perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Gerai, kad susiradote laiko skaityti, nes ši tema dabar yra kaip niekada aktuali. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir matau, kaip pasikeitė reikalavimai, ypač kai kalbame apie kelionę į Vokietiją. Anksčiau užtekdavo turėti pasą ir geros nuotaikos, bet dabar viskas yra labai užrašyta, biurokratiška ir, tiesą sakant, kartais sukelia pilką plauką. Dažniausiai klientai klausia ne apie tai, kaip ipakiruoti sofas, o būtent apie tuos popierius, be kurių ten nepraeisite net metro patikros (nors ten juk nebevažiuojate). Nors aš ne advokatas ir ne muitininkas, stengsiuosi papasakoti, kaip viskas vyksta realybėje – su visais tais smulkiais, bet svarbiais niuansais, kurie užknisa kiekvieną persikraustantį.
Kad nebūtumite nustebęs prie sienos, reikia suprasti, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją ir kodėl verta pasirūpinti jais iš anksto. Vokiškas tvarkas mėgsta, tad geriau turėti viską "i" su tašku.
Svarbiausia tai, kad patys žmonės tikrai neiškelia daiktų, jei neturi teisingų dokumentų rankose. Beveik visada pradedu nuo asmens dokumentų, nes be jų neprasversi niekur. Turi būti pasas arba asmens tapatybės kortelė, šiuolaikiškai ji turi būti galiojanti. Nesenai važiavome viena šeima ir, tiesą sakant, galvojau, kad viskas gerai, bet tėvui pasas buvo pasibaigęs prieš savaitę. Mūsų vairuotojas vos nešoko ant tos sienos, laimingai, kad vokiečiai paprašė tik parodyti. Jei reikia nustatyti, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, asmens dokumentas visada yra numeris vienas sąraše. Be jo ir vaikai, ir suaugusieji liks ant pasienio punkto.
Žinoma, ir juos tikrina dar griežčiau nei suaugusiųjų. Vokiškoms institucijoms labai svarbu, kad vaikas turėtų savo pašą. Važiavome kartą su cliente, kuri vaiką įsirašiusi į savo pasą, o vokiškai pareigūnai tai visiškai nepriima. Gi tiesiog nutilo ir prašė išsiregistruoti vaiko atskirą dokumentą. Būna, kad suvažiuoja ir su sutvirtinta rašytine sutartimi, jei vaiko lydi tik vienas iš tėvų. Be to, jei planuojate ten vaikus į mokyklą ar darželį, be gimimo liudijimo kopijų niekur nepateksite. Taigi, neapsirenkite tik sau, paimkite ir vaikų popierius.
Tai priklauso nuo to, kiek planuojate ten užbūti. Po šešių mėnesių jums reikės keisti jį į vokišką, bet pirmiems mėnesiams lietuviškas tikrai tinka. Vienas mano klientas važiavo su lietuvišku pažymėjimu jau trečius metus (nors taip negalima), jam nė kartą neapsunkino. Tačiau jei sustabdys jus policija ar kils eismo įvykis, gali būti problemų su draudimu. Geriau pasidarykite vertimą iš karto, kad nežiūrėtų į jus kaip į astronautą. O jei klausiate, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją vairuotojui, tai tai tikrai būtinas dalykas.
Oho, tai blogiausia situacija, bet, deja, įvyksta. Viskas prasideda nuo panikos, bet vėliau ten važiuojate į Lietuvos ambasadą. Buvo atvejis, kai vienas vyras pametė pasą poilsinėje prie Kauno, o jau buvo pasiekęs Berlyną. Gi tenka važiuoti atgal arba daryti laikinąjį dokumentą ambadoje. Rekomenduoju visada daryti ir dokumentų kopijas, laikyti jas atskirai nuo originalų. Tai nelabai atsake į klausimą apie tai, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, tačiau tai gali išgelbėti jus nuo didžiulės galvos skausmo.
Lietuvoje turimas civilinis draudimas galioja tik tam tikrą laiką, paprastai mėnesį. Vokietijoje jums reikės vietinio draudimo, ypač jei ten ir apgyvensite. Nemanau, kad reikia tikrinti kiekvieną smulkmeną dabar, bet žinokite, kad be draudimo automobilio perregistravimas neįmanomas. Pas mus dažnai žmonės pamiršta, kad vokiečiai viską aprašo labai tiksliai. Jei neturite draudimo poliso, greičiausiai tiesiog neleis važiuoti toliau nuo pasienio.
