Kokios yra dažniausios kraustymo problemos į Vokietiją? Praktikas pasakoja

Sveiki, turiu jau beveik dvidešimt penkerius metus patirties šioje srityje, pervežinėjau žmones ir įvairias įmones beveik į visas Europos šalis, tačiau Vokietija visada išlieka savita. Dažniausiai klientai klausia ne apie kainą, o apie tai, kaip išvengti chaoso, kuris dažnai lydi šį procesą. Tiesą sakant, kokios yra dažniausios kraustymo problemos į Vokietiją, sužinoti yra svarbiau nei rasti pigiausią vairuotoją, nes pastarasis gali tapti brangiausia klaida. Po šių metų matau vieną tą patį: žmonės visada pervertina savo jėgas ir pervertina laiką, o vokiečių biurokratija nėra linkusi palankiai verti pavėlavimų. Štai paprastas, bet nuoširdus žvilgsnis į tai, kas iš tikrųjų laukia kelionėje į Vokietiją.

Dokumentų ir biurokratinės painiavos

Ar tikrai reikia tok gausybės dokumentų?

Žinoma, atrodo, kad reikia visą gyvenimą surašyti ant popieriaus, bet be daugumos dalykų ten tiesiog neišsiversite. Pagrindinis dalykas yra tai, kad Vokietijoje viskas turi būti užregistruota, net jei tai atrodo kvaila. Jeigu neturite teisingai užpildytų formų (pvz., „Anmeldung“), negalėsite gauti net interneto ar vaikų į darželį. Kai kurie mano klientai galvoja, kad galima viską nuveikti vėliau, „kai apsigyvens“, bet vokiečiai to nemėgsta – jiems reikia tvarkos iš karto. Taigi, surinkite visus asmens dokumentus, sutartis, vairuotojo pažymėjimus ir dar kartą patikrinkite, ar jų nepraš�te pervežėjai, nes kokios yra dažniausios kraustymo problemos į Vokietiją, jei ne dingo dokumentai?

Kas daryti, jei dingo kuris nors dokumentas kelyje?

Tai tikrai nepatogi situacija, bet, deja, ne tokia reta. Viskas dažniausiai pasidaro pačiame pasienio punkte arba degalinėje, kai sustojote pailsėti. Pirmiausia nepanikuokite, o skambinkite į savo savivaldybę Lietuvoje dėl išduodamų kopijų. Vokietijoje dauguma įstaigų priima ir elektronines versijas, jeigu jos yra notaruotos arba turi kvalifikuotą parašą, tačiau tikrai geriau turėti originalus. Kartais vairuotojas galėjo padėti kita vietą (o ne ten, kur įdėjote kitus dalykus), taigi, pasižiūrėkite į visus kampus. Jei radote, o ne, tai aš asmeniškai mačiau atvejų, kai žmonės privalėjo grįžti, tai labai prailgina procesą.

Ar galima atvykti be darbo sutarties?

Techniškai galima, jeigu turite pakankamai išgyventi pinigų ir sveikatos draudimą, tačiau tai labai apsunkina gyvenimą. Be darbo sutarties arba studijų pažymėjimo, gausite tik laikiną leidimą ir galbūt teks daugiau aiškintis su „Ausländerbehörde“ (imigracijos departamentu). Be to, be fiksuotų pajamų būsite priversti ieškoti „Mietkauf“ (nuomos) butų, kurie dažnai būna brangesni ir prastesnių sąlygų. Vokietai labai mėgsa saugumą, todėl darbo sutartis yra tas raktas, kuris atidaro daugumą durų.

Kaip greitai reikia susitvarkyti su registracija?

Taisyklės sako, kad turite 14 dienų nuo atvykimo datos užsiregistruoti gyvenamojoje vietoje („Wohnungsgeberbestätigung“ reikalinga). Aš nemačiau, kad kas nors labai griežtai baus už vėlavimą viena diena, bet jei pavėlate savaitę ar dvi, gali tekti mokėti baudą. Geriausia tai padaryti iš karto, kai išsikraunate dėžes, kitaip vėliau tiesiog užmiršsite ir bus per vėlu. Biurokratai ten ne tokie žiaurusi, jeigu esi mandagus, bet tvarkingumas juos užgauna.

