Kokios yra perkraustymo sąlygos į Vokietiją ir iš jos: Kas Vyksta Iš Tikrųjų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galima pasakyti, mažai ką gali mane nustebinti, tačiau klientai visada sugeba sužavėti naujais klausimais. Dažnai žmonės sėdi prie kompiuterio ir ieško, kokios yra perkraustymo sąlygos į Vokietiją ir iš jos, tarsi būtų nusipirkę bilietą į kiną. Realybėje viskas yra daug sudėtingiau, kartais net chaotiška, ir dažniausiai viskas priklauso ne nuo taisyklių, o nuo to, kas tame sunkvežimyje sėdi. Jei norite suprasti procesą be rinkodaros tekstų, čia gausite tiesą. Nėra idealų, kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, yra tik geras planavimas ir šiek tiek laimės kelyje. Užtenka vieno blogai užrašyto dokumento, kad kelionėtų pavirsti košmaru, todėl geriau žinoti iš anksto.

Apie kainas ir tai, kas jas lemia

Kiek tikrai kainuoja pervežimas?

Kainos klausimas yra pats populiariausias, bet ir sudėtingiausias. Negaliu tiesiog pasakyti skaičiaus, nes jis keičiasi kaip oras. Viskas prasideda nuo tūrio – kiek kubinių metrų turite daiktų. Tada žiūrime atstumą, ar tai yra perkraustymas į Miuncheną, Berlyną ar kažkur į gilumą. Be to, didelę įtaką turi kuras, kurio kainos šokinėja aukštyn žemyn. Prieš porą metų buvo baisu, dabar šiek tiek ramiau, bet niekas negarantuoja, kad rytoj nebešoks. Taigi, kaina yra visuma: darbas, kuras, ir mokesčiai už kelią Vokietijoje.

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Tai normalu. Vienos įmonės dirba su savo vairuotojais, kitos – samdomis. Jei kas pasiūlo kainą, kuri per pusę mažesnėje rinkos, tai greičiausiai arba apgavysčių, arba važiuos senas sunkvežimis, gali užstrigti puskelėje. Aš visada sakau klientams – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Geros paslaugos kainuoja, nes reikia sumokėti draudimą, degalus ir atlyginimus. Neklyskite, nėra jokios stebuklingos pigios paslaugos, kuri užvežtų jus su visa sofa saugiai.

Ar galima gauti nuolaidą?

Visada galima pamėginti pasikalbėti, bet aš džiaugiuosi, kai klientai supranta, kad savikaina yra savikaina. Jei vežate daug daiktų, galima sutarti dėl fiksuotos sumos, bet ne tikėkitės nuolaidos, jei turite tik kelias dėžes. Kartais darau nuolaidą, jei data mums tinka, tuomet galime užpildyti mašą kita kryptimi. Taip, tai logistika – mes stengiamės nevažiuoti tuščiomis. Taigi, klauskite, bet neprašykite nerealų dalykų.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina per aukšta?

Pabandykite sumažinti krovinių kiekį. Galbūt nereikia vežti to seno dviračio, kuris stovi rūsyje jau dešimt metų? Arba galite patys nuvežti smulkius daiktus automobiliu? Taip galite sutaupyti nemažai pinigų. Aš kartas nuo karto patariu klientams atsikratyti šiukšlių prieš kraustant. Nėra prasmės mokėti už tai, kad išvežtumete senas spintas į šiukšliadėžę Vokietijoje.

Ar kainuoja brangiau iš Vokietijos nei į ją?

Principai tie patys, bet gali būti, kad grįžtant brangiau, jei ten buvote ilgiau ir reikia skubiai grįžti. Tačiau dažniausiai kaina yra panaši. Viskas priklauso nuo to, ar mes randam grįžtantį krovį. Jei randame, kaina gali būti net žemesnė. Bet jei ten reikia stovėti ir laukti dieną-dvi, tai tai kainuoja. Laikas – tai pinigai, ypač mūsų versle.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentų reikia parengti?

