Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kokių klaidų vengti persikraustant į Vokietiją pirmą kartą: Vadovas iš vidaus
Sveiki, po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena – persikraustymas į Vokietiją yra kaip loterija. Kartai viskas vyksta sklandžiai, kaip sviestas, o kartai... nenuostabu, kad žmonės išsibjauria. Dažniausiai klaidos daromos ne dėl to, kad esate kvaili, o dėl to, kad nežinote tų smulkių niuansų, kurie vokiečiams yra aišku kaip diena, o mums – kaip tamsus miškas. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią painiavą – ne kaip vadovas, o kaip vyras, kuris matė viską. Nenoriu, kad jums būtų taip sunku kaip kai kuriems mano klientams anksčiau, todėl pasidairykime, kas iš tiesų svarbu, kai ruošiatės gyventi užsienyje.
Dokumentai ir reikalavimai (kas iš tikrųjų svarbu)
Ar tikrai reikia daiktų sąrašo, ar tai galima praleisti?
Galima praleisti, jei norite praleisti pusę dienos prie muitinės su vokiečiais, kurie nieko nenori suprasti. Sąrašas – tai ne formalumas, tai jūsų gyvybės draudimas. Jei sąrašo nėra, jie gali pradėti brėžti kiekvieną dėžę, o tai laikas ir pinigai. Geriausia padaryti Excel lentelę, kurioje būtų nurodyta, kas yra kurioje dėžėje, bent jau apytiksliai. Negi jums norės aiškinti, kas yra tas "keistas rutulys" paskutinėje dėžėje?
Ką daryti, jei Vokietijos adresas dar nežinomas?
Tai klasika. Žmonės važiuoja, dar neturi buto, o tada prasideda panika. Pasakyčiau taip – rašykite laikiną adresą, pvz., draugo ar pažįstamo, arba net darbdavio, jei jis sutinka. Vokiečiai labai mėgsta, kai viskas užrašyta aiškiai. Jei parašysite "adresas nežinomas", gali kilti problemų su CMR draudimu ar netgi su paties krovinio priėmimu. Geriau turėti bet kokį tašką žemėlapyje nei nieko.
Ar verta rūpintis dėžėmis patys, ar pirkti iš pervežėjų?
Čia klausimas pinigų. Pervežėjai už dėžes užpigs kaip nukritę, tai aišku. Jei turite laiko, eikite į parduotuvę „bauhaus“ arba kokį sandėlį, pasiimkite naudotų dėžių – dažnai jų išduoda nemokamai. Tiesiog neblogai jas sutvarkykite, kad neišsiriptų. O jei norite viską atiduoti pinigais – nebekibirkite, mokėkite už naujas, tvirtas dėžes, tačiau tai gali kainuoti brangiau nei pati transportavimo paslauga (šiek tiek pūstučiau, bet nei toli).
Koks geriausias metas persikraustymui (kovoja vasara su žiema)?
Vasara yra kaip madas – visi nori, todėl brangu ir užimta. Jei galite, bandykite rudenį ar pavasarį. Žiema taip pat gali būti sudėtinga dėl sniego, bet mažiau užsakymų. Reikia atsižvelgti ne tik į orus, bet ir į tai, kada Jums patogiau. Žinoma, jei vaikams reikia eiti į mokyklą rugsėjo 1-ąją, tai gi niekur nebegalėsite šokinėti – ten reikia žiūrėti kalendorių, o ne pervežėjų laisvą grafiką.
Ar dokumentus reikia versti į vokiečių kalbą?
Absoliučiai taip. Niekas ten nesupras jūsų lietuviškų gimimo liudijimų ar sutarčių. Versti turi sertifikuotas vertėjas. Buvo atvejų, kai žmonės bandydavo versti patys su "Google" ir... na, su jais kalbėdavome tik po valandos. Nekykite ant šios ledo, geriau iš karto padarykite viską teisingai, nors tai kainuoja.
Ar reikia kabinti antikvarinius daiktus specialiai?
Jei turite kažką, ką įsigijote dar senovės Romoje (šipuliuoju), tai taip. Bet jei tai tiesiog senoji močiūtės spinta, kuri turi 50 metų – tai nėra antikvaras. Vokiečiai muitininkai turi savo reglamentus, todėl geriau klausti pervežėjo arba brokerio. Kartais žmonės pervertina savo daiktų vertę ir tada gauna didžiulius sąskaitas už muitą, o tai nėra smagu.
