Kokios yra dažniausios problemos kraustantis į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir pasirodo, kad kraustymasis į Vokietiją visada sukuria tą patį chaosą, tik su kitais veidais. Žmonės visada klauso apie tas pačias bėdas, nuo biurokratijos iki to, kad sunkvežimis tiesiog neišvažiuoja iš kiemo. Dažniausios problemos kraustantis į Vokietiją kyla ne todėl, kad Vokietija bloga, o todėl, kad ten viskas veikia kaip laikrodis, o mes įpratę šiek tiek "lankstyti" taisykles. Čia nėra mokslas, bet reikia žinoti keletą niuansų, kad nereikėtų mokėti baudų ar gyventi su dėžėmis mėnesį. Kalbėsime tiesiogiai, be jokių "marketingo" apvyniojimų, kaip tai yra iš tikrųjų.

Dokumentai, biurokratija ir viskas kas susiję su popieriais

Ar tikrai reikia „Anmeldung“ (registracijos) iš karto?

Tai yra pirmas ir pagrindinis dalykas, kurį visi praleidžia. Be šito popieriaus tu jausis nelegaliai, net jei ir turi vizą. Vokietijoje viskas prasideda nuo to, kad turi užsiregistruoti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje (Einwohnermeldeamt). Be to, negausi nei banko sąskaitos, nei darbo sutarties, netgi mobiliojo ryšio numerio dažnai klaustą šio dokumento. Viskas čia labai suformaluota, be "Anmeldung" tu kaip ir neegzistuoji sistemoje, tai neskubėk su šiuo dalyku, kitaip vėliau teks bėgioti ir mokėti baudas už vėlavimą.

Ką daryti, jei apartamentų savininkas neduoda leidimo gyventi?

Buvau tokioje situacijoje prieš penkerius metus su klienta iš Kauno. Ji nuomavo kambarį, o šeimininkas sakė, kad "jokios registracijos nereikia, mums geriau taip". Tai yra didžiulė klaida. Kai nuomotojas atsisako registruoti gyventoją, tai dažnai reiškia, kad jis nemoka mokesčių iš nuomos. Jei tu įsirašysi be jo žinios, gali gauti pranešimą išmesti iš buto per dvi savaites. Geriau pasirašyti bent jau kokį nors formalų dokumentą arba ieškoti legalaus būsto, nes vėliau problemų su "Ausländerbehörde" (imigracijos tarnyba) bus daug daugiau nei pradžioje atrodė.

Ar sunku susitvarkyti su vaiko priėmimu į mokyklą?

Nebuvo tikras dėl šito prieš kelis metus, bet dabar jau žinau – tai yra košmaras, jei nekalbi vokiškai. Vokietijoje švietimas yra federacijos žinioje, tad kiekviena žemė (Bundesland) turi savo taisykles. Berlyne viena, Miunchene kita. Reikia eiti į "Schulamt", paimti skiepių pažymėjimus (o ten reikalauja viską, net ir nuo raupų, ką mes dažnai net neturime), ir laukti, ar bus vieta. Dažnai tenka važiuoti ne į artimiausią mokyklą, o į tą, kur yra laisvų vietų, kas sukuria logistikos problemas.

Kokie su mokesčiais yra didžiausi nesusipratimai?

Žmonės dažnai galvoja, kad jei dirba Lietuvoje ir gyvena Vokietijoje, tai nemoka mokesčių Vokietijoje. (Čia aš šiek tiek klydau anksčiau, tai taisiu: jei gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, tu turi mokėti čia, net jei algą gauni iš užsienio). "Finanzamt" labai greitai sužino apie tavo sąskaitas ir adresą. Geriau susitarti su buhalteriu iš karto, nei vėliau gauti laišką prašantij sumokėti atgal už trejus metus su palūkanomis.

Ar būtina keisti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko jau esi čia. Jei esi ES pilietis, tai turi 6 mėnesius nuo tada, kai užsiregistruoji gyventi, kad pakeistum lietuvišką į vokišką. Po to, jei tave sustabdys policija, gali pasakyti, kad pažymėjimas nebegalioja. Tiesa, Vokietijoje daugeliui atrodo, kad lietuviškas pažymėjimas yra "popierius", o ne dokumentas, tad tenka rodyti papildomus įrodymus. Procesas pats savaime nėra sudėtingas, bet eina laikas, o laukimo eilėse gaišti nėra smagu.

Ar tiesa, kad reikia turėti draudimą nuo trečiųjų asmenų atsakomybės?