Pagrindinis dalykas – inventoriaus sąrašas. Jis turi būti tikslus, geriausia dviem kalbomis. Be to, reikia asmens dokumento. Jei neesate ES pilietis, tai čia prasideda siaubas su vizomis ir leidimais. ES piliečiams paprasčiau, bet vis tiek reikia deklaruoti daiktus, jei jų vertė didelė. Aš visada primenu: padarykite sąrašą iš anksto, o ne prieš pat išvykstant. Vokiška biurokratija nebuna linksmas.

Kas daryti, jei praradau pirkinių čekius?

Nebūna taip, kad viską turi. Bet jeigu vežate naujus daiktus, kuriems reikia mokėti PVM, o neturite dokumentų, gali būti problema. Muitinės pareigūnai gali įvertinę patys pagal savo kainų lentelę, ir dažniausiai jiems atrodo, kad viskas kainuoja dvigubai brangiau. Geriau turėti nors kokius nors įrodymus. Jei ne, tai pasilikite su senais daiktais, kurie buvo nupirkti prieš daugiau nei pusę metų – tuomet PVM mokėti nereikia.

Ar sunku praeiti muitinę Vokietijoje?

Vokietijos muitinė yra griežta, bet jei viskas tvarkinga, jų net nematysite. Didžiausia problema kyla, kai žmonės bando slėpti ką nors arba nešiek tiek meluoja. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė neapmokesti brangios elektronikos, manydamas, kad niekas nepastebės. Pasibaigė bauda ir delay. Vokietijos pareigūnai turi tuos skaitytuvus, kurie matuoja radiaciją ir viską kitą, taip kad nebandykite būti protingesni už sistemą.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus, kurius naudojote bent pusę metų, PVM mokėti nereikia. Tai vadinama "perkelimu gyventi". Tačiau jei vežiate dėžę pilną naujų televizorių parduotuvei ar draugui, tai jau komercinis siuntimas. Tada reikia mokėti mokesčius ir registruoti verslą. Neklauskite manęs, kaip tai padaryti be juridinio asmens, aš tik logistas, ne buhalteris.

Kas daryti, jei dokumentuose klaidos?

O tai tikrai blogiausia. Jei pastebi klaidą dar Lietuvoje, gerai, pataisysime. Jei pasienyje arba jau Vokietijoje – tai problemos. Gali tekti grįžti arba mokėti baudą. Aš vieną kartą padariau klaidą (na, ne aš, o vadybininkas pas mane) ir sujungiau vardo pavardę, tai mes stovėjome tris valandas. Gaila laiko, nervų, o vairuotojui tai dar ir pinigiai. Tikrinkit visus duomenis du kartus.

Vokietijos specifika: miestai ir keliai

Ar sunku privažiuoti prie namų Vokietijoje?

Vokiški miestai seni, gatvės siauros. Jei gyvenate centre, sunkvežimis tiesiog negalės privažiuoti. Tada reikia nuomoti mažesnę mašiną arba vežti daiktus per 200 metrų rankomis. Tai kainuoja, bet kaip kitaip? Kartais net reikia gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės, kad galėtume stovėti ant "geltonos" juostos. Vokietai tai moka organizuoti, o mes turime su tuo derintis. Ne visur yra tokios patogios aikštelės kaip prie "Maxima" Lietuvoje.

Ar galima statyti mašiną bet kur?

Absoliučiai ne. Vokietijoje stovėjimo taisyklės yra šventos. Jei pastatysite mašiną netinkamoje vietoje, greitai atvyks "Bauamt" ir uždels ratą arba nuveš mašiną. Tai kainuoja šimtus eurų. Mes visada paprašome klientų nusiųsti nuotraukas iš anksto. Jei matome, kad ten yra tik pėsčiųjų takas, sakykime tiesiog, kad ten nevažiuosime. Geriau iškrauti toliau nei susimokėti už baudą.

