiau taupo valandas sienoje (o kartais ir dienas).

Muitinės formalumai muitinės formalumai (ir kodėl taip siaubingai užtrunka)

Ar tikrai reikia T1 dokumento, ar tai tik įmonės brolas ėjimas?

Sakyčiau, kad T1 (tranzito deklaracija) yra būtinas dalykas, kai perveži daiktus nekomerciniais tikslais, bet tik su tam tikromis išlygomis. Kai kurie "gudrūs" vežėjai sako, kad nereikia, jei yra "Umzugsgut" (perkeliamų daiktų) statusas. Žiūrėk, T1 apsaugo tave nuo PVM mokėjimo kol prekės keliauja. Jeigu neturi T1, gali būti, kad tave uždarys iki tol, kol sumokės garantiją. Tai brangu. Geriau, kuriant sutartį, iš karto paprašyti, ar įmonės įtraukia T1 kainą. Dažnai tai paslėpta papildoma mokestis, nežinai kada iššokantis.

Kas tas "Umzugsgut" ir kodėl visi kalba apie išlygas?

"Umzugsgut" tai yra tas vokiškas stebuklas, leidžiantis atvežti daiktus be muito ir PVM. Pagrindinė sąlyga – tu turi gyventi Vokietijoje mažiau nei metus (pradedant nuo atvykimo datos) ir turi gyventi užsienyje mažiausiai 12 paskutiniųjų mėnesių. Jeigu šių sąlygų nėra, tau gali prireikti sumokėti 19% PVM nuo visų tavo baldų vertės. Vokiškas biurokratas neabejos klausins apie tai. Tai yra viena svarbiausių dalykų, kai svarstai, kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją, nes be šios statuso formos šventės gali baigtis liūdnai.

Koks turi būti daiktų sąrašas, kad jo neatstumtų?

Sąrašas turi būti detalus. Nerašyk "baldai" – rašyk "2 sofos, 1 stalas, 6 kėdžių, medinės". Geriau per daug, negu per mažai. Kartais atsitinka taip, kad klientai siunčia mums sąrašą tik lietuviškai be vertimo. Tai yra blogai. Muitininkui gali būti įdomu, kas yra "kryžkelė" (jeigu taip įrašai klaidingai). Turi būti vokiškai arba angliškai. Privaloma nurodyti apytikrę vertę (nenaudojamų daiktų – rinkos vertę, o ne ką tu nusipirkai prieš 10 metų). Sutikink, už gerą naudotą sofą niekas neduos 500 eurų, realiau 50.

Ar verte deklaracija gali pakeisti mokesčius?

Žinoma, jei daiktai naudoti, verte turi būti mažesnė. Jeigu bandysi užregistruoti seną televizorių kaip naują, gali gauti baudą už apgaudinėjimą. Muitinė turi savo vertinimo taisykles naudotoms prekėms. Čia nėra vietos fantazijai (kai kas bando įrašyti per mažai, kad nemokėtų mokesčių, jei tenka mokėti). Tiesa, jeigu turi kūdikių vežimėlį, kuris kainavo 500 eurų, o jį naudojai 3 mėnesius, verte gali būti artima naujai. Būk sąžiningas, kitaip gali pradėti aiškintis. Aš asmeniškai visada patariu daryti nuotraukas brangioms įrangoms, turi būti įrodymas.

Kur gauti tą įrodymą, jog gyvenau Lietuvoje?

Tai paprasta – išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos formelė iš savivaldybės. Be jos, gali būti sunku įrodyti, kad ne esi Vokietijoje dirbantis darbuotojas, kuris tiesiog veža prekes. Kai vairuotojas važiuoja į Vokietiją, dažnai jo klauso "kur važiuojate?". Jeigu pasakysi "gyventi", gali paprašyti šio lapelio. Jeigu jo neturi – klausimų bus daugiau. Dar gerai, jei turi nuomos sutartį Lietuvoje, kuri baigiasi. Tai padeda susiformuoti pilną paveikslą. (bent jau taip buvo anksčiau, tikiuosi niekas nepasikeitė per pastarąjį mėnesį).

Ar reikalingas vertėjas, ar susiginsiu su angliškais dokumentais?

