Kokių klaidų vengti kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją: neapsukantis vadovas

Sėdžiu čia ir galvoju, kiek kartų per tuos dvidešimt metų mačiau tą pačią vaizdą. Žmonės, lyg gaidžiai, suka ratą aplink pilną mikroautobusą, nes nežino, ką daryti toliau. Kraustysis į Vokietiją – puiki mintis, darbas ten moka, gyvenimo lygis kitoks, bet kelias tikrai ne lengvas. Aš jau tiek metų šioje srityje, kad net akys raibuoja nuo tų visų dokumentų ir dėžių, todėl noriu papasakoti jums paprastai, be jokių oficialiųjų "blablabla". Jei planuojate būti kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją, turite žinoti kelis dalykus, kurie išgelbės jūsų nervus ir piniginę. Ne viskas taip lygu kaip atrodo brochūrose, tikėkite.

Dokumentai ir toks jau skausmas su jais

Ar galiu vairuoti savo mikroautobusą su B kategorija?

Tai tas klausimas, kurį visi klausia, bet niekas nenori girdėti atsakymo. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos arba jame yra daugiau kaip aštuonos vietos (įskaitant vairuotoją), tai jums reikės C kategorijos. Su B kategorija galima tik tada, jei tai mažas, keleivinis, lengvas mikroautobusas. Būkite atsargūs, nes Vokietijoje policija mėgsta stovėti pasienio punktukuose ir tikrinti viską iš eilės. Jei sugausite neteisingą kategoriją, bus didelės rūpesčiai, o kelionė baigsis dar prieš ją prasidėjus.

Ką daryti su CMR sąskaita, jei tai ne komercinis reisas?

Daugelis mano klientų mano, kad jei jie veža savo daiktus, tai jokių dokumentų nereikia. Veltui. Kai keliuojate į Vokietiją net su savimi, bet su dideliu transportu, reikia turėti pakrautimo sąrašą – ką vežiate, kiek tai sveria ir kieno yra. CMR (tarptautinė vežimo sutartis) ypač svarbi, jei už reisą moka kas nors kitas, bet netgi jei ne, pasienio pareigūnai gali klaustų, kas gulėjo bagažinėje. Geriau turėt popierių ir nerūpintis, negu aiškinti valandą, kad tai tavo senoji sofa.

Ar reikia galiojančio vairuotojo pažymėjimo?

Absoliučiai taip. Ir ne to, kuris baigiasi po savaitės. Vokietijai rūpi saugumas, o jei pažymėjimas nebegalioja, jūs esate eilinis kelių pažeidėjas jų akimis. Be to, jei vairuotojas dirba profesionaliai, reikės ir tachografo kortelės, bei darbo poilsio režimo laikymosi. Nėra nieko blogiau, nei kai sustoja policija, o paaiškinau, kad kodėl vairuotojas vairavo 5 valandas be pertraukos. Tai piniginiai baudos, kurios Vokietijoje yra tokios aukštos, kad gali nukristi ant sėdmenų.

Kas dėl draudimo, ar mano lietuviškas "Kasko" čia veikia?

Daug kas pasiduoda iliuzijai, kad jei turi draudimą Lietuvoje, tai jis veikia visur. Taip, civilinė atsakomybė veikia, bet Kasko ar kiti dalykai – ne visada. Būtinai patikrinkite su savo brokeriu, ar draudimas galioja ES teritorijoje, ir ypač Vokietijoje, kur kainos už remontą yra astronomiškos. Buvo atvejis, kai klientas sužinojo, kad jo draudimas nedengia vagystės užsienyje, tai pamirškite. Pasirūpinkite tuo iš anksto, kad nebereikėtų skambinti man vidury nakties.

Kodėl reikia originalų techninį pasą?

Kopija nebeužtena. Nemanau, kad kas nors pasiduos į kopiją, kai sustatys jus į šalį. Originalas turi būti su vairuotoju. Dar geriau, jei turite ir techninės apžiūros žiniaraštį, kad važiuojantis transportas yra tinkamas. Vokietijos "TÜV" standartai yra aukšti, jie mėgsta rasti šiukšles. Jei jūsų techninis pasas senas ir pasipylė pastabos, gali būti, kad neleis važiuoti toliau iki kol nepataisysite.

Techninė pusė – ar vairuotojas tikrai patikrino viską?