Ar reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

Taip, dauguma oficialių dokumentų turi būti išversti į vokiečių kalbą ir dažnai patvirtinti prisiekusiu vertėju. Yra vietų, kur priima ir anglų kalbos vertimus, bet Lietuvoje dirbantys notarai dažniausiai reikalauja vokiško. Tai viena iš tų dažniausių kraustymo problemų į Vokietiją, dėl kurių žmonėms tenka laukti papildomai savaitę, kol parengiamas vertimas. Neskubėkite su tuo, dar Lietuvoje pasidarykite, bus pigiau ir greičiau.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu, jeigu ten yra klaidų?

Jeigu pastebite klaidą dar prieš išvykstant, būtinai pataisykite ją Lietuvoje. Vokietijoje tai gali būti problema, jeigu sustatys jūsų policija arba reikės keisti draudimą. Yra buvę atvejų, kad žmonės negalėjo užsiregistruoti automobilio dėl rašybos klaidos pažymėjime. Geriau praleisti valandą kelių policijoje dabar, nei dieną vokiškose instancijose vėliau.

Logistika ir patys pervežimai

Kodėl taip ilgai trunka atvykti su daiktais?

Nedaug kas supranta, kad Vokietija – tai ne tik greitieji autostradai „Autobahn“. Esu matęs, kaip spūstys („Stau“) tęsiasi ištisą dieną, ypač netoli Miuncheno arba Hamburgo. Be to, sunkvežimiai turi griežtai laikytis poilsio laikų – vairuotojas negali važiuoti 10 valandų be perstojo. Jeigu planuojate atvykti ryte, o vairuotojas išvyko vakare, tikėkitės vėlavimo. Kartais nukrypimas nuo grafiko įvyksta dėl techninių problemų, kurios nėra nuo jo priklausomos (pavyzdžiui, padangos plyšimas arba variklio perkaitimas).

Ar saugu duoti brangius daiktus pervežėjams?

Turiu būti nuoširdus – dauguma pervežėjų sąžiningi, bet yra ir tokių, kurie „užmiršta“ padėti dėžę į vidų. Brangiausius daiktus (papuošalus, dokumentus, pinigus) geriau vežti su savimi keleivinėje mašinoje. Tarp dažniausių kraustymo problemų į Vokietiją galima priskirti ir dingusius nebrangius, bet mielus daiktus, kurie tiesiog „užkliuvo“ kelyje. Užtikrinkite, kad turite draudimą, ir tikrai išsamesnę sąskaitą faktūrą su inventoriumi.

Kaip elgtis, jei sunkvežimis neužsuka į gatvę?

Tai klasika. Vokiški miestai seni, gatvės siauros, o sunkvežimiai dideli. Net jeigu navigacija rodo, kad galima važiuoti, realybėje gali būti, kad ženklas „Einfahrt verboten“ (įvažiavimas draudžiamas) stovi ant kampo. Tokiu atveju vairuotojas privalo rasti artimiausią parkavimo vietą ir krauti daiktus ant mažesnės mašinos (palečiai), o tai kainuoja papildomai pinigų ir laiko. Būtinai pasidomėkite iš anksto, ar galima užvažiuoti sunkvežimiu prie jūsų namų.

Ar galima sekti sunkvežimių savo automobiliu?

Galima, bet nerekomenduoju, nebent jūsų vairuotojas yra labai patikimas. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas sustodavo papietauti arba užpildyti degalų, o klientas, važiuodamas už jo, prarasdavo jį miesto šurmuliuje. Be to, sunkvežimiai važiuoja lėčiau, tai gali būti labai nuobodu. Geriau sutarti susitikti tiesiog prie atsiėmimo vietos.

Ką daryti, jei daiktai atvykta sužaloti?

Pirmiausia, nieko nekelkite iš vietos, kol nepadarysite nuotraukų. Vokietijos vartotojų teisės griežtos, todėl jeigu turią draudimą („Haftpflichtversicherung“), privalote pateikti žalos aktą („Schadensprotokoll“). Nekelkite sužalotų daiktų, nes draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, sakydama, kad pažeidimą padarėte jūs patys atidarydami dėžę. Tai viena tų situacijų, kur reikia šaltos galvos, o ne emocijų.

