Kokios yra transporto priemonės perkraustymui į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – perkraustymas niekada nevyksta taip, kaip užrašyta vadovėliuose. Viskas vienu metu yra ir paprasta, ir sudėtinga, ypač kai kalba eina apie perkraustymą į Vokietiją. Ten kelių kokybė gera, tačiau taisyklės griežtos, o vokiečiai mėgsta tvarką, tad net ir mažiausias nukrypimas gali sukelti stresą. Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno universalaus sprendino visiems – vieniems tinka didelis sunkvežimis, kitiems pakanka mažesnio furgono. Šiame straipsnyje bandysiu paprastai, be jokių kompleksinių terminų, paaiškinti, kokios yra transporto priemonės perkraustymui į Vokietiją ir ką tikrai verti žinoti, kad nepamirštumite dušo kabinoje ar neprarastumit nervų ties Berlynu.

Apie didelius sunkvežimius ir jų ypatingumus

Ar sunkvežimis yra tinkamas transporto priemonė perkraustymui į Vokietiją?

Tiesioginis atsakymas taip, jei turite daug daiktų. Sunkvežimiai su tentu (pavaru, kaip mes vadinam) turi vietos nuo 60 iki 90 kubinių metrų. Tai idealu, jei keliatejate iš namų, kuriuose gyvenote dešimtmetį. Tiesiog nepamirškite, kad Vokietijoje sunkvežimiams griežtai ribojamas greitis (90 km/h automagistralėse, dažnai važiuoja lėčiau), tad kelionė užtruks ilgiau. Be to, reikės pagalvoti apie praleidimą per miestus – ten didžiuliai sparnučiai nepraeis pro siauras gatves, todėl reikės planupti iškrovimą atokiau nuo namų.

Kaip išsirinkti tarp šasių (tent) ir šaldytuvų?

Nereikia šaldytuvo, nebent gabenate vyną ar vaistus. Įprastas tentas (tarpinė siena) visiškai užtenka baldams ir buitinei technikai. Esu matęs, kaip žmonės perka šaldytuvus tik dėl to, kad jie atrodo „patikimiau“ (uždaromi labai hermetiškai), bet tai papildomi pinigai. Viskas, ką turite namuose, puikiai išvengs lietaus paprastame furgone, jei tik vairuotojas nurėžia tentą arti pašarų (kraujos ar rampų, galvoju, pvz., lofų). Šaldytuvas reikalingas tik tada, jei daiktai stovi lauke po lietumi prieš pakrovimą, o taip tikrai nedarykite.

Kiek kainuoja 90 kubų sunkvežimio nuoma ar paslauga?

Kainos šokuoja priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau. Jei samdomi tik įmonės darbuotojai su sunkvežimiu, tai galite tikėtis nuo 1500 iki 2500 eurų vienam krypčiui (priklausomai nuo atstumo, tarkime, iš Vilniaus į Miuncheną). Jei nuomatejate tik sunkvežimį be vairuotojo? Tada tai kita istorija, bet vokiškos įmonės retai duoda sunkvežimius be sertifikatų. Geriau kreiptis į lietuviškas perkraustymo firmas – jos žino, kokie yra mokesčiai už kelius Vokietijoje.

Ar reikia speciali vairuotojo licencija tokiams sunkvežimiams?

Žinoma, tai ne „B“ kategorijos. Vairuotojas turi turėti „CE“ kategoriją. Jei planuojat vesti pats, ir neturite šios kategorijos, tai pamirškite tokią transporto priemonę perkraustymui į Vokietiją. Yra dar variantas su 7,5 tonų sunkvežimiu (C kategorija), bet irgi ne kiekvienas turi. Nemanau, kad verta rizikuoti vairuoti be teisių – vokiškai policininkai nesijuoks.

Kas daryti, jei sunkvežimiui per didelis kiemas?

Tai klasikinė problema. Buvo atvejis, kai vairuotojai privažiavo prie namų, o privažiavimas užstatytas akmenimis. Teko iškrauti visus daiktus ant gatvės ir nešti rankomis 300 metrų. Todėl iš anksto visada pasitikrinkite „Google Street View“ arba tiesiog klauskite ūkininko (savininko). Jei situacija bedugnė, gali tekti nuomauti mažesnę transporto priemonę (pėstininką), kuri vežtų daiktus nuo didelio sunkvežimio iki namų. Tai kainuos papildomai, bet išsaugos nervas.