Ar reikia rūpintis padangomis prieš važiuojant?

Žinoma, ir dar kaip. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl padangų (vasaros, žiemos). Jei atvažiuosite su "liautais" ratais, kai lauke sniegas, bauda bus didelė. Be to, padangų gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (o geriau daugiau). Nėra nieko gėdingesnio, nei kai mikroautobusas užsuka griovelį dėl blogų padangų, o tu turi aiškinti klientui, kodėl jo baldai užstrigo Miuncheno apylinkėse.

Ką daryti, jei mikroautobusas užsigeria?

Tai tikrai blogiausias scenarijus. Prieš išvykstant reikia tikrai patikrinti tepalus, vandenį, stabdžius. Aš vieną kartą pamiršau pasakyti vienam vairuotojui patikrinti aušinimo skysčio lygį (nors jis pats turėtų žinoti), ir mes sustojome ties Vroclavu. Ne Vokietijoje, tačiau jau pakeliui. Kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją reikalauja, kad technika būtų 100%, nes remontas ten kainuoja tris kartus brangiau nei čia.

Ar tachografas būtinas, jei tai privatus reisas?

Jei tai mikroautobusas, kuris sveria daugiau nei 3,5 tonos arba skirtas daugiau kaip 9 žmonėms (įskaitant vairuotoją) – taip, tachografas būtinas net jei vežate senelės pianiną. Yra iimimų išimčių (pavyzdžiui, jei transportas naudojamas nekomerciniais tikslais ir tai nėra pagrindinė veikla), bet taisyklės sudėtingos. Geriau užsidėkite tachografo diską ar naudokkite skaitmeninį, kad nereikėtų aiškinti pareigūnui, kodėl jūs važiavote 4 valandas be pertraukos.

Kaip elgtis su degalų sąnaudomis?

Dyzelinas Vokietijoje brangus (nors kartais ir pigesnis nei Lietuvoje, tai svyruoja). Reikia susiplanuoti kur degalinti. Dažnai tenka važiuoti pro Lenkiją, ten degalai pigesni, bet kiekvienas sustojimas valandas. Aš visada sakau vairuotojams – degalinkite ten, kur pigiau, bet nebekraukite ant raudonos, nes varikliui nėra naudinga. Ir dar vienas dalykas – tenkite su savimi keletą kanistrų (jei įstatymai leidžia), tik nepamirškite juos užfiksuoti sąraše.

Kodėl vairuotojas turi žinoti kelius?

N navigacija nepadės, kai sudegs internetas arba atsiras "mirkštelėjimas" kalnuose. Vokietija turi puikius kelių maršrutus, bet ir autobanus (Autobahn), kur reikia žinoti, kur galima važiuoti greitai, o kur ribojimai. Mikroautobusas dažnai turi ribotą greitį, todėl negalima lyginti su lengvuoju automobiliu. Vairuotojas turi iš anksto susiplanuoti maršrutą, kad nenuvažiuotų į miesto centrą, kur yra žiediniai eismo ribojimai (Umweltzone).

Kaip krauti daiktus, kad nenukristų ant kojos

Ar galima krauti baldus be įpakavimo?

Galima, jei norite, kad atvyktų su skylėmis. Aš nerekomenduoju. Naudokite storas dangas, burbuliukus, įvyniojimą. Vokietijos keliai, nors ir geri, yra bangoti, o mikroautobusas pradeda šokti. Viena vertė, tai "Mercedes" ar "Volkswagen" važiuoja lygiai, bet kita, kai pilnas krovinys. Kai kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją, kokybiškas įpakavimas yra pusė sėkmės. Gailiuosi tos kliento stalo, kuris nudaužėsi nuo kritusio gręžtuvo, todėl klausiate klausimus.

Kaip išdėlioti sunkius daiktus?

Sunkiausi dalyka turi būti apačioje, arčiau ašies. Tai fizinės taisyklės, kurios nėra pakeistos. Jei ant viršaus padėsite šaldytuvą, o apačioje putles, viršuje esantis daiktas gali nukristi ant vairuotojo arba sudaužyti visą kitą krovinį. Centruokite svorį. Aš mačiau, kaip viena šeija krautė pianiną į gale, o priekyje buvo tik plunksnos – vairuotojas praktiškai nevaldė transporto.