Kaip su „Umweltzone“ (Aplinkos zona)?

Tai labai svarbu. Dauguma Vokietijos miestų turi zonas, į kurias negali važiuoti seni automobiliai. Mūsų sunkvežimiai visi yra nauji, euro 6 standarto, todėl mums nereikia rūpintis, bet jei bandysite vežti daiktus savo sena vaza, gali nepatekti į miesto centrą. Žaliai kortelei reikia mokėti, o jei jos nėra – bauda. Aš asmeniškai nekenčiu tų visų apribojimų, bet ten taip sutvarkyta, kad reikia gerbti orą.

Ar reikia vokiškų numerių?

Ne, jei esate iš ES, galite važiuoti su savo numeriais. Tačiau jei ten gyvensite ilgiau laiko ir dalyvaujate eismo įvykyje (o viliuosi, kad ne), gali būti nenumatytų situacijų su draudimu. Bet trumpalaikiam pervežimui lietuviškos ar lenkiškos (dauguma mūsų vairuotojų su lenkiškais) visai tinkamos. Nebijokite to, svarbiau, kad mašina būtų techniškai tvarkinga.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Vokietijoje nėra mokesčio už lengvųjų automobilių kelius, bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius pagal "MAUT" sistemą. Tai jau mūsų problemos, ne jūsų. Jums nieko nereikia mokėti už kelius, išskyrus, jei važiuojate per kai kurius tunelius ar tiltus (pavyzdžiui, Hercogenoaurachas arba pan.), bet tai retai. Mūsų įmonė tai apmoka, tai įskaičiuota į kainą.

Daiktų pakavimas ir saugumas

Kaip geriausia supakuoti baldus?

Idealiai – užrišti plėvele ir padėti į dėžę. Tačiau realybėje dažnai tiesiog aprišame "stretch" plėvele ir užkabiname ant kraštų. Jei baldai brangūs, rekomenduoju dėžes. Aš mačiau, kaip važiuojant vingiuotu keliu Vokietijos miškuose, neapauginus stalas nukrito ant grindų. Niekada nežinai, ką vairuotoją privers daryti kelynas. Užtikrinkite save tiesiogiai.

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjo?

Taip, jei nenorite šiukšlyti. Mūsų dėžės tvirtos, vienodo dydžio, lengviau krauti. Žinoma, galite eiti į parduotuvę ir paprašyti dėžių iš po bananų, bet ar jos atlaikys 30 kilogramų knygų? Nežinau. Aš niekada nesigilu, iš kur klientas turi dėžes, svarbiau, kad jos neiširtų kelyje. Bet turiu pripažinti, mūsų dėžės kainuoja, ne melagys.

Kaip elgtis su pianinu?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis turi būti uždengtas, apkrautas specialiomis juostomis ir dažniausiai reikia kelti su liftu arba keliasiomis. Negaliu tikrai pasakyti, ar kiekvienas vairuotojas sutys tai vežti, nes jei nėra liftą, jis tiesiog atsisakys. Aš vieną kartą mačiau, kaip bandėjime nuleisti pianiną laiptais ir jis prabuvo ant viršaus... Geriau pasakykite iš anksto, kad turite instrumentą.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Būtina. Jei spintoje palikite drabužius, tai ji svers kaip gyvulis. Be to, durys gali nukristi. Niekada nesakykite manęs, kad "jie ten uždaryti ant kabliukų, laikysis". Neilaikys. Vairuotojas gali tiesiog uždaryti dureles ir viskas, viduje bus chaosas, o kelyje spinta gali subygti. Ištuštinkite viską, tai sutaupys pinigus ir nervus.

Kas su daiktais, kurie netelpa?

