perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Persikraustymas į Vokietiją dažniausiai atrodo paprastas, kol nepradedi krauti daiktų į dėžes. Vokietijoje, ypač Berlyne, Miunchene, Hamburge, Frankfurte ar Kelne, gyvenimas greitai pareikalauja konkrečių buities daiktų, dokumentų, drabužių, virtuvės reikmenų ir kartais net baldų. Šiame straipsnyje kalbame apie tai, kokius daiktus rekomenduojama gabenti persikraustant į Vokietiją, kad nekiltų nereikalingų išlaidų ir nereikėtų pirkti visko iš naujo. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: žmonės veždavo net radiatorius, senus kilimus ir sunkius stalus, kurie paskui Vokietijoje niekam netiko. Bet mačiau ir labai protingų sprendimų, kai žmogus pasiėmė mažiau, o gyveno patogiau.
Pirmiausia vežčiau tai, be ko negalėsi normaliai gyventi pirmąsias 2–3 savaites. Tai drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, higienos reikmenys, keli puodai, keptuvė, indai, virdulys, kompiuteris, dokumentai ir vaistai. Vokietijoje parduotuvės yra visur, bet naujakuryje tai nepadeda, nes kol susirandi butą, kol užsiregistruoji, kol gauni banko sąskaitą, paprasti dalykai ima nervinti. Mačiau atvejį, kai šeima atvažiavo į Diuseldorfą be patalynės ir pirmą naktį miegojo po striukėmis. Skamba kaip juokas, bet tada nebuvo labai linksma. Todėl pirmas krovinys turi būti praktiškas, ne sentimentalus.
Baldus vežti verta tik tada, kai jie tikrai geri, tvirti ir tinkami Vokietijos butams. Daugelis senų spintų, lovų ar komodų yra per sunkūs, per dideli arba neturi europinių standartų matmenų, o Vokietijoje nuomos butai dažnai būna su įmontuotomis virtuvėmis, bet be spintų. Jei baldas turi sentimentalinę vertę, galima vežti, bet reikia skaičiuoti. Pervežimas į Vokietiją mikroautobusu gali kainuoti nuo 600 iki 1500 eurų, o viena sugadinta spinta gali sugadinti visą nuotaiką. Aš visada sakau: jei baldas sunkesnis už jo kainą, geriau palikti.
Drabužių imkite tiek, kiek realiai nešiojate, o ne tiek, kiek telpa lagaminuose. Vokietijoje orai gana permainingi: Berlyne gali būti vėjuota, Miunchene šalta, Hamburge drėgna, o pietuose kalnuose žiemą tikrai reikia geresnio paltuko. Rekomenduoju pasiimti patogius batus, lietpalčius, šiltą striukę, kelis džemperius, oficialių drabužių darbo pokalbiams ar įstaigoms. Bet nereikia vežti penkių maišų senų marškinėlių, kurių jau Lietuvoje nebesivilkėjote. Patalpoje, kur šildymas veikia gerai, daug nereikia. Kartais žmonės perveža visą spintą, o paskui Vokietijoje perka naują, nes stilius pasikeitė.
Buitinius prietaisus galima gabenti, bet čia reikia būti atsargiam. Skalbimo mašina, indaplovė ar šaldytuvas gali būti naudingi, jei jie kokybiški ir nesunkūs, tačiau Vokietijoje elektros lizdai yra standartiniai, tad technika iš Lietuvos dažniausiai tinka. Kita vertus, sena skalbimo mašina gali pradėti tekėti po kelionės, o šaldytuvas, jei buvo neteisingai transportuojamas, gali greitai sugesti. Mačiau, kaip žmonės veždavo seną televizorių, o Vokietijoje pirko naują pigiau nei sumokėjo už pervežimą. Taigi verta skaičiuoti, ne tik jausti.
Virtuvės daiktai yra vieni iš tų, kuriuos tikrai rekomenduoju vežti, jei jie dažnai naudojami. Puodai, keptuvės, peiliai, indai, stiklinės, pjaustymo lentelės, prieskonių indeliai – tai padės pirmomis dienomis, kol apsipirksite. Vokietijoje galima nusipirkti visko, nuo pigių iki labai gerų daiktų, bet pirmą savaitę norisi tiesiog pasigaminti pietus, o ne važinėti po „Real“, „MediaMarkt“ ar „IKEA“. Jei turite gerą peilį, gerą puodą ar mėgstamą kavos aparatą, vežkite. Tik gerai supakuokite, nes stiklas ir keramika kelyje neatleidžia klaidų.