Smulkios transporto priemonės ir „savęs vežimas“

Ar 3,5 tonų furgonas tinkamas perkraustymui į Vokietiją?

Tai populiariausias pasirinkimas tiems, kurie turi „B“ kategoriją. Toks furgonas (tiek „Mercedes“, „Renault“ ar „Ford“ Transit) telpa daugiau nei atrodo. Telpa 1-2 kambarių buto reikmenys. Pliusas toks, kad juo galite važiuoti kaip paprastu automobiliu (greičio ribojimai ta pati, tik 100 km/h autostradose). Vokietijoje tai labai patogu, nes neprivalosite varytis dešiniame juostoje 80 km/h greičiu. Bet žiūrėkite svorį – jei užpilsite iki lubų knygų, furgonas taps per sunkus ir gausite baudą, jei sustatys ant svarstyklių.

Kodėl dažnai renkasi būtent 3,5t furgonus?

Nes tai pigiausia transporto priemonė perkraustymui į Vokietiją, kai darote tai savo jėgomis. Nuoma Lietuvoje kainuoja mažiau, degalai suvartoja mažiau. Be to, juos lengviau pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, kai norite nusipirkti kavykėlės (kavos, turiu omenyje). Vienintelas minusas – ten neįrengtos „hidraulinės liftelės“, todėl viską reikės išnešti rankomis. Tai nuvargina.

Ar galima vesti priekabą su automobiliu?

Galima, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau, jei keliatejate toliau nei iki Kauno. Vokiškos autostrados yra greitos, o priekaba su 1,5 tonos kroviniu gali pradėti šokti („žvejoti“), o tu negali pajausti. Be to, jei ten turiu „žieminę“ padangą, o priekaboje „vasarišką“, tai gali būti problema. Tačiau jei turite tik kelias dėžutes ir vieną sofa, tai galima rizikuoti. Tik patikrinkite, kad priekaba būtų uždara – dužios dėžės po vėju nėra smagu.

Ką daryti su motociklu perkraustant?

Motociklus paprastai veža specialiose platformose arba įrengiamas ant furgono grindų su įtaisais (viduje). Negalima tiesiog pastatyti ant rato užrakintą, nes jis kris pirmajame posūkyje. Ypatingai svarbu užtvirtinti rėmus (stabdžius). Jei turite brangų harley-Davidson, geriau kreiptis į specialistus, kurie žino, kaip jį apkrauti be pažeidimų. Aš kartą mačiau, kaip vienas krišuliškas (klaidingai) užfiksavo motociklą, ir jis nusileido ant kito furgono šono.

Daliniai kroviniai ir biudžeto variantai

Kas yra dalinis krovinys (susistemintas pervežimas)?

Tai kai turiu, tarkime, 5 kubinius metrus baldų, o furgone telpa 40. Tu sumokate tik už tą vietą, kurią užima. Firmos surenka kelis klientų daiktus į vieną sunkvežimį ir važiuoja ratu. Tai viena iš pigiausių transporto priemonių perkraustymui į Vokietiją tiems, kurie turi nedaikti. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol surinks visą furgoną – gali užtrukti savaitę dvi.

Ar saugu duoti daiktus į bendrą furgoną?

Žinoma, yra rizika, kad tave apguls. Bet geros firmos žino, kaip užtvirtinti (užrištis) krovinius, kad jie nesitrenktų vienas į kitą. Yra svarbu padaryti inventorinį sąrašą (ką veži). Aš pats mačiau, kaip vienas klientas skųstės, kad dingus jo peilių rinkinys, o jis tiesiog nukrito už spintos ir užsitempė (užsivijo) ant kitų daiktų. Rašyk viską!

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Nesakyčiau tiksliai, bet tai ne viena diena. Jei eina tiesiai, gali būti 2-3 dienos (pakrovimas Lietuvoje, važiavimas, iškrovimas Vokietijoje, gal dar kitas klientas). Kartais vairuotojai sustoja pernakvoti reguliariose vietose (poilsio aikštelėse). Todėl, jei skubate, tai nėra geriausias pasirinkimas. Jums reikės kantrybės.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžutes?

