Kokių klaidų vengti persikraustant mikroautobusu į Vokietiją?

Žiūrėk, aš šioje srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų, matavau viską – nuo mažų "Vivaro" iki didžiulių sunkvežimių. Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie persikrausto į Vokietiją, ir dažnai girdu tą patį: "O aš nemaniau, kad taip bus". Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją yra savų niuansų, kuriuos jei praleisi, gali baigtis baudomis ar prarastais daiktais. Ne visada viskas eina kaip pagal knygą, kartais būna chaotiška, ypač kai lenkiškas "Transporter" užsuka į duobę prieš Berlyną. Čia ne apie tai, kaip supakuoti dėžę, o apie tai, kaip išvengti tų bėdų, kurios iš tiesų kankina. Pasikalbėkime tiesiogiai, be jokių marketingo frazelių.

Popieriaus maršrutas ir biurokratija

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo, jei važiuoju senais daiktais?

Žinai, dauguma galvoja, kad jei daiktai naudoti, tai tai yra tik jų nuosavybė ir niekam kito nereikia. Bet vokiečiai, žiūrėk, jie mėgsta tvarką. Kai persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, turi turėti sąrašą dviejomis kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Būna, kad klientai parašo ant lapelio "baldai", tai nieko nebeišsprendžia. Reikia specifinių pavadinimų: "stalas, 4 kėdės, sofa". Vienas kartas buvo, kad policija neleido važiuoti toliau, kol neparašėme detalaus sąrašo. Tai reikalauja laiko, bet kitaip gali tekti stovėti kelias valtas pačioje sienoje.

Ką daryti su CMR draudimu, jei vairuotojas jo nepasiūlo?

Nereikia būti droviam. CMR tarptautinis vežimo sąrašas yra ne tik popierius, jis yra draudimas. (Pataisymas: ne visada, bet dažniausiai įeina). Jei vairuotojas sako "man nereikia", tai meluoja arba nori sutaupyti. Tu kaip klientas turi pareigą reikalauti to dokumento. Be jo, jei pajudins išvartą lenkų kelyje, tavo kompiuterio ar šaldytuvo atsisveikinsi. Aš asmeniškai visada sakau – jei nėra CMR, nekelk daiktų.

Ar galiu vairuoti pats, jei turiu lietuviškas teises?

Tai sudėtingas klausimas. Jei turi "B" kategoriją, tai gali vairuoti mažiausia mikroautobusą, pvz., iki 3,5 tonų. Bet dažnai žmonės nuomoja didesnius "Mercedesius" ar "Ford Transitus", kurie sveria daugiau. Tada jau reikia "C" ar bent "C1" kategorijos. O jei tu persikrašto į Vokietiją ir ten gyveni, po 6 mėnesių turi keisti teises į vokiškas. Niekas to nescheck'ina sienoje, bet jei nuklysi į avariją – bus problemų.

Kas daryti, jei pamišau vartotojo paskelbimą išvykstant?

Tai įvyksta dažniau nei galvojate. Žmonėms svarbiau surinkti dėžes, o vartotojo paskelbimas lieka stalčiuje. Jis būtinas muitinėje, kad įrodytum, kad tai tavo asmeniniai daiktai, ne prekyba. Jei jo nėra, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Geriau padaryk fotką to popieriaus ir mesk į el. paštą sau, arba laikyk greta vairuotojo.

Ar reikia deklaruoti naudotus drabužius?

Formaliai – ne, jei tai asmeniniai daiktai, nenaudojami verslui. Bet jei turi penkias didžiules dėžes su etiketėm (naujos prekės), tai gali būti įtarta prekyba. Vokietijos muitinės pareigūnai mėgsta užkibti už tokių detalių. Geriau nesukti galvos ir tiesiog užpildyti deklaraciją, jei vertė viršija 430 eurų (asmeniui). Nors dažnai jie praleidžia, jei maty aiškiai, kad žmogus persikrausto.

Kodėl gali neleiti įvežti seno dviračio su benzininiu varikliu?

Aš nesu 100% tikras apie naujausius keitimus, bet benzininiai varikliai Vokietijoje labai griežtai reguliuojami dėl aplinkos. Jei tas tavo senas "variklis" smarkiai dūmina, tai gali būti laikomas ne visai legaliu transporto priemonės elementu. Geriau išsiaiškinti iškyla prieš važiuojant, o ne stovint pasienyje su nuleistomis rankom. Geriau parduok čia ir nusipirk nauką ten.

Ar turi teisę tikrinti mano telefoną ar daiktą sienoje?