Absoliučiai taip. Be šito (Privathaftpflichtversicherung) negaliu nėlęs važiuoti į Vokietiją. Jei netyčia sudaužysi kaimyno brangų vazą ar užliesi vandens butą žemiau, draudimas padengs žalą. Be jo, kaimynai gali paduoti į teismą, o reikalavimai Vokietijoje būna labai aukšti. Vienas mano klientas teko mokėti 2000 eurų už drabužių sugadinimą rūsyje, nes buvo plyšius vamzdis – jei turėtų šį draudimą, mokėtų tik 50 eurų metinę įmoką.

Ką daryti su medicininiais įrašais iš Lietuvos?

Geriau juos išversti į vokiečių arba anglų kalbą, kol dar esi Lietuvoje. Vokiškose ligoninėse ar poliklinikose gydytojai labai nenoriai priima lietuviškus popierius, ypač jei ten yra specifiniai terminai ar vaistų pavadinimai. Turiu omenyje situaciją, kai vaikui reikėjo skubiai recepto, o motina negalėjo įrodyti, ką jis vartojo Lietuvoje, nes niekas nesuprato rašto. Eikite į notarą arba vertėją iš karto, tai sutaupys daug nervų vėliau.

Logistika, brangiausi dalykai ir pervežimo niuansai

Kodėl kainos taip stipriai svyruoja?

Tai viena dažniausių problemų kraustantis į Vokietiją – pinigai. Kainos priklauso nuo degalų, sezono (vasarą brangiau) ir nuo to, ar reikia kelti į ketvirtą aukštą be lifto. Paskaičiuoti galima tik apytiksliai, o galutinė suma dažnai išauga, kai vairuotojas pamato, kad kieme neįvažiuoja sunkvežimis. (Parašiau ne taip, tai turi būti: ne tik kiemas, bet ir gatvės, kuriose yra „žemės“ apribojimai). Už kelių kilometrų neįvežimą reikia mokėti papildomai už rankinį iškrovimą.

Ar verta vežti baldus iš Lietuvos ar pirkti naujus?

Čia viskas priklauso nuo to, ką turi. Jei turi "IKEA" tipo baldus, geriau juos palikti ir nusipirkti naujus Vokietijoje, nes transportas kainuos brangiau nei pati sofa. Bet jei turi brangius, antikvarinius ar su jais susijusių prisiminimų – vežkite. Vokiškai baldai dažnai būna kokybiškesni, bet ir kainuoja. Tas pats klientas, kuriam sudaužia vazą, vežė visą senelės virtuvę, kuri jam tik kainavo nervų, bet vertė to išlaikyti dėl šeimos tradicijų.

Kaip elgtis su muitine, jei daiktai naudoti?

Jei gyveni ne ES šalyje (pvz., Norvegijoje ar Šveicarijoje) ir atkeliauji į Vokietiją, tai naudoti daiktai gali būti atvežami be muito (patalpų konteineris), jei galėsi įrodyti, kad juos naudojai bent 6 mėnesius. Reikia turėti sąrašą su deklaracija "Verwendungsgut". Jei bandysi įvežti naujus kompiuterius ar visiškai naujus drabužius su etiketėmis, muitininkas juos užfiksuos ir reikalaus sumokėti PVM ir muitą.

Ar dažnai įvyksta įvykiai pervežimo metu?

Nebent kasdien. Žmonių požiūris į daiktus pervežimo metu keičiasi – kai kurie manęs klientai viską supako į maišus, tada keikia, kai dėžės susilygina. Vokietijoje keliai geros būklės, tačiau vairuotojai dažnai varo greitai. Turiu omenyje vieną atvejį, kai vairuotojas staigiai stabdė prieš raudoną šviesoforą, o viršuje buvo dėžė su televizoriu. Žinote, kas nutiko. Draudimas šiuo atveju išgelbėjo, bet nervų niekas negrąžins.

Ką daryti, jei sunkvežimis negali priartėti prie namo Vokietijoje?

Tai klasika. Vokiški miestai seni, gatvės siauros, dažnai yra "žaliosios zonos", kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti be leidimo. Prieš važiuodami reikia patikrinti, ar yra vietos stovėjimui 40 tonų sunkvežimiui. Jei ne, reikia užsisakyti "Mietwagen" (mažesnį sunkvežimėlį su kranu), kuris perkrauna daiktus į mažesnę mašiną ir veža iki pat durų. Tai papildomai kainuoja apie 300-500 eurų, bet privalu.

Ar reikia rūpintis vieta stovėjimui mieste?

Taip, be abejo. Berlyne ar Hamburge rasti vietą 7,5 ar 12 metrų sunkvežimiui be leidimo yra beveik neįmanoma. Reikia kreiptis į "Ordnungsamt" ir gauti specialų leidimą stovėjimui (Verkehrszeichen). Jei užsišalčius, gausi baudą, o mašina gali būti nutempta. Vokietijai tvarka yra svarbiau už tavo nepatogumus, tai nepamiršk to, kai planuoji atvykimo laiką.