Ar tikrai reikia tiek daug dėžių?

Taip, ir dar viena papildoma. Daiktai, kurie guli laisvai krovele, gali sušokti, susilaužyti arba įtrinti kitus. Ypač jeigu kelyje yra posūkių (o Vokietija kalnuota vietomis). Naudokite kokybiškas, dvigubos sienelės dėžes, o ne tas, kurias gaunate parduotuvėse už bakalėją. Neklausote, kiek kainuoja dėžė, klausote, kiek kainuos jūsų servizas, jeigu jis sulūžs.

Vokietijos specifika ir buitis

Kodėl taip sunku rasti butą iš Lietuvos?

Vokiečiai labai konservatyvūs ir nepasitiki žmonėmis, kurių nemato. Jie pageidauja susipažinti asmeniškai, patikrinti „Schufa“ (kredito istoriją), kurią, žinoma, užsienietis neturi. Be to, nuomotojai dažnai renka tarp dešimčių pareiškėjų, todėl būti užsienyje yra didelis trūkumas. Geriausia turėti vietinę globėją arba agentą, kuris gali eiti į peržiūras už jus.

Ar tiesa, kad sekmadieniais negalima triukšmauti?

Absoliučia tiesa. Vokietijoje „Ruhezeit“ (ramybės laikas) yra šventa karvė. Sekmadieniais ir švenčių dienomis negalima statyti, gręžti, net garsiai muziką klausyti pro atvirus langus. Jeigu planuojate kelti baldus sekmadienį, gausite pyplių iš kaimynų, o policija gali atvykti labai greitai. Geriau planuokite viską šeštadienį arba darbo dienomis.

Kaip su atliekomis ir dėžėmis?

Negalite tiesiog išmesti dėžių į gatvę. Vokietijoje yra griežtas atliekų rūšiavimas: popierius, plastikas, organinės atliekos, stiklas. Dėžes reikia suskaldyti ir padėti į specialius konteinerius („Papiercontainer“), kurie dažnai būna toli nuo namų. Jeigu paliksite dėžes šalia šiukšliadėžės, gausite baudą arba užkliuvusį kaimyną, kuris viską nufotografuos ir nusiųs savivaldybei.

Ar reikia turėti „Hausratversicherung“?

Būtinai. Tai namų turto draudimas. Jeigu jums nuslys vanduo iš viršaus buto ir sunaikins jūsų daiktus, arba jeigu įlips vagys, draudimas padengs žalą. Be to, kai kurie nuomotojai net reikalauja draudimo poliso prieš pasirašant sutartį. Tai nėra brangu, bet sutaupo daug nervų.

Ką daryti su „Pfand“ sistema?

Tai indų užstatas. Kai pirksite gėrimų, buteliuose ar skardinėse bus įtraukta papildoma suma (pvz., 0,25 eur). Kai išmesite arba gražinsite tuos butelius į specialius automatus parduotuvėje, gausite pinigus atgal. Kraustymosi metu surinksite daug šių butelių, tad nerašykite juos, nes tai gali būti neblogas papildomas privalumas pirmosioms dienoms.

Ar sunku susirasti darbą nekalbant vokiškai?

Labai sunki, bet ne įmanoma. Jeigu esate IT specialistas, inžinierius arba turite specifinius įgūdžius, kalbos barjeras gali būti mažesnis. Tačiau paprastiems darbams arba klientų aptarnavimui vokiečių kalba būtina. Be to, darbdaviai dažnai siūlo kalbos kursus, tačiau tai reikalauja laiko. Nesižadėkite, kad viskas susitvarkys per savaitę.

Finansai ir teisiniai aspektai

Kiek pinigų reikia turėti atvykus?

Vokietijoje gyvenimo kaina svyruoja priklausomai nuo miesto (Miunchenas brangiausias, rytiniai regionai pigesni), tačiau reikėtų turėti bent 3-4 mėnesių nuomos ir pragyvenimo užskaitą. Tai reiškia, kad maždaug 3000–5000 eurų turėtų užtekti pradžiai, kol gausite pirmą algą. Be to, dauguma dalykų reikalauja depozito („Kaution“), kuris dažnai būna 2-3 mėnesių nuomos dydis.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais už butą?

