Kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos: patirties ir pykčio pamokos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, pasakykime tiesiai, daiktų gabenimas niekada nebuvo lengvas reikalas, ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Žmonės visada man klausia, ką daryti su popieriais, o aš stengiuosi paaiškinti, kad svarbiausia yra ne tai, ką tu parašei, o tai, ką muitininkas pamato savo akimis. Vokietijos biurokratija yra legenda, o kai atkeliauja laikas grįžti į Lietuvą, visi pradeda panikuoti dėl dokumentų. Kodėl taip? Nes visiems tie „Kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos“ pasakymai skamba kaip kosminė kalba. Tiesą sakant, daugelis tų popierių galima sutvarkyti ir be didelių rūpesčių, jei tik žinai, kur ieškoti ir ką tiksliai reikia nuvežti su savimi. Štai jums mano, šiek tiek chaoticškas, bet tikras vadovas, kaip išgyventi šį procesą.

Pagrindiniai reikalavimai ir pradžia

Ar pasas ar asmens tapatybės kortelė pakanka pradžiai?

Žinoma, kad ne. Pasas ar ID kortelė tai yra tik bazė, be kurios neišliksi net ir prekybos centre. Bet kai kalbame apie kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos, tai asmens dokumentas yra tik pirmasis žingsnis. Tau reikės įrodyti, kad tu iš tikrųjų gyvenai Vokietijoje ne vieną dieną. Muitinės pareigūnai nėra kvaili, jie mato, jei turi vokišką registraciją (Anmeldung) tik prieš savaitę. Tad pasas imamas kaip tikėtinas, bet ne kaip vienintelis įrodymas.

Ką daryti su vokiškąja registracija (Anmeldung)?

Čia dažnai įvyksta juokingų situacijų. Žmonės užmiršta paimti „Abmeldung“ dokumentą, tai yra, išsiregistravimo iš buto lapą. Be jo gali būti didelių problemų, nors ne visada. Vienas mano klientas važiavo be jo ir sakė, kad niekas net nepaklausė, o kitą kartą sulaikė sienos. Geriau turėti. Jeigu tikrai nerandi, eik į „Bürgeramt“, jeigu dar spėji, arba gauk pažymą iš savo nuomininko, kad gyvenai ten ir dabar išsikraštinėjai. Tai vienas svarbiausių dalykų, kai svarstai, kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos, nes be jo gali tekti mokėti verytinį mokestį už daiktus.

Ar reikia vertinti visus įrodymus į lietuvių kalbą?

Dažnai klausiate, ar reikia vertintojo. Paprastai, jei dokumentai yra vokiškai ar angliškai, Lietuvoje dažniausiai supranta be vertinimo, ypač muitinėje. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, jei turi kokią nors sutartį ar pažymą, kurioje yra specifiniai teisiniai dalykai, gali tekti versti. Aš asmeniškai visada patariu pasidaryti apžiūrą bent angliškai, jeigu kas nors neaišku, nors dažniausiai vokiškai visiems užtenka. Nereikia švaistyti pinigų ant notaro, jei tas dokumentas tiesiog įrodo, kad turi butą Miunchene.

Daiktų sąrašas ir vertinimas

Kaip turi atrodyti inventoriaus sąrašas?

Tai viena baisesnių dalių. Negali būti tiesiog parašyta „knygos, drabužiai, baldai“. Turi būti konkretų. Stalas – 1 vnt., Kėdės – 4 vnt. Ir svarbiausia – turi nurodyti apytikrę vertę. Nenustebinkite, jeigu parašysite, kad jūsų sena sofa kainuoja 5000 eurų, muitinė juoksis. Kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos be sąrašo? Būtų beprasmiška važiuoti. Sąrašas turi būti pasirašytas, o geriausia, jei jis būtų dvikalbis (vokiečių ir lietuvių), nors ne visada tai privaloma, bet greitina procesą dešimt kartų.

Ar galiu nurodyti mažesnę vertę daiktams?

Galima, bet saugiai. Jei turi naujus televizorių, kur kainavo 2000 eurų, o parašei 50, tai tai jau yra kontrabanda arba melagingas duomenys. Muitinė turi teisę įvertinti pati. Geriausia rašyti realią rinkos vertę, kaip kad naudotų daiktų. Tarkime, pirkti už 1000, naudoti 3 metus – galima rašyti 300-400. Nereikia per daug užgriūti su kainomis, bet ir per mažai nerašykite, vėliau gali būti nemalonumų ir baudų. (Čia turiu omenyje baudas už neteisingą deklaravimą, ne už važiavimą greičiu).

