perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jeigu klausiate, kokius daiktus galima transportuoti perkraustymo metu į Vokietiją, trumpas atsakymas būtų toks: beveik viską, kas yra jūsų asmeniniai daiktai, saugiai supakuoti ir nėra pavojingi. Bet tas „beveik“ čia labai svarbus, nes per 20 metų pervežimų mačiau, kaip žmonės bando vežti dažus, dujų balionus, senus dokumentus, augalus, vaistus ir dar visokių dalykų, kurie vėliau tampa galvos skausmu. Į Vokietiją vežame iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – maršrutai į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Frankfurą, Diuseldorfą, Štutgartą ar Kelnę nėra kažkokia kosminė misija. Tik reikia žinoti, kas telpa į krovininį automobilį, kas reikalauja ypatingo pakavimo, o ko geriau neimti iš viso.
Iš tikrų perkraustymų aš matau taip: žmonės dažniausiai nori pasiimti baldus, drabužius, knygas, indus, buitines prekes, kompiuterius, televizorius, dviračius, sporto inventorių, vaikiškus daiktus, dokumentų dėžes ir kažkiek maisto atsargų. Tai normalu. Jei daiktas nėra pavojingas, neteka, neskleidžia kvapo, nepūva, nėra gyvas padaras ir nėra vagystės objektas kaip auksas ar gryni pinigai, dažniausiai jį galima vežti. Bet „galima“ nereiškia, kad visada verta. Senas fotelis gali būti brangus emocionaliai, bet jei jis užima pusę mikroautobuso ir kvepia kaip senas rūsys, reikia pagalvoti, ar Vokietijoje jis tikrai džiugins.
Kartais klientai klausia, kokius daiktus galima transportuoti perkraustymo metu į Vokietiją, nes bijo muitinės. Čia dažnas nesusipratimas. Jeigu kraustotės kaip fizinis asmuo su savo naudotais asmeniniais daiktais, muitinės procedūros paprastai nėra tokios kaip parduodant prekes. Kitaip būtų, jei vežate komercines prekes, pavyzdžiui, 300 naujų telefonų dėžių ar baldų partiją pardavimui. Tada jau reikia sąskaitų faktūrų, prekių aprašymų, HS kodų, galbūt EORI numerio. Bet persikraustymo dėžės su drabužiais, knygomis ir virtuvės reikmenimis – tai visai kita istorija.
Buvo atvejis, kai klientas iš Kauno vežėsi į Hamburgą seną spintą, tris dėžes knygų, skalbimo mašiną ir duoną iš namų kepyklos. Viskas būtų gerai, tik duona per naktį pradėjo pelijti, o skalbimo mašina nebuvo išdžiovinta iki galo. Vanduo išbėgo ant kartoninės dėžės, vairuotojas pyko, klientas pyko, aš aiškinau, kad buitinė technika prieš kelionę turi būti sausa. Tokios smulkmenos atrodo juokingai, kol neatvažiuoji į Frankfurą ir nematai šlapio kilimo.
Dar vienas dalykas – Vokietijoje gyvenamieji pastatai dažnai turi griežtas taisykles. Kartais negalima ilgai statyti krovininio automobilio prie įėjimo, reikia rezervuoti liftą, apsaugoti grindis, atsinešti savo dėžes, o vakare triukšmas ribojamas. Jeigu važiuojat į Vokietija per Lenkiją, planuokite ne tik daiktus, bet ir laiką. Vairuotojas negali sėdėti mašinoje 14 valandų, net jei jūs labai norite „greitai viską išsikrauti“.
Drabužiai, avalynė, patalynė, rankšluosčiai, knygos, indai, virtuvės įrankiai, paprasti namų aksesuarai, vaikiški žaislai, kompiuteriai, monitoriai, televizoriai, mažoji buitinė technika – visa tai dažniausiai keliauja be didelių problemų. Svarbu, kad būtų supakuota. Dėžės turi būti tvirtos, etiketės aiškios, trapūs daiktai apvynioti plėvele, burbuline plėvele arba movine izoliacija. Aš pats matau, kaip žmonės į vieną dėžę sudeda knygas, stiklines ir keptuvę, o paskui klausia, kodėl viskas daužytas. Na, fizika, nieko asmeninio.
