Kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą: Vairuotojo tiesa be įvaizdžio

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per kuriuos mačiau viską – nuo baldų, užmestų ant kelio ruožo ties Lenkija, iki tokių klientų, kurie bandydami sutaupyti, patys vairavo sunkvežimį, neturintys teisių. Klausiate, kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą? Tiesiogiai sakant, vieno universalaus recepto nėra, nes kiekvienas atvejis kitoks, bet galiu pasakyti tikrai – nereikia ieškoti pigiausio pasiūlymo „aliexpress“ stiliuje. Geriausias būdas yra rasti firmą, kuri nebijo pažadėti atvykimo laiko ir turi normalias, ne nuistačytas mašinas. Žemiau išdėliosiu tai, ką dažniausiai klausiate ir ką patirčiu darbe.

Bendri klausimai apie procesą ir kainą

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Vokietijos?

Viskas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos krašto važiuojate – jei iš Miuncheno, tai tai ne tas pats, kas iš Berlyno. Paprastai, kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą neberūpinantis laiku, tuomet tai trunka apie dvi paras, tačiau reikia skirti laiką pakavimui. Vokietijos keliai, žinoma, puikūs, bet ties Lenkija dažnai pasitaiko spūstys, kurios gali pridėti valandą ar dvi. Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojui reikia poilsio, tad jei skubate, šios kelionės geriau neplanuoti paskutinę minutę.

Kaip apskaičiuoti kainą už persikraustymą iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia dažniausiai žmonės suklysta ir galvoja, kad egzistuoja fiksuota kainų lenta. Kaina formuojasi pagal kubinius metrus (m³) arba pagal tai, kiek vietos jūsų daiktai užima krovežyje. Jei turite tik kelias dėžes ir divaną, tai bus pigiau nei pilnas namų inventorius su pižamomis ir virtuves įranga. Be to, į kainą įeina ir darbo rankos Vokietijoje bei iškrovimas Lietuvoje. Neklauskite „kiek kaina“ iš karto, pirmiausia pasakykite, kiek daiktų turite, tada aš galėsiu pasakyti realų skaičių.

Ar verta rinktis didelę transporto firmą ar mažą?

Esu matęs ir vienus, ir kitus. Didelės firmos dažnai turi geras sistemas, bet vietomis jos yra labai biurokratinės – jei vairuotojas užstringa, niekas nesugebi jums padėti greitai. Mažos firmos, Lietuvoje vadinamos „pavieniais vežėjais“, yra lanksčesnės, galima susitarti tiesiogiai su vadybininku, kuris dažnai ir pats važiuoja. Tačiau čia yra pavojus – patikrinkite, ar jis turi draudimą, nes jei pasitaiko avarija, mažos firmos gali tiesiog išsijungti telefoną. Geriausia yra rasti vidutinio dydžio įmonę, kuri dirba jau bent keleri metai.

Kas daryta, jei vairuotojas užstringa ties Lenkijos siena?

Tai reali situacija, ką aš pats mačiau ne vieną kartą. Jei ties Lenkija statomi budėjimai arba įvyksta avarija, vairuotojas privalo laukti. Normaliose firmose jums skambina ir praneša, kad bus pavėlavimas. Blogiausia, kai jie tyliai sėdi ir nieko nesako. Jei jums svarbus laikas, kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą su garantija, geriau susiplanuoti kelionę su dviem dienų atsarga. Nepykite ant vairuotojo – jis taip pat nori pabaigti darbą ir grįžti namo, tiesiog kelyje dažnai nutinka nenumanomų dalykų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju krovežyje?

Techniškai tai draudžiama dėl draudimo sąlygų, jei tai nėra specialiai pritaikyta keleivinė mašina, tačiau praktikoje... žinote, kartais tai įmanoma susitarti. Bet aš niekada to nedariau (kol kas). Jei vairuotojas patenka į avariją ar sustoja kelių policijai, o jūs be pasų sėdite gale – tai didelės bėdos. Geriausia pasirūpinkite savo kelione atskirai, o daiktus pasitikėkite profesionalams. Taip jausitės saugiau ir neapsunksite vairuotojo, kuris turi pailsėti.

Ką daryti su automobiliu – vesti savo ar jums gabenate?