Knygas ir dokumentus tikrai verta vežti, tik be fanatizmo. Dokumentai, pažymėjimai, sutartys, vaikų mokyklos popieriai, sveikatos pažymos, darbo patirties įrodymai – tai labai svarbu. Knygos yra sunkesnės, todėl jei vežate visą biblioteką, krovinio svoris greitai išaugs. Vokietijoje knygynai brangesni, ypač specializuota literatūra, tad kelias mėgstamas knygas imčiau. Bet senas vadovėlius, kurių niekada neatidarysite, geriau palikti. Turiu omeny ne tik svorį, bet ir vietą. Kartais 200 kilogramų knygų kainuoja tiek pat kaip visa kita smulkmena.
Jei kraustotės su vaikais, pirmiausia vežkite tai, kas jiems suteikia saugumo jausmą. Mėgstamas žaislas, antklodė, knygelė, miego draugas, dviratis, kuprinė, mokykliniai daiktai, drabužiai pagal sezoną. Vaikui persikraustymas į Vokietiją nėra tik logistika, jam tai nauja aplinka, nauja kalba, nauji žmonės. Todėl keli pažįstami daiktai padeda lengviau įsitvirtinti. Bet nereikia vežti visų žaislų iš vaikystės, ypač jei jie dideli ir retai naudojami. Vokietijoje vaikų prekių tikrai yra, o kartais net pigiau nei Lietuvoje, jei pataikote akcijas.
Taip, augintinių daiktus tikrai galima ir reikia vežti, ypač jei keliauja šuo ar katė. Pasiimkite jų maisto bent 1–2 savaitėms, dubenėlius, gultą, žaislus, dokumentus, skiepus, Europos augintinio pasą, veterinarinius įrašus. Vokietijoje gyvūnų parduotuvės yra gerai išsivysčiusios, bet pirmosiomis dienomis geriau neturėti problemų dėl maisto ar įprastų dalykų. Jei augintinis nervinasi, jo mylimas žaislas gali būti svarbesnis už visą dėžę indų. Tik nepamirškite: augintinių transportavimas turi būti saugus, ne kaip „nuvešim kaip nors“.
Elektroninius daiktus vežkite tuos, kurie yra brangūs, nauji arba jums tikrai reikalingi. Kompiuteris, monitorius, telefonas, planšetė, maršrutizatorius, fotoaparatas, ausinės – tai dažniausiai turi prasmę. Bet sena garso sistema ar sunkus televizorius ne visada vertas rizikos. Vokietijoje elektronikos kainos kartais labai geros, ypač per išpardavimus, o garantija būna aiškesnė. Jei vežate techniką, fotografuokite būklę prieš pakavimą, išsaugokite pirkimo dokumentus. Po to, kai krovinys važiuoja į Hamburgą ar Frankfurto regioną, visko būna keliuose.
Sporto įrangą verta gabenti, jei ja realiai naudojatės. Dviratis, slidės, snieg lenta, bėgimo takelis, treniruokliai, kuprinės, kupolo palapinė – šie daiktai gali būti naudingi, ypač jei planuojate gyventi netoli Miuncheno, Alpių, Bodeno ežero ar Švarcvaldo. Bet sunkūs treniruokliai dažnai kainuoja daugiau pervežant nei perkant iš naujo. Dviratį vežti verta, jei jis geras, tik reikia tinkamo laikiklio ir apsaugos. Aš mačiau dviratį, kuris atvažiavo kaip „modernaus meno objektas“, nes buvo blogai pritvirtintas. Tai nebuvo gražu nei vairuotojui, nei savininkui.
Sentimentalinius baldus vežti galima, tik reikia sąžiningai įvertinti jų vertę. Jei tai močiutės komoda, tėvo darbo stalas ar vaiko pirmoji lovelė, emocija kartais svarbesnė už kainą. Bet jei baldas byra, turi pelėsį, kenkėjų ar stiprų kvapą, Vokietijoje jis gali tapti problema, ypač nuomojamame bute. Nuomotojai ir administratoriai Vokietijoje gana griežtai žiūri į švarą, kvapus ir baldų būklę. Todėl prieš vežant reikėtų gerai išvalyti, apžiūrėti, įvertinti, ar tikrai verta. Kartais geriau nufotografuoti ir palikti.
Nerekomenduoju vežti labai sunkių, pigių, pažeistų ar retai naudojamų daiktų. Tai seni čiužiniai, sugedusi technika, dideli kilimai, senos spintos, plastikinės dėžės su „gal kada nors prireiks“ turiniu, chemikalai, dažai, senos baterijos, maisto atsargos ilgiam laikui. Vokietijoje daug ko galima nusipirkti vietoje, o kai kurie daiktai ten netgi pigesni. Be to, tarptautinis pervežimas nėra vieta eksperimentams su trapiais ar nesaugiais kroviniais. Yra tokių klientų, kurie veža viską iš įpročio, o paskui Vokietijoje moka už išvežimą į konteinerį. Šiek tiek ironiška, bet taip būna.