Tada reikia dar vienos kelionės arba mažesnės mašinos. Mes negalime suversti daiktų iki lubų, nes viršuje gali būti kitas krovinys, jei tai dalinis pervežimas. Jei užsakote pilną mašiną (FCL), tuomet galima krauti daugiau, bet turi atlaikyti svorį. Kartais klientai sako: "Čia tik kelios dedeklės", bet po to pasirodo, kad dar trys dviratiai ir grindų kilimas.

Pervežimo procesas ir laikas

Kiek laiko trunka kelionė?

Į Berlyną ar Hamburgą nueiti galima per dieną, jei vairuotojas neatiduria pietų. (Na, žinoma, turi ilsėtis pagal taisykles). Bet į pietus, pavyzdžiui, į Miuncheną, tai jau giliau, gali užtrukti 12-14 valandų važiavimo. Tada reikia įskaičiuoti iškrovimą. Jeigu tai butas be lifto, ketvirtame aukšte, tai pridėkite dar pusę dienos. Geriau neplanuokite atvykimo tiksliau nei per valandą, nes niekada nežinai, kas nutiks kelyje.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, tačiau jis yra vairuotojas, ne krovėjas jėga. Jis gali paduoti dėžę iš mašinos, bet nešioti ją trečią aukštą be lifto jis gali atsisakyti. Jei reikia tikro kraunamojo darbo, tai reikia tartis iš anksto ir tai papildomai kainuoja. Aš matau daug klientų, kurie tikisi, kad vairuotojas bus supermenas. Jis pavargęs po 800 km važiavimo, būkite humaniški.

Kaip vyksta susitikimas?

Jums tiesiog reikia būti vietoje. Vairuotojas skambins prieš valandą arba pusvalandį. Jei jūsų nėra, jis nebus laukti valandą, jam reikia važiuoti toliau arba eiti į poilsį. Laikas – pinigai. Vieną kartą laukiau vieno kliento trijų valandų (nors ne aš važiavau, bet mano vairuotojas) – baisiai nepatogu. Praneškite, jei užtruksite.

Ar galima sekti krovinių vietą?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS sekimą. Aš galiu atsiųsius nuorodą ir matysite, kur mašina yra. Bet nereikia skambinti kas valandą ir klausti "kur jūs?". Vairuotojas negali kalbėti telefone vairuodamas (Vokietijoje už tai labai baudžia). Pasitikėkite sistema, jei ji yra. Jei nėra, tikėkitės skambučio, kai bus arti.

Kas daryti, jei mašina sugeda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes siunčiame pagalbą arba perkrauname krovį į kitą mašiną. Tai gali atidėlioti pristatymą dienai-dvi. Deja, technika yra technika. Aš pats mačiau, kaip užsidegė variklis Vokietijos automagistralėje. Tada visiškas chaosas. Mes padengome žalą klientui, bet laiko negrąžinsi.

Iš Vokietijos atgal ir specifiniai klausimai

Ar kažkas keičiasi grįžtant?

Techniškai nieko, bet emocionaliai visada lengviau. Grįžtant iš Vokietijos, daiktai dažnai būna prastesnės būklės, jei ten gyvenote ilgai. Vokietai dažniausiai išmeta didelius daiktus į specialias vietas ("Sperrmüll"), tad jei ten radote nemokamą sofą ir norite ją vežti, pasižiūrėkite, ar ji ne kandžių.

Ar galima suvežti dviratį ant bagažinės?

Tai pavojinga. Jei dviratis neįtvirtintas gerai, gali nukristi ir kirsti kelią kitam automobiliui. Geriau išmontuoti ratus ir padėti į dėžę arba į mašinos vidų. Aš nesiūlau niekam vežti dviračių išorėje tokiu atstumu. Vokietijoje greičiai dideli, o vėjas gali būti stiprus.

Ar reikia grynųjų pinigų vairuotojui?