Angliškai daug kas kalba, bet vokiškai muitinėje geriau, kad būtų vokiškai. Dažniausiai mums, brokeriams, tenka versti inventorizaciją į vokiečių kalbą. Jeigu turi galimybę, padaryk tai iš karto. Sutaupysi laiko. Kai kurios firmos siūlo "atsiskaityti vietoje" – neverk. Vokietija ne viena tokia, kur viską tiesiog "nupigsite". Jeigu dokumentas bus suprantamas, tau nereikės laukti valandų ties siena, kol kažkas ieško "Herr Müller" kuris mokėtų versti.

Automobilių registracija ir techninės priežiūros dokumentai (varikliai ir ratlankiai)

Kaip legaliai užregistruoti automobilį Vokietijoje atvykęs?

Automobilio registracija Vokietijoje yra atskira istorija. Tau reikės ne tik techninio (pažymėjimo), bet ir CoC konformumo sertifikato, jeigu jis yra. Be CoC, tau teks eiti į TÜV (techninę apžiūrą), kuri gali kainuoti brangiai ir užtrukti. Jeigu automobilis senas, gali reikėti papildomų tyrimų. Be to, būtina užsakyti draudimą (HB num. plokštelę) ir prie užeigos užsakyti numerius. Vienas mano klientas pamiršo CoC ir teko važiuoti atgal į Lietuvą jį gaut. Nedomina tokia kelionė.

Ar galiu važiuoti lietuviškais numeriais ir kiek laiko?

Oficialiai turi 6 mėnesius nuo atvykimo datos, kad pakeistum numerius į vokiškus. Bet čia tik jeigu esi registruotas gyventojas. Jeigu pastebi policija vokišką numerį ant automobilio (pvz., remonto serviso), o tu vairuoji su lietuviškais, gali būti nubaustas. Nerealu suktis. Daugelis važinėja metais ir nieko, jeigu tenkas retai, bet rizikuoji. Vokietijos eismo dalis (Strassenverkehrsamt) gerai seka šiuos dalykus. Geriau nuspręsti iš karto.

Ką daryti su automobiliu, jeigu jis dar nėra sumokėtas?

Tai yra pavojinga. Bankas ar leasingo kompanija turi leidimą išvežti automobilį užsienio. Be leidimo, muitinė gali laikyti, kad automobilis nėra tavo, ir neleisti jį įvežti be mokesčių ar garantijos. Jeigu jį dar moki, darosi rašytinis sutikimas iš banko, kad galima perkelti gyvenamąją vietą su šiuo kredito objektu. Kitu atveju, gali būti, kad tave įtars vogimu. Aš mačiau tokią situaciją Frankfurte, kai šeima sužinojo apie tiką tik uoste.

Ar verta vežti techniką ir buitinę įrangą?

Technika (šaldytuvai, skalbyklės) Vokietijoje gali brangiau kainuoti dėl elektros instaliacijos (jie turi 230V kaip ir mes, bet kištukai skirtingi, dažniau 16A). Tačiau transportuojant sunkią techniką, tavo daiktų dėžė gali nukentėti. Šaldytuvas gali atsitrenkti į sieną. Įvertink, ar verta tokios rizikos. Jeigu technika sena, geriau nupirkt naują Vokietijoje. (Nors ten labai brangiai, ypač Miunchene). Jei veži, įsitikink, kad gerai užfiksuota jos būklė prieš pakrovimą.

Būstas ir registracija Vokietijoje (Anmeldung ir biurokratinis chaosas)

Kas yra "Anmeldung" ir kodėl visi sako, kad be jo gyventi negalima?

"Anmeldung" yra registracija mieste (Einwohnermeldeamt). Be jos negalai gauti darbo, mokėti mokesčių, net gauti bankinės kortelės. Ją reikia atlikti per 14 dienų nuo įsikūrimo. Tau reikės nuomos sutarties ir asmens dokumento. Be nuomos sutarties (arba sutikimo savininko), to nepadarysi. Todėl, svarstant kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją, nuomos sutartis (Mietvertrag) yra vienas svarbiausių, nors ji ir nėra muitinės dokumentas.

Kokį dokumentą turi pateikti savininkas (Wohnungsgeberbestätigung)?