Jie turi teisętikrinti viską, jei yra įtarimų. Vienas mano klientas turėjo daug elektronikos, ir jie prašė įjungti nešiojamąjį kompiuterį, patikrinti, ar ten nėra vaikiško pornografijos ar nelegalios medžiagos (kopijavimo programų). Buvo nemalonu, bet teisingai. Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, nesiūlyk jų atidaryti, jei paprašo – daryk tai be priekaištų, kitaip uždarys į "kamerą".

Kaip supakuoti, kad nenustygtų galva

Ar galima dėti viską į juodus maišus?

Galima, bet tai kvaila. Tokiaikrautuvė sunku surasti dalykus, be to, maišai plyšta. Vokietijoje darbininkai, kurie iškrauna, mėgsta spausti, o maišai nelabai tam tinkami. Geriau paimk standartines dėžes. O jei jau nori taupo pinigus ir maiši – įsidėk į juos pažymėjimus, kas viduje, kitaip gali rasti savo batų dėžę virtuvėje po mėnesio.

Ką daryti su šaldytuvu – juk turi stovėti verticaliai?

Didžiausia klaida – gulti šaldytuvą ant šono. Kompresoriai taip neveikia, o aliejus gali nutekėti į sistemą. Reikia rasti dėžę, kuri prilaikytų jį stačiai. Jei tokios nėra, geriau jį išmesti arba parduoti. Neverta rizikuoti brangiu technika dėl to, kad nespėjai surasti tinkamos pakuolės. Aš tą darau visada – įdedu į dėžę ir užpildau tarpus putomis.

Ar saugu vežti vazonus ir augalus į Vokietiją?

Augalus vežti galima, bet yra apribojimų dėl kenkėjų. Jei turi vazone daug žemės, gali tekti ją nuplauti arba išmesti. Vienas kartas vežėme didelį palmę, ir sienoje ilgai aiškinomės, kas tai per augalas. Geriau turi kokią kvitą ar nuotrauką, kad tai nėra saugoma rūšis. O kiaulpienių į Vokietiją nevezk – jie ten visur ir taip.

Kodėl negalima krauti sunkių daiktų viršuje?

Fizikos dėsniai niekur nedingo. Jei dėsi šaldytuvą viršdelno dėžių, pirmasis posūkis prieš Kauną ar Varšuvą viską išbarstys. Vairuotojai tai neįsivaizduoja, kad taip daroma. Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, sunkus daiktai eina į apačią, prieš sieną, o lengri – viršun. O jei tu padėsi sunkų stalą ant kėdžių, tai po 100 km rasi susmulkytus baldus.

Ar reikia išmontuoti loftą ar spintelę?

Būtina. Mikroautobuse aukštis yra ribotas (apie 1.9-2.0 m), o didelės spintelės tiesiog nepraslis pro duris arba neįeis į aukštį. Be to, išmontuotas baldas mažiau pažeidžiamas. Vienas kartas vaikinas nenorėjo išsukti lofos kojų – rezultate, laužėme ją lauke, nes kitaip negalėjome uždaryti atsparų. Nekantraukimas čia brangiai kainuoja.

Ką daryti su skystais daiktais – valymo priemonėmis?

Viską užsukas. Arba dedi į paketus su dangteliais. Jei statini su baltais dažais užsirėž kelyje, tai tavo baldai bus beveik balti. Ir vairuotojas tavęs nebe pamirš. Geriau tuos skysčius paimti su savimi į keleivinę mašiną, jei telpa, arba juos išmesti. Rizikuoti nėra verta.

Ar verta pirkti plastikines dėžes ar imti iš parduotuvės?

Jeigu turi pinigų, imk profesionalias. Jos tampa viena kita, stabilios. Jei taupoj – eik į "IKI" ar "Maxima" prašyti dėžių, jos nemokamos, bet skirtingų dydžių. Tokia "mozaika" sunkiau surinkiama krovinyje, bet jei vairuotojas pasidirbęs, tai išsivers. Nekrauk į šiukšles – tai atrodo blogai ir yra nesaugu.

Kelias, vairuotojai ir Vokietijos realijos

Ar vairuotojas turi teisę reikalautu papildomo mokesčio už pietus?

Depends. (Štai ir aš užsitraukiau anglišką). Jeigu sutartyje parašyta "visos išlaidos įskaičiuotos", tai neturi teisės. Bet dažnai būna, kad sutartyje parašyta "kuras + maitinimas". Tada vairuotojas gali sakyti "duok 20 eurų pietų". Tas yra normalu. O jei jis pradeda reikalauti pinigų už kelią, kuris buvo sutartas fiksuota kaina – tai tuomet skambinank man.

