Kokius daiktus geriausia vežti mikroautobusu iš Vokietijos?

Sutuokę su keliuku ir tuo pačiu sunkvežimiu jau virš dvidešimt metų, pradėjau nuo vairuotojo, o dabar stoviu šonoje ir žiūriu, kaip šitas pasaulis suka. Vokietija lietuviams visada buiruo kaip šaltinis, kur galima pasisemti naudingų daiktų, todėl klausimas, kokius daiktus geriausia vežti mikroautobusu iš Vokietijos, man kyla kas antrą dieną. Tiesą sakant, nėra vieno atsakymo,kas būtų idealus, bet yra tas auksinis vidurkis, kuris uždirba ir vairuotojui, ir klientui. Dažnai žmonės sako „o, pavėžėk man šitą“, net neįsivaizduodami, kiek tai nervų valgyti. Čia ne tik apie tai, kas telpa į kabiną, bet ir kas apsimoka vežti per tuos tūkstančius kilometrų, kad kainos neįleistų į griovį. Dirbame su įvairiausiais kroviniais – nuo senų sofos iki brangių variklių – todėl turiu savo reglą, ką imti ir ką praleisti pro akis. Kartais pasirauso keisti dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo beverčiai, bet parduotuvėje Lietuvoje kainuoja tris kartus daugiau. Taigi, jei galvojate apie pervežimą, perskaitykite šitą, nerasite čia mokslo knygos, o tik grynai praktikos.

Kas apskritai telpa ir kada neapsimoka kviesti sunkvežimį

Kokius daiktus geriausia vežti mikroautobusu iš Vokietijos, jei krovinys mažas?

Tikrai dažnai gaunu tokius klausimus ir atsakymas paprastas – viską, kas sveria mažiau nei toną ir užima mažiau nei 15 kubinių metrų. Mikroautobusas, kaip kad „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, turi savo limitus, bet jis yra greitas ir lengvai prasilenkia miesto centre. Jei turite kelias dėžes su knygomis, drabužiais ar smulkią buitinę techniką, kvietimas sunkvežimio su 20 tonų talpos yra tiesiog pinigų švaistymas. Geriau vežti mikroautobusu iš Vokietijos, nes jis ateina tiesiai po jūsų langą, nebrangiai iškrauna ir važiuoja toliau. Dar praverčia, kai reikia greito pristatymo – sunkvežimis tuo tarpe gali užstrigti pasienyje ar krovininėje su muitinės dokumentais. Taigi, smulkios siuntos, dėžės iš Amazon ar eBay, tai mūsų kasdienybė.

Ar telpa įprastas dviratis į keleivinį mikroautobusą?

Telpa, be jokios abejonės, net kelis, jei nuimsite galinę sėdynę arba juos užlenksite (jei tokių turi). Bet čia yra vienas „bet“. Turite juos tinkamai užfiksuoti, kad jie nešokteltų ir nebraižytų salono. Tarkime, važinėjame vienas vairuotojas ir pasiima tris dviračius iš Miuncheno apylinkių. Jis juos apkabina, uždeda drobę, viskas atrodo gražiai. Tačiau jeigu ten yra dėžės su daiktais šalia, vaziuojant pro duobę gali atsitikti, kad dviračio rankena pramuša televizorių. Taigi, erdvės yra, bet reikia gerai užtaisyti tuštumas. Dviratis yra vienas populiariausių dalykų, kuriuos mes pervežame, nes vokiečiai labai myli šį „sportą“ ir parduoda naudotus dviračius pus kainos.

Ar verta vežti statybines atliekas ar medžiagas?

Statybinės medžiagos, tokios kaip gipso kartono plokštės, lentos ar grindys, yra klasika. Ypatingai, jei įsigijote „Hornbach“ ar „Bauhaus“ ir negausite pristatymo, arba jis per brangus. Mikroautobusu lengviau nueiti į gilius kaimus, kur sunkvežimis nepravažiuos. Vieną kartą vežėme keletą skalūno plokščių – jos lengvos, bet plonos, todėl reikėjo labai stropiai užsegti, kad nevėžtų vėjas. Statybines atliekas, tai jau kitas reikalas – aš niekada nesakčiau, kad tai verta vežti, jei tai tik šiukšlės, jei tik ne tai nėra kažkokia brangi senovinė vonia, kurią norite atstatyti. Tiesą sakant, sunkvežimio konteineris būtų pigiau, o mikroautobusu vežti sugriautą tinką – tai nonsensas.