Daugelis klausta, ar patogiau nuvažiuoti pats, ar gabenti automobilį su kroviniu. Jei turite vieną mašiną, paprastai pigiau ir lengviau nuvažiuoti pats, ypač jei kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą svarbiau nei kiekvienas centas. Tačiau jei mašinų daugiau nei viena, arba jos nėra eismo pajėgios, mes galime gabenti su autovežiu. Tai papildomai brangiau, bet sutaupysite laiko ir nervų, nes toks ilgas kelias su sena automobiliu gali baigtis gedimu pusiaukelėje.

Ar reikia mokėti iš karto ar po atvykimo?

Standartinė praktika yra tokia, kad reikia sumokėti avansą, kad užfiksuotumete datą, o likusią dalį – kai daiktai jau yra pas jūsų namuose Lietuvoje. Jei kas kas įmonės prašo mokėti 100 proc. iš karto, tai didelis raudonas vėliavėlė. Būna taip, kad klientas sumoka, o įmonės telefonas nebeatsiliepia. Aš visada sakau – mokėkite tik tada, kai matėte, kad daiktai saugiai iškrautyti ir nieko nėra sudaužyta.

Pakavimas, dėžės ir paslaptys

Ar verta pirkti dėžes ar imti iš parduotuvių?

Klausiate, kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą, kadems nesusilaužytų? Nenaudokite mažų parduotuvėlių dėžių, jos per daus minkštos. Jei įdėsite knygas į tokia dėžę, ji tiesiog praras formą ir sprogs. Geriausia nusipirkti specialių, stiresnių perkraustymo dėžių – jos kainos nėra tokios didelės, bet jūsų indai ir knygos liks sveiki. Taip pat užsakykite pakavimo popieriaus, jis apsaugo nuo purvo, kurio Vokietijos keliuose yra pakankamai (ypač po žiemos).

Kaip susitvarkyti su pižamomis ir drabužiais?

Drabužius geriausia sudėti į vakuomaines pakuočius – tai taupo vietą krovežyje. Esu matęs, kaip žmonės veža drabužius maišuose, o tais maišais kažkas užlipa arba juos nuverčia – tada viskas būna purvina. Vakuominės dėžės yra super dalykas, drabužiai neužima daug vietos ir lieka sausi. Taip pat nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės, kas joje yra, nes paskui iškraunant jūsų bute Lietuvoje bus chaosas, jeigu ieškosite šampo tarp drabužių.

Ar jums turiu padėti krauti?

Tai nėra būtina, bet jei galite – padėkite. Turbūt klausiate kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą, kad vairuotojui nebuti sunku. Jei padėsite, greičiau padarysime darbą. Tačiau nereikia kibti į sunkius daiktus, jei nesijaučiate stiprūs – mums už tai moka, mes fiziškai pasiruošę. Žmonės dažnai susižaloja, norėdami padėti, o tais reikalai vėliau trunka ilgiau nei pats kraustymas.

Ką daryti su lėlėmis ir jautriais daiktais?

Lėlės, paveikslai, kompiuteriai – tai viskas turi būti užpakuota atskirai. Nekraukite jų į tą patį krovį, kur ridena sofa ar šaldytuvas. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas įdėjo brangų televizorių tarp dviračio ir metalinės lentynos... Žinote, kaip baigėsi? Nepasakysiu. Būkite protingi, tokiais dalykais rūpinkitės patys, juos pasistenkite vežti asmeniškai arba užpakuokite į kietus dėžutes su daug putplasčio.

Ar vežate augalus ir kaip juos saugoti?

Augalus vežame, bet čia yra problema dėl šalties. Žiemos metu vairuotojai krovežiuose nešildo, nes ten yra daiktai, o ne žmonės. Jei lauke -15 laipsnių, jūsų orchidėja gali užšalti per kelias valandas. Jei keliaujate šaltuoju metų laiku, geriau augalus vežti asmeniškai automobiliu, kuriame šilta. Arba susitarti, kad dėl jų būtų įrengta speciali vieta, bet tai brangu. Man atrodo, augalus geriau palikti kaimynams arba vežti sau.

Ar reikia išsirūpinti lifto ar ne?

Tai labai svarbu, ypač Vokietijoje, kur daug namų be lifto arba labai siauri laiptai. Prieš atvykstant privalome žinoti, ar yra lifto, ar galėsime užlipti į trečią aukštą nešdami sofos. Jei lifto nėra, kaina gali padidėti, nes reikės daugiau žmonių arba specialių priemonių. Kartais netgi tenka išnešti daiktus per balkoną – tai nėra patogu, bet mes su tuo išsiverčiame, jei apie tai žinome iš anksto.