Logistikos niuansai ir daiktų gabenimas (kaip nenuvilti vairuotojo)
Ar galima vežti maistą (ypač mėsą ir sūrį)?
Čia būna daugiausia nesutarimų. Vokietijoje griežtos veterinarijos taisyklės. Jums gali pavykti praslysti su dviem dešrelėmis, bet jei vežiate pusę šaldytuvo – jūsų lauks didelė bauda. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo. Nemanau, kad tas jūsų mėsos kumpis vertas tos nervų šaknės, kurią prarasite muitinėje.
Kaip su alkoholiu? Kiek leidžiama?
Alkoholis yra prekė kaip ir kita, tačiau yra ribojimai. Jei vežiate dvi butelius degtinės sau – nieko tokio. Jei vežiate dvidešimt dėžių – tai jau atrodo kaip prekyba. Muitinės pareigūnai nekvaili, jie mato, ką darote. Geriau nedaryti įspūdžio, kad atidarote sandėlį Berlyne, išskyrus tai, jei tikrai jį atidarote ir turite licenciją.
Ar verta vežti savo automobilį ar parduoti?
Tai labai individualu. Jei mašina sena ir su įbrėžimais, gali būti, kad ten nepraeisite techninės apžiūros (TÜV) be šimto eurų investicijų. Vokietijoje keliai geresni, bet ir reikalavimai aukštesni. Asmeniškai aš pagalvojau, kad jei mašina brangi, tai vežti verta, jei sena – geriau parduoti čia ir nusipirkti ten ten (tikiuosi, nesuklysu su patarimu, kiekvienas atvejis skiriasi).
Ką daryti su baldais, kurie neįeina į liftą ar duris?
Prieš išvežiant, išmatuokite viską. Vokietijoje daug senų namų, ten laiptinės siauros. Praeitą savaitę matėme, kaip klientas nešė sofą pro langą, nes į duris neėjo. Nekelkite sau galvos, jei baldai per dideli – geriau palikite ar parduokite. Išmontuoti baldus reikia iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi prie durų ir laiko laikrodį.
Ar būtina drausti siuntą?
Be abejo. Net jei pervežėjas pasako, kad jis "atsakingas", patikrinkite sutartį. Paprastai įtraukta dalinė atsakomybė, kuri padengia tik keletą centų už kilogramą. Jei pasigailėsite pinigų draudžiui ir užkliunsite vairuotoją su brangiu televizoriu, gali likti be nieko. Geriau sutaupyti kur nors kitur, o ne čia.
Kaip supakuoti lūžtančius daiktus (stiklas, indai)?
Nenaudokite laikraščių, juodoji spauda susigrūdo ant indų ir paskui praleidžiate valandas valydami. Paimkite burbuliukų plėvelę (bubble wrap). Kiekvieną indą apvyniokite atskirai. Ir nepilkite visko į vieną didelę dėžę – ji sukels per daug svorio, o apačia gali išlūžti. Geriau daugiau mažesnių dėžių su oro tarpais.
Ar gali vairuotojas padėti pakrauti ar iškrauti?
Priklauso nuo įmonės. Kai kurios paslaugos yra "tik vairuotojas", t.y. jis važiuoja ir tiek. Jei jums reikia "kraunančių rankų", tai reikia užsakyti iš anksto ir tai kainuos. Ne tikėkitės, kad vairuotojas, kuris važiavo 1000 km, džiaugsis nešdamas jūsų pianiną trečiajame aukšte be liftų.
Kodėl taip svarbu užtikrinti, kad dėžės būtų uždarytos?
Nebent norite, kad jūsų apatiniai būtų išbarstyti po visame kelyje nuo Kauno iki Miuncheno. Vokietijoje greičiai dideli, o jei dėžė atsivers posūkyje... tai vaizdas liūdnas. Uždenkite dėžes lipnia juosta gerai, net keliais sluoksniais. Paprastas dalykas, bet dažnai apie jį pamirštama, kol nevyksta nelaimė.
Ar galima vežti augalus?