Galima, tačiau didelės sumos grynaisiais (virš 10 000 eurų) turi būti deklaruojamos bankui arba muštinėms, nes kitaip tai gali būti įvardijama kaip pinigų plovimas arba mokesčių vengimas. Be to, nuomotojai dažniau pageidauja pavedimų, nes tai yra saugiau ir lengviau sekti. Pinigų grynaisiais vokiškoje kultūroje stengiamasi vengti.

Kaip su mokesčiais („Steuer“)?

Jei dirbate legaliai, Jums bus priskirtas mokesčių klasės numeris („Steuerklasse“). Iš jūsų algos bus automatiškai atimamos pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos. Vėliau galite pateikti deklaraciją ir gauti pinigų grąžinimą, jeigu turite išlaidų (pvz., kelionių į darbą arba profesinės literatūros). Negerai, jeigu nežinote savo klasės, gali būti, jog per daug mokate.

Ar reikia keisti lietuviškas plokštes automobiliui?

Jei planuojate gyventi ilgiau nei 6 mėnesius, taip. Lietuvos plokščios Vokietijoje galioja tik laikinai (paprastai 6 mėn.), po to jūsų automobilis gali būti konfiskuotas arba baudžiamas. Reikės eiti į „TÜV“ (techninę apžiūrą), gauti vokišką apžiūros lapą ir užsiregistruoti mašiną vietinės registracijos skyriuje. Tai procesas, kuris užtrunka kelias dienas.

Kas daryti, jeigu sužeidžiate save kelyje?

Vokietijoje veikia geras sveikatos draudimas, tačiau jeigu neturite vietinio draudimo, gydymas gali kainuoti labai brangiai. ES sveikatos draudimo kortelė padės tik būtinoms paslaugoms, bet ne viskam. Būtinai turėkite papildomą kelionės draudimą, kuris padengtų grįžimo išlaidas, jeigu negalėtumėte važiuoti atgal (arba būtų reikalinga speciali transportavimo priemonė).

Ar galima gerti vandens iš čiaupo?

Taip, Vokietijoje vandens iš čiaupo kokybė yra viena geriausių Europoje, jis tikrinamas labai dažnai. Tačiau dauguma vokiečių vartoja jį tik maistui gaminti, o geriau vandenį perka („Mineralwasser“), nes čiaupo vanduo gali būti kietas (daug kalkių). Tai nėra pavojinga, bet gali nepatikti jūsų skoniui.

Ką daryti su vaiko mokymu?

Jūsų vaikas turi teisę eiti į mokyklą, ir tai privaloma. Reikės eiti į vietinę „Schulamt“ (mokyklų skyrių) ir užregistruoti vaiką. Jeigu jis nemoka vokiškai, bus mokomas specialiose klasėse („Willkommensklasse“) arba gaus papildomų pamokų. Sistema skiriasi nuo lietuviškos, todėl reikės kantrybės ir pagalbos iš mokytojų.

Ar verta vežti savo baldus iš Lietuvos?

Jei jie yra brangūs, sentimentalūs arba labai kokybiški, taip. Vokietijoje baldai gali būti brangūs, o naudotų rasti reikalingo dydžio gali būti sudėtinga. Tačiau atsiminkite apie energijos kainą – dideli baldai gali netilpti į liftą arba duris. Išmatuokite viską du kartus prieš kraunant.

Kaip elgtis su „Wohnungsgeberbestätigung“?

Tai dokumentą, kurį turi užpildyti jūsų nuomotojas (arba buto savininkas), patvirtindamas, kad jūs gyvensite jo bute. Be šio lapo negalite eiti į „Bürgeramt“ (savivaldybę) ir užsiregistruoti. Dažnai nuomotojai uždelbia šį procesą, todėl būtinai prašykite jo iš karto, kai pasirašote nuomos sutartį.

Ar dažnai pasitaiko apgavysčių su nuoma?

Deja, taip. Ypač internete (pvz., „WG-Gesucht“ arba „ImmoScout24“) pasitaiko sukčių, kurie siunčia nuotraukas, kurios priklauso kitiems, ir prašo užstato be apžiūros. Niekada nesimokėkite pinigų be sutarties ir asmeninio susitikimo. Tai viena iš tų dažniausių kraustymo problemų į Vokietiją, su kuria susiduria naujakuriai.