Ką daryti, jei daiktų yra per daug vienam reisui?

Jei jums matas akimis rodo, kad netilps, tikėkite tuo matu. Mes galime padaryti du reisus, bet tai kainuos dvigubai. Kartais klientai bando įstumti viską ir sako „gi telpa, tik pritempkite“. Vienas kartas teko vežti vokiškus spintas, kurios buvo per aukštos už 5 centimetrų. Turėjome jas gabentis įstrižai, kas neleidžia uždaryti galinių durų pilnai. Buvas rizikinga, bet nuvažiavome. Taigi, jei daiktų daugiau, geriau suderinti dideles furgonas (3,5 t) arba tiesiog išsirinkti tai, kas svarbiausia. Apkarpyti planą – ne krovinį.

Ar saugu vežti stiklą ir langus be pakrovimo?

Galima, bet asmeniškai aš labai nenusimenu, kada paskutinis kartą taip dariau be specialios dėžės. Stiklas – tai daiktas, kuris lengviausiai suyra vien smūgio metu. Jei tai tik vienas langas, mes jį apgaubiam putų polistirenu, užklijuojame lipduku „Skaidrus“ ir krauname į krautuvą. Tačiau jei tai paketas iš stiklo gamyklos, tikėkitis problemaų. Vairuotojas vengia tokių siuntų, nes viena bedugnė kelyje gali atnešti nuostolius, už kurias ne užteks už uždarbį. Geriau kreiptis į tą, kas specializuojasi tik stikluose, mums daugiau patinka metalas ir medis.

Kaip elgtis su skystais daiktais, pvz., dažais ar kuras?

Čia yra pavojinga zona. Skysčiai turi būti hermetiškai uždaryti. Mes nesame cisternos, todėl jeigu butelis su dažais nukrypsta ir užsilaiko ant kitų daiktų, bus pykos. Ką jau kalbant apie degalus – tai griežtai draudžiama be specialių leidimų (ADR). Žinoma, ką tik kurį laiką vežėme kanistras su dyzelinu traktoriui (taip sakant, ūkininkams reikia), bet juos mes padėjome po dugnu, atskirai nuo visko kito. Nežinau, ar tai legalu 100%, bet taip daroma dažnai. Tačiau jums siūlau to nedaryti be sutarimo su vairuotoju.

Vokiškas technikos grobis: varikliai, dalys ir viskas kas rūda

Ar verta vežti naudotus variklius iš Vokietijos?

Absoliučiai taip, tai vienas pelningiausių krovinių. Vokietijoje varikliai, pavyzdžiui, BMW ar Audi, kainuoja gerokiau negu Lietuvoje, net atsižvelgiant į pervežimą. Variklis sveria apie 200-300 kg, todėl telpa į mikroautobusą be problemų (net gali juos krauti po 2 vnt. priklausomai nuo sunkvežimio). Kartas nuo karto gaunu užklausą, ar galime nuvežti variklį su transmisija – tai jau sunkiau, reikia vilkiko su keliamųju. Bet mikroautobusu – šalta, kai lengvas variklis be priedangų. Vieną kartą įsigijome 6 cilindrų „Opel“ variklį, kuris buvo toks švarus, kad atrodė kaip naujas. Tokiu atveju pavojingiausia yra netyčia jį sudaužyti kraunant, bet mūsų vaikinai jau moka tai daryti.

Kokias auto dalis labiausiai užsako klientai?

Daugiausiai tai važiuoklės dalys, greičių dėžės, generatoriai ir starteriai. Vokietijos auto kapinėse (Autoverswertung) galima rasti džiunglių. Klientas užsisako „Schrot“ ( laužą) už eurą, o mes jam parvežame. Tai labai pigu. Taip pat populiarūs yra „airbag“ (oro pagalvės) ir moduliai, nes Lietuvoje jie kainuoja astronominių sumų. Kartais pavėžime šokiruojančius daiktus – pvz., tik kapotą arba duris. Tai lengva, nes tai nesveria daug, bet užima daug vietos ilgiu. Tiesą sakant, automobilių dalys sudaro apie 60% viso mūsų krovininio srauto iš Vokietijos.

Ar galima vežti motociklą ar keturratį?