Taip, bet su sąlygomis. Augalai turi būti sveiki, be žemės ant šaknų (arba labai nedaug) ir be kenkėjų. Jei turite didelį palmių mišką, gali tekti turėti fitosanitarinį sertifikatą. Mažus gėlių puodelius paprastai praleidžia be problemų, jei jie tiesiog stovi kabrioletėje.
Muitinė ir vokiškas tvarkymasis (kodėl verti baimintis)
Kodėl vokiečiai taip griežti dėl laiko?
Jie tiesiog tokie – punktualumas jiems kraujas. Jei sutarėte 8:00, reiškia 8:00, ne 8:15. Jei vėluosite, vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti, nes jis turi kitus užsakymus. Nemanau, kad norite bėgioti po miestą ieškodami savo daiktų sandėlyje, kur jie buvo nuvežti kaip "neatpažintas siuntinys".
Kas nutinka, jei vėluoji susitikti su vairuotoju?
Kaip minėjau, gali būti nemalonumai. Kartais gali tekti mokėti laukimo mokestį, o jis Vokietijoje nėra mažas. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Geriau būkite vietoje 15 minučių anksčiau ir gurkšnokite kavą, nei įtemptai žiūrėkite į laikrodį.
Ar dažnai tikrina muitinėje?
Statistiškai retai, tačiau visada yra tikimybė. Jei viskas tvarkingai parengta, jums net nereikės išlipti iš mašinos. Jei atrodo įtartai – pasiruoškite parodyti kiekvieną dėžę. Geriau būti pasiruošusiam ir nieko nepagyventi, nei tikėtis, kad "praeis".
Ką daryti, jei pasigiria "Gepäckkontrolle"?
Tai reiškia, kad jūsų bagažą tikrina. Niekada nedirbkite su muitininku, būkite mandagus ir pateikite dokumentus. Jie tiesiog daro savo darbą. Jei turite ko slėpti (o neturėtumėte turėti), tai blogiausias scenarijus. Jei viskas tvarkoje – tai tik nedidelis neryžis kelionėje.
Ar sunku užeiti į miesto centrą sunkvežimiu?
Labai sunku. Daugelyje miestų yra "Umweltzone" (ekologinės zonos), kur leidžiama važiuoti tik tam tikromis mašinomis su žaliaisiais lipdukais. Be to, senamiestyje gatvės siauros, vienkrypčiai. Geriausia viską iškrauti artimiausioje stovėjimo aikštelėje ir nešti daiktus rankomis arba pasikviesti mažesnę transporto priemonę.
Ką daryti su pakuočių atliekomis po iškrovimo?
Vokietijoje atliekų tvarkymas – tai religija. Negalima tiesiog mesti dėžių prie šiukšliadėžės, jei jos netelpa. Reikia jas surinkti, suskirstyti (popierius, plastikas) ir nuvežti į specialią aikštelę " recyclinghof". Ignoruoti tai reiškia gauti baudą arba pyktį kaimynų.
Ar reikia pranešti apie atvykimą į Vokietiją registracijai?
Taip, jei persikeliate gyventi ilgam, turite užsiregistruoti mieste (Einwohnermeldeamt). Tai daroma ne pervežimo metu, bet kai jau apsigyvenate. Tačiau dėl daiktų – muitinės deklaravimas reikalingas, jei daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (nors dažniausiai persikraustantui asmeniui iš ES šalių netaikomi muitai, bet reikia pateikti sąrašą).
Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų, apie kuriuos niekas nemano?
Šaunamieji ginklai (be leidimo), narkotikai (aišku), ir... kiaušiniai? Kartais draudžiami maisto produktai iš trečiųjų šalių, bet mes esame ES, tai mažiau problemų. Žiūrėkite, kad nebūtų padirbtų prekių, jei vežate daug drabužių – gali įtarti prekybą.
Pinigai, kainos ir patarimai (kaip nesukti ant pinigų)
Kaip nesukti ant kainos (klausimas apie kainų manipuliavimą)?
Gaukite kelis pasiūlymus. Jei vienas kainuoja 500 eurų, o kitas 1500 eurų už tą patį darbą – abu įtartini. Pirmasis gali pridėti mokesčius vėliau (keltuvai, laukimas), antrasis – galbūt perbrangintas. Žiūrėkite ne tik į galutinę sumą, bet ir į tai, kas į ją įeina.