Kiek laiko trunka standartinis pervežimas į Vokietiją?

Įprastai tai trunka 1-2 dienas, jei važiuojame tiesiai. Bet jei reikia surinkti daiktus iš kelis adresų Lietuvoje arba iškrauti kelis adresus Vokietijoje, tai gali užtrukti ir savaitę. Taip pat žiemos sąlygos gali padaryti savo – vairuotojai turi ilgesnes poilsio pauzes. Geriau planuoti atvykti savaitgalį, kad turėtum šiek tiek laiko susirūpinti, kol mašina važiuoja.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Dažnai klientai išsiuntė raktus paštu arba paliko kieme po kilimu. Tai yra didelė rizika. Geriau susitarti dėl konkretaus laiko, kai tu būsi vietoje. Yra buvę atvejų, kai raktai dingdavo kelyje, o butą reikėjo brangiai įlaužti. Vairuotojai yra patikimi, bet klaidos įvyksta, o tavo atsakomybė už butą lieka tau.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišsibraižytų?

Nenaudokite senų prekių dėžių iš parduotuvių, jos nesilaiko svorio. Pirkite specialias pervežimo dėžes. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas burbuliukine plėvele arba senais laikraščiais. Vokietijoje vairuotojai dažnai "išmes" dėžes iš sunkvežimio, todėl jos turi būti tvirtos. Pasirašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra ir į kurį kambarį ją reikia statyti – taip sutaupysite savo ir vairuotojo laiką.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Nors tikiuosi, kad niekada nereikės naudotis, bet dėl to, kas Vokietijoje vadinasi "Transportversicherung", gali miegoti ramiau. Yra skirtingų draudimo rūšių – vienas apima tik gaisrą ar avariją, kitas ir "mechaninius pažeidimus" (pvz., kai nukrenta dėžė). Pasidomėkite šiais detalesniais dalykais, o ne tik kaina.

Kaip elgtis su automobiliu, jei jį vežiame su savimi?

Jei automobilis yra tavo nuosavybės ilgiau nei 6 mėnesius, jį galima registruoti Vokietijoje nemokamai (be muito). Bet reikia turėti visus pirkimo dokumentus ir techninį apžiūrą. Vokiška techninė apžiūra (TÜV) yra griežtesnė nei mūsų, tad dažnai teks investuoti į padangas, stabdius ar švias prieš registruojant. Be to, čia reikia "Halter" (savininko) draudimo, kurį reikia susitvarkyti iš karto.

Kasdienybė, kaimynai ir kultūrinis šokas

Ar tikrai taip griežtai laikomasi taisyklių apie ramumą?

Vokietijoje yra vadinamosios "Ruhezeit" (ramybės valandos). Paprastai tai nuo 13:00 iki 15:00 ir nuo 22:00 iki 07:00. Sekmadieniais ir švenčių dienomis negalima triukšmingai vežti daiktų, kalbėti garsiai ar groti muzikos. Kaimynai iškviens policiją net ir už to, kad per daug garsiai uždarysi duris. Tai nėra jokia pokšta, ypač mažuose miestuose, kur visi vieni kitius pažįsta.

Kodėl taip sunku rasti nuomą但不i (be baldų)?

Dauguma butų Vokietijoje nuomojami be baldų ("Unmöbliert"). Reikia nusipirkti ne tik lovos ir spintos, bet ir virtuvės baldų (dažnai net viryklės ir šaldytuvo). Tai didelis išlaidų šuolis po kraustymosi. Be to, nuomotojai labai atsargūs, reikalauja "Schufa" (kredito istorijos) pažymėjimo, kurį užsienietis neturi, todėl tenka rasti "Mietbürgen" (garantą), kuris gyvena Vokietijoje ir turi gerą kreditą.

Ar tiesa, kad reikia rūšiuoti šiukšles labai detaliai?

Taip, ir tai nėra juokas. Kiekviename kieme yra po 4-5 skirtingus konteinerius: paprastos šiukšlės, popierius, plastikas ("Gelber Sack"), bioatsliekos ir stiklas. Jei padėsi neteisingai, gali gauti įspėjimą ant konteinerio arba baudą. Vokietijai ekologija yra šventas karvė, tai nesižaidžia. Vienas mano klientas sakė, kad jam labiau trūko rankų nuo to rūšiavimo nei nuo pačių dėžių.

Ką daryti, jei neturi vokiškų kalbos įgūdžių?

Gyventi be kalbos galima dideliuose miestuose kaip Berlynas, bet kasdienybėje bus sunku. Administracijoje, parduotuvėse ar ligoninėje ne visi kalba angliškai, o ypač vyresni žmonės. Reikėtų bent mokėti pagrindinius frazes, kad parodytum gerą valią. Vokiečiai vertina, kai bandi kalbėti jų kalba, net jei dar darai klaidas.