Kai kalbame apie tai, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, čia prasideda įdomiausia. Jei pervežate daiktus, kurie yra jūsų nuosavybė daugiau nei pusę metų, jie laikomi "transfer of residence" ir nuo mokesčių atleidžiami. Reikia užpildyti specialią formą, kuri patvirtina, kad persikeliate gyventi. Nesenai turėjau klientą, kuris bandė įvežti visiškai naujus "Audrius" baldus ir pasakė, kad juos turi jau penkerius metus. Muitininkas tik šypsojosi ir pareikalavo mokėti PVM. Geriau būkite sąžiningi, arba bent jau nerašykite kvitų ant kiekvieno stalo.
Ne, tikrai nebereikia skaičiuoti kiekvieno šaukštelio, bet reikia daryti bendrą inventoriaus sąrašą. Jis gali būti net lietuviškai, bet detaliai. Tarkime, "knygų dėžė – 3 vnt.", "baldų komplektas – 1 vnt.". Vienas kartą važiavome su jaunu pora, kuri parašė sąrašą ant servetėlės (nelyg). Muitininkas jas išmetė į šiukšliadėžę ir liepė daryti normalų lapą. Taip, vokiečai mėgsta lapus. Taigi, kai svarstote, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, įrašykite į sąrašą ir inventoriaius.
Tai toks formuliaras, kurį vokiškai vadina "Umzugsgut", kas reiškia perkraustymo turtą. Be jo gali būti didelių problemų, ypač jei pervežate brangesnius daiktus, pvz., pianiną ar brangią techniką. Užpildyti ją nėra labai sunku, ten reikia nurodyti savo duomenis, adresa Lietuvoje ir adresą Vokietijoje. Aš asmeniškai visuomet padedu užpildyti šią formą klientams, nes ten būna nemažai stangrybių. Žiūrėkite, jei norite sutaupyti pinigų ne užmokant drastiškai brangų mokestį už muitą.
Jei daiktai naudoti ir jiems virš šešių mėnesių, čekių nereikia (nors kartais klauso). Bet jei turite ką nors, kas atrodo kaip naujas, pvz., dar neįpakuotą televizorių, gali tekti parodyti, kad jis nupirktas seniau. Pasakiau klientui vieną kartą, kad geriau išmeskite pakuotes, nes jei matai dėžę, tai vadinasi naujas daiktas. Jis neiklausė (klydo). Muitininkas pamačė dėžes ir viską nusiskaičiavo kaip prekes. Taigi išmokime iš to.
Automobilių atveju viskas yra dar sunkiau. Jei pervežate automobilį, kuris neįregistruotas Vokietijoje, reikia specialios leidimo formos ("Ausfuhrkennzeichen") arba tarpininkinės numerės. Ypač jei automobilis dar nėra perregistruotas jūsų vardu. Toks dalykas gali trukdyti ilgiau nei tikėjotės. Vienas mano draugas sėdėjo pasienyje valandas, nes nebuvo tinkamai įformintas šis numeris. Geriau pasitarkite su logisticininkais iš anksto. Nėra taip paprasta nuspręsti, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, kai susiduriate su automobilių gabenimu.
Čia vokiečai labai griežti. Asmeninis naudojimas – taip, bet kiekiai riboti. Kiekvienam suaugusiam leidžiama vežti tik tam tikrą kiekį (tarkime, 800 cigaretėms). Jei daugiau – tai jau prekyba. Važiavome kartu su klientu, kuris vežė visą bagažinę "Luko" alaus (nepageidautina). Jis teigė, tai dovana broliui, bet muitininkas viską nusiskaičiavo ir pareikalavo sumokėti didžiulius mokesčius. Geriau nebandyti jų humoro, jis labai brangus.
Gal ne visada, bet dažnai labai praverčia. Jei nieko nesuprantate apie tai, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, tarpininkas gali praleisti pro audrą. Tačiau gera žinia ta, kad jei pervežate tik savo asmeninius daiktus paprastai mokesčių nėra. Bet jei užkliuvote ant kažko, kas atrodo įtartai, geriau turėti specialistą. Aš kartą bandžiau padaryti viską pats vienam klientui, praleidau vieną lauką, ir dabar jis man nebebekalba.
Turite tai padaryti per 14 dienų nuo tada, kai apsigyvenate būste. Tai vienas svarbiausių dalykų beveik visose šalyse (ypač Vokietijoje). Be šios registracijos negausite banko sąskaitos, negalėsite dirbti legaliai, netgi neleis į muzikos mokyklą vaikus. Nesenai vieną klientą mes tardėme dvi savaites, nes jis užsimiršęs padaryti registraciją. Dabar jis gauna baudas, kurios, tiesą sakant, nedžiugina.