Kas nutinka, jei sąraše trūksta kažko dalyko?

Vyresni žmonės dažnai užmiršta užrašyti kažką smulkaus, pvz., darželio kėdutes ar gręžtuvą. Paprastai, jei tai nedidelės vertės daiktai, nieko nelabai įvyksta, gali tiesiog papildomai užpildyti formą vietoje. Bet jei pamiršti užrašyti motociklą ar brangų paveikslą, tai gali baigtis tuo, kad daiktą priskirs prie importo prekių. Tada teks mokėti PVM ir muito. Geriau dukart patikrinti sąrašą negu vėliau aiškintis su pareigūnais.

Ar reikia serijinių numerių elektronikai?

Techniškai ne, bet labai rekomenduoju. Vienas mano klientas turėjo tris tokius pat nešiojamus kompiuterius, be jokių žymenų. Muitinėje įtarė, kad tai verslui, o ne asmeniniam naudojimui. Kai gali parodyti serijinius numerius, viskas aišku – tai mano senas kompiuteris, mano žmonos ir vaiko. Be to, jei kažkas pasikrašo kelyje, turėsi įrodymų. Tai nėra privaloma taisyklė, bet labai padeda užtikrinti, kad kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos klausimas neišsivystytų į ginčą dėl nuosavybės.

Muitinės procedūros ir mokesčiai

Ar tikrai nereikia mokėti muito, jei grįžtu gyventi į Lietuvą?

Pagrindinė taisyklė yra tokia: jei gyvenai Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžti į Lietuvą gyventi ne mažiau nei metams, turi teisę į muitinės lengvatą. Tai reiškia, kad už savo asmeninius naudotus daiktus muito nemoki. Viskas tvarkoma pagal „Transfer of Residence“ taisykles. Bet čia yra vienas „bet“ – jei tu pirkai daiktus Vokietijoje prieš išvykdamas ir jie dar nėra naudoti, muitinė gali sakyti, kad tai prekė, o ne turtas. Būkite su tuo atsargūs.

Ką daryti, jei asmeninio turto per daug?

Kartais žmonės bando išvežti viską, net tą, kas nebepraverčia. Tarkime, penkias sofa vienam žmogui. Muitinė gali įtarti, kad tai ne asmeninis naudojimas, o prekyba. Tada gali būti apmokestinama. Taigi, rūpinkis tuo, ką veži. Nereikia vežti dešimt vienodų televizorių, nors ir jie naudoti. Vienas ar du – normalu, dešimt – jau atrodo įtartai. Tai logiška, tiesa? Muitininkai taip pat mato, kas vyksta.

Ar reikia deklaruoti grynųjų pinigų?

Jei veži daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais ar ekvivalentu, tai būtina deklaruoti. Tai nereiškia, kad negali vežti, tiesiog reikia užpildyti formelę. Daugelis nežino to ir užkliūva. Kalbu ne tik apie eurus, bet ir apia kitas valiutas ar čekius. Jei neužpildysi ir pagaus, gali konfiskuoti pinigus arba gauti baudą. Geriau nuosekliai užpildyti tą lapelį pasienyje. Tai nėra susiję su daiktais, bet su perkraustymu iš Vokietijos susiję kaip su procesu, nes dažnai žmonės vežia ir pinigus.

Kaip užpildyti importo deklaraciją?

Šiandien dauguma dalykų daroma elektroniniu būdu per „MDR“ sistemą Lietuvoje. Bet jei tu esi fizinis asmuo ir veži daiktus patys, gali tai padaryti ir tiesiogiai muitinės poste. Reikės savo asmens kodo, sąrašo daiktų ir to pačio vokiškojo išsiregistravimo dokumento. Procesas paprastas, jei nieko nekaštuoji, bet jei kyla abejonių, geriau kreiptis į tarpininką, kas nepadarys blogai. Nors aš visada saku, pabandyk pats, pirmas kartas visada sunkiausias.

Transportas ir draudimas

Ar CMR sąrašas yra privalomas?

Jei sambei pervežėją, taip. CMR tarptautinis vežimo sąrašas yra pagrindinis dokumentas, kuris rodo, kas ką vežia ir kokia atsakomybė. Be jo vairuotojas gali netgi būti nubaustas kelyje. Tau, kaip klientui, taip pat svarbu turėti jo kopiją, įrašą ten savo daiktų. Jei kažkas dingsta kelyje, be CMR gali būti sunku įrodyti, kad tu tai įdėjai į sunkvežimį. Tai ne tas pats kas inventoriaus sąrašas, bet susiję dalykai.