Dokumentai, muitinė ir „keisti“ dalykai

Ar reikia eiti į muitinę, jei važiuoju į ES šalį?

Kadangi abi šalys yra ES (European Union), tai techniškai muitinės kontrolės nėra, tačiau tai nereiškia, kad gali vežti bet ką. Jei vežate daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtą kiekį (pavyzdžiui, 1000 litrų alkoholio ar 5 automobilius), tai gali būti laikoma komercine veikla. Taip pat jei perkėlinėte daiktus, kurie nebuvo jūsų, gali kilti klausimų apie jų kilmę. Įprastam persikraustymui paprastai užtenka asmens dokumento, bet reikėtų turėti ir daiktų sąrašą (inventorių).

Kas yra tas CMR dokumentas ir kodėl jis svarbus?

CMR tarptautinės vežimo sutartis – tai jūsų draudimas. Jis turi būti parašytas prieš išvykstant. Jame turi būti nurodyta, ką vežame ir kokia verte. Be CMR dokumento, jei kažkas dingsta kelyje, nebus įmanoma nieko padaryti. Dažnai žmonės nepaiso to popieriaus, bet kai atsiduria situacijoje, kur dėžės dingsta, pradeda raudotis. Pasirašykite ir pasilikite savo kopiją.

Ar galiu vežti vaistus?

Kiek žinau, asmeniniam naudojimui vaistus vežti galima, bet jie turi būti originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Nebandykite vežti dešimčių dėžučių skausmaligikių be recepto, gali būti nuspręsta, kad tai prekyba. Ypač jei tai stiprūs vaistai. Aš vieną kartą mačiau, kaip sulaikė žmogų su pilna mašina vaistų, teigė, kad tai „seneliui“, bet muitinė to nepiršo. Geriau pasilikite tai, ką reikia kelias dienas, o likusius gaukite Lietuvoje.

Kas nutinka, jei pasikeičia planai ir negaliu išvykti?

Reikia kaip ankstyviau pranešti vadybininkui. Jei atšaukiate dieną prieš išvykstant, gali tekti mokėti baudą, nes mašina jau yra rezervuota ir atsisako kitų užsakymų. Mes nesame blogi žmonės, bet verslas yra verslas – jei vairuotojas atvažiuoja į tuščią adresą, jis praranda laiką ir pinigus. Derėkitės su draugiškai, o ne tiesiog išjunkite telefoną.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu. Paprastai vairuotojai yra patikimi žmonės, dirbantys ilgai, bet visada yra išimčių. Jei iškraunate butą Vokietijoje ir vairuotojas turi užrakinti duris, duokite raktus, bet stenkitės, kad darbas vyktų greitai. Aš asmeniškai visada stengiuosi, kad klientas būtų šalia arba kad raktai būtų grąžinami iš karto. Nepalikite raktų ilgam laikui, jei nesitikite 100 proc.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Labai rekomenduoju. Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet bendras sąrašas – „3 dėžės virtuvei, 1 sofa, 1 lova...“ – padeda ir suorganizuotis, ir, blogiausiu atveju, padėti draudimo atveju. Be to, jei sulaiko Jus muitinė (nors retai), pareiškiate, kad tai asmeniniai daiktai, sąrašas tikrai pravers. Nežinau, kodėl taip, bet oficialai visada klauso „kas čia per daiktai“.

Rizikos, problemos ir realus gyvenimas

Kas daryta, jei daiktai atkeliauja sulaužyti?

Tai baisiausia situacija, bet ji įvyksta. Jei pastebite, kad dėžė sutrupta arba baldas sudaužytas, tuomet patikrinkite CMR draudimo sąlygas. Būtinai nufotografuokite žalą dar prieš vairuotojo išvykimą. Dažnai žmonės pamiršta ir skambina po savaitės – tą jau niekas nepaisy. Mes stengiamės vežti saugiai, bet vairuotojai yra žmonės, o kelyje gali būti ašarų (siaurųjų posūkių), kur suka sunkvežimį. (Ypač jei vairuotojas yra iš trečios šalies ir nežino vietovės).

Ar yra kokių nors dalykų, kurių jūs nevežate?