Čiužinį vežti verta tik tada, kai jis tikrai geras, švarus ir ne per sunkus. Čiužinys užima daug vietos, greitai surenka drėgmę, kvapus ir dulkes, o Vokietijoje čiužinių pasirinkimas yra didelis. Jei turite brangų ortopedinį čiužinį, prie kurio esate pripratę, galima jį gabenti specialiai pakuojant. Bet senas čiužinys iš mažo buto dažniausiai nėra geras kandidatas. Be to, nuomotojai Vokietijoje kartais nepriima senų čiužinių kaip baldų, ypač jei jie atrodo nešvariai. Aš ne vieną kartą mačiau, kaip žmonės patys prašydavo čiužinį išmesti po savaitės.
Įrankius vežti galima, jei jie kokybiški ir legaliai transportuojami. Grąžtai, pjūklai, veržliarakščiai, atsuktuvai, matuokliai, kopėčios, sodo įrankiai – tai dažnai naudinga, ypač jei turite namą ar planuojate remontą. Bet aštrius įrankius reikia saugiai supakuoti, kad nepažeistų kitų daiktų ir nekeltų pavojaus vairuotojams iškraunant. Dujiniai balionai, dažai, tirpikliai, pesticidai ar cheminės medžiagos paprastai nėra geras pasirinkimas tarptautiniam pervežimui. Vokietijoje įrankių parduotuvės, pavyzdžiui, „Bauhaus“, „Hornbach“ ar „Obi“, turi labai platų pasirinkimą. Todėl vežkite tik tai, ko tikrai reikia.
Namų tekstilę tikrai verta gabenti, ypač patalynę, rankšluosčius, užuolaidas, pledus, staltieses, jei jie švarūs ir geros būklės. Pirmomis dienomis Vokietijoje tai labai padeda, nes apsipirkimas ir buto įrengimas gali užtrukti. Bet senos, dėmėtos ar kvapnios tekstilės geriau nevežti. Vokietijoje skalbimo įpročiai gana praktiški, o nuomotojai gali nepriimti buto su keistais kvapais. Jei vežate užuolaidas, įsitikinkite, ar jos tiks naujiems langams, nes langų matmenys Vokietijoje gali skirtis. Kartais žmonės veža visą maišą užuolaidų, o paskui jos tiesiog kabina spintoje.
Kartu su daiktais į Vokietiją rekomenduoju turėti asmens dokumentus, darbo sutartį arba kvietimą, nuomos sutartį, transporto dokumentus, krovinio sąrašą, draudimo informaciją, augintinių dokumentus, vaikų mokyklos pažymas, sveikatos draudimo duomenis. Tai nėra daiktai dėžėse, bet jie svarbiau už daugelį daiktų. Jei krovinys sustos pasienyje ar kils klausimų, sąrašas labai padeda. Ne visada jo prašo, bet kai prašo, tada norisi, kad būtų tvarkingas. Aš visada sakau: dokumentai važiuoja su žmonėmis, ne maiše su indais.
Maistą galima vežti labai ribotai ir tik tokį, kuris nėra greitai gendantis. Kava, arbata, prieskoniai, konservai, sausi produktai – taip, jei jie gerai supakuoti. Mėsos, pieno produktų, šaldytų prekių vežti nerekomenduoju, nes ES taisyklės ir muitinės praktika gali būti griežta, ypač jei keliaujate per trečiąsias šalis arba vežate didesnius kiekius. Vokietijoje maisto parduotuvės yra puikios, o lietuviškų produktų galima rasti didesniuose miestuose arba internetu. Pirmoms dienoms galima pasiimti ko nors pažįstamo, bet nereikia daryti atsargų kaip žiemai. Bent jau ne mikroautobuse.
Studentui rekomenduoju vežti kompiuterį, mokslinę literatūrą, nešiojamą spausdintuvą, jei reikia, drabužius, patalynę, indus, mažus virtuvės reikmenis, dokumentus apie priėmimą į universitetą, sveikatos draudimą, banko informaciją. Bendrabutyje ar studentų būste vietos dažniausiai būna mažai, todėl didelių baldų vežti neverta. Vokietijoje studentams yra daug galimybių nusipirkti pigių baldų ar naudotų daiktų per „Kleinanzeigen“, anksčiau „eBay Kleinanzeigen“. Bet asmeniniai daiktai, kompiuteris ir dokumentai turi būti su jumis. Ir prašau, nepakraukite viso kambario, jei važiuojate mokytis į Miunsterį ar Leipcigą.