Baldus vežti galima, bet ne visus vienodai paprastai. Stalai, kėdės, spintos, lovos, komodos, lentynos – taip, jei jas galima išardyti ir vėl surinkti. Minkšti baldai, ypač senos sofos, keliauja rizikingiau: audinys gali susigerti drėgmę, kvapus, purvą, o kartais Vokietijos butuose jų tiesiog nepriima dėl higienos taisyklių. Čia ne visi nori tai girdėti, bet kartais sena sofa Lietuvoje atrodo „dar gera“, o Berlyno bute – kaip problema.
Buitinė technika – skalbimo mašina, indaplovė, šaldytuvas, orkaitė – taip pat vežama, tik reikia ją paruošti. Šaldytuvą reikia atjungti bent prieš kelias valandas, geriau prieš dieną, išdžiovinti. Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų. Jei jų nėra, būgnas gali būti pažeistas kelionėje. Daugelis žmonių tų varžtų net nebesaugo, nes „kam jie“. Kam? Būtent tam, kad skalbimo mašina neatvyktų kaip metalo skulptūra.
Brangūs daiktai – meno kūriniai, antikvariniai baldai, muzikos instrumentai, profesionali įranga, brangūs kompiuteriai – nėra draudžiami, bet jiems reikia specialaus požiūrio. Čia neužtenka dėžės ir lipnios juostos. Reikia nuotraukų prieš pakavimą, inventorinio sąrašo, vertės nurodymo, kartais papildomo krovinio draudimo. Standartinė vežėjo atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas daikto draudimas nuo visų rizikų. (Tiksliau – ne „draudimas nuo visko“, o ribota civilinė atsakomybė, bet klientai dažnai sako paprasčiau.)
Yra įmonių, kurios sako: „Nesijaudinkit, viskas bus gerai“, ir viskas tikrai būna gerai, kol dėžė su 3000 eurų fotoaparatais dingsta sandėlyje. Todėl aš visada sakau: dokumentuokite. Fotografuokite, rašykite, dėkite etiketes, saugokite pakavimo sąrašą. Jeigu kažkas atsitinka, tada bent turite ką parodyti, o ne bandote prisiminti, ar dėžėje „B-14“ buvo televizorius, ar tik senos kojinės.
Viena šeima iš Vilniaus vežėsi į Miuncheną seną pianiną. Visi kalbėjo, kad „kažkaip įkelsim“. Neįkelsim. Pianinas reikalavo specialaus vežimo, pakrovimo komandos, diržų, apsaugos, laiptinės matavimų. Galiausiai jį vežėme atskiru reisu, nes jis užėmė beveik visą krovininę erdvę ir rizika buvo per didelė. Tai buvo brangu, bet pigiau nei pjaustyti pianiną prie laiptų.
Pavojingos medžiagos – tai ne tik sprogmenys, kaip žmonės galvoja. Dažai, lakai, tirpikliai, benzinas, dujų balionai, aerozoliai, stiprios buitinės cheminės medžiagos, kai kurios baterijos, kuro kanistrai – visa tai gali būti problema. Krovininis transportas nėra degalų parduotuvė ir ne chemijos laboratorija. Jeigu medžiaga degi, sprogsta, teka, smirdi arba reaguoja į temperatūrą, geriau jos nevežti bendru perkraustymo reisu.
Maistas taip pat keblus. Sausi produktai, konservai, kruopos, kava, arbata – paprastai nėra problema. Mėsa, pieno produktai, šaldytas maistas, pyragai su kremu – jau rizika. Net jei kelionė trunka tik 20–30 valandų, temperatūra furgone gali pasikeisti, o Vokietijoje niekas nenori atidaryti dėžės ir rasti „gyvą“ maistą. Augalai? Dažniausiai galima, bet ne visada paprasta. Reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, ypač jei augalai dideli arba keliauja ne iš namų, o iš verslo aplinkos.