Taip, tai puikus krovinys mikroautobusui. Motociklas (pvz., „Harley Davidson“ ar tiesiog koks „Honda“) telpa į Erinį erdvę, o triratčiai ar keturračiai – su šiek tiek daugiau magijos. Vienas mano bendražygis sakydavo, kad motociklus vežti geriau negu smulkius daiktus, nes nereikia jų dėlioti į krūvas, užtenka užkabinti už ratų. Žinoma, turi būti įrengtos įtaisymo juostos (paspirtukai). Jeigu keturratis nuimamas ratais, telpa ir didesnis Transporteriu, bet jei tai „Quad“ su dideliais ratais – gali būti įtemptai plačio automobilio atžvilgiu.

Kodėl kai kurios dalis geriau neimti?

Yra dalių, kurios yra per ilgos. Pavyzdžiui, ilgos vairuotojo kabinos ar rėmai sunkvežimiams, kurie yra 4-5 metrų ilgio. Nors mikroautobuso viduje ilgis yra apie 3-4 metrai (priklausomai nuo modelio), tokius dalykus tiesiog neįmanoma įsmeigti. Taip pat nerekomenduoju vežti dalių, kurios stipriai rūdija, jeigu jūsų mikroautobuse nėra plastikinio apačioje dugno arba jei vairuotojas nenusipirko specialios dangos. Rūdžios šakės gali padaryt didelę žalą. (Čia kaip tik reikia pasakyti – geriau to nedaryti, nebent užsidėsite šiukšlių maišus ant grindų).

Ar verta pirkti „dėvėtus“ (naudotus) padangas?

Lietuvoje padangos kainuoja velnių ryžus, o Vokietijoje, ypač po žiemos, žmonės jas išmeta arba parduoda labai pigiai. Vežti padangas mikroautobusu yra labai pelninga, nes jos nenukenčia nuo likimo, o svorio jų nėra labai daug. Galima krauti vieną ant kitos (viršutinių padengti į vidų) ir užpildyti visą tūrį. Kartas nuo kada vežiame po 20-30 vnt. Tai beveik grynas pelnas. Nenusimenu, kada kuris nors vairuotojas nusiskundė dėl padangų – jos lanksčios, elastingos, neišsilygina.

Kaip su automobiliais, kurie „nebevažiuoja“?

Tai yra dažna situacija. Pirkėjas nusipirko „bagną“ (gedimą) iš „Mobile.de“ ir reikia jo parvežti. Mikroautobusu negalima parvežti visa automobilį, nebent tai yra labai mažas automobilis (pvz., „Smart“ ar „Fiat 500“), kurį galima įkrauti į didelį furgoną su įrengta įranga (lifto). Įprastas mikroautobusu tiesiog netelpa kiti automobilis. Tokiu atveju reikalingas vilkikas su platforma arba vairuotojų pora (viena vairuoja, kita „stumia“). Taigi, prieš šokant į pirkimą, pagalvokite, kaip juos parvešite.

Interjeras, baldai ir namų jaukumas

Ar verta vežti naudotus baldus iš Vokietijos?

Tai klausimas yra labai platus. Vokiški baldai (pvz., „Hülsta“, „Röcken“) yra kokybiški, tad juos verta vežti, jei jie yra gerai išsilaikę. Bet prasčiausia yra tas, kad daugelis žmonių perka sofos, kurios yra apkarpytos arba purvinos, o tada nustemba, kad reikia juos valyti. Mikroautobusiu baldus vežti patogu, nes nešiojojimas yra patogesnis, nei su sunkvežimiu. Tačiau reikia įvertinti, kad didelės spintelės gali netilpti į duris. Vieną kartą teko išmontuoti balkono duris, kad įvežtume vokišką vitriną (tai buvo isterija). Taigi, išmatuokite!

Kas su „IKEA“ tipo baldais?

Jei esate nuspratęs važiuoti į Vokietiją į „IKEA“, tai tik gerai, jei turite mikrovilką arba nuomositę mikroautobusą su paaukštintu stogu. Standartiniai „IKEA“ dėžės (pvz., spintos „PAX“) yra ilgesni už 2 metrus, įprastame furgone jos gali netilpti skersai. Tačiau mažesni dalykai – komodos, stalai, lentynos – telpa puikiai. Žinoma, kaina, kurią sutaupote, viršija pervežimo išlaidas. Bet pasidarykite užklausą, nes kartais pigiau nusipirkti Lietuvoje su pristatymu, nei važiuoti 1000 km dėl vienos lentynos.

Ar vežiate pianinus ar kitus muzikos instrumentus?