Ar sunku susirasti darbą be kalbos?

Priklauso nuo srities. IT srityje ar inžinerijoje angliškai užtenka, bet jei esi vairuotojas, statybininkas ar dirbi servise – be vokiškai kalbos būsi beveik bejėgis. Darbdaviai dažnai reikalauja B1 lygio sertifikato. Darbo paieška per "Agentur für Arbeit" (darbo biržą) gali trukti ilgiau, jei negali įrodyti kalbos įgūdžių.

Kaip susitvarkyti su internetu ir telefonu?

Vokietijoje didelis pasirinkimas, bet dažnai būna "Vertragsbindung" (sąryšio trukmė) 24 mėnesiai. Reikia atidžiai skaityti sutartis, kadangi po to ne visada lengva išsitraukti. Be to, greitis kaimuose gali būti žymiai prastesnis nei mieste. Geriau iš anksto susitarti apie interneto prijungimą, nes gali tekti laukti savaitę ar dvi, kol technikas atvyks.

Ar saugu važinėti dviračiu mieste?

Vokietija labai dviračių mylėtoja šalis, bet taisyklės čia griežtos. Būtina turėti šviesas, šalmą (nors nebūtinas, bet rekomenduojamas) ir važiuoti dviračių taku. Jei važiuosi per raudoną šviesą ar pavojingai, gali gauti baudą. Vairuotojai čia labai atsargūs dviračių atžvilgiu, tai yra pliusas, bet turi pats būti disciplinuotas.

Kaip elgtis su kaimynais, kurie atrodo šalti?

Vokiečiams gali atrodyti šalti ir distancinguoti pradžioje. Jie nėra tokie atviri kaip lietuviai, bet tai nereiškia, kad jie nemandagūs. Jie tiesiog gerbia privatumo erdvę. Negalėtum tiesiog užlipti į juos su pyragu pirmą dieną. Geriau pasisveikinti trumpai ir laukti, kol jie patys pradės kalbėti. Vėliau gali tapti labai gerais ir pagalbiniais kaimynais.

Ar tikrai reikia turėti "Hausratversicherung" (būsto draudimą)?

Labai praverčia, jei įsilaužia vagys ar iškils gaisras. Tai yra pigus draudimas, apimantis visus turtus bute. Žinau atvejį, kai klientui išmirko kompiuteris per perkrovą, o šis draudimas (nebent jis buvo transporto, bet būsto) padėjo gauti bent dalį pinigų atgal, nors ne visada. Geriau turėti ir nereikti, nei reikti ir neturėti.

Ką daryti, jei jaučiasi vienišas?

Kraustymasis – didelis stresas. Jei neturi draugų ar šeimos čia, gali pavirsti vienišas. Vokietijoje yra daug "Verein" (sąjungų) – nuo sporto iki darbo grupių. Tai yra geriausia vieta susirasti naujų pažįstamų. Nebijok eiti į tokius susirinkimus, nors ir būtų baisu su kalba.

Kodėl Vokietijoje viskas uždaryta sekmadieniais?

Tai kultūrinis šokas daugeliui lietuvių. Sekmadienį dirba tik kavinės, stotys ir degalinės. Parduotuvės, biurai ir statybos negyvos. Jei užmiršai nusipirkti maisto šeštadienį, sekmadienį teks eiti į brangiausią parduotuvę prie stoties ("Bahnhof") arba kavine. Priprasti prie šito reikia greitai, kitaip pradėsi jausti nervus.

Ar tiesa, kad reikia valyti priekinį kiemą?

Daugeliu atvejų taip. Yra vadinamoji "Winterdienst" (žiemos paslauga) ir vasarą priekinio kiemo (Bürgersteig) valymas. Jei turi sniegą ant takelio prie namo ir kažkas paslyst, tu atsakingai. Reikia arba valyti pats, arba pasamdyti firmą. Vokietijai tvarka yra prioritetas numeris vienas.

Išvados

Viso šio chaoso apie tai, kokios yra dažniausios problemos kraustantis į Vokietiją, iš tikrųjų galima išvengti, jei pasiruoši iš anksto. Svarbiausia yra ne tiek patys daiktai, kiek tavo žinios apie taisykles ir dokumentus. Geriau praleisti kelias valandas skaitant forumus ar klausant specialistų, nei mokėti tūkstančius eurų baudų ir spręsti problemas esant jau čia. Kraustymasis į Vokietiją gali būti sklandus, jei tik nebandysi įgyvendinti lietuviško "kaip nors" principo griežtoje šalyje. Sėkmės ir kantrybės jums reikės daug, bet verta.