Ar verta naudoti tvirtinimo juostas?

Be abejo. Nekalbėkime apie "nusistovėjo, tai nenukris". Nenukirs, kol neįsibraižysite į šlaitą. Naudokite striukas, pririškite prie sienų arba specialių akinių grindyse. Jei mikroautobuse nėra tvirtinimo taškų (kas būna pas senus modelius), tai tiesiog susiraskite kažką, kuo galima užtvirtinti. Gera žinia ta, kad dauguma naujų mikroautobusų jau tai turi standartiškai.

Kas dėl brangių daiktų, ar juos reikia paslėpti?

Neslėpkite, bet ir nepadėkite prie pat durų, kad matytų pro langą. Brangiausius dalykus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius, pinigus) geriau pasiimti su savimi į keleivinę dalį arba paslėpti tarp kitų dėžių, kad nekažtu "aš čia turiu auksinius luitus". Yra tokių... įmonių, kurios stebi krovinius, bet geriau būti saugiam. Policija, jei rastų neaiškių dalykų, gali ilgiau uždelsti patikrinimą.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Jie netilps. Negalima spausti iki paskutinio milimetro, nes tada pažeidžiate stabdymo sistemos veikimą. Jei reikia vežti daugiau, tiesiog turite pasiimti antrą mikroautobusą arba priekabą (jei vairuotojas turi teisę). Aš žinau, tai kainuoja, bet saugumas svarbiau. Kai kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją, verta investuoti į papildomą transportą, nei vėliau mokėti už baudas ar remontą.

Vokiški niuansai, kuriuos dažnai pamirštam

Ar reikia mokėti už važiavimą autobanais?

Jeigu mikroautobuso svoris viršija 7,5 tonos, taip, reikia mokėti mokesčius (maut). Bet dažniausiai naudojami iki 3,5 tonos arba šiek tiek viršijantys (pvz., 4-5 tonos), kurie yra išimtiniai. Tačiau dėmesio! Jei jūsų mikroautobusas yra komercinis (nors ir tik 3 tonų), gali būti, kad teks mokėti. Patikrinkite savo transporto klasę. Vokietijai yra gana sudėtinga sistema, lengviau pasiklausti mus arba žiūrėti į specialias lentas. Aš vieną kartą nenuėjau pasitikrinti, ir teko įskaityti pinigus vėliau, nors ir sutaupiau laiko.

Kas yra tas "Umweltplakette" (ekologinė ženklelis)?

Tai būtina daugelyje miestų (Berlynas, Miunchenas ir t.t.). Jeigu jūsų mikroautobusas nepatenka į leidžiamą emisijų standartą (paprastai senesni dyzeliniai), jūs tiesiog negalite važiuoti į miesto centrą. Ženklelį reikia įsigyti iš anksto internetu arba degalinėse, kurių daugiau yra pasienyje. Nėra nieko baisiau, kai klientas skambina ir sako, kad jo vairuotojas stovi miesto ribose ir negali važiuoti į gyvenamąjį namą, kadangi nėra tos lipdukės ant priekinio stiklo.

Ar Lietuvos draudimas "Kelionės" užtenka Vokietijoje?

Jūsų civilinės atsakomybės draudimas (Žaliasinis kortelės) veikia, bet tik minimaliu limitu. Vokietijoje rekomenduojama turėti papildomą draudimą, ypač jei vežate brangius daiktus. Aš visada sakau – geriau persidrausti. Vokietijos keliais važiuoja daug "Porsche" ir "BMW", jei padarysite šiukšlę, sumos gali būti milžiniškos. Jūsų lietuviškas draudimas gali neužtekti.

Kodėl negalima sustoti bet kur?

Vokietijoje sustojimas "kur be" yra draudžiamas ir baudžiamas. Yra specialios poilsio zonos (Rasthof), kurias galima rasti autobanuose. Nenaudokite kaip stovėjimo vietos techninės juostos arba įvažiavimų. Tai yra pavojinga, policija stebi net kameromis. Vienas mano vairuotojas sustojo papiesti prie miško, ir jam vos nenaudojo prievartos (tiek pinigų nuskaitymą iškortelės), nors jis tik norėjo įsidėti kavos.

Ar tikrai reikia kalbėti vokiškai?