Kiek kainuoja draudimas ir ar jis būtinas?

Draudimas nėra privalomas įstatymo, bet jis privalomas protingumo požiūriu. Kiekvienas kartas, kai veži daiktus, yra rizika. Vairuotojas gali patekti į avariją, gabią kelti per vandenį – žinote, kaip būna. Paprastai draudimas kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Nemanau, kad verta taupyti šiuo atžvilgiu. Gyvenime matyau, kaip sudegė viskas, o žmogus liko be nieko, nes norėjo sutaupyti 50 eurų.

Kas daryti, jei daiktai sugadinti atvykus?

Pirmiausia, nedaryk nuotraukų tik išorės. Reikia fotografuoti pažeidimus iškart, kai atidaryti sunkvežimį arba konteinerį. Tada parašyti pranešimą vairuotojui (protokolas) ir nedelsiant susisiekti su draudiku. Jei turi CMR, kur yra pastabos apie sugadinimus, procesas eina greičiau. Kartais įvyksta baisių dalykų – vieną kartą klientas atidarė dėžę su indais, o ten tik stiklo druskos. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai reaguoji.

Ar galiu vežti daiktus savo automobiliu?

Žinoma, dažniausiai taip ir daroma. Bet turi žinoti, kad negali vežti „kažką“ prekybai. Jei turi pilną „Opel Vectra“ daiktų, o tai atrodo, kad veži prekes pardavimui, gali sustabdyti. Geriau, jei turi tą patį inventoriaus sąrašą ir įrodymus, kad tai asmeninis turtas. Ir svarbu – neužpildyk mašinos taip, kad nieko nematyti per langus, tai kviečia policiją sustabdyti.

Specifiniai dalykai: automobiliai, gyvūnai, ginklai

Kaip įvežti automobilį iš Vokietijos?

Automobilis – atskira istorija. Jei jis yra tavo nuosavybėje ilgiau nei 6 mėnesius ir jis buvo naudojamas Vokietijoje, gali jį įvežti be muito, kai grįžti gyventi. Reikės vokiškų registracijos dokumentų (Fahrzeugbrief, Fahrzeugschein) ir draudimo poliso, galiojančio Lietuvoje. Vėliau jį reikės techniškai patikrinti Lietuvoje, bet muitinėje tai tvarkoma kaip turtas. Atsimink, jei pirksi mašiną prieš išvykimą, gali tekti mokėti PVM.

Ar sunku įvežti šunį ar katę?

Ne sunku, bet reikia mikroschemos (čipo) ir pasų gyvūnui. Be to, turi būti atlikti skiepai prieš vežimą, tarkime, pasiutligės. Vokietija šiuo atžvilgiu disciplinuota, todėl dokumentai dažnai tvarkingi. Svarbiausia – deklaruoti gyvūną muitinėje, jei važiuoji su pervežėju. Kartais žmonės slepia kates dėžėse, kad nemokėtų, bet tai rizikuota. Gyvūnų gabenimas turi būti aiškus.

Ką daryti su ginklais arba sportine amunicija?

Čia būkite labai atsargūs. Net sportinis šautuvas yra ginklas. Jis turi būti deklaruojamas ir turi reikiamas leidimas Lietuvoje. Negali tiesiog taip padėti į dėžę su drabužiais. Vokietijoje ginklų teisė griežta, todėl tenka turėti „Waffenschein“. Lietuvoje reikės ginklo savininko pažymėjimo. Negerai, jei muitinėje randa ginklą be deklaravimo – tai bauda arba baudžiamojon byla. Geriau viską iš anksto susitarti su muitinės pareigūnais.

Ar galiu vežti alkoholį ar tabaką?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra normos. Alkoholio ne daugiau kaip 10 litrų (ne stipraus) ir t.t. Jei turi butelį „Jack Daniels“ dėžėje su daiktais, tai paprastai praeina, jei tai ne verslas. Bet jei bandysi įvežti 100 litrų vyno, tai laukia mokesčių. Muitininkai mato, kas vyksta. Nenaudokite perkraustymo iš Vokietijos kaip priemonės prekiauti alkoholiu be licencijos.

Kaip elgtis su vaistais?