Nebūtina, bet kartais naudinga. Jei turiite suteikti pinigų už pietus ar papildomus paslaugas (kurias nebuvo sutarta), grynais lengviau. Dažniausiai viskas apmokama banku, bet jei vairuotojas prašo "dėl kuro" iš karto (nors neturėtų), tai gali būti signalas, kad su įmone kažkas ne taip. (Aš asmeniškai niekada nedraudžiau savo vairuotojams to daryti, bet visada gali būti išimčių).

Kas su šiukšlėmis?

Neišmeskite nieko į sunkvežimį po iškrovimo. Vairuotojas ne veža atliekų atgal. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl šiukšlių rūšiavimo. Jei paliksite pakuotes ir dėžes gatvėje, gautumėte baudą, o gynėsite save, kad "pervežėjas paliko". Ne, jis tiesiog iškrovė ir išvažiavo. Rūpinkitės šiukšlėmis patys.

Ar galima susitarti dėl įkrovimo savaitgalį?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vokietijoje darbuotojų apsauga yra labai stipri, ir jei vairuotojas dirba sekmadienį, jam reikia mokėti papildomai. Jei jums svarbi kaina, laukite darbo dienos. Jei svarbus laikas – mokėkite. Paprasta kaip ir ten.

Kas, jei daiktų daugiau nei planavau?

Tada kalbame apie papildomą kainą. Mašina turi limitą svoriui ir tūriui. Jei pripildėte tiek, kad durys neužsidaro, reikia spręsti. Kartą vienas klientas pasakė, kad turi tik "3 kubus", o paaiškėjo, kad 10. Teko skambinti ir ieškoti alternatyvos. Būkite sąžiningi su savimi ir mums.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Jei jis iškrauna jūsų butą Vokietijoje ir turi užrakinti duris, kitas išeitis nėra. Aš visada patariu pasilikti vieną raktų kopiją sau, jei esate vietoje. Jei ne, tai turiite pasitikėti žmogumi. Per 23 metų darbo girdėjau tik vieną kartą, kad raktai "dingo", bet tai buvo ne mano komandos vairuotojas. Visgi, pasitikėjimas pagrindas.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, bet reikia tikrinti, ar nėra kenkėjų. Muitinė gali uždrausti vežti žemę su šaknimis. Patariu augalus supakuoti į dėžes, kad nejudėtų. Vokietijos gyventojai myli augalus, bet jų fitosanitarinė kontrolė yra griežta. Nejaugi norite atvežti kokią ligą į jų sodą?

Ar galima vežti maistą?

Dėžę sausų makaronų – prašom. Kepyklą su mėsos gaminiais – ne. Yra taisyklių dėl gyvūninių produktų. Vokietija labai prižiūri maisto saugą. Geriau suvalgykite viską prieš išvykdami. Nėra nieko blogiau, nei kai mašina viduje smirda sūriu ar pražuvusia žuimi 800 kilometrų.

Kokios yra garantijos?

Turiime draudimą. Bet jis apima tik tą, ką mes sulaužome arba pamešome. Jei pačius supakuotėte blogai, o viduje subygo stiklas, tai ne mūsų kaltė. Skaitykite sutartį. Aš žinau, kad niekas niekada neskaitytų, bet ten parašyta viskas. Geriau klauskite, jei kas neaišku.

Išvados

Apibendrinant, kokios yra perkraustymo sąlygos į Vokietiją ir iš jos, galiu pasakyti viena – nėra vienos standartinės formulės. Viskas priklauso nuo jūsų parengiamojo darbo ir nuo to, ką tiksliai norite pasiekti. Jei planuojate šį žingsnį, neskubėkite ir viskas sudėliokite ant lentų. Sėkmės priklauso ne nuo mankštos, o nuo to, kaip gerai suderinate su logistika. Būkite atsargūs, užduokite klausimus ir tikėkitės geriausio, bet būkite pasiruošę ir blogiausiam scenarijui, tik tada viskas suveys sėkmingai.