Tai tokie specialūs lapai, kuriuos užpildo savininkas, patvirtindamas tavo adresą. Formą dažnai duoda pati tarnyba. Savininkai neretai atidėlioja šio dalyko atlikimą, kas sukuria didelius nervus. Būk pasiruošęs, kad gali tekti gaudyti savininką savaite. Be šio lapelio "Anmeldung" neįmanomas. Tiesiog taip yra. Vokietija mėgsta popierius, kurie turi būti pasirašyti teisingai. Jei nėra šio lapo, eik į "Bürgerbüro" ir klausk, ar yra kokia nors išeitis (pavyzdžiui, jeigu gyveni pas draugą, gali būti kita forma).

Ar galima registruotis be buto (pvz., viešbutyje ar draugo)?

Techniškai, jeigu neturi nuomos sutarties, registruotis labai sunku. Kai kurie gyventojai sako, kad galima tiesiog vesti duomenis, bet tai yra nelegalu (pavadinimu "Anmeldunggel"). Jeigu gyveni viešbutyje, viešbutis dažnai gali padaryti laikiną registraciją. Bet ilgalaikiam, tai nėra sprendimas. Geriausia turi bent paslaugų sutartį (Wohnservice), leidžiančią gyventi adrese. Tai kiekvienam atveju skirtingai, bet aš nerekomenduoju meluoti tarnyboje – jie turi duomenų bazę.

Ar vaikų mokykla ar darbo vieta įtakoja registraciją?

Nenukreipia tiesiogiai pačios registracijos procedūros, bet suteikia svarbumo prieš išvykstant iš Lietuvos. Jeigu turi pasiūlymą dirbti Vokietijoje ar dėl vaikų išsiimtas iš mokyklas Lietuvoje – tai puikus įrodymas, kad persikeliai. Tokius raštus turėk su savimi. Muitinė gali jų neklausti, bet jei kils klausimų dėl gyvenamosios vietos pakeitimo datos, šie dokumentai išgelbės.

Gyvūnai, vertingi daiktai ir kitos ypatingos situacijos

Kokius dokumentus reikia šunims ir katėms, kad nepraleistu sienos?

Gyvūnai turi turėti čipą ir pasą. Sergėjimo nuo pasiutligės vakcina turi būti atlikta ne anksčiau kaip 21 diena prieš kelionę (ne mažiau). Be to, jeigu važiuoji iš Lietuvos, nereikia kirmėlių gydymo (kaip į UK ar Airiją), bet patikrink – taisyklės keičiasi. Jeigu šuns pasą senas arba vakcinos nebegalioja, jus tiesiog sugrąžins atgal į Lietuvą. Mačiau tokią situaciją tarp Lenkijos ir Vokietijos – šeina stovėjo 12 valandų, kol ieškojo veterinarijos paso.

Ar alaus vyno butelių galiu veži? Koks limitas?

Asmeninis naudojimas – taip. Bet čia ne verslas. Manoma, kad 10-20 butelių vyno yra normalu. Jeigu veži 1000 butelių apynės, tai daugiau nebegalvos. Skaičiuok 10 litrų stipraus alkoholio, 20 litrų tarpinio (vyno), 110 litrų alaus. Jeigu viršysi, gali reikalauti mokėti akcizą, nors ir ES viduje yra išimtys persikėlimui. Geriau nerašyti sąraše "500 alaus butelių", tiesiog "alkoholiniai gėrimai asmeniniam naudojimui, 10l". Mažiau dėmesio.

Kas daryti, jeigu pas mane yra brangūs paveikslai ar antikvariatas?

Antikvariatas (daugiau kaip 100 metų senumo) ar kultūros vertybės reikalauja specialių leidimų išvykti iš šalies (Lietuvoje) ir atvykti. Jeigu tave gaudys su XVIII amžiaus paveikslu be dokumentų, tai gali būti pradėtas tyrimas dėl vogtos meno koncepcijos. Tuomet ne tik vokietiai, bet ir lietuviai pareigūnai susidomės. Jeigu turi tokių dalykų – iš anksto susisiekti su kultūros ministerija. Geriau būti saugus.

Ar draudimas apima, jei vairuotojas apvirsta kelyje?