Taip, vadinasi „siuntos“ arba „kolektyvinės siuntos“. Tai nėra pilnas perkraustymas. Tiesiog užpildote formą, ateina kurjeris (arba mažesnis furgonas) ir nuneša į sandėlį. Vėliau tą dėžę įkelia į didelį sunkvežimį, kuris važiuoja į Vokietiją. Tai veikia kaip paštas, tik pigiau ir lėčiau bet ne taip greitai kaip DHL (tikrai ne). Tinka, jei tik persikeliate gyventi ir norite nusivežti drabužius.

Vokietijos specifika ir problemos

Kokios problemos kyla su „Umweltplakette“ (ekologine nuomone)?

Daug miestų centre („žalieji zonos“) negali važiuoti sunkvežimiai be specialios kortelės. Jei ten važiuosite be jos, gausite didelę baudą (kažkur 80-100 eurų). Todėl tikrinkite, ar jūsų transporto priemonės perkraustymui į Vokietiją turi tą geltoną kortelę ant priekinio stiklo. Dauguma Lietuvos vežėjų apie tai nieko nežino ir važiuoja pro apskritą (apskritimą) su raudonu brūkšniu. Žinai, kaip vokiečiai mėgsta baudas.

Ar sunku rasti vietą iškrovimai Vokietijos miestuose?

Gana sudėtinga. Miunchene, Hamburge ar Berlyne vieta prie namų retai kada būna laisva. Esu matęs, kaip reikėjo užimti vietą su kita mašina, kad užblokuotume galą, nes kitaip vairuotojas negalėtų priartėti. Geriausia sutarti su kaimynais arba gerti kavą ir žiūrėti, kas išvažiuoja. Kartais reikia specialaus leidimo iš policijos, jei reikia užimti visą eismo juostą. Negalima tiesiog sustabdyti, kur tau patinka – greitai atvyks „polizei“.

Ar turi mokėti už tiltus ar tunelius?

Kai kurie tuneliai (pvz., „Herrenberg“ ar kai kurie Alpių keliai) turi specialius mokesčius sunkvežimiams arba yra uždraudi aukštesniems automobiliams. Paprastai furgonais (iki 3,5t) važiuoti nemokamai. Bet dideliems sunkvežimiams gali tekti mokėti 15-20 eurų (nors aš dabar tikrai nebesimenu kiek, kainos keičiasi). Verta pasižiūrėti maršrutą iš anksto, kad nenuktumum į brangų aplinkkelį.

Ar dažnai stabdo vokiška policija?

Sunkvežimius tikrina dažnai. Tikrina važiavimo poilsio laiką (tachoografą), svorį, o tiksliau – ar nėra perkrauta. Jei tu veži sofas ir 10 dėžių su knygomis, furgonas gali būti neperkrautas. Bet jei užpildai iki pat lubų plytų, vairuotojas gali turėti bėdų. Taip pat tikrina, ar daiktai užtvirtinti (nešiokėja). Jei kažkas laisvai gulės kabine, gausi baudą.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina padidėja, kai jau atvyksta į adresą?

Dažniausiai dėl laiptų. Jei butas penktame aukšte be lifto, kiekvienas aukštas kainuoja. Geras vairuotojas pasakys apie tai iš karto. Bet esu matęs, kai atvažiuoja, mato, kad reikia nešti per siaurus koridorius ir sako: „Tai kainos brangesnės“. Todėl užduokite klausimą apie laiptus telefonu dar prieš važiuodami. Nenustebkite pabaigoje.

Ar į kainą įskaičiuota pakuotės medžiaga?

Kartais įeina, kartais ne. Pigeriems perkraustymams į Vokietiją verslo (firmos) sako, kad „pakuosime“ tavo daiktus į jų dėžes, o pabaigoje išsiunčia sąskaitą už dėžes (po 2-5 eurų). Geriausia duok savo dėžes (iš parduotuvės). Tas pats su klijais ir scotčiu (juosta) – nupirkite pats, pigiau.

Ar verta įsigyti draudimą?

Be abejo. Nors vairuotojas gali būti profesionalus, bet kelyje gali nutikti bet kas. Aš vieną kartą mačiau, kaip mašina suvirto raudoname šviesofore. Ką darysi be draudimo? Draudimas dažniausiai kainuoja apie 2-3% nuo krovinio vertės (minimali suma, tarkime, 50 eurų). Tai pigu už ramybę.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynais?

Dauguma vokiškų įmonių neima grynų (mokesčių priežastis). Reikia sėdėti prie banko arba turėti kortelę. Lietuviškos firmos dažnai imąs ir grynais, jei duodi „su nuolaida“ (be PVM). Geriau viską užfiksuoti raštu, kad vėliau nebūtų ginčų, kad sumokėjai, o jie sako, kad ne.

Viskas kitkas

Ką daryti su šiukšlėmis?

Neverkite jų su savimi! Vokiškos savivaldybės gali nubausti, jei rastų šiukšlių iš kitos šalies (nors keista, bet taip yra). Išmeskite viskas Lietuvoje. Jei ten palikite senus daiktus, reikės važiuoti į specialią degimo aikštelę (Wertstoffhof), o ten tai kainuoja pinigus.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet turi būti be žemės (kad neišneštum ligų ar vabzdžių). Tikrina labai retai, bet taisyklė tokia. Augalus geriausia padėti atvirame furgone, kad jie nepradėtų pūti. Žinoma, žiemą tai neveiks. Vasarą – nieko blogo.

Ar vairuotojas padeda surinkti baldus?

Paprastai ne, jei tai nesutarta. Jų darbas yra perkraustyti, o ne meistrai. Jei turi sudėtingas spintas (pvz., „IKEA“), kurios nesugalvoję (nesurinkę) – tikėkitės, kad jas tiesiog užpils į dėžes. Jei reikia surinkimo, reikia samdyti meistrą Vokietijoje (jie brangūs, valanda apie 50-80 eurų).

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Nes, jei esate ES narys (Lietuva). Vokietija yra taip pat ES. Todėl jokios muitinės nėra. Tiesiog važiuojate. (Nebent jūs ne iš ES, tada tai kita kalba). Tiesiog turi turėti savo asmens dokumentus.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Matavimai yra svarbūs. Paimkite metrą ir pamatuokite baldus. Ilgis x plotis x aukštis. Sumuokite viską. Prie to pridėkite 20% dėl tarpų ir pakuotės. Taip gausite apytikslį kubinių metrų skaičių. Aš dažnai matau, kad žmonės sukelia mažiau, o paskui gaunasi, kad nebetelpa ir reikia dar vieną kelionę.

Ką daryti, jei pavėluoja?

Skambinkite. Vairuotojai gali užstringti (užstrigti) ties ribą (pasienio punktu) arba gali būti stabdomi policijos. Kartais tiesiog paduoda ratą ar sustoja pailsėti. Negyvinkite juos – jiems ir taip sunku su tokiu „gargaliu“ (furgonu). Būkite kantrūs.

Ar galima važiuoti sekmadienį?

Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis (vadinamas „Sontagsfahrverbot“). Jei turi 3,5t furgoną, gali. Jei didesnį – gausi baudą, jei sulaikys policija. Planuokite atvykimą darbo dienomis.

Ar geriau rinktis lietuvišką ar vokišką firmą?

Lietuviškos yra pigesnės ir lengviau susišnekti (kalba). Vokiškos yra brangesnės, bet dažniausia tiksliausios laikantis. Jei norite pasitikėjimo ir „ramių nervų“, imkite vokišką. Jei norite sutaupyti pinigų ir suprasti kas vyksta, imkite mūsiškius. Aš, kaip lietuvis, elgtusi su lietuviais, bet pasidomėčiau atsiliepimais.

Ar dažnai nutinka incidentai?

Nedažnai, bet vyksta. Vieni pamirša uždaryti vartus, kiti užlipo ant važiuojančio traktoriaus (mašinos). Svarbiausia turi drėgmės (jokio vėjo) ir vairuotojas turi būti atsakingas. Tikiuosi, šis straipsnis jums padės išsirinkti. Keliaudinga (kelionės sėkmės)!

Štai toks jis, verslo (pervežimo) pasaulis. Pasirinkus tinkamas transporto priemones perkraustymui į Vokietiją, pusės darbo jau padaryta. Svarbiausia – nebūkite per daug išrankūs ir pasirūpinkite dėžėmis iš anksto, o vairuotojui duokite geros kavos (jei jis geras žmogus). Sėkmės naujuose namuose Vokietijoje, ten tikrai gražu, kai viskas jau suvežta ir sudėta.