Gyvūnai nėra „daiktai“, nors klientai kartais juos įrašo į sąrašą šalia dulkių siurblio. Gyvūnų vežimas į Vokietiją turi savo taisykles: mikročipas, skiepai, ES gyvūno paso įrašai, kartais papildomi reikalavimai. Šuniui ar katei reikia pasiruošti atskirai, ne tik palikti oro angas dėžėje.
Kainos labai priklauso nuo kiekio. Mažas krovinys iki 2–3 kubinių metrų gali kainuoti kelis šimtus eurų, jei pateksite į dalinį reisu. Pilnas krovininis mikroautobusas iš Lietuvos iki Vokietijos dažniausiai būna apie 900–2500 eurų, priklausomai nuo miesto, apkrovos, pakrovimo iškrovimo sąlygų ir to, ar reikia krovėjų. Didelis perkraustymas su baldais, liftu, dviem krovėjų komandomis ir draudimu gali kainuoti daugiau. Tai nėra pigu, bet tarptautinis perkraustymas niekada nebuvo kaip siuntos paštu.
Maršrutai dažniausiai eina per Lenkiją: Via Baltica, A4, A2, A67, A7 – priklauso, ar važiuojate į Berlyną, Hamburgą, Kelnę, Diuseldorfą, Štutgartą ar Bavariją. Kartais oro sąlygos, remontai, eismo įvykiai arba vairuotojo darbo laikas viską sugadina. Nežinau, ar visada galima pažadėti tikslų laiką iki valandos, nes Vokietijoje statybos zonos ir Lenkijos kamščiai turi savo nuomonę.
Jei norite tvarkingai suplanuoti, pradėkite nuo inventorinio sąrašo. Ne nuo dėžių pirkimo. Sąrašas parodo, kiek vietos reikia, ar telpate į mikroautobusą, ar reikia dviejų reisų, ar verta dalį daiktų parduoti, paaukoti ar išmesti. Ir taip, kartais geriausias perkraustymo sprendimas yra ne vežti, o nepasiimti.
Taip, baldus vežti galima, jeigu jie nėra pavojingi, per sunkūs arba per dideli konkrečiam automobiliui. Spintos, stalai, lovos, komodos, lentynos, kėdės – tai standartiniai perkraustymo kroviniai. Tik prieš kelionę reikia juos išardyti, apsaugoti kampus, surinkti varžtus į maišelius ir pažymėti, kuriam bald kam priklauso. Jeigu baldas senas, trapus arba turi stiklo elementų, rizika didesnė. Tokiu atveju verta tarti papildomą pakavimą arba draudimą.
Iš buto dažniausiai vežame drabužius, knygas, indus, mažąją buitinę techniką, elektroniką, kilimus, patalynę, vaikiškus daiktus, dokumentų dėžes ir nedidelius baldus. Tai yra normalus asmeninių daiktų krovinys. Svarbu, kad daiktai būtų sudėti į tvirtas dėžes, o sunkūs daiktai – į mažesnes dėžes. Knygų dėžė neturi sverti kaip akmuo, nes ji vis tiek bus nešama laiptais. Praktiškai geriau turėti 10 mažesnių dėžių nei 2 milžinus.
Galima, tik juos reikia paruošti. Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų, kitaip kelionės metu gali būti pažeistas būgnas. Šaldytuvą reikia atjungti, išdžiovinti ir palikti transportuoti vertikaliai arba labai atsargiai pakreiptą, kaip rekomenduoja gamintojas. Indaplovę taip pat reikia išdžiovinti. Jeigu technika keliauja šlapia, ji gali sugadinti ne tik save, bet ir kitų klientų daiktus daliniame reise. Tai jau būna nemalonu visiems.
Dokumentus, pinigus, brangenybes, kompiuterius su svarbiais duomenimis, vaistus, raktus, papuošalus, išorinius diskus ir mažus vertingus daiktus geriau vežtis su savimi automobiliu arba lėktuvu. Krovininiame furgone jie nėra „pamesti“, bet rizika visada didesnė nei rankoje. Ypač jei reisas dalinis ir krovinys kelis kartus perkeliamas. Aš nesakau, kad vairuotojai neatsakingi, tik logika paprasta: kur vertingiausia, ten saugiausia – pas jus.