Standartinis vežėjo draudimas (CMR) apima daiktus. Bet čia yra "pagal Sąlyras" – dažnai pagal svorį (apie 10 SDR/kg). Tai reiškia, jeigu tave daužia televizorius vertas 1000 eurų, o svoris 10kg, gausi tik 100 eurų. Todėl, jei veži brangų inventorium, privaloma pirkti papildomą draudimą (All Risk). Aš visada sakau – tik pirk papildomą, jeigu turi baldus už 50000 eurų. Vienintelis būdas ištikyti pilną vertę.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę, kad man nieš nepavogtų?

Nepasitikėk tik pigumais. Pažiūrėk į reitingus, pažiūrėk, ar įmonė egzistuoja ne vieną dieną. Yra istorijų, kai "vežėjai" pasiima užstatą ir dingsta su daiktais. Kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją (sutarčių prasme) – tik sutartis, kurioje aiškiai parašyta kaina ir atsakomybė. Jeigu įmonė atsiunčia tik sąskaitą faktūrą be sutarties ir atsakomybės apribojimų – bėk. Realus dalykas – geriausi vairuotojai yra lietuviai, kurie dirba jau dešimtmetį su vokiškomis įmonėmis.

Ar galiu siųsti daiktus autobusu (pvz., Lux Express) ar tik sunkvežimiu?

Galima ir autobusu, bet tik mažus bagažus (iki 50kg). Jeigu turi dideles dėžes, neįeis. Be to, gaiši laiko kelyje perbėgant per kontrolę. Sunkvežimis yra patogesnis, nes jis turi liftą. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turi. Jeigu tik kelios bagažai, autobusu gali išeiti pigiau. Tačiau ten nėra inventoriaus sąrašų pildymo – tai turi daryti pats. Jei kažką dingsta – viskas, nebepamatysi. Sunkvežimiu yra didesnė kontrolė.

Kas nutinka, jei pasiklydo dėžė su svarbiais dokumentais ar vaistais?

Visada vežk svarbius dalykus su savimi salone ar rankinėje bagažo. Niekada nemetyk dokumentų į sunkvežimį. Vieną kartą klientas padėjo savo darbo sutartis bei vaistus į dėžę, kuri sustojo pasienyje dėl trūkstamo popieriaus pristatant. Jis liko be vaistų 3 dienas. Nusižiūrėk. Tai baisu. Visada turi rankinėje lagamine: pasus, vaistus, brangius gėrimus (jeigu nenori kad jų išgertų vairuotojai pietų metu) ir pinigus.

Ar galiu atsivežti savo ginklą (pvz., medžioklinį šautuvą)?

Gali, bet tik su visais leidimais. Lietuvoje reikia gauti eksporto leidimą iš policijos, o Vokietijoje – importo leidimą (Waffenbesitzkarte). Nei viena, nei kita forma nėra paprasta. Jeigu tiesiog įdėsi šautuvą į dėžę be popierių, tai įstatymo pažeidimas abiejose šalyse. Gali būti, kad net sulaikys kaip teroristą. Geriau palik šį dalyką Lietuvoje, jei nesi tikras ar sugebėsi išspręsti biurokratiją. Nėra verta to rizikuoti dėl vieno šautuvo.

Kiek laiko trunka visa procedūra iki galutinės atvykimo?

Paprastai, jeigu visi kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją yra surinkti iš anksto, patys pervežimai trunka 1-3 dienas priklausomai nuo maršruto (pvz., iš Vilniaus į Hamburgą lengviau nei į Miuncheną bet su sustojimais). Muitinės išformalinimas gali užtrukti dar dieną. Jeigu trūksta kokio nors lapo, gali užtrukti savaitę. Todėl pradėk rinkti popierius ne prieš penktadienį, o prieš mėnesį. Tai sutaupo daug nervų galutinėje išlygoje.

Visas šis procesas gali atrodyti kaip labai sudėtinga spirale, bet pagrindas yra paprastas – turėk tvarkingus asmens dokumentus, detalių daiktų sąrašą ir nebijok klausti profesionalų pagalbos. Kokius dokumentus reikia rinkti perkraustymui į Vokietiją, labai dažnai priklauso ne nuo taisyklių, o nuo to, kaip gerai esi pasiruošęs nenumatytiems atvejams. Žinoma, Vokietijos sistema griežta, bet jei viską padarei sąžiningai, pabaiga bus teigiama.