Pianinas – tai siaubas. Tik retas vairuotojas sutiks jį vežti, nes jis sveria 200-300 kg ir labai trapus. Jei tai nesudaro į šalį, tai reikalingas specialus keltuvas arba 4 vyrai, kad jį įvežtų. Mūsų patirtis rodo, kad pianinus vežti tik tada, jei tai yra kelių tūkstančių eurų vertės instrumentas, nes tada apsimoka rizikuoti. Paprastius pianinus, kurie duodami už simbolinę kainą, geriau palikti ten. O kas liečia sintezatorius, gitaras ir kitus smulkius instrumentus – juos vežti yra be galo lengva, tai mums patinka, nes jie užima mažai vietos ir nekalba.

Kaip elgtis su įbrėžtomis arba suirusiomis baldais?

Jeigu jau nusipirkote tokią „grožybę“, Broliai, privalote juos uždėti ant apačioje esančios paletės arba ant storos faneros. Negalima statyti ant grindų tiesiai, nes vairuotojas gali sustabdyti staiga, ir sofa „nuvažiuos“ į sieną. Turime apsiginti – mes ne atsakingi už jūsų nekokybiškus daiktus, jeigu jūs nepaėmėte įpakavimo. Kartais uždedame juostas, padedame antklodžių, bet jei baldas jau suirus, jis gali sugriūti per važiavimą. Nuomonė – papildomai uždėkite 100 eurų už įpakavimą (jei vairuotojas siūlo), tai bus Pigiau, nei tada jį taisyti.

Ar galima vežti namų apyvokos reikmenys (indai, tekstilė)?

Taip, tai labai dažnas krovinių tipas. Vokietijos turguose ar parduotuvėse galima nusipirkti puikių Servizų, indų, lietų viryklų. Tekstilė (užuolaidos, kilimai) taip pat populiari. Čia svarbu ne tiek svoris, kiek kruopštumas. Indus reikia uždėti į dėžes ir užpildyti tuštumas (putplasčiu, popieriumi). Ką tik teko vežti didelį vokišką kriauklę, kurią klientas nupirko pardavimų centre už 10 eurų. Jis buvo tokia didelė, kad užėmė beveik pusę krovininės erdvės. Bet klientas buvo laimingas.

Ar turiu kažką pasilikti sau (pavyzdžiui, vyno)?

Klausimas juokingas, bet atsakau rimtai. Taip, galima vežti keletą degtinių ar vyno, jei tai nėra prekybinis kiekis. Mūsų vairuotojai kartais parsiveža po butelį sau, bet kas liečia dideles partijas – to mes nedarysime be muitinės deklaravimo. Jeigu tu esi vadybininkas ir nori parvežti 200 butelių „Jack Daniels“, tai jau bus kita istorija su akcizu. O po dvi tredešimt butelių – prašom, tik įdėkite į dėžes, kad nebyltų.

Specialūs, pavojingi ir keisti užklausimai

Ar vežiate gyvūnus (šunys, katės)?

Lietuvos įstatymai griežti, bet mums nebuvo problemų su augintiniais, jei turi veterinarino pažymą ir pasą. Vieną kartą vežėme didelį dogą vokišką. Šuo tyliai sėdėjo narvelyje, ir viskas vyko be problemų. Bet jeigu šuo triksta arba šyla, vairuotojas galei atsisakyti to krovinio, kadangi jam ten dirbti. Geriau iš anksto pasakyti, kad keliaujate su augintiniu. Mikroautobuse yra vėdinimas, bet vasarą gali būti karšta.

Kas susiję su pavojingais krovinais (ADR)?

Jei tai yra dujos, sprogstamosios medžiagos arba cheminės medžiagos – mūsų atsakymas yra „Ne“. Mūsų vairuotojai neturi ADR sertifikatų (išskyrus nedaugelį atvejų). Todėl nepavyks parvežti balionų su dujomis ar dažų, kurios yra klasifikuojamos kaip pavojingos. Tiesą sakant, per tuos 20 metų mes stengiamės nuo to laikytis atokiai, nes viena klaida gali baigtis tragedija. Geriau kreiptis į specializuotas firmas, kurios turi spec techniką. Jeigu tik smulkios cheminės priemonės (pavyzdžiui, buitinės valymo priemonės), tada galima, bet ribotais kiekiais.