Čiužinius vežti galima, bet aš dažnai klausiu: ar tikrai verta? Jie užima daug vietos, sunkiai pakuojami, gali sugerti kvapus, drėgmę ir dulkes. Jeigu čiužinys naujas arba labai kokybiškas, tuomet taip – į specialų maišą, plėvelę ir į furgoną. Jeigu jis senas, dėmėtas ar su kvapu, Vokietijoje galite gauti problemą su nuomotoju arba tiesiog sugaišti vietą. Kartais naujas čiužinys vietoje kainuoja protingiau.
Griežtai neverta vežti degių skysčių, dujų balionų, aerozolių, benzino, tirpiklių, dažų, stiprių chemikalų, ginklų, šaudmenų, narkotinių medžiagų, greitai gendančio maisto ir kitų pavojingų krovinių be specialių sąlygų. Tai nėra biurokratijos kaprizas. Tokios medžiagos gali kelti pavojų vairuotojui, kitiems kroviniams ir automobiliui. Jeigu firma sako „nieko, įmesim į kampą“, geriau jos nebeklausyti.
Knygas ir archyvus vežti galima, tik reikia saugoti nuo drėgmės. Popierius greitai sugeria kvapus ir vandenį, todėl dėžės turi būti sausos, tvirtos ir geriausia dar apvyniotos plėvele. Svarbius dokumentus – gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, diplomas, darbo sutartis – vežkite patys. Senus šeimos albumus taip pat geriau pakuoti atskirai, nes jie dažnai svarbesni už baldus, nors kainuoja mažiau.
Su vaikais dažniausiai vežame žaislus, drabužius, lovas, vežimėlius, kėdutes, knygutes, sporto inventorių, kompiuterius mokslams. Tik žaislus reikia peržiūrėti: baterijos, smulkios detalės, purvas, pelėsis – visa tai gali tapti problema. Jei turite vaikui svarbų daiktą, pavyzdžiui, mėgstamą žaislą miegui, neveskite jo bendroje dėžėje. Padėkite į rankinį bagažą, nes pirmą vakarą naujame bute tas daiktas gali būti svarbesnis už visus baldus.
Saugu, jeigu pakuojama ne „kaip Dievas davė“. Monitorius ir televizoriai turi būti apsaugoti kampai, ekranas turi būti uždengtas minkštu sluoksniu, o dėžė – tvirta. Kompiuterio korpusą geriau sutvirtinti, kad kortos nesijudintų, o išorinius diskus vežti su savimi. Jei technika brangi, darykite nuotraukas prieš pakavimą. Tai atrodo kaip smulkmena, bet draudimo arba pretenzijos atveju nuotrauka kartais svarbesnė už ilgiausią pasakojimą.
Dviračius vežame gana dažnai, ypač į miestus kaip Berlynas, Hamburgas, Kelnė ar Miunchenas, kur dviratis tikrai pravartus. Geriausia nuimti pedalus, pasukti vairą, apsaugoti rėmą ir pritvirtinti dviratį taip, kad jis neklibėtų. Elektrinį dviratį reikia vertinti atsargiau dėl baterijos. Paprastas dviratis – paprasta istorija. E-bike jau gali turėti papildomų reikalavimų, todėl prieš kelionę reikia pasitikslinti.
Taip, sporto inventorių vežti galima: slidės, snieglenčių įranga, treniruokliai, dviračiai, krepšinio kamuoliai, bėgimo takeliai, jėgos stotys. Tik sunkūs treniruokliai greitai suvalgo krovininę erdvę ir svorio limitą. Mažas bėgimo takelis gali atrodyti nekaltas, bet pakrovimo metu jis staiga tampa geležine problema. Jei inventorių galima išardyti, darykite tai prieš atvykstant krovėjams. Taip sutaupysite laiko ir kartais pinigų.