Jei dirbate statybose, remontuose, autoservise, kirpykloje ar kitoje srityje, darbo įrankius dažniausiai verta vežti. Profesionali įranga gali būti brangi, o Vokietijoje ją pirkti iš naujo kainuotų daug. Tačiau reikia turėti pirkimo dokumentus, garantijas, sertifikatus, jei jų reikia, ir saugiai supakuoti aštrius ar sunkius daiktus. Mačiau meistrų, kurie veždavo savo įrankius iš Lietuvos į Vokietiją ir taip pradėdavo darbą be didelių išlaidų. Bet jei įrankiai seni, pusiau sugedę ir sunkūs, galima pagalvoti apie pirkimą vietoje. Kartais naujas garantinis įrankis ramina labiau.
Atskirai kraukite dokumentus, vaistus, higienos reikmenis, elektroniką, vertingus daiktus, virtuvės indus, vaikų daiktus, augintinių reikmenis ir pirmosios dienos rinkinį. Pirmosios dienos dėžė yra labai praktiškas dalykas: joje būna patalynė, rankšluosčiai, šiltas drabužis, krovikliai, tualetinis popierius, kavos aparatas, puodeliai, įklotuvai, vaistai. Kai atvykstate į Vokietiją vakare, po ilgos kelionės, nenorite ieškoti šampūno tarp 30 dėžių. Patikėkite, tokiose situacijose žmonės tampa labai kūrybingi, bet ne gera prasme. Todėl žymėkite dėžes aiškiai.
Meno kūrinius, paveikslus, nuotraukas, kolekcijas galima gabenti, jei jie tinkamai supakuoti. Vokietijoje daug žmonių vertina meną, parodas, dizainą, tad keli paveikslai namuose tikrai tiks. Bet jei kūriniai seni, trapūs, su rėmais iš stiklo ar dideli, reikia specialios pakuotės. Aš ne visada drįsčiau sakyti, kad paprastas mikroautobusas yra geriausias sprendimas labai vertingiems daiktams, nebent jie gerai apdrausti ir apsaugoti. Jei paveikslas turi tik sentimentalinę vertę, rizika mažesnė. Jei tai brangi kolekcija, geriau konsultuotis su specializuotu pervežimu.
Palikite tai, ko nenaudojate bent metus, kas sugedę, kas labai sunku, kas netinka Vokietijos butui ar klimatu. Senus čiužinius, didelius baldus, sugedusią techniką, chemikalus, senus dažus, nereikalingus baldus, per daug knygų, sezoninius daiktus, kurių tikrai nenaudosite. Taip pat pagalvokite apie vietas Lietuvoje: gal tėvai, sandėliukas, draugas ar saugykla gali priglausti dalį daiktų. Daugelis žmonių pervertina tai, ko jiems reikia, ir nuvertina vietos kainą. Vokietijoje butai kartais nėra dideli, ypač didžiuosiuose miestuose, tad perteklius greitai tampa problema.
Dviratį vežti verta, jei jis geras ir Vokietijoje tikrai juo naudositės. Vokietijoje dviračių infrastruktūra skiriasi: Amsterdamo čia nėra, bet Berlyne, Hamburge, Freiburge, Miunsteryje ar Leipcige dviračiu važinėti tikrai galima. Jei turite kokybišką elektrinį dviratį, reikia įvertinti baterijos transportavimo saugumą ir svorį. Dviratį reikia tinkamai pritvirtinti, nuimti arba apsaugoti dalis, kad nepažeistų lako. Blogai pritvirtintas dviratis kelyje gali apgadinti ne tik save, bet ir kitus daiktus. Kartais geriau mokėti už profesionalų dviračio laikiklį nei po to verkti garaže.
Tada belieka variantai: parduoti, dovanoti, palikti saugykloje, išvežti į surinkimo aikštelę arba susitarti su artimaisiais. Vokietijoje „Kleinanzeigen“ yra labai populiarus naudotų daiktų pardavimui, bet Lietuvoje taip pat veikia Facebook grupės, „Vinted“ drabužiams, skelbimų portalai. Jei daiktas geras, bet jums nereikalingas, geriau jį parduoti prieš kraustymąsi. Jei blogas, nesigąsdinkite išmesti. Žinau, kad sunku, nes „gal kada nors“, bet tas kada nors dažniausiai neatėjo. Kartais persikraustymas į Vokietiją prasideda nuo sąžiningo pokalbio su savimi.