Tai gana dažna situacija, kai žmonės atvažiuoja pirma ieškodami būsto. Tuomet galite užsiregistruoti pas draugus ar pažįstamus (jei jie sutinka). Toks dalykas vadinamas "Anmeldung bei Freunden/Bekannten". Tam reikia jų sutikimo ir tos pačios Wohnungsgeberbestätigung formos. Kitaip tariant, reikia kur nors rašytinio adreso, kitaip jūsų tiesiog neegzistuos jokia oficiali sistema. Be to, rekomenduoju susirasti bent laikiną vietą.
Savaime tikrai ne, bet kai kurie miestai imasi nedidelio mokestio už patį patvirtinimo išdavimą (tarkime, 10-20 eurų). Tai paprastai būna tik kai kuriose vietovėse. Klausia, ar galiu padaryti visą tai paštu, dažnai sakau "taip", bet turiu būti tikras, kad visi dokumentai yra tvarkingai pasirašyti. Mano draugas vieną kartą bandė taip padaryti ir užtruko mėnesį, kol atėjo atsakymas, kad kas nors neteisingai parašyta.
Tiesiog turite eiti į naująjį biurą ir užsiregistruoti iš naujo per tas pačias 14 dienų po apsigyvenimo naujoje vietoje. Nėra jokio automatinio perkėlimo. Buvo atvejis, kai klientas persikraustė viename mieste keli kartus, tai jam teko eiti į biurą tris kartus per mėnesį. Jis buvo labai nepatenkintas vokišku biurokratizmu, bet kas padarysi. Toks jis gyvenimas ten.
Ne, negalite. Jūs privalote būti fiziškai Vokietijoje, nes ten reikia parodyt originalų pasą ir pasirašyti dokumentus vietoj. Yra galimybų paduoti dokumentus per įgaliotą asmenį, bet tada reikia notariškai patvirtintos galios. Dažniausiai tiesiog važiuoja patys, nes ten su visais reikalais susitvarko per valandą. Bent jau taip buvo paskutinį kartą, kai važiavome su žmona.
Kad įsidarbintumėte, jums tikrai reikės socialinio draudimo numerio (Sozialversicherungsnummer). Jį gaunate išjeidus į registraciją (Anmeldung). Be šio numerio darbdavys negalės jūsų užregistruoti. Darbo sutartis taip pat būtina, nors jos pats gauti nėra labai sudėtinga, jei turite kvalifikaciją. Vienas klientas stengėsi dirbti "ant juodos" (nepageidautina), vėliau nebegavo pensiono. Geriau darykite viską teisingai.
Jei jūsų profesija yra reguliuojama (pvz., gydytojas, vairuotojas, mokytojas), taip, reikės tikrai nostrifikuoti diplomą. Tai ilgas ir varginantis procesas. Jei esate paprastas darbininkas, dažniausiai pakanka lietuviško diplomo kopijos ir vertimo (nors ne visada). Mano geras pažįstamas inžinierius kovojo su šiuo dalyku beveik metus, kol galiausiai gavo leidimą dirbti. Taigi, į savo kvalifikaciją žiūrėkite atsargiai.
Daugeliui oficialių dokumentų (gimimo liudijimas, vedybų pavardės keitimas, dokumentai iš vaikų darželio) reikalingas prisiekusio vertėjo vertimas. Negerai kadažką versti pačiam su "Google Translate" (nepatartina). Vokiškos institucijos nemėgsta tokių dalykų. Kažkas bandė taip padaryti su gimimo liudijimu, ir jį gražino atgal, sakydami, kad tai neteisinga. Vertimas kainuoja, bet sutaupysite nervų.
Techniškai galite, bet tik jei jūsų atvykimo data nesibaigia greitai. Tačiau jei jus sustabdys inspekcija, gali būti problemų, jei neturite jokio dokumento su adresu. Geriau padarykite tą registraciją iškart. Kai kurie darbdaviai reikalauja, kad visa būtų parengta pirmąją darbo dieną. Taigi, nebelėkite paskutinę minutę.
Čia reikia ne tik registracijos, bet ir vaiko sveikatos apžiūros kortelės, su vokišku vertimu. Be to, reikia įrodymo, kad vaikas yra suvakcinuotas. Vokiškos mokyklos labai griežtos dėl sveikatos klausimų. Vienai šeimai nepavyko įtraukti vaiko, nes nebuvo vienos vakcinos. Gi teko vykti į polikliniką ir daryti viską iš naujo. Svarbiausia yra laikas – viską darykite anksčiau.
Jei esate ES šalies pilietis, taip, galite tiesiog gyventi. Jei ne, reikės vizos ar leidimo (Aufenthaltstitel). Bet net su ES pase be registracijos ir asmens dokumento esate "vaiduoklis". Nemanau, kad norite gyventi be galimybės gauti telefoną ar internetą (tikrai ne). Geriau viską įforminti kaip priklauso.