Geriau palikti tuos daiktus, kurių nenaudojote bent metus, labai sunkius baldus, pigius lentynų komplektus, senus čiužinius, sugedusią techniką, pusę išnaudotus chemikalus ir viską, kas turi blogą kvapą. Perkraustymas į Vokietiją nėra proga pervesti buto sandėlį. Kartais klientai sako: „O gal pasiimkime, gal kada nors prireiks.“ Per 20 metų retai kada „prireikia“ to seno sulaužyto stalo.
Sausą maistą – kavą, arbatą, kruopas, makaronus, konservus, sausainius – dažniausiai galima. Tik jis turi būti sandariai supakuotas, kad neišbyrėtų ir nepritrauktų kenkėjų. Greitai gendantis maistas, šaldyti produktai, mėsa, pieno produktai, tortai su kremu – ne pati geriausia idėja. Kelionė trunka ne vieną valandą, furgone būna skirtinga temperatūra, o kvapai gali persiduoti kitiems daiktams.
Augalus dažniausiai galima vežti, jeigu jie nėra komercinė siunta ir neturi akivaizdžių augalų ligų požymių. Mažas vazonas su gėle paprastai nėra problema, jei jį apsaugosite nuo šalčio, karščio ir apvirtimo. Dideli augalai, palmės, citrusai ar retos rūšys gali reikalauti papildomo tikrinimo. Aš ne visada 100% žinau kiekvieno augalo reikalavimus, todėl tokiu atveju geriau pasitikrinti oficialiai, o ne manyti, kad „augalas kaip augalas“.
Asmeninius vaistus, kuriuos naudoja šeima, galima vežti, bet geriausia juos laikyti su savimi, ne bendroje krovininėje dėžėje. Receptiniai vaistai turėtų turėti receptą arba gydytojo pažymą, ypač jei tai stipresni preparatai. Vaistų negalima maišyti su kvepalais, chemija ar maistu. Jei vaistas reikalingas nuolat, jo neperduokite krovėjams kaip „mažos dėžutės kampe“. Tai turi būti jūsų atsakomybė.
Nedidelį asmeninį kiekį alkoholio ir cigarečių žmonės vežasi, bet tai nėra paprastas perkraustymo krovinys. Reikia žinoti leistinus kiekius, o didesni kiekiai gali sukelti klausimų. Be to, alkoholis sunkus, stiklas daužosi, o kvapas gali įsigerti į kartoną ir audinius. Jei jau vežate, pakuokite sandariai, statykite į tvirtą dėžę su sugeriančia medžiaga ir nedėkite šalia dokumentų ar drabužių.
Asmeniniam perkraustymui dažniausiai reikia transporto užsakymo, pakrovimo-iškrovimo informacijos, inventorinio sąrašo, draudimo sąlygų, kontaktų abiejose pusėse. Jei daiktai brangūs, pridėkite nuotraukas ir vertės aprašymą. Komerciniam kroviniui reikia sąskaitų, prekių aprašymų, HS kodų ir kitų dokumentų. Jeigu nežinote, ar jūsų daiktai laikomi asmeniniais, geriau pasikonsultuoti prieš kelionę, o ne aiškintis prie sandėlio durų.
Jeigu vežate paprastas dėžes su drabužiais, gal ir nereikia didelio papildomo draudimo. Bet jei krovinys turi baldų, brangios technikos, meno kūrinių, muzikos instrumentų ar asmeniškai brangių daiktų, tada taip, verta. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai dengia tik dalį nuostolio ir pagal labai konkrečias sąlygas. Draudimas nėra malonus pirkinys, kol nieko neatsitinka, bet po incidento jis tampa vieninteliu dalyku, apie kurį visi nori kalbėti.
Geriausios dėžės yra tvirtos, vienodo dydio, su dangčiais ir etiketėmis. Sunkiems daiktams – mažesnės dėžės, lengviems – didesnės. Drabužiams tinka dėžės arba specialūs maišai, indams – burbulinė plėvelė ir pertvaros, baldams – kampuočiai, plėvelė ir apklotai. Nenaudokite šiukšlių maišų brangiems daiktams, nes jie plyšta ir niekas nežino, kas viduje. Pakavimas atrodo kaip buitis, bet iš tikrųjų tai yra pusė saugaus perkraustymo.
