Kokios vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų logistinių grandinių iki visiško chaoso ant Vokietijos autostradų. Dažnai klientai klausto, kas čia dabar vyksta su kainomis ir terminais, ypač kai kalba eina apie perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą. Tiesą sakant, vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą pastaruoju metu pasikeitė, nors pagrindai išliko tie patys. Žmonėms svarbu ne tik tai, kiek kainuoja vienas kilometras, bet ir tai, kaip elgiamasi su jų turtu, ar atvyks vadybininkas laiku, ar neprapuls kuro kainos. Čia nėra joks mokslas, daugiau patirties reikalas, tačiau smulkmenos nulemia visą rezultatą. Toliau bandysiu papasakoti, kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokio „marketinio“ balasto.

Apie kainas ir bendras sąlygas (Kodėl vieni brangiau, kiti pigiau)

Kiek tiksliai kainuoja vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, žinoma. Žiūrėk, kai kalbame apie vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, kaina dažniausiai formuojasi pagal kuro kainas ir vairuotojo darbo laiką. Jei tu turi tik keletą dėžių iš Miuncheno, tai gali siekti 300–500 eurų, o jei reikia vežti visą butą su baldais iš Hamburgo, skamba čia jau ir prie tūkstančio. Dar didelę įtaką turi tai, ar tai yra „dalinis krovinys“, ar tu išsinuomoji visą furoną. Pastaruoju atveju brangiau, bet tu turi garantiją, kad nieko nebus pakrauta papildomai ir keliausite tiesiai.

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Standartiškai, kai sutvarkomos vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, mes žiūrime į 2–3 dienas. Jei tai ekspresas, tada gali būti ir para, bet tada tu moki už tuščią grįžimą, o tai kainuoja. Bet dažniausiai tai yra dalinis krovinys – vairuotojas surenka keletą klientų. Vieną paima Berlyne, kitą Kelne, važiuoja į Lietuvą, iškrauna ir vėl grįžta. Kartą buvo atveju, kai vairuotojas užstrigo ties Poznane dėl avarijos, tai viskas pavėlavo dviem dienoms. Taigi laikas yra labai sąlyginis dalykas, geriau klausk apie tvarkaraštį, o ne tiesiog „kada atvyks“.

Ar brangiau keliauja savaitgaliais ar švenčių metu?

Žinoma, brangiau. Vairuotojai irgi žmonės, nori ilsėtis. Jei reikalai, kad jis atvažiuotų sekmadienį ar Velyromis, tai tai kainos pridedamas papildomas mokestis, dar vadinamas „privalomo poilsio užmokesčiu“ ar tiesiog priedu. Geriau planuok vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą darbo dienomis. Be to, Vokietijoje savaitgaliais daug kur draudžiama važiuoti sunkvežimiais, o tai priverčia vairuotojus rinkti apėjimus, kas vėlgina procesą. Tai ne mūsų kaltė, tai taisyklės.

Kas dėl kuro kainų – jos įskaičiuotos ar ne?

Dauguma įmonių dabar daro kainos pasiūlymus su kuro priedu, kuris gali keistis kas mėnesį. Prieš 5 metus buvo paprasčiau, o dabar, kai kuras šokinėja kaip nori, vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą turi būti susietos su kuro birža. Dažnai sutartyje parašoma „kuro priedas +/- 5%“. Jei kuro kaina staigiaukš, gali gauti pranešimą, kad reikia pridėti 50 eurų. Nervuina, bet tokia realybė. Sąžiningos firmos tai pasako iš karto, o kitos – po to.

Ar galiu pasiderėti dėl kainos, jei turiu mažai daiktų?

Galima, bet ne visada. Jei turi tik vieną ar dvi dėžes, tau gali pasiūlyti ne vairuoti specialiai mašinos, o įdėti tavo daiktus į kitą reisą, kuris jau važiuoja. Tai vadinama „papildoma vieta“. Tada vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą tampa daug lanksčianesnės. Gali gauti nuolaidą, jei sutinki palaukti, kol jiems surinks pilną furgoną. Bet jei skubai, teks mokti pilną kainą, nors mašina ir tuščia – už greitį visada reikia sumokėti.

Ką daryti, jei man paskambino ir pasakė, kad kaina pakilo jau sutartyje?

Tai jautri situacija. Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos (kas retai, bet nutinka), jie turi teisę ją keisti. Tačiau dažniausiai tai nutinka dėl klaidų apskaičiuose. Pavyzdžiui, pamiršo pridėti mokestį už užvažiavimą į miesto centrą. Geriausia viską išsiaiškinti dar prieš pasirašant. Aš asmeniškai visada sakyčiau – jei keičia kainą po sutarties, be aiškios priežasties, ieškai kitos. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą turi būti skaidrios.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Ar reikia eiti į muitinę, jei vežu daiktus iš Vokietijos?

Nereikia, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir tu gyveni ES. Vokietija ir Lietuova yra Europos Sąjungoje, tai nėra jokių ribų. Bet čia yra vienas „bet“. Jei turi per daug naujų daiktų su etiketėmis, muitinės pareigūnas gali pagalvoti, kad tai verslas. Tada gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Taigi, vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą yra paprastos, kol nesi prekybininkas.

Ar turiu pildyti kokią nors deklaraciją ar sąrašą?

Labai rekomenduoju. Nereikia jokios oficialios deklaracijos muitinei, bet turi būti daiktų sąrašas (inventorius). Jis padėti, jei kažkas dings ar sulūš. Be to, kai vairuotojas važiuoja per Vokietiją, jis gali būti sustabdytas patikrai. Jei jis neturi jokių dokumentų apie tai, ką veža, gali būti didelių bėdų. Geriau parašyk ant lapelio „sofa, 2 dėžės, televizorius“, nei vėliau aiškinkis. Tai viena iš tų smulkmenų, kurios dažnai pamirštamos.