Kas daro, jei vairuotojas atsisako įvežti dėžę į butą antrame aukšte be lifto?

Tai klasika. Vairuotojai dažnai sako "aš tik vežu, nekeliau". Jeigu sutartyje nėra parašyta "iškrovimas sukeliant į butą", jis gali tiesiog išmesti viską prie pat kapo (turbūt turėjau omenyje įėjimo). Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, visada aptarkite šį momentą. Arba pasirūpink savo pagalba – draugais, kurie padės nunešti dėžes, kadangi vokiečiai už tokį darbą ima mokesčius kaip nusikalstamasis sindikatas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju keleiviu?

Dauguma vairuotojų nekenčia važiuoti su keleiviais, juokauja, trukdo. Teisiškai, jei tai yra "pervežimas krovinių", keleivių negali būti (CMR draudimas nebegalioja). Bet realiai, jei susitarti ir vairuotojas ne piktas, jis gali sėdėti. Aš nerekomenduočiau to daryti be galo aiškaus susitarimo, nes gali būti, kad sulaikys sienoje ir klaus, kodėl tu esi kaip "blanchergeris".

Kodėl taip ilgai važiuoja per Lenkiją?

Lenkija yra didelė šalis, o keliai... na, jie tik gerėja. Bet dažniausia problema yra "stovėjimai". Vairuotojas turi savo poilsio režimus, jis negali važiuoti 10 valandų be perstojo. Be to, Lenkijoje daug šviesoforų ir miestų. Ne taip paprasta nusiskraidinti kaip per Vokietiją, kur yra autobanai. Todėl skubėkite nepamiršę – 10-12 valandų yra normalus laikas iš Vilniaus iki Miuncheno.

Ką daryti, jei mikroautobusu užsigeidės padangos?

Tai baisiausia bėda. Jeigu padanga sprogsta, tai dažnai laužo ir arką. Tada tavo daiktai gali būti pristatyomi su kita mašina (jei yra kur pervėžti). Reikia turėti ryšį su vairuotoju. Jeigu jis nepasako, gali laukti savaitę. Aš visada žiūrėčiau, ar įmonė turi pagalbinį transportą. O jeigu jis sako "pats išsipesiu", tikėkis blogiausio – gali prasti kelias.

Ar reikia rūpintis vairuotojo nakvyne?

Dauguma įmonių turi savo sutartus su viešbučiais arba vairuotojai miega kabinoje (jei ten yra guolis). Jeigu tu nori, kad vairuotojas pavargęs nevažiuotų, gali paprašyti, kad jis pristotų ryte. Bet papildomai už nakvyne tu paprastai nemoki, jei tai ne "ekskliuzyvus" reisas. O jeigu reikia skubiai, tada gali tekti.

Ar vokiška policija dažnai sustabdo lietuviškus maršrutinius?

Taip, ypač jei mašina atrodo "perkrauta" arba vairuotojas užkliuvo už greičio. Vokietijoje greičio ribos mikroautobusams (virš 3,5t) griežtesnės nei automobiliams (dažnai 80 km/h užmiestyje). Jei sustabdys, tikrins dokumentus, padangų gylį. Jei kas negerai – bauda viena didesnė už kitą. Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, įsitikink, kad mašina techniškai tvarkinga.

Pinigai, įmonės ir realios bėdos

Kodėl kaina pasikeitė dieną prieš išvykimą?

Degus kyla, o kainos svyruoja. Bet dažniausiai yra kita priežastis – įmonė negavo pakankamai krovinių tavo maršrutu ir bando padidinti kainą, kad padengti išlaidas. Tai yra neapdairu iš jų pusės. Jeigu sutartyje kaina fiksuota, skambink į šeichą (vadovą). Jei ne – tu pasišalini. Rinkis tokius, kurie laiko žodį.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jis klausia mažai. Geras pervežėjas klausia: "Kiek daiktų?", "Ar yra lengvų daiktų?", "Ar yra elevatorė?". Blogas sako: "Važiuojam, 500 eurų". Taip pat žiūrėk atsiliepimus – ne tuos, kurie pas juos pačius svetainėje, o "Google Maps" ar "Facebook" grupėse. Jei matai daug rūsčių komentarų apie vėlavimus – bėk.

Ar saugu mokėti avansą 100%?

Niekada. Žinodamas ką ačiau, galiu pasakyti – niekada nemokėk 100% iš karto. Maksimum – 30-50% avansas, o likutį – gavus daiktus arba atvykus į vietą. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską, o įmonė iš tiesų neegzistavo arba bankrotavo. Tu lieki be daiktų ir be pinigų.

Kas nutinka, jei vairuotojas išgėrė vakare?