Ginklų ir šaudmenų nevezčiau per paprastą perkraustymo paslaugą. Tai specifinis krovinys, kuriam reikia teisinių leidimų, specialių pakavimo reikalavimų ir aiškios deklaracijos. Net jei kažkur „girdėjote“, kad galima, geriau nesinaudoti tokia informacija. Klaida čia gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir sukelti rimtų teisinių problemų. Tokius klausimus reikia spręsti tiesiogiai su kompetentingomis institucijomis, ne per žinutę vairuotojui.
Daliniu reisu galima vežti daugumą asmeninių daiktų: dėžes, baldus, buitinę techniką, dviračius, sporto inventorių, mažus biuro daiktus. Tik reikia suprasti, kad dalinis krovinys keliauja kartu su kitų klientų kroviniu. Tai pigiau, bet reikia geresnio pakavimo ir aiškios etiketavimo sistemos. Jei daiktas labai trapus arba labai vertingas, geriau rinktis atskirą reisą arba specialų draudimą. Pigiau ne visada reiškia paprasčiau.
Senovinius daiktus ir antikvariatą vežti galima, tik jiems reikia ypatingo pakavimo. Medis reaguoja į drėgmę, lakuoti paviršiai braižosi, stiklas ir porcelianas daužosi. Prieš kelionę būtina nufotografuoti daiktus iš visų pusių, sudaryti sąrašą, nurodyti vertę ir aptarti draudimą. Jeigu daiktas tikrai vertingas, geriau samdyti specialistus, ne tik „du stiprius vyrukus“. Antikvariatas neatleidžia nuolaidų dėl blogo pakavimo.
Gyvūno nereikia laikyti daiktu, nors perkraustymo sąrašuose jis kartais atsiduria šalia televizoriaus. Katę ar šunį reikia vežti pagal gyvūnų transportavimo taisykles: mikročipas, skiepai, ES gyvūno pasas, tinkama pernešimo dėžė. Ilgoje kelionėje gyvūnui reikia vandens, poilsio ir saugios temperatūros. Furgone palikti gyvūną vieną – bloga idėja. Tai ne krovinys, o gyva būtybė, ir taip turi būti traktuojama.
Jei nežinote, siųskite nuotrauką, aprašymą, matmenis ir pasakykite, iš ko daiktas pagamintas. Dažnai užtenka paprasto klausimo prieš kelionę. Jei daiktas turi baterijų, skysčių, kvapų, stiklo, mechanizmų ar didelę vertę, reikia žinoti iš anksto. Vėliau aiktelėti pakrovimo dieną – blogiausias variantas. Geriau prieš savaitę pasakyti „gal reikia specialiai“, nei prie furgono svarstyti, ar tilps, ar ne.
Taip. Pavyzdžiui, senus pigius baldus, sugedusią techniką, chemikalus, pusiau tuščius butelius, didelius augalus, labai sunkius treniruoklius, senus čiužinius ir daiktus, kurių negalite aiškiai apibūdinti. Kartais klientai veža „gal kada nors“ daiktus tik todėl, kad gaila išmesti. Bet Vokietijoje sandėliavimas nėra pigus, o perkraustymo kaina skaičiuojama už vietą ir svorį. Emocijos suprantamos, bet matematika kartais griežtesnė.
Kokius daiktus galima transportuoti perkraustymo metu į Vokietiją? Daugumą asmeninių daiktų – baldus, drabužius, knygas, indus, techniką, dviračius, sporto inventorių ir sausus namų reikmenis. Pagrindinė taisyklė paprasta: daiktas turi būti saugus, sausas, supakuotas ir neturi kelti pavojaus kitiems. Pavojingų medžiagų, greitai gendančio maisto, didelių vertybių be apsaugos geriau nevežti. Jei abejojate, klauskite prieš kelionę, nes perkraustymo dieną staigmenos kainuoja brangiai.