Ne visada, bet padeda. Dauguma vokiškų pareigūnų kalba angliškai, bet jei atvažiuosite su lietuvišku vairuotoju, kuris nemoka nei vieno, nei kito, bus problemų. Turiu omenyje situaciją, kai tenka skambinti man versti per telefoną. Geriau, kad vairuotojas bent mokėtų pagrindinius frazes: "Guten Tag", "Ausweis" (dokumentai), "Verstehen Sie nicht?". Tai palengvina gyvenimą.

Pinigai ir kiti svarbūs dalykai

Kiek kainuoja toks reisas maždaug?

Kainos svyruoja kaip orai. Priklausomai nuo degalų, užsienio reisų leidimų (kai kurios šalys reikalauja mokesčių už kelią, nors Vokietija daugiau moka automobiliai, ne sunkvežimiai), ir vairuotojo atlyginimo. Jei norite kokybiškos paslaugos, neikite į pigiausius variantus. Kartais žmonės sako: "O čia brangu". Ta, brangu, bet jūsų baldai atvyks sveiki, o ne sulūžę. Kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją nėra pigus malonumas, tikėkitės išleisti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo atstumo.

Ar reikia mokėti vairuotojui už valandas arba dienas?

Paprastai sutariama už dieną arba už reisą. Vokietijoje yra griežtos darbo taisyklės, todėl vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, nors jums ir atrodo, kad reikia skubėti. Jei reikės nakvynės, tai papildomi mokesčiai viešbučiui ir maistui. Užsirašykite tai į sutartį, kad vėliau būtų mažiau nepageidaujamų pokalbių apie tai, kodėl vairuotojas paprašė pinigų pietums.

Kas dėl pasienio kontrolės, ar dar tikrinami?

Šengene taip, tačiau kartais vyksta "protingosios" patikros, ypač jei transportas atroda įtartai. Negalima sakyti "dabar nebekartą". Kartais gali sustoti ir pažiūrėti, ar nėra narkotikų ar nelegalių migrantų (jei tuščias grįžtą). Būkite pasiruošę parodyti dokumentus visiems keleiviams. Buvo atvejis, kai vienas keleivis su savimi turėjo daugiau degtinės nei leidžiama, tai teko mokėti muitą.

Kodėl negalima pasitikėti "kiemsargiais" kuriais？

Yra daug "firmų", kurios sako, kad veža pigiai, bet neturi savo transporto. Tiesiog perka pas kitą, o pas kitą gali būti vairuotojas, kuris vairavo tik traktorių. Pasitikėkite patikimomis kompanijomis, kurios turi savo flotilę ir istoriją. Aš mačiau, kaip toks "pervežėjas" dingo su kliento daiktais pusiaukelės. Nėra nieko keisčiausio, nei girdėti: "Jis nebeatsiliepia į telefoną".

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo atvykus?

Galima, bet aš visada patariu įmoką padaryti avansu. Taip jūs parodote, kad esate rimtas, o mes užtikriname, kad vairuotojas tikrai atvyks. Jei reisas atšaukiamas iš jūsų pusės paskutinę minutę, avansas padengia nuostolius. Be to, jei vairuotojas atvyks o jūs pasakysit "aš be pinigų", tai jis tiesiog iškraus daiktus ir važiuos atgal, o jums teks ieškoti kito. Tai tiesiog drausmė.

Ką daryti, jei kelyje nutiko avarija?

Pirmiausia – nenukristi nuo proto. Skambinkite policijai, tada draudikui, tada mums. Negalima nieko keisti vietoje iki kol atvyks pareigūnai (jei tai Vokietija, tai jie atvyks labai greitai). Dokumentai turi būti tvarkingi. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas bandė suremontuoti radiatorų pats, ir padarė dar blogiau. Palikite tai profesionalams, tai jų darbas.

Išvada

Na, štai ir viskas ką norėjau pasakyti. Kraustantis su mikroautobusais į Vokietiją nėra kaip važiuoti pas močiutę į kaimą pievų, reikia galvos. Pasiruoškite dokumentus, patikrinkite techninę būklę, ir nebūkite godūs renkanties pervežėją. Patirtis rodo, kad taupymas čia sukelia daugiau problemų nei naudos. Gerai susiplanuokite viską, pasikalbėkite su mumis iš anksto, o tada kelionė į naujus namus bus ramesnė.