Ar vežiate vaikus? (šiaip kaip juoking)

Ne, mes ne pervežame žmonių, tik krovinius. Žinoma, jei turi bent 16 metų ir sėdi šon su vairuotoju, tai nebe krovinys. Bet mūsų licencija yra krovininė, todėl nelegalu vežti keleivių už pinigus. Girdėjau istorijų, kai kurie mėgėjai taip padarydavo, tai neapsiribokime tokiu dalyku. Saugumas pirmiausia.

Ar galima vežti maistą (produktus)?

Galima, bet tik jeigu produktai yra supakuoti ir nereikalauja šaldymo. Mes neturiu šaldytuvų furgonu. Vieną kartą klientas prašė parvežti 40 dėžių su vokišku šokoladu (pasiūlymas per „E-bay“). Tai buvo puiku, nes šokoladas neišsilydė (buvo vasara). Tačiau mėsos ar pieno produktų nevežame – per karštą dieną tai supuvąs kelias iki pasienio. Jei tai džemai, konservai arba sausi produktai – prašom.

Ar turiu būti pasiruošęs muitinės patikrai?

Be abejo. Nors Lietuva yra ES, vis dar pasitaiko patrulių, kurie nori pamatyti, ką vežate. Ypač jeigu kroviniys atrodo įtartai (pvz., dėžės su „Apple“ logotipais arba didelė kiekis signalinių dalių). Turi turėti pirkimo sąskaitas (Rechnung). Jeigu sąskaitos nėra, gali būti problema – gali laikyti kontrabanda arba pinigų plovimu. Aš visada sakau vairuotojams – „imkite dokumentus, net jei tai senos rūdos“.

Kas atsitinka, jei pasikeičia planai ir niekas nepasiimia krovinio?

Tai yra kliento košmaras. Mes stovime vietoje, laukiam, skambinam. Jeigu laukimas užtrunka ilgiau nei valanda, pradedame skaičiuoti stovėjimo mokestį (Stand-in-Gebühr). Vokietijoje tai yra gana brangu. Kartais klientas sako „važiuokite į sandėlį“, bet ten uždaryta. Tai realus gyvenimas. Privalote susitarti dėl atidavimo laiko. Geriausia būtų, kad kas nors lauktų vietose. Nenoriu net gaišti laiko su tuo.

Ar vežiate siuntas į sunkiai pasiekiamas vietas?

Kiek įmanoma, taip. Mūsų vairuotojai turi GPS, bet jis ne visada rodo kelių būklę. Jeigu kaimas yra toli nuo magistralės ir keliai pripustyti sniego arba purvino, gali būti, kad teks eiti pėsčiomis. Mes įsipareigojame pristatyti „iki kiemo vartų“, bet ne „iki jūsų namo durų“, jei sunkvežimis negali privažiuoti. Mikroautobusams daugiau galimybių, bet irgi ne beriba.

Ar turiu drąsiai klausti apie papildomus mokesčius?

Žinoma, klauskite! Dažnai klientai mano, kad kaina, kurią išgirdote telefonu, yra galutine. Bet gali būti papildomi mokesčiai už kelias į mišką (paplūdimio), už pakrovimą aukštai (jei reikia nešti iš 4 aukšto be lifto), ar už ilgą laukimą. Aš asmeniškai visada bandau nurodyti visas galimas išlaidas iš anksto, kad nėra staigmenų. Nepatinka, kai žmonės pradeda keiktis dėl 20 eurų priemokos.

Ar galiu užsakyti pervežimą iš Vokietijos į kitą šalį (pvz., Lenkiją)?

Taip, mes galime varyti beveik bet kur. Bet užsienio reisai brangiau, nes grįžtame tuščia (tuščia kelionė). Jei tik reikia į Varšuvą ar Berlyną – tai be problemų. Bet jeigu į Ispaniją – tai jau kita istorija. Reikėtų surasti dar vieną krovinių tame direction, kad kaina būtų įmanoma. Dažniausiai mes vežame Lietuva-Vokietija-Lietuva maršrutu.

Kaip apskaičiuoti krovinių tūrį (kubines)?

Jei nežinote, tiesiog su matuokliu išmatuokite dėžes: ilgis x plotis x aukštis. Susumuokite visus. Pridėkite 10-20% rezervo „ant puodų“. Žmonės dažnai nužiūri dėžę ir sako „ai, maža“, bet iš tiesų ji užima daug vietos. Aš nereguliuoju matematikos, bet galiu padėti įvertinti. Tiesiog nusiųskite man duomenis „WhatsApp“ arba el. paštu su nuotraukomis. Tai labai palengvina darbą.