Ar brangu pervežti iš Lietuvos lyginant su vidurine Europa?
Lietuva yra toli, taigi taip, brangiau nei iš Lenkijos. Kuro kainos ir vairuotojo darbo laikas dedasi. Tačiau konkurencija didelė, todėl galima rasti protingų pasiūlymų. Neapsisukite ant pigiausio, kuris pažada "auksą už pusę kainos".
Kas dėl pridirbtų žalų (kaip įrodinėti)?
Fotografuokite. Prieš išvežiant ir po pristatymo. Jei dėžė sugadinta – nuotrauka. Jei ant sofos atsirado įbrėžimas – nuotrauka. Be įrodymų jūsų žodis prieš vairuotojo žodį nieko nereiškia, ypač kai kalbame apie draudimo išmokas.
Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?
Dauguma įmonių reikalauja avanso, o likutį – pristatymo metu. Jei kas pasako "mokėk viską po mėnesio, kai aš viską išsirengsiu" – būkite atidūs. Tai gali būti apgaulinga schema. Normali praktika – 30-50 proc. iš anksto.
Ką daryti, jei įmonė nebeatsiliepia prieš pat važiavimą?
Tai baisiausia būsena. Skambinkite, rašykite, jei neatsako – ieškokite kito. Greitai. Nekantraukite iki paskutinės minutos, nes gali likti su dėžėmis kieme. Patirtis sako, kad jei jie neatsiliepia prieš sutartį, po to bus dar blogiau.
Ar mažos pervežimo įmonės geriau už didžiasias?
Mažos gali būti lankstesnės, bet didžiosios turi daugiau resursų ir draudimo. Jei maža įmonė sugenda mašina, jie gali neturėti kuo pakeisti. Didelės turi parką. Bet mažos dažnai dirba "širdimi" ir stengiasi labiau. Sunku pasakyti, čia reikia intuicijos.
Kas dėl palūkanų, jei atidėjote mokėjimą?
Nesidėkite. Palūkanos ir delspinigiai Vokietijoje (ir Lietuvoje) uždirbami kaip šašlykinėje vasarą. Jei sutartyje parašyta, kad vėluojant mokėti 0,5 proc. per dieną – jums paskaičiuos. Geriau pasirūpinkite pinigais iš anksto.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Visada galima pabandyti. Ypač jei pervežiate ne vasarą arba jei turi "lankstų" datų. Kartais pervežėjai nori užpildyti tuščias vietas savo mašinose grįžtant atgal, taigi gali nupjauti kainą. Nepasiduokite iš karto, paklauskite "ar dar ką nors galima padaryti".
Ar verta rūpintis "Visa" apdrogindamas viską?
Yra galimybės apsidrausti nuo visko – nuo grožio iki dėlės praradimo. Jei turite labai brangių daiktų, verta pasidomėti. Bet dažniausiai standartinis krovininės transportavimo draudimas užtenka. Skaitykite smulkmenas, kur yra išvardyti išimtys (išimtys dažnai būna apie nekokybiškas dėžes).
Ar tikrai reikia suteikti prieigos raktus vairuotojams?
Jei jie turi įeiti į namus ar sandėlį – taip. Bet jei tik prie kiemo – ne, nereikia duoti buto raktų. Nekurkite situacijų, kur nežinote, kas pasidarys su jūsų raktais. Geriau patys būkite ten ir atidarykite.
Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas (elgesys)?
Skambinkite dispacher'iui (dispečeriui). Jūs mokate už paslaugą, ne už pyktį. Jei vairuotojas įžeidžia ar nieko nedaro, reikia skambinti į biurą. Aš asmeniškai nekenčiu, kai mano klientai skambina su nusivylimu, todėl visuomet stengiuosi siųsti normalius žmones.
Taip tiek iš manęs šį kartą. Persikraustant į Vokietiją nėra mokslas, bet reikia galvos ir kantrybės. Jei pasirūpinsite dokumentais ir nesikelsite visos virtuvės su savimi (ypač maisto), išvengsite 90 proc. bėdų. Sėkmės ten ir laukia, kad viskas gerai nueitų, nes rūpestis paskutinis. O jei kils klausimų – skambinkite, žinau, kur kreiptis.