Reikia recepto, jei tai receptiniai vaistai. Nenaudokite vaistų be etikečių. Vienas kartą buvo atvejis, kai senutei sulaikė didelę kiekį vaistų be jokių paaiškinimų, teko aišintis su gydytojais. Geriau turėti gydytojo išrašą lietuviškai arba angliškai, patvirtinant, kad šie vaistai tau būtini. Tai nėra labai dažna problema, bet gali sukelti nemalonumų.

Būstas ir įrodymai gyvenimui Vokietijoje

Kokius įrodymus reikia, jei neturiu nuomos sutarties?

Kai gyvenai su draugais arba turi butą, bet sutarties dingo? Gali paimti mokesčių deklaracijas, kurioje matosi adresas, arba banko sąskaitos išrašus. Muitinės darbuotojai supranta, kad popieriai gali dingti. Svarbu, kad bent ką nors būtų oficialaus. Jeigu nieko neturi, gali būti problemų įrodyti, kad ten gyvenai legaliai ir ilgai. Todėl susirask bent kas nors su savo adresu.

Ar vaikų mokyklos pažymos padeda?

Labai padeda. Tai tiesioginis įrodymas, kad šeima gyveno šalyje. Jei turi vaikus, kurie lankė mokyklą ar darželį Vokietijoje, būtinai paimk pažymas. Tai stiprina tavo pozicijas, kai deklaruoji daiktus kaip asmeninį turtą. Be to, tai gali praversti ir pačiam vaikui vėliau mokykloje Lietuvoje, kad įrodytum, kur mokėsi anksčiau.

Ar „Arbeitsamt“ pažymos tinka?

Taip, pažymos iš darbo biržos arba socialinio draudimo (Sozialversicherung) yra puikūs dokumentai. Jie rodo, kad buvai integruotas į šalies sistemą. Kartais žmonės dirbo „juodai“ ir neturi jokių įrodymų. Tada sunkiau. Muitinė gali įtarti, kad išvykai tik dėl daiktų parvežimo. Turėk kiek įmanoma daugiau oficialių raštų su savo pavardės ir adresu.

Problemos ir nesklandumai

Kas daryti, jei vairuotojas prarado daiktus?

Pirmiausia, skambink į policiją ten, kur dingo, arba pranešk pervežėjui. Jei turi draudimą, kreipkis į jį. Bet čia dažnai būna ilgas procesas. Vienas mano draugas prarado visus baldus – vairuotojas juos pavogė. Teismai truko metus. Todėl visada pasirašyk su pervežėju sutartį, kurioje aiškiai parašyta atsakomybė. Nereikia tik pasitikėti žodžiu, net jei vairuotojas atrodo geras žmogus.

Ar galiu pasitiki bet kokiu pervežėju iskyrus brangius?

Absoliučiai ne. Yra daug firmų, kurios pasako vieną, o daro kitą. Ypač būk atsargus su tais, kurie reikalauja viso mokėjimo grynaisiais iš karto. Geriausia rasti firmą, kuri turi atsiliepimų ir realų biurą. Neklausyk, kiek kainuoja perkraustymas iš Vokietijos, klausyk, kokia garantija, kad turtas grįš. Pigu often pasidaro brangu.

Ką daryti, jei muitinėje sulaiko krovinį?

Lauk. Niekada nekelk konflikto su pareigūnais. Jei trūksta dokumentų, bandyk juos gauti greitai, siųsk faksu arba el. paštu. Kartais įvyksta klaidų sistemoje. Būna, kad kraunasi du to paties vardo žmonės. Ramiai aiškink situaciją. Jei esi kaltas dėl to, kad nedeklaravai, mokėk baudą ir eik toliau. Pyktis nieko nepadės.

Ar galiu pati vežti daiktus autobusu?

Autobusu vežti daug daiktų yra sudėtinga dėl svorio apribojimų. Dažniausiai leidžia tik po 20-30 kg bagažo. Jei turi visas sofas, tai neveiks. Galima tik siųsti siuntas, bet tai jau ne perkraustymas iš Vokietijos pilna prasme, o paprasta siunta. Geriau išsinuomoti mažą sunkvežimį (pavyzdžiui, 3.5 t) ir važiuoti patys, jei turi vairuotojo pažymėjimą.

Kokios dažniausios klaidos darote?

Dažniausiai žmonės užmiršta pasirašyti sąrašą arba jį padaro per paskutinię minutą iš galvos. Kita klaida – neteisingai nurodo adreso duomenis. Dar viena – pasikliauja pervežėjų žodžiu, neįsidėję į sutartį detalių sąlygų. Ir, žinoma, neįvertina laiko – viskas užtrunka ilgiau nei planavote. Būk pasiruošęs nenuovokai.