Kaip susitvarkyti su internetu?

Vokietijoje internetas dažnai būna rišamas prie adreso, o ne asmenio, todėl reikia laukti, kol operatorius (pvz., Deutsche Telekom, Vodafone) pajungs liniją. Tai gali trukti nuo savaitės iki mėnesio. Verta pasidomėti iš anksto, ar bute jau yra aktyvus ryšys, ar jo reikės laukti.

Ar sunku susirasti lietuvių bendruomenę?

Nėra labai sunku, ypač dideliuose miestuose kaip Berlynas, Hamburgas ar Miunchenas. Yra lietuviškų mokyklų, šokių grupių, facebook grupių. Tai gali padėti pirmosioms dienoms nejaustis toliu namuose, tačiau nepamirškite, kad pagrindinis tikslas yra integruotis į vietinę bendruomenę.

Ar verta turėti vokišką sąskaitą banke?

Be abejo. Visi mokesčiai, algos ir nuomos mokėjimai vyksta per SEPA pavedimus. Lietuviška sąskaita gali tekti tik pradžiai, tačiau ilgainiui taps brangu dėl konversijos mokesčių. Atidarykite sąskaitą („Girokonto“) vieno iš vietinių bankų (pvz., Sparkasse, Commerzbank) arba internetinių bankų (pvz., N26).

Ką daryti, jeigu prarandate darbą?

Jei turite legalų leidimą gyventi ir dirbate, ir prarandate darbą, turite teisę gauti „Arbeitslosengeld“ (nedarbo pašalpą) tam tikrą laiką. Tačiau reikia nedelsiant registruotis „Agentur für Arbeit“ (darbo biržoje). Nelaukite, kol baigsis pinigai, nes procesas gali užtrukti.

Ar yra kokios nors specifinės taisyklės dėl šunų?

Šunys Vokietijoje labai mėgstami, tačiau kai kuriooseose vietose (pvz., kai kurie namai ar parkai) jie gali būti draudžiami (priešingai nei Lietuvoje, kur daugiau problemų su šunų šūksmu). Taip pat būtina turėti šuns mokesčius („Hundesteuer“) ir užregistruoti jį vietinėje savivaldybėje.

Kaip elgtis su kalbos barjeru ligoninėje?

Didelėse ligoninėse dažnai yra vertėjai, tačiau mažesnėse gali tekti rasti savo vertėją (pvz., šeimos narį arba draugą). Būtinai su savimi turėkite popierinius lapus su svarbia informacija (alergijos, vaistai), kuriuos paruošėte iš anksto vokiškai. Tai gali būti kritiška situacijoje.

Ar Vokietijoje saugu?

Apskritai taip, Vokietija laikoma saugia šalimi, tačiau didmiesčiuose (ypač stotyse arba centruose naktį) reikėtų būti atsargiam, kaip ir bet kur. Nenaudokite brangių telefonų atvirai, o pinigus laikykite saugioje vietoje. Policija veikia efektyviai, tačiau geriau išvengti pavojų.

Ką daryti, jeigu jums patinka čia gyventi?

Jeigu po pusmečio ar metų suprantate, kad Vokietija jums patinka, pradėkite galvoti apie ilgalaikę vizą arba pilietybę (nors tai ilgas procesas). Svarbiausia – nebijokite klausti vietinių, nes jie dažnai padeda, jeigu matai, kad bandi kalbėti jų kalba (net jei su klaidomis).

Išvados

Viskas su kokiomis yra dažniausios kraustymo problemos į Vokietiją susiję daugiau su pasiruošimu nei su pačiu kelionių. Jeigu pasiruošite dokumentus, suprasite biurokratijos niuansus ir būsite kantrūs kelyje, dauguma problemų išvengsite. Vokietija nėra bloga vieta gyventi, ji tik turi savas taisykles, kurias reikia gerbti. Sėkmės jūsų naujajame gyvenime ir tikimės, kad ši informacija padės išvengti tų bėdų, su kuriomis susidūrė dauguma kitų.