Techniškai – 6 mėnesius (nors kartais "nepamatai"). Po to jums privaloma perregistruoti automobilį į vokiškas numeris. Vienas mano pažįstamas važiavo jau metus ir tik ką sulaukė baudos. Policija taip pat gali konfiskuoti automobilį, jei matys, kad gyvenate ten ilgai. Ir kai galvojate, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, prisiminkite ir apie automobilio dokumentus. Neįsivaizduoju, kas būtų, jei automobilį nustotų.
Tai baisus dalykas, jei turi seną automobilį. Jie tikrina viską: stabdius, žibintus, ratų geometriją. Jei automobilis yra rūdis, duokit laisvų. Vienas klientas bandė "pagražinti" savo "Opel" prieš pat apžiūrą, bet jie tiek rado kad nustebino. Geriau iškart pasirūpinkite automobiliu, arba jį parduokite Lietuvoje. TUV gali būti brangus malonumas.
Reikės naujo vokiško draudimo poliso (Versicherung). Be jo negausite numerių. Jis kainuoja, priklauso nuo jūsų istorijos, amžiaus, automobilio galingumo. Rekomenduoju naudotis palyginkite.lt (o čia ne Vokietija, sorry, "Check24") svetainėmis. Vokietijoje labai daug draudikų, ir kainos gali skirtis dvigubai (tikrai). Nepirskite pirmojo pasiūlymo.
Jums reikės šuns (kačių) paso, kurio rašoma, kad gyvūnas yra paskiepytas. Be to, reikės mikroschemas (nuo kelionių). Be šių dalykų jūs per sieną nepraeisite. Nesenai ėjo vienas vyras su kailiniu šuniuką (ne su šuniu) be mikroschemos, tai teko jį gražinti atgal. Gyvūnų reikalai Vokietijoje yra labai tvarkingi, netgi geresni nei žmonių.
Techniškai galima, bet tai nelegalu, jei jūs esate gyventojas. Pirkėjas negalės to automobilio užregistruoti, nes jis nebus laikomas "importuotu". Yra tam tikri būdai perpardavinėti "kaip" kitam ES piliečiui (sąlygiškai), bet aš to nedaryčiau. Per daug rizikuojate. Geriau užregistruokite pas save, tada parduokite. Tai vokiškas būdas.
Pirmiausia – nedelsdami kreipkitės į policiją. Kadangi turite nulūžusias varikles (tikrai neteko), turite turėti ir elektronines kopijas. Pasidarykite nuotraukas visiems dokumentams. Jei dingsta pasas, važiuokite į ambasadą. Jei dingsta vairuotojo pažymėjimas – į "Fahrerlaubnisbehörde". Be dokumentų esate kaip be rankų, taip tai būna. Tai baisu, bet sprendimai yra.
Absoliučiai taip. Nors ES turi "Europos sveikatos draudimo kortelę", ji skirta trumpalaikiam buvimui. Jei gyvensite ten dirbdami, reikės vietinio sveikatos draudimo (Krankenkasse). Be jo negausite niekomo. Vienas klientas susirgo gripu ir turėjo mokėti už vizitą 250 eurų (nepageidautina). Geriau užsisakykite draudimą iš karto.
Nes tik taip gali įrodyti, kad ką nors sutarėte. Jie net labai mėgsta sutartis daryti ir dėl smulkių dalykų. Pasakiau, kad kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, tai ir mažiausios sutarties gali būti reikalingos. Žodis prie žodžio čia nieko nereiškia. Tai jų kultūra – tvarka ir užrašymai. Prisiderinkite prie to, kitaip būsite nuolat nuliūdęs.
Tai mokesčių inspekcija. Ji jus ras, tikrai. Kai apsigyvensite ir užsiregistruosite, duomenys nukeliauja į "Finanzamt". Jums teks pildyti deklaracijas net jei nieko ne užsidirbote (kai kuriais atvejais). Negerai jų negerbti, jie turi didžiulę galią.
Galiausiai, svarbiausia yra ne tiek žinoti, kokius dokumentus reikia kraustantis į Vokietiją, kų gebėti susitvarkyti su tą biurokratine karalyste. Niekas neleidžia tau nenuspresti, bet gali uždelsti, jei trūksta vieno lapo. Viskas prasideda nuo paso ir baigiasi dramblių kaulo daiktų sąrašo, ką žino tik patys vokiečiai. Sėkmės kelionėje ir nepamirškite, kad geriausias draugas yra kantrybė ir gerai užrašyta ant popieriaus. Ir nepamirškite pasidaryti kavos, nes ši vieta neišvengia kvapo kaimely. (cia turi buti "kavos" o ne "kaimely" Sorry, klaida).