Dažnai taip, verta pirkti naujus daiktus Vokietijoje, ypač baldus, buitinius prietaisus, buitines smulkmenas, vaikiškas prekes ir elektroniką. Vokietijoje pasirinkimas didelis, kokybė aiški, grąžinimo sąlygos dažnai normalios, o akcijos tikrai būna. Bet tai nereiškia, kad reikia viską išmesti Lietuvoje. Geri indai, kokybiška technika, darbo įrankiai, dokumentai, drabužiai ir asmeniniai daiktai dažniausiai verti kelionės. Svarbiausia neskaičiuoti tik daikto kainos, bet ir pervežimo, laiko, rizikos. Aš esu matęs, kaip žmogus vežė seną komodą už 30 eurų, o pervežimas kainavo 150. Matematika čia paprasta.
Sąrašą darykite pagal kambarius ir prioritetus, ne chaotiškai ant lapo krašto. Pavyzdžiui: virtuvė, miegamasis, vonia, dokumentai, elektronika, vaikai, augintiniai, pirmosios dienos dėžė. Kiekvieną dėžę pažymėkite numeriu ir trumpu aprašymu, pavyzdžiui, „3 – virtuvė, indai“. Jei daiktas brangus ar trapus, įrašykite būklę prieš pakavimą. Toks sąrašas padeda ne tik pervežėjui, bet ir jums, kai Vokietijoje ieškote konkretaus daikto. Po dviejų dienų dėžėse jau niekas nieko nebeatsimena. Patikėkite, aš tai girdėjau šimtus kartų.
Mikroautobusas tinka daugeliui persikraustymo į Vokietiją situacijų, ypač jei kraustotės į butą, studentų būstą, mažesnį namą ar vežate baldus, dėžes, buitinius daiktus. Jis yra lankstesnis nei didelė sunkvežimio priekaba, lengviau manevruoja miestuose kaip Kelne, Miunchene ar Berlyne, ir dažnai kainuoja protingiau. Bet reikia žinoti tūrį ir svorį. Standartinis krovininis mikroautobusas gali turėti apie 10–17 kubinių metrų, priklausomai nuo modelio. Jei planuojate vežti visą namą, vieno mikroautobuso gali nepakakti. Čia geriau skambinti anksčiau, ne tada, kai viskas jau sudėta kieme.
Daiktus reikia saugoti pakuojant, tvirtinant ir logiškai kraunant. Sunkūs daiktai apačioje, trapūs aukščiau, kampai apsaugoti, baldai apkloti, indai supakuoti į dėžes ar apsaugines medžiagas. Nenaudokite senų maišų, kurie plyšta per pusę kelio. Vokietijoje kelias nėra labai ilgas, bet vibracija, staigus stabdymas, drėgmė ir netvarkingas krovimas gali sugadinti daug. Jei vežate baldus, nuimkite kojas, dureles, stalčius užfiksuokite. Jei vežate techniką, originalios dėžės yra didelis pliusas. Ir dar: fotografuokite prieš pakrovimą. Po to ginčytis be nuotraukų būna sunkiau.
Kaina priklauso nuo maršruto, krovinio tūrio, svorio, pakavimo, iškrovimo pagalbos, miesto ir sezono. Pervežimas į Vokietiją mikroautobusu dažnai gali kainuoti nuo 500 iki 1500 eurų, o didesniems kroviniams ar sudėtingesniems maršrutams – daugiau. Pavyzdžiui, kelionė Vilnius–Berlynas ir Vilnius–Miunchenas nėra tas pats, nes atstumas, laikas ir grįžimo logistika skiriasi. Jei reikia pakavimo medžiagų, keltuvų, papildomo žmogaus ar laukimo prie buto, kaina taip pat keičiasi. Pigiausias variantas ne visada geras, ypač kai žmogus sako: „bus kaip nors“. Tarptautiniuose pervežimuose „kaip nors“ dažniausiai kainuoja dvigubai.
Apibendrinant, persikraustant į Vokietiją geriausia gabenti tai, kas tikrai reikalinga, kokybiška ir padės greitai įsikurti. Tai dokumentai, drabužiai, patalynė, virtuvės reikmenys, elektronika, darbo įrankiai, vaikų ir augintinių daiktai, geri baldai, jei jie verti kelionės. Nereikia vežti visko vien todėl, kad kažkada buvo pirktas. Vokietijoje galima įsigyti daug ko vietoje, o kartais tai bus pigiau ir paprasčiau. Kokius daiktus rekomenduojama gabenti persikraustant į Vokietiją? Tuos, kurie palengvina gyvenimą, o ne apsunkina kelionę.