Taip, mes nevežame pavojingų krovinių (chemija, degalai, sprogmenys) be specialių leidimų. Taip pat nerekomenduoju vežti pinigus ir brangius juvelyrinius dirbinius – juos geriau turėti pas save. Yra keletas firmų, kurios specializuojasi grynųjų pinigų vežime, o ne mes. Jei bandysite paslėpti kažką neteisingai, gali būti didelė bėda, jei sustos policija.

Ką daryti, jei tarp Vokietijos ir Lietuvos užstringa su technika?

Tai įvyksta. Kartais užsidega varyklis arba pradeda šluoti. Esu matęs, kaip važiavo senas "Scania" ir ties Varšuova sustojo. Ką tada daryti? Mes tada iškviečiame pagalbą iš artimiausios serviso stoties. Jūsų daiktai gali šiek tiek pavėluoti, bet jie yra apdrausti. Žinoma, jūsų nervai bus išdegę, bet tokia yra šio darbo esmė – niekas nėra 100 proc. saugaus. Geriausia, jei įmonė turi rezervinę mašiną arba draugus toje vietoje.

Ar jums patinka dirbti su lietuviais klientais?

Žinote, esu lietuvis, tačiau turiu pripažinti – kartais lietuviai būna per daug išrankūs arba bando „derėtis“ iki paskutinio cento iki tol, kol tai tampa beprasmiška. Vokietiai dažniau moka už kokybę ir ramybę. Bet lietuviai taip pat yra labai šilti ir nuoširdūs, jei viskas gerai. Man asmeniškai patinka dirbti su savais, nes galima papramogauti lietuviškai kelyje (kai niekas negirdi). Bet suprantu, kad kiekvienas nori sutaupyti.

Kas su tais nelegaliais daiktais, jei jų užtenka? (Tarkime, cigaretės)

Niekada to nedarykite. Mes tikriname mašinas prieš išvykstant, jei įtariame kažką nešvaraus. Jei policija randa jūsų daiktuose kontrabandą, gali būti, kad konfiskuos visą mašiną su jūsų baldais. Nereikia to rizikuoti dėl keleto dešimčių eurų pelno. Aš girdėjau istorijas, kai žmonės prašydave numesti keletą dėžių su tabaku, bet mes atsisakome tokių užsakymų iš karto.

Ar vežate šunis ar kates?

Gyvūnus galima vežti, bet turi būti geros būklės narveliai. Vairuotojas nešios narvelį į kabina, jei yra vietos, bet jei ne – gali būti problema. Be to, reikia gyvūno pasas ir visos skiepų knygelės. Kelyje ilgas laikas be išeities gyvūnui yra bjaurus dalykas, todėl planuokite mažus pauzes (nors sunkvežimiai sustoja tik tam tikrose vietose). Geriau gyvūnus vežti asmeniškai.

Kiek m³ telpa į standartinį sunkvežimį?

Standartinis 20 pėdų konteineris arba krovežis telpa apie 30-33 m³. Jei turite didelį namą, gali reikėti dviejų mašinų. Žmonės dažnai neteisingai įsivaizduoja savo daiktų tūrį – paimkite metrą ir pamatuokite, kiek vietos užima sofa, tada padauginkite iš visko. Būna, kad atvažiuojame su viena mašina, o turime 40 m³... Tada tenka važiuoti antrą kartą, kas yra brangu. Geriau iš anksto pasiskaičiuoti.

Ar yra kokių nors patarimų, kaip sutaupyti?

Jei klausiate, kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą ir sutaupyti, tai geriausias būdas yra susijungti su kaimynais. Jei jie irgi važiuoja į tą patį miestą Lietuvoje, galite pasidalinti mašiną. Taip tašom kaina. Taip pat, jei galite patys užkrauti daiktus prie namų (be 5-o aukšto nešimo), tai sumažins darbo sąnaudas. Bet svarbiausia – nebandykite sutaupyti ant dėžių ir apkrovos.

Kaip sužinoti, ar firma neapgaus?

Patikrinkite reitingus internete, jei jie yra. Tačiau būkite atidi, nes gerus atsiliepimus galima nusipirkti. Paklauskite draugų, gal jie naudojosi kuo nors. Jei įmonė neturi normalaus svetainės arba el. paštas yra kažkas panašaus į „gmail.com“, tai gali būti signalas. Taip pat, jei kaina per daug žema (pvz., 300 eurų už viską), tai būtinai kažkas negerai. Nors aš pats darbau su viena „gmail“ firma, ir jos buvo super... bet tai išimtis.