Ar verta kreiptis į agentūrą dėl dokumentų?

Jei neturi laiko arba nemoki vokiškai, tai tikrai verta. Agentūros už trunka rūpintis tuo, kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos, ir užpildyti formas. Kainuoja tai, tačiau sutaupo nervų. Aš pats, nors ir esu iš šios srities, kai vežiu savo dalykus, visada duodu kitiems pasirūpinti popieriais, nes nenoriu galvoti apie tai vairuodamas.

Pabaigos ir praktiniai patarimai

Kiek laiko užtrunka visa procedūra?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi, paties patikrinimo užtrunka nuo 30 minučių iki valandos. Bet jei trūksta ką nors, gaišti dieną arba dvi. Geriausia atvykti anksti ryte, kai muitinės darbuotojai dar nenusivargę. Ir būtinai patikrink, ar muitinės postas dirba (naktį dažnai nedirba su krovinių deklaravimu).

Ar galima viską padaryti iš anksto?

Deklaraciją galima pateikti elektroniniu būdu iš anksto, tai labai pagreitina procesą paties pasienio kirtimo metu. Fiziniai daiktai turi būti patikrinti, bet popierius jau bus. Naudokis šia galimybe, jei esi technologiškas. Seniems „vežėjams“ kaip aš, kartais lengviau tiesiog eiti ir padaryti ten, bet jaunimui tai puikus sprendimas.

Kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos, jei veži verslo įrangą?

Čia jau kita istorija. Jei tu veži kompiuterius, stakles ar įrankius, kurius naudojai verslui Vokietijoje, tai gali būti apmokestinta. Jei uždarai verslą ir veži įrangą atgal, reikia įrodymų, kad verslas uždarytas. Pats turtas gali būti įvežtas kaip asmeninis, bet jei daug – kils klausimų. Geriau pasikonsultuoti iš anksto su muitininku.

Ar yra kokių nors slaptų taisyklių?

Slaptų nėra, bet yra neaiškių. Pavyzdžiui, ką laikyti „kolekcija“ ir kas jau yra „prekė“. Kartais priklauso nuo konkretaus pareigūno nuotaikos. Būk mandagus, šypsokis (nepašaipiai), ir viskas eina lengviau. Naudokis sveiku protu – jei atrodo įtartai, tikriausiai yra.

Ar reikia dėlko kvietimo iš Lietuvos?

Jeigu grįžti gyventi, ne. Kvietimas reikalingas, jei atvyksti kaip turistas arba darbuotojas. Perkraustymo atveju turi įrodyti, kad gyvenai Vokietijoje, o kad kviečia Lietuva – nėra būtina. Tiesiog turi parodyti, kad turi kur gyventi Lietuvoje (pavyzdžiui, buto nuoma ar nuosavybė), arba deklaraciją, kad gyvensi.

Ką daryti, jei nebežinau vokiškai?

Tada tikrai būtina pagalba. Muitinėje Vokietijoje gali būti problemų su išsiregistravimu, jei negali kalbėti. Lietuvoje dauguma kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai žino ne visi. Pasimokė bent kelis žodžius arba pasiimk vertėją. Nereikia būti filologu, bet suprasti instrukcijas privalu.

Paskutinis patarimas.

Suskaičiuok visus du kartus. Neklausyk kaimynų, ką jie vežė, prieš 10 metų. Taisyklės pasikeitė. Svarbiausia – būk sąžiningas. Jei pirkai naują baldą prieš savaitę, nesakyk, kad jis senas. Muitinė turi duomenis. Geriau sumokėti šiek tiek PVM už vieną daiktą negu prarasti visą krovinį arba gauti baudą. Dokumentai perkraustymui iš Vokietijos turi būti tvarkingi, o t sąžinė - švari.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta į vieną paprastą tiesą – geras pasiruošimas yra pusė sėkmės. Nors aš ir esu pasidaręs rūpesčių šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, visada stebiuosi, kaip žmonės sugeba viską palikti paskutinę dieną. Jeigu klausiatės, kokius dokumentus paruošti perkraustymui iš Vokietijos, nebijokite klausti specialistų arba ieškoti informacijos oficialiuose šaltiniuose, o ne tik forumuose. Gerai sudarytas inventoriaus sąrašas ir tvarkingi vokiški įrodymai išgyvens jums daug nervų pasienyje. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų sofa nenukris nuo sunkvežimio, kaip tai nutiko vienam mano klientui prieš Kauną.