Tai košmaras. Tuomet tu skambini man, ir aš bėgu ieškoti kitos mašinos. Padorios įmonės turi GPS stebėjimą ir draudžia vairuotojams gerti darbo metu. Jei jaučiat, kad vairuotojas neblaivus – nedelsk, šauk policiją arba reikalauk, kad jis sustotų. Saugumas svarbiau už tavo sofa.

Ar galima derėtis dėl kainos pakeliui?

Jeigu turi daugiau laisvos vietos arba gali palaukti, kad vairuotojas surinktų dar ką nors – taip. Bet kai jau jis važiuoja su tavo daiktais, derėtis nebesigera. Tada gali gauti "neįsakytą" paslaugą – daiktai bus išmesti kieme po lietumi. Taip pat nerekomenduoju derėtis su vairuotoju tiesiogiai be žinios vadovybės.

Kodėl draudimas neapima visko, kai aš pats pakrauju?

Draudimo kompanijos taaip įsivaizduoja, kad profesjonalus vairuotojas turi užtikrinti krovimą. Jei tu pats pakišai nekaip, ir dėžė nukrito ant televizoriaus – draudimas negali nepriimti. Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją, geriau leisk vairuotojui pasakyti, kaip geriau uždėti sunkų lagaminą. Jis daugiau matė tokių situacijų.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, visi nori sutaupyti. Bet mažos kainos dažnai reiškia senas mašinas, be draudimo, arba vairuotojus-beatylių. Jeigu turi brangių daiktų (pirkti Vokietijoje brangiau), geriau sumokėk šimtu eurų daugiau, bet turėk ramybę. Pigus mikroautobusas gali tau parduoti daugiau problemų nei sutaupotų pinigų.

Galutiniai nuedai ir netikėtumės

Ar galiu vežti savo šunį šunių kėdutėje?

Galima, bet reikia pasirūpinti pasu. Jeigu šuo mažas, dažnai nereikia kvietimo (šuns turi turėt mikročipą). Bet vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei alergiškas arba tiesiog nemėgsta gyvūnų. Būtinai pasakyk apie tai iš karto. Važiuojant į Vokietiją gyvūnų taisyklės griežtos, be pasų jūsų draugas nepraeis.

Ką daryti, jei atvykęs sužinojau, kad butas dar neįrengtas?

Tai bėda, bet ne vairuotojo. Jis negali laukti valandų kieme. Jis gali iškrauti į sandėlį (už papildomą mokestį) arba palikti prieš butą, jei leidžia aplinka. Reikia turėti atsarginį planą. Aš visada patariu iš anksto sužinoti, ar galima statyti dėžes prie pat įėjimo.

Ar saugu palikti raktus nuo buto vairuotojui, kad jis iškrautų?

Niekada. Niekada neduok raktų svetimam žmogui. Tu nežinai, kas jis yra. Gali iškrauti, o gali ir apsižiūrėti. Geriau atvyk ir pats prižiūrėk procesą, arba turi atstovą (draugą) Vokietijoje, kuris gali priimti daiktus.

Kas daryti, jei dėžė atėjo sutrypta?

Skubiai fotografuok prieš atidarydami (jeigu maty žalą išorėje) ir tada atidaryk. Jeigu viduje visas šiukšles – skambink į draudimą. Bet būk pasiruošęs, kad gali gauti tik dalį sumos, nes vertę sunku įrodyti be kvitų. Todėl brangius dalykus (laptopus, papuošalus) vežk su savimi.

Ar Vokietijoje sunku rasti parkavimą dideliam mikroautobusui?

Miestuose, kaip Miunchenas ar Hamburgas, tai pragare. Didelės mašinos negali važiuoti į požeminius parkingus dėl aukščio. Reikia žiūrėti "Parkleitsystem" ženklinimą. Jeigu vairuotojas nepažįsta miesto, jis gali pravažiuoti valandas ieškodamas vietos. Todėl susitarkite dėl išsikrovimo vietos iš anksto – arba kiemas, arba "Lieferzone" zona.

Išvados

Na, ir tiek. Persikraustant mikroautobusu į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja atidumo ir nedrąsiai klausti "o kas jeigu". Nepasitikėk tas žodžiais, kurie skamba per gerai, ir visuomet turėk planą B, jei padanga spros arba vairuotojas nusileis į duobę. Svarbiausia – nekokyti sau nervus dėl smulkių dalykų, bet kruopščiai parinkti pervežėją ir pasirūpinti dokumentais. Tada kelias bus kur kas lengvesnis, o Vokietijoje pradėsi gyvenimą ne su dėže problemų, o su ramybe.