Ar galiu pasitikėti savo daiktais?

90% atvejų – taip. Bet visada yra rizika. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR), bet jis neapima visko (pvz., brangių bižuterijų ar ginklų be deklaravimo). Todėl brangiausius daiktus rekomenduoju vežti asmeniškai arba drausti ypatingai. Nėra nieko blogiau kaip kai dingsta „Rolex“ laikrodis, o įmonė kalba „mes ne atsakingi“. Geriau užkirsti kelią. (Čia nusiprašau už šaltąjį skambutį).

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Jei krovinys yra lengvas (mažiau nei 20 kg), vairuotojas įveš pats. Jei tai 200 kg sofa, jis vos neš iškris. Būtų jums maloniau padėti, tiesiog dėl bendroje gerovės. Mes įtraukiame krovimo į kainą tik tada, jei tai įmanoma vienam žmogui su technika (krautuvas). Jei reikia nešti rankomis, tai dažnai reikalingas papildomas vyras. Už tai reikia papildomai sumokėti arba padėti patys.

Ką daryti, jei daiktas sugedo važiuojant?

Jei jūs matote, kad kažkas skamba įstrižai, nedelskite, pasakykite vairuotojui sustoti. Jei sugijo važiuojant, nuožiūrėkite ar yra pažeidimų, ir nedelsdami praneškite mums. Mes galime pildyti CMR protokolą. Jeigu pranešat tada, kai jau atėjote namo ir išpakavote, bus sunku įrodyti, kad sugijo būtent mūsų furgone. Būkite atsargūs.

Kaip suabejoti, ar tai neapsimoka?

Skaičiuokite: kaina Vokietijoje + pervežimas + galimas muitinės mokestis (jei viršijate 1000 eurų per asmenį, tai mokesčio nėra, jei daugiau – PVM). Jei viskas kartu brangiau, nei nusipirkimas Lietuvoje, tai neapsimoka. Kartais žmonės perka seną techniką už 200 eurų, o pervežimas kainuoja 150. Tai jau beveik tiek pat, kiek pirkti naują. Tokiu atveju geriau palikti ten.

Ar gausu rūkytų arba dvokiančių daiktų?

Jeigu gausi rūkytų baldų, įdomu kaip vairuotojas to nepastebės jau važiuodamas. Tokius daiktus geriau gerai uždengti arba įdėti į specialius maišus, kad kvapas neprasiskeistų po visą furgoną. Mes negarantuojame, kad jūsų dvokiantys batai nebus pakenkę, bet užtikriname, kad furgonas prieš tai bus išvalytas (ne visada, bet stengiamės). Vienas kartas vežėme žuvų paketus... po to kelias dienas kvapo kaip priekrantė. Nebesimokam to daryti.

Paskutinis klausimas: kodėl aš turėčiau pasirinkti jus o ne „Raben“?

Jei turite 20 paletų, eikite pas „Raben“. Jei turite 3 dėžes su daiktais ir norite, kad jie atvyktų rytoj į jūsų kiemą, su mumis geriau. Mes esame lankstesni, mes kalbame lietuviškai, mes nežaidžiame didelių korporacinių žaidimų. Ir kita – mes mylim tas keistas užklausas, kurias didelės firmos numeta. Taigi, jeigu abejojate, tiesiog susisiekite, paaiškinsime.

Išvada

Apibendrinant visą šitą chaosą, kas su vėju suka Europos keliais, galiu pasakyti vieną – svarbiausia yra ne tai, ką vežate, o kaip tai suorganizuoju. Klausimas, kokius daiktus geriausia vežti mikroautobusu iš Vokietijos, neturi tiesioginio atsakymo „kažką konkretaus“, bet turi logikos: tai turi būti kompaktiškas, vertingas arba būtinas daiktas. Naudotos auto dalys, baldai, technika ar netgi keisti kolekcijos daiktai – visa tai randa vietą mūsų furgonuose. Svarbiausia – būkite sąžiningi su vairuotojais, turėkite dokumentus ir neapsimokykite vežti šiukšlių už didelius pinigus. Dirbu jau beveik du dešimtmečius ir matau, kad geriausias klientas yra tas, kuris aiškiai žino, ką nori, ir nesuka galvos su išgalvotomis problemomis. Tad jeigu planuojate kelionę į Vokietiją, skambinkite, susitarsime, o aš bandysiu išvengti pavojingių posūkių ir rūdytų variklių ant jūsų kilimų.