Kas nutinka, jei vairuotojas sustojo patikrai ir rado nelegalių daiktų?

O tai jau bėda. Žinau vieną istoriją, kai klientas paprašė įkišti kelias dėžes cigarečių be muchų (nes taip pigiau), sakydamas, kad tai dovana broliui. Vairuotojas nežinojo ir važiavo. Sustabdė juos ties Aachen, rado, ir mašina konfiskuota. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą draudžia bet kokią kontrabandą. Tuomet atsakingumas gali kristi ne tik ant siuntėjo, bet ir ant vežėjo. Nebūk kvailas, nekelk nieko, ko negalima.

Ar galiu vežti elektroniką be pirkinių čekių?

Gali, bet tai rizikuota. Jei turi penkis naujus kompiuterius dėžėse, pareigūnai gali pagalvoti, kad juos perki ir parduodi. Asmeniniai, naudoti daiktai – be problemų. Jei nori būti tikras, pasilik keletą senų sąskaitų ar nuotraukų, kad įrodytum, kad daiktas ne naujas. Tai nėra įstatymas, bet taip yra saugiau. Be to, draudimas ne visada apmoka daiktus be įrodymų, kad jie tavo.

Kas dėl važiavimo leidimų ar specialių licencijų?

Viską tvarko logistikos kompanija. Tau nereikia gauti jokių tarptautinių leidimų. Vairuotojas turi turėti savo vairuotojo pažymėjimą, CMR draudimo polisą ir viską kitą, kas reikalinga sunkvežimiui. Kai aptarinėjame vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, klientas dažnai bijo, kad reikės ką nors daryti dokumentuose. Ne, tu tik duodi daiktus ir pinigus (geriau banku, ne grynais), o dokumentus – mūsų reikalas.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl maisto produktų?

Yra, ir griežti. Negali veži mėsos, pieno produktų ar kiaušinių dideliais kiekiais (virš 2 kg vienam asmeniui) be veterinarinių sertifikatų. Pavasario atostogų metu žmonės mėgsta vežti vokišką dešrelę ir sūrį. Jei tai dėžė sūrio porai šeimų narių, nieko. Jei – keli maišai, gali praeiti blogai. Muitinė tiesiog uždarys mašiną. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą yra tokios, kad maistas yra pavojingiausia kategorija.

Pakavimas, krovimas ir „ką daryti, jei...“

Kaip teisingai supakuoti baldus, kad nenukristų?

Nenaudok senų laikraščių, jie nebesitraukia. Paimk burbuliukinę plėvelę (bubble wrap) ir gera juostą (pakavimo juostą). Geriausia yra išmontuoti baldus – nuimti kojas, stalviršius. Taip sutaupysi vietą (o vieta pinigus) ir sumažinsi sugadinimo riziką. Vokietijos keliai būna lygūs, tačiau Lietuvoje, važiuojant į kažkokį kaimą, gali būti duobės. Jei spinta nėra užfiksuota, ji gali nukristi. Aš asmeniškai visada sakau – kuo mažiau judančių dalių, tuo geraiau.

Ar reikia iš anksto susirasti dėžes?

Galiai pagalvoti, tai nėra privaloma, bet padeda. Vokietijoje dėžės brangios, galima jas nusipirkti čia, Lietuvoje, ir su savimi nuvežti tuščias arba užpildytas. Kai reikia įvertinti vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, laiko planavimas svarbus. Jei vairuotojas atvyks, o tu visiškai neparengęs, jis gali pradėti skaičiuoti laukimo valandas. O tai – pinigai.

Ar vairuotojas padės man pakrauti dėžes į furgoną?

Įprastai, vairuotojo darbas yra vairuoti. Jei sutartyje rašoma „vadybininko pagalba“, tai taip, jis padės. Bet dažniausiai jis tik stebi, ar saugiai krauni. Jei tu vienas ir turi pilną furgoną sofų, geriau pasamdyti krovikus Vokietijoje arba klausti, ar mūsų firma gali siųsti vairuotoją su padėjėju. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą nenumato nemokamo krovimo, jei tai nėra nurodyta. Nemanau, kad vairuotojas norės pakelti penkias dešimtis kilogramų dėžę su knygomis vienas.

Kas, jei mano daiktų nebeįsima į mašiną?

Tai, tiesiog sakant, bjaurus scenarijus. Kartais žmonės neteisingai įsivaizduoja, kiek vietos užima 3-metrės spintelė. Jei mašina atvyksta, o daiktų per daug, teks arba palikti ką nors šalutiniam, arba kreiptis papildomai į kitą mašiną. Ir tai kainuos dvigubai. Todėl visada prašau nufotografuoti daiktus arba nurodyti jų matmenis. Geriau iš anksto pasakyti, kad bus per daug, nei vėliau ieškoti išėjimo.

Ar leidžiama vežti augalus?

Taip, bet ne visus. Vienas ar du vazonybai – problema nėra. Bet jei turi didelę kolekciją palmių, gali reikėti fitosanitarinis sertifikatas (ypač, jei žemėje yra vabzdžių). Vokietijos pareigūnai yra labai griežti dėl augalų, kad neišnešiotų ligų. Aš nėra 100% tikras apie kiekvienos rūšies reikalavimus (čia jau specialistų sritis), bet paprastus namų augalus vežti galima. Tiesiog juos uždenk, kad nelