Kokius dokumentus reikia persikraustant su baldais į Vokietiją: vadovas be „vandens“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – niekada nenuviliuoti klientai, o patys dokumentai. Kai žmogus nusprendžia keisti gyvenamąją vietą, jis dažniausiai galvoja apie dėžes, kėdes ir kaip viską įsistumti į sunkvežimį, o ne tai, kas vyksta pas vokiškąją muitinę. Bet pasakykime tiesiog, jeigu nežinai, kokius dokumentus reikia persikraustant su baldais į Vokietiją, tavo kelionė gali baigtis dar prieš sieną, o krovinys – stovėti sandėlyje kažkur netoli Berlyno kol surinks mokestį. Čia nėra jokia rocket science, bet reikia žinoti keletą specificitų, kurie skiriasi nuo įprasto prekių pervežimo. Kalbėsime paprastai, be teisinių terminų, kaip būtų pokalbis prie kavos. Sėkime į tai.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia tur�ti

Ar pasas ar asmens kodas užtenka pradžiai?

Pasas arba asmens tapatybės kortelė yra tai, kas turi būti pas tave rankose nuo pat pradžių. Be asmens dokumento tavęs niekas net nepamatys, o muitininkas jį prašys pirmiausia. Tačiau tai tik pusė reikalalo, nes dokumentas patvirtina tik tavęs tapatybę, o ne tai, ką veži. Turi būti pasiruošęs parodyti, kad tu esi tu ir kad turtas priklauso tau. Jeigu vairuoji pats, pasas turi būti pasiekiamame vietoje, o ne dugne po dėžėmis.

Kas tie dokumentai kroviniui?

Kroviniui reikalingas yra vadinamasis sandėliavimo sąrašas arba inventoriaus apyrašas. Tai yra popierius, kuriame surašytas kiekvienas daiktas, kurį veži. Negali tiesiog rašyti „baldai“. Turi būti konkretu: „sofa, 2 metro ilgio, ruda“, „stalas, masyvus, 4 kėdės“ ir t.t. Be šio sąrašo vokiečiai gali nuspręsti, kad tai prekės parduodimui, o ne asmeninis turtas. Tada prasideda cirkas su mokesčiais, o to tikrai nenori.

Ar reikia notaro patvirtinimo?

Notaro paslaugų čia nereikia, nebent turi kažką ypatingai brangaus ar paveldėto. Dauguma žmonių mano, kad viskas turi būti ant popieriaus su antspaudais, bet čia taip nėra. Tavo sąrašas gali būti parašytas ir rankiniu būdu, svarbiau, kad jis būtų suprantamas. Bent jau mano patirtyje, jei sąrašas aiškus, niekas nedaro problemų dėl to, kad jis ne spausdintas ant specialaus formos. (Nors, žinoma, jei turi galimybę, padaryk protingiau ir surašyk kompiuteriu, nereikia niekam aiškinti tavo rašysenos).

Kas daryti, jei dokumentų neturiu visų?

Jei prisiarti prie sienos ir pamatai, kad kažko trūksta, tai bus didelė bėda. Geriausia viską pasiruošti iš anksto, o ne viltis, kad „kažn kaip praeis“. Muitinės taisyklės yra griežtos, ir jeigu trūksta inventorinio sąrašo, gali tekti grįžti atgal arba mokėti už laikiną sandėliavimą. Geriau praleisti valandą namie surašant daiktus, nei dieną stovėti pasienio punkte su įtampa.

Muitinės formalumai ir mokesčiai

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už senus baldus?

Jeigu tu persikraustoji gyventi į Vokietiją ir turtas, kurį veži, buvo naudojamas mažiausiai pusę metų, tu neturi mokėti jokių mokesčių. Vokietijoje tai vadinama „perkeliant gyvenamąją vietą“ (Überführungsgut). Tau tiesiog reikia užpildyti specialią deklaraciją (dažniausiai 0350 forma), kurioje nurodai, kad daiktai nenaudoti prekybai. Jeigu bandysi įvežti naują, su etiketėmis techniką, tai jau bus kita istorija – teks mokėti 19 proc. PVM.

Kaip užpildyti tą 0350 formą?

Forma 0350 vokiškai vadinasi „Antrag auf Steuerbefreiung bei Übersiedlungsgut“. Ji atrodo sudėtinga, bet iš tikrųjų ten reikia užpildyti tik savo duomenis, adresą Vokietijoje (kurį turi jai turėti) ir sąrašo daiktų numerį. Galima rasti internete ir užpildyti elektroniniu būdu. Prisimenu vieną atvejį, klientas užpildė viską neteisingai nurodydamas prekių kodus, ir muitinė jį užstrigė trims dienoms. Taip kad, dėmesio skyriams „Warennummer“ – geriau palikti tuščią, arba rašyti bendrą, jei neesi tikras.

Kas atsitinka, jeigu neturiu darbo sutarties ar būsto?

Darbo sutarties oficialiai nereikia muitinei, jiems svarbu, kad turi adresą, kur gyvensi. Gali būti ir draugo adresas, jei jis leidžia laikinai pas jį apsigyventi. Bet turi būti koks nors dokumentas, pvz., nuomos sutartis ar net raštiškas draugo pažadas, kad turi kur nukristi. Be adreso deklaracija gali būti atmesta. Vokiečai mėgsta tvarką, jei nėra adreso – nėra ir asmens, jų logika tokia.

Ar galiu keliauti T1 dokumentu?

T1 tai klausimas tų, kas veža prekes, ne asmeninius daiktus. Jeigu tu veži savo baldus, T1 nereikalingas, jeigu tai nekelia įtarimų, kad tai prekyba. T1 reikalingas, jeigu prekės vyksta tranzitu arba neapmokestinamos. Asmeniniam perkėlimui naudojame tą pačią 0350 formą arba tiesiog deklaraciją sienoje. Nenaudok T1, jei nenori sudėtinginti sau gyvenimo, nes tokių dokumentų užbaigimas kainuoja pinigus ir laiką.

Kodėl vokiečiai klausia apie vertę?

Jie klausia ne tam, kad nuskaitytų mokesčius (jei tai seni daiktai), o tam, kad įvertintų riziką. Jeigu parašysi, kad tavo sena sofa verta 5000 eurų, jiems atrodys įtartai. Rašyk realią vertę, kokia ji būtų naudota rinkoje, o ne naujos kaina. Buvo atvejis, kai vienas vaikinas užrašė per brangiai seną kompiuterį, ir muitinė pareikal�jo pirkimo kvito. O kur jį ims iš po dėžės po penkerių metų? Taip kad, reali vertė – tavo draugas.

Inventoriaus sąrašas ir daiktų specifika

Kaip teisingai susirašyti daiktus?

Kaip jau minėjau, nerašyk „baldų rinkinys“. Rašyk kiekvieną daiktą atskirai: „lova 160x200“, „spinta 2 durys“, „stalas su 4 kėdėmis“. Taip pat nurodyk apytikslę vertę (pvz., 50 eurų) ir, jei galima, serijinį numerį technikai. Kuo aiškiau rašai, tuo greičiau eis procesas. Vokiškas muitininkas turi matyti, kad tai nėra kontrabanda ar prekės parduotuvei.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Geriau turėti bent angliškai, o dar geriau vokiškai. Muitininkai gali ir neišmanyti lietuviškai, ypač mažesniuose postuose. Jeigu sąrašas lietuviškai, gali būti problemų. Aš visada patariu savo klientams pasidaryti dvikalbį sąrašą arba bent pažymėti pagrindinius daiktus vokiškai (Möbel, Stühle, Bett). Tai užtrunka dešimt minučių, bet sutaupo daug nervų vėliau.

Ar galiu įvežti alkoholio ar cigarečių be mokesčio?

Čia yra trapus vietelė. Jeigu įveži alkoholį ar tabaką asmeniniam vartojimui, yra nustatyti ribojimai (pvz., 90 proc. alkoholio – 1 litras, vyno – 20 litrų ir t.t.). Jeigu viršyji šias normas, privalai mokėti akcizą. Dažnai žmonės bando įvežti „dovanų“ kiekį, bet jeigu turi dešimt kartonų alaus ir sako, kad tai dovana broliui, niekas to nepasitiki. Geriau laikytis normų, arba mokėti ir ne galvoti, kad apeisi.

Kas su technika – telefonai, kompiuteriai?

Telefonai, nešiojami kompiuteriai – tai daiktai, kuriuos dažnai tikrina, ar jie ne pavogti. Nurodyk serijinius numerius (IMEI kodus) jeigu turi. Jeigu turi penkis naujus iPhone dėžėse, tai atrodys kaip prekyba. Vienas ar du telefonai šeimai – tai normalu. Jeigu veži daug senų serverių, gali prireikti paaiškinimų, ką su jais darysi. (Žinau, atrodo keista, bet jie tikrai gali klausti dėl to).

Ar reikia deklaruoti ginklus ar sporto reikmenis?

Ginklai be leidimo – tabu. Net jeigu tai senas tėvo šautuvas be šovinių, jį privalai deklaruoti, o be leidimo jį gali konfiskuoti. Sporto reikmenys (dviračiai, slidės) – tai dažnas dalykas, juos tiesiog įrašyk į sąrašą kaip „Fahrrad, gebraucht, 150€“. Čia paprasta, nebentu dviračių yra dešimt – tada gali kilti klausimų, ar ne verslas.

Kaip elgtis su vaikiškomis kėdutėmis ir žaislais?

Vaikiški daiktai dažniausiaikelia mažiau įtarimų. Svarbiausia, kad nebūtų pavojingų žaislų be CE ženklo, bet asmeniniam naudojimui tai retai tikrinama tiesiog taip. tiesiog įrašyk „Kinderspielzeug, gebraucht“. Vokietijoje griežtai tikrina saugą, bet jei tai tavo seni žaislai, kuriuos važiuoji išsinešti, tai ne problema.

Ar galima įvežti maistą?

Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, geriau nevežti per daug. Yra griežti apribojai dėl ligų (pvz., kiaulienos neįveži iš šalių, kuriose buvo afrikinis maras). Dėžė sausainių arba kavos praės, bet dešimt kilogramų dešros gali baigtis šiukšliadėžėje pasienio poste. Neapsigirkite, aš nėra muitininkas, aš tik žinau, kaip jie dirba.

Kelionės organizavimas ir firmos

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Ką gali nutikti kelyje? Vairuotojas gali užmigti (o ne, geriau ne, tiesiog gali būti avarija), gali nukristi medis ar užšalti variklis. Jeigu turi tūkstantį vertę turtas be draudimo – tai didelė rizika. Užsienio reisams draudimas būtinas. Aš visada stengiuosi įkalbėti klientus, kad jie nepigiautų čia. Geriau sumokėti 50 eurų daugiau, nei gaišti mėnesį ieškant, kur dingo tavo sofa.

Kaip pasirinkti pervežimo firmą?

Pasirinkti firmą – tai tas pats kaip lošti rulete. Yra gerų, yra blogų. Yra tokių, kurie promise „šimtą procentų garantiją“, o paskui nebeatsiliepia į telefonus. Pažiūrėk, ar firma turi realų adresą, ar ne tik virtualų ofisą. Paklausk draugų. Ir svarbiausia – viską užrašyk sutartyje. Jeigu sutartyje parašyta „gabenimas“, tai neaišku, ar įeina įkėlimas, iškėlimas ar kitaip. Būk konkretus.

Ar galiu pati vairuoti sunkvežimį?

Gali, jei turi teises (C kategorija) ir tuo pačiu veži savo daiktus. Jeigu turi tik B kategoriją, gali vairuoti mažesnį mikroautobusą (iki 3,5 t), bet ten daug baldų netilps. Jeigu nuomoji sunkvežimį su vairuotoju, tada vairuotojas yra atsakingas už techninę buklę, o tu už dokumentus. Abi pusės turi sukti galvą.

Kas daryti, jei vairuotojas nežino kalbos?

Tai didelė problema. Jeigu vairuotojas isekina, o vokiečiai su juo kalbasi vokiškai, gali būti painiava. Geriausia, jeigu vairuotojas turi su savimi vertėją telefone arba tu pats būsi pasiruošęs padėti telefonu. Buvau atvejų, kai vairuotojai tiesiog pasirašinėjo dokumentus, kurio nieko nesuprato, o paskui teko gydyti teismus. (Na, gal ne teismus, bet baudas tikrai).

Ar reikia sutarties su pervežėju?

Sutartis būtina. Nerašyk ant kelio. Turi būti aišku: ką vežiame, iš kur, į kur, už kiek ir kas atsitinka, jei kažką sulaužo. Be sutarties jeigu jis numetė tavo indus į grindis – teks įrodinėti, kad jie buvo sveiki. O su sutartimi – draudimas (jeigu yra) padeda. Bet net be draudimo, rašytinis įsipareigojimas yra galingas dalykas teisme.

Ką daryti, jei krovinys atvyko sugadintas?

Pirmiausia – nedaryk nuotraukų, kai jau viską iškrautei (arba dar geriau, padaryk nuotraukas prieš iškrovą, jeigu matysi pažeidimus). Parašyk aktą bendrai su vairuotoju. Jeigu vairuotojas atsisako pasirašyti – skambink policijai. Negerai, bet taip reikia. Tada rašyk pareiškimą draudimo kompanijai. Be dokumentų niekas nieko neduos, net aš.

Ar reikia mokėti už sandėliavimą Vokietijoje?

Jei viskas tvarkoje ir dokumentai gali, tu neturėtum mokėti. Jeigu užstrigai dėl trūkstamų popierių, sandėlis pradės bėgti, o kainos ten... aš šiaip nekalbu, jos aukštos. Vokietijoje darbo ranka yra brangu, o sandėliavimo paslaugos – dar brangiau. Taip kad, stengis viską išspręsti sienoje arba kelyje.

Kiek laiko trunka visa procedūra?

Jeigu viskas paruošta, tai sienoje praleisi 15–30 minučių. Jeigu trūksta ką nors – gali praeiti ir pusė dienos. Viskas priklauso nuo to, kiek yra mašinų eilėje ir ar muitininkas yra geros nuotaikos. Penktadieniais popiet dažnai būna pavėlavimai, nes visi skuba baigti darbus. Planuok atvykti darbo laiku, o ne naktį, naktį daugel punktų dirba tik pagal išankstinį susitarimą.

Problemos ir iššūkiai

Kas nutinka, jei pamiršau sąrašą namuose?

Tai blogiausias scenarijus. Tada teks rūpintis, kad kažkas nufotografuotų ir nusiųstų el. paštu, arba daryti naują sąrašą atmintin. Muitininkas gali leisti praeiti su pažadu, kad nusiųsi vėliau, bet tai retas atvejis. Dažniau įeik į „raudonąją zoną“ ir ten rašyk viską nuo pradžių. Gailia tik laiko.

Ar galiu įveži vaikus be sutikimo?

Jei turi vaikus ir jie su tave, tai nėra jokios problemos, jeigu tu vienas iš tėvų. Jeigu vienas važiuoji su vaiku be sutikimo iš kito tėvo – tai gali būti apribojimas. Muitinės ne taip tikrina šiuos atvejus kaip policija, bet jeigu kiltu įtarimų, gali sukviesti. Geriau turėti notarišką sutikimą, jeigu keliauj su vaiku vienas.

Kodėl svarbu adresas Vokietijoje?

Be adreso tu esi „be namų“ jų akimis. Jie turi žinoti, kur nukeliauja turtas. Jeigu dar neturi buto, nurodyk darbovietę arba draugo adresą su jo sutikimu. Adresas reikalingas ir tos pačios 0350 formos užpildymui. Be jo, forma negalioja. (Nors, žinoma, jeigu esi lietuvis, jie gali suprasti, kad ieškomi būstą, bet oficialiai reikalingas adresas).

Ar galiu veži ką nors, kas nepriklauso man?

Galima, bet turi būti labai aišku, kad tai dovana arba paimta laikinai. Jeigu veži kaimyno sofą ir sakyk, kad tai dovana, tai gali atrodyti įtartai, jeigu turi penkias tokias pat sofas. Geriau, kad daiktai būtų tavi arba šeimos narių, su kuriais persikraustoji.

Ką daryti, jei paslydo kalbos klaida dokumentuose?

Jei klaida smulki (pvz., rašybos klaida pavardėje), dažniausiai ją galima ištaisyti vietoje. Jeigu klaida esminė (neteisingas serijinis numeris arba neteisingas daikto pavadinimas), gali tekti perrašyti dokumentą. Nebijok klausti muitininko, kaip geriau padaryti, jie dažnai padeda, jei matai, kad esi sąžiningas.

Ar saugu veži brangius daiktus pinigus?

Brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, didelius kiekius pinigų) geriau nevežti sunkvežimiu su baldais. Yra rizika, kad pradingsta arba bus pavogta. Pinigus virš 10 000 eurų privaloma deklaruoti. Juvelyrinius daiktus geriau vežti su savimi asmeniškai. Negerai kelti viską į vieną krepšį.

Kokius dokumentus reikia persikraustant su baldais į Vokietiją, jei grįžtu atgal?

Jei nuspręsi grįžti atgal po kelerių metų, procedūra panaši – reikės inventorinio sąrašo, asmens dokumento ir deklaracijos, kad tu išsikraustei iš Vokietijos. Tiesa, Lietuvoje muitinė dažnai atidžiau tikrina, ar nėra prekybinių daiktų, bet principas tas pats – tvarkingai surašytas sąrašas išgelbės nuo nepykimo.

Ar galiu įveži vaistus be recepto?

Vaistus asmeniniam vartojimui galima, bet jie turi būti originalioje pakuotėje ir su receptu (jei tai receptiniai vaistai). Nevežk didelių kiekių, tai atrodo kaip prekyba narkotikais (net jei tai tik vitaminai). Būk protingas, imk tiek, kiek reikia kelionėms ir pirmam mėnesiui.

Kas daryti, jei pasibaigia TIR knygelė?

Tir knygelė – tai dalykas, kurio tu turbūt neturi, jei neveži prekes. Jei nuomai mašiną su TIR, tai vairuotojas žino, ką daryti. Tau kaip klientui svarbiau žinoti, kad TIR nepadeda, jeigu trūksta asmens dokumentų perkėlimui. Tai dalykas, susijęs su užtikrinimu, o ne su tuo, ar tavo sofa legali.

Ar reikia rūpintis elektros instaliacijos dokumentais?

Ne, nebent veži indukcinę krosnį, kuri reikalauja specialaus prijungimo. Įprasti buitiniai prietaisai tiesiog įkeliami į sąrašą. Vokietijoje elektros tinklai kitokie (230V kaip ir pas mus), taigi dauguma technikos veiks be problemų, tik reikės perdirbti kištukus, bet tai jau nebe muitinės reikalas.

Kaip elgtis su paveldėtu turtu?

Jei gauni turtą paveldėjimo keliu, reikės liudijimo, kad turi teisę į jį. Paprastai testamentas arba notarinis dokumentas. Be to, gali tekti mokėti paveldėjimo mokestį Vokietijoje, jei turtas yra jų teritorijoje, bet tai jau mokestinės klausimai, ne muitinės patikros. Svarbu, kad inventoriuje būtų pažymėta „paveldėta“.

Ar yra kažkokių apribojimų dėl automobilių?

Automobilis nėra baldai, jis turi savo istoriją. Jeigu veži automobilį, tai atskira tema. Reikės techninio paso, draudimo, galėti reikės mokėti transporto mokestį. Nebandyk jį įrašyti į tą patį sąrašą kaip sofa, tai nepaeis. Automobilis turi būti deklaruojamas atskirai.

Kokius dokumentus reikia persikraustant su baldais į Vokietiją, jei esu trečios šalies pilietis?

Jei esi ne ES pilietis (pvz., iš Ukrainos ar Baltarusijos), situacija sudėtingesnė. Tau gali prireikti vizos, leidimo gyventi (Aufenthaltstitel) pateikimo muitinei. Be to, gali būti papildomi patikrinimai. Geriausia viską iš anksto pasitarti su advokatu arba pervežėju, kuris patyręs su trečiosioms šalimis.

Ar galiu įveži gyvūnus?

Gyvūnus galima, bet jie turi būti su mikroschema, pasas (su skiepymų istorija) ir, priklausomai nuo rūšies, galbūt su papildomais sertifikatais. Šunys ir katės – standartinis reikalas, egzotiniai gyvūnai – tai cirkas. Gyvūnų nerašyk į inventoriaus sąrašą kaip „baldą“, jie turi savo procedūrą.

Ar reikia mokėti už šiukšlių ivežimą?

Jei turi daug pakuočių, iš kurių išsikrautė baldus, nejuokiaukis, jas reikės išmesti. Vokietijoje šiukšlių sistema griežta. Deja, pervežimo firmos tos neima. Rask artimiausią „Wertstoffhof“ arba „Recyclinghof“ ten padėk. Už didelius kiekius gali tekti mokėti, bet už mažas dėžes – dažnai nemokamai.

Ar sunku susitvarkyti su vokiečių biurokratija?

Sunku. Jie mėgsta formos, antspaudus ir aiškumą. Jeigu tau kažkas nesuprantama, klausk. Geriau klausti penkis kartus, nei padaryti klaidą vieną. Muitinės darbuotojai paprastai raštingi ir gali paaiškinti angliškai. Nenaudok gestų, tu ne cirke.

Galutinis patarimas: ką daryti paskutine minutę?

Paskutine minutę – tik patikrink, ar turi pasą, sąrašą spausdintą (kopiją sau, originalą muitininkui) ir gero nuotaikos. Nervai tik pablogina situaciją. Jeigu viskas tvarkoje, nieko nepavojus. Ir nepamiršk pasidėti butelio vandens, ilgos eilės gali išsekinti.

Išvada

Viskas su tais dokumentais iš tikrųjų atrodo sudėtingiau, nei yra realybėje, jeigu žinai, ką turi daryti. Svarbiausia yra pasiruošimas – inventorinis sąrašas, asmens dokumentas ir nuoširdumas muitininkui. Jeigu bandysi išsisukinėti arba meluoti, vokiečiai tai pajunta iš karto, o tada kokius dokumentus reikia persikraustant su baldais į Vokietiją nebebus svarbiausia klausimas, svarbiausia bus, kaip išspręsti problemą sienoje. Kelionė turi būti ramus, todėl pasirūpink popieriais iš anksto, o tada galėsi mėgautis nauju gyvenimu užsienyje be nereikalingų rūpesčių. Sėkmės kelyje!