Ką daryti, jei netelpu į planuotą tūrį?

Tai įvyksta dažnai. Jei matome, kad vietos nebeužtena, skambiname jums ir sakome – ar mes paliekame tai, kas mažiau svarbu, arba darome antrą kelionę. Antra kelionė kainuoja brangiau, todėl reikia pasirinkti. Geriausia iš anksto pasakyti tiesą – kad tų daiktų yra daugiau, nei galvojote. Mes nesijuokiame, mes tiesiog norime suplanuoti maršrutą.

Ar reikia įmokėti avansą?

Taip, be avanso mes nereservuojame datos. Avansas paprastai yra 10-30 proc. Jei reikalauja 50 proc. ir daugiau, tai įtartina. Avansas užtikrina, kad jums neatšauks užsakymo paskutinę minutę, kai mes jau paruošę mašiną. Tokios yra taisyklės. Jei norite būti tikri, pasirašykite paprastą sutartį arba kvitą apie mokėjimą.

Kokia tikimybė, kad mano daiktai dingsta kelyje?

Labai maža, jei dirbate su normalia firma. Vairuotojai stovi viešbučiuose arba mašinoje, ir krovežiai yra užrakinti. Dingimų statistika nedidelė, bet visada buvo, yra ir bus. Todėl vėl kartojiu – CMR draudimas ir daiktų sąrašas yra jūsų draugas. Neperkraukite pinigų ar brangiausių daiktų į tas pačias dėžes, kuriose yra seni drabužiai.

Ar yra kokių nors nepageidaujamų dalykų, kuriuos vengiate?

Vengiame klientų, kurie bando mums pasakyti, kaip reikia vairuoti, arba kurie stovi virš galvos su akimis. Taip pat sunku dirbti su žmonėmis, kurie neturi aiškaus plano, kada išsikrausto. Jei sakykite „aš nežinau, kada išsikrausiu, vos pavyks“, tai mums sudaro didelius nešvarumus grafike. Mums reikia tikslumo, nors ir suprantame, kad gyvenimas yra netvarkus.

Ar verta rinktis „bendrą krovinius“ (part load)?

Tai yra pigesnis variantas, jei turite nedaug daiktų (pavyzdžiui, 5 m³). Tada mes sudedame jūsų daiktus su kitų žmonių daiktais į tą pačią mašiną. Kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą pigiai? Būtent taip. Tačiau tai ilgiau trunka, nes reikia apvažiuoti prie kelių adresų ir iškrauti kitus. Jei skubate, šis variantas netinka.

Kas daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas (neprotingas)?

Tai retas atvejis, bet jis pasitaiko. Jei jums atrodo, kad vairuotojas elgiasi agresyviai arba nelegaliai, skambinkite iš karto į mūsų biurą. Mes su juo kalbėsime arba pakeisime. Mes nebegalime leisti, kad mūsų vairuotojai gadintų įmonės reputaciją, nors kartais jie pavargę po ilgos kelionės ir gali būti šiek tiek „bjauri“. Suprantat ką? Paprasčiau nepykti.

Galutinis patarimas tiems, kurie tik svarsto.

Svarbiausia yra ne rasti pigiausią kainą, o rasti žmogų, kuriam patikėtumėte savo gyvenimo turtą. Persikraustymas – tai ne tik fizinis darbas, tai ir stresas. Jei sutartis aiški, vairuotojas mandagus, o dokumentai tvarkingi, viskas gerai. Žinoma, visada gali kažką nutikti – aš pats kažką netyčia sudaužiau savo gyvenime – bet svarbiausia yra tai, kaip spręžiame problemas.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nėra vieno „stebuklingo“ būdo, kaip viskas atsitiktų be jokių rūpesčių. Tačiau, jei pasirūpinsite pakavimu ir rasite patikimą partnerį, kelionė iš Vokietijos į Lietuvą gali būti net lengva. Kokiu būdu patogiausia persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą? Visų pirma – ramiai, be nereikalingos panikos ir su gerai suplanuota logistika. Tegu jūsų kelionys būtų saugios, o daiktai pasiektų kelią be jokių nepageidaujamų netikėtumų.