Kokios yra rekomendacijos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai žmonės pirmiausia galvoja apie kainą ir datą — tai normalu, bet ne visada protinga pirmas žingsnis. Per tuos dvidešimt su viršum metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: gražiai supakuotus baldus atvykusius kaip naujus ir “super pigiai” pasiūlytą paslaugą, kuri baigėsi apgadintu stalu prie Kauno sandėlio durų (beje — ne visada kaltas vairuotojas). Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą reikia planuoti maršrutą, dokumentus, pakavimą ir laiką bent šiek tiek rimčiau nei “kaip nors bus”.

DUK

Pirmieji sprendimai kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Ar verta kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą vežtis viską?

Ne visada verta vežtis viską — kartais pigiau ir ramiau palikti senus baldus Vokietijoje arba parduoti prieš išvykimą. Jeigu turite pigią IKEA spintą ar seną sofą su nulūžusiom kojomis, vežimas iki Vilniaus ar Klaipėdos gali kainuoti daugiau nei daikto vertė. Kita vertus, brangūs baldai, vaikų lovos ar šeimos daiktai dažniausiai keliauja kartu su žmonėmis labai sėkmingai, jei jie gerai supakuoti ir neužkraunami ant viršaus kaip malkos į krosnį (pataisau — ant viršaus galima krauti tik lengvus daiktus). Svarbiausia prieš kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą susirašyti sąrašą ir realiai įvertinti tūrį kubiniais metrais — tada kalba su vežėjais tampa konkretesnė ir pigesnė dėl nereikalingų iliuzijų (na gerai — dėl nereikalingo turto).

Kiek laiko reikia pasiruošti prieš kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Jeigu kraustotės ramiai ir turite normalų butą ar namą Vokietijoje — Berlyne, Hamburge ar Miunchene — geriausia pradėti bent prieš keturias–šešias savaites. Jeigu dar reikia išsinuomoti liftą name, atsisakyti buto pagal nuomos sutartį ir susirinkti šeimos daiktus su vaikais — dar geriau prieš du mėnesius pradėti galvoti apie perkraustymą į Lietuvą rimčiau nei tik apie pigiausią variantą internete (nes pigiausias kartais brangiai kainuoja vėliau). Aš mačiau atvejį prie Frankfurto: žmonės likus savaitei suprato, kad negali išvežti baldų dėl namo taisyklių ir pakrovimo lango — tada prasidėjo skambučiai “ar galite rytoj?”. Galima taip daryti tik jei labai mėgstate stresą ir netikėtus kaštus (ir ne vieną).

Koks maršrutas dažniausiai geriausias kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją — Berlynas–Poznanė–Varšuva–Kaunas arba Hamburgas–Torunė–Kaunas–Vilnius atrodo paprasčiausiai logiškai ir techniškai patogiai vežėjams su sunkvežimiais ar furgonais (beje — ne visada trumpiausias kelias reiškia greičiausią). Jei kraunatės iš pietų Vokietijos — Miuncheno ar Štutgarto pusės — dažnai važiuojama per Čekiją ir Lenkiją arba tiesiai per Lenkiją iki sienos su Lietuva; skirtumas gali būti ne tik kilometrai bet ir sienos eismas bei kelių remontai vasarą (kas Lenkijoje nėra reta istorija). Rekomendacija paprasta — kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą nežiūrėkite vien į žemėlapio liniją; klauskite vežėjo apie realų važiavimo laiką po pakrovimo iki iškrovimo Vilniuje ar Kaune ir ar mašina važiuos tiesiai ar su papildomais užsakymais pakeliui (tai jau labai svarbu).

Ar galima kraustytis iš Vokietijos į Lietuvą mažesne mašina vietoje sunkvežimio?

Taip — dažnai galima naudoti mažesnę transporto priemonę jeigu turite iki maždaug penkiolikos–dvidešimies kubinių metrų daiktų ir jie nėra labai dideli ar trapūs (pvz., pianinas čia jau kitas pokalbis). Furgonas su pakėlėju ar maža sunkvežimio platforma gali būti geresnis pasirinkimas Berlyne ar Leipcige kur sunkvežimiui sunkiau prieiti prie namo dėl siaurų gatvių ir vietinių taisyklių dėl stovėjimo bei krovimo vietų rezervavimo (tai labai svarbu). Tačiau jeigu persikraustote iš namo Hamburge ar Miunchene su visa virtuve ir didele spinta — mažas furgonas gali reikšti kelias keliones arba blogesnį pakrovimą aukštyn šonais kaip dėžes ant lentynos (nejuokinga — taip kartais daroma). Todėl prieš sutariant verta parodyti nuotraukas ir sąrašą vežėjui kadangi kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą netikslus tūris dažnai baigiasi papildomu mokestiu vietoje (ir nemaloniais žvilgsniais prie mašinos durų).

Pakavimas ir daiktų apsauga kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Kuo geriausiai supakuoti baldus kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Geriausias variantas — kombinuotas pakavimas: kampai apsaugomi kietu kartonu arba kampuočiais o paviršius vyniojamas plėvele bei antklodėmis jei kalbame apie medinius baldus lakais dengtu paviršiumi ar stiklo elementais (tiksliau sakant — stiklą reikia saugoti atskirai). Pigios plėvelės užtenka tik dulkių apsaugai bet ne smūgiams todėl kai kurie klientai sutaupo penkiolika eurų o po to prie Kauno randa įbrėžtą stalviršį ir labai nustemba kad “pervežimas buvo pigus” (tikrai nustemba). Jei baldai brangūs ar sentimentaliai svarbūs geriau naudoti specialias kilnojamas apklotas bei dėžes pagal matmenis o ne senus laikraščius nes spauda kartais palieka žymes ant šviesaus paviršiaus ypač drėgno oro sąlygomis (tai nutinka dažniau nei norėtųsi). Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą tokie smulkmeniški dalykai atrodo per daug kruopštūs kol daiktai nesugadinti tada jie atrodo kaip vienintelis protingas kelias o ne kaprizas (ir taip turėtų būti).

Ar reikia demontuoti baldus prieš kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Dažniausiai taip bent didesnius baldus reikia išardyti arba bent atlaisvinti dalis jeigu jie netelpa pro duris liftą ar furgono galines duris ypač Berlyno senos statybos namuose kur laiptinės siauros kaip treniruotė kantrybei (juokinga tik tada kai viskas telpa). Spintos lovos stalai ir didelės lentynos paprastai keliauja geriau išrinktos nei stumiamos visa konstrukcija nes kelionėje per Lenkiją vibracija gali “atrasti” silpnas vietas kurias namuose niekas nematė (ir tada prasideda skambučiai “kaip taip galėjo nutikti?”). Žinoma yra baldų kuriuos geriau palikti surinktus jei konstrukcija tvirta o matmenys leidžia tačiau prieš kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą reikia patikrinti durų plotį liftą ir mašinos vidaus aukštį o ne manyti kad vairuotojas stebukladarys (nors kartais jie atrodo kaip tokie bet geriau nepersistengti). Jei nežinote kaip išardyti virtuvę ar spintą geriau pasakyti iš anksto nes vėliau sandėlyje prie Vilniaus tai jau kita istorija ir kaina gali būti nebe tokia maloni kaip pirminis pasiūlymas (pataisau — kaina visada maloni tik ne visada klientui).

Kiek dėžių reikia vienam kambariui kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Vienam standartinei kambariui dažniausiai reikia maždaug penkiolikos–dvidešimties vidutinio dydžio dėžių jei gyvenate normaliai o ne kaip archyvas su visais dokumentais nuo dviej tūkstančių trečiųjų metų (kartais būna ir taip). Virtuvei dažniausiai reikia daugiau dėžių nei atrodo nes indai puodai stiklainiai ir smulkmena užima vietą greitai o sunkūs daiktai turi būti dedami į mažesnes dėžes kad vienas žmogus galėtų jas nešti be nugaros traumos ir keiksmažodžių prie laiptinės durų Hamburge ar Miunchene (nors keiksmažodžių vis tiek būna). Jei kraunatės drabužius geriau naudoti drabužių dėžes su kabliukais o ne spausti visko į maišus nes grįžę į Lietuvą galite pamatyti marškinius kurie atrodo taip lyg būtų važiavę patys vieni prie Kauno per duobes (ir ne visada jie atsistato). Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą dėžių skaičių geriau planuoti šiek tiek su atsarga nes paskutinę dieną visada atsiranda daiktų kuriuos “tikrai reikia pasiimti” nors prieš savaitę jie stovėjo kampe kaip nereikalinga našta ant grindų (taip nutinka beveik visada).

Ar verta pirkti pakavimo medžiagas pačiam ar prašyti perkraustymo paslaugos tiekėjo?

Dažniausiai patogiau pirkti medžiagas kartu su perkraustymo paslauga nes vežėjai turi plėvelę kartoną kampuočius dėžes etiketes ir apklotas vienoje vietoje o tai taupo laiką bei sumažina riziką kad prieš pat išvykimą iš Berlyno suprasite jog trūksta dėžių o parduotuvės jau uždarytos dėl šventės ar sekmadienio (Vokietijoje sekmadieniai kartais primena tylos pamokas). Kita vertus jei turite laiko ir norite sutaupyti galite pirkti dėžes patys internete ar naudotomis kainomis bet tuomet reikia gerai patikrinti ar jos švarios tvirtos ir tinkamo dydžio o ne senos drėgnos pakuotės kurios griūva dar iki krovininės mašinos durų (taip būna kai norima labai pigiai). Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą rekomenduoju bent pagrindines medžiagas gauti iš profesionalų ypač jei vežate baldus stiklą ar elektroniką nes pakavimo klaida kelionėje pasirodo tik iškrovimo metu kai jau vėlu skambinti draugui “ar gali greitai atvažiuoti?” (ne visada gali).

Transporto pasirinkimas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Koks transportas geriausias kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą su pilnu namu?

Pilnam namui dažniausiai reikia krovininės mašinos su dideliu kėbulu liftu arba platforma o kai kuriais atvejais net dviejų reisų jeigu daiktų tūris viršija mašinos talpą arba krovinys yra labai trapus ir negali būti kraunamas tankiai kaip statybinės medžiagos sandėlyje prie Klaipėdos uosto (kartais taip atrodo kai kas nors bando sutaupyti kiekvieną eurą). Jei persikraunate iš namo Miunchene Hamburge ar Frankfurte su virtuve baldais buitine technika ir garažo daiktais — pilnas krovininis transportas yra saugesnis nei grupinis variantas nes mažiau perėjimų sandėliuose reiškia mažiau rizikos (nors kainuoja daugiau tai tiesa). Kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą pilnu namu svarbu žinoti ne tik kainą bet ar mašina važiuos tiesiai iki Vilniaus Kauno Klaipėdos ar Šiaulių ar dar rinksis papildomus užsakymus Lenkijoje kas gali pratęsti laiką net parai dviem (ir tai nėra gerai kai vaikai jau laukia naujame bute). Geriausia paprašyti aiškaus grafiko pakrovimo iškrovimo ir kontakto vairuotojo nes kai kuriuose pasiūlymuose “greitai” reiškia tik greitai pasirašyta sąmata bet ne greitai atvykęs automobilis prie durų Berlyne ryte penktadienį (pataisau — penktadieniais ypač sunku rasti vietą krovimui senamiestyje).

Ar grupinis pervežimas tinkamas kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą mažam butui?

Mažam butui grupinis pervežimas gali būti labai geras pasirinkimas jeigu turite maždaug nuo trijų iki dešimties kubinių metrų daiktų ir galite šiek tiek lanksčiai derinti datą nes krovinys važiuoja kartu su kitais siuntiniais per Lenkiją o kartais su papildomu sustojimu sandėlyje prie Varšuvos ar Poznanės kas nėra tragedija bet reikia kantrybės kai kuriems žmonėms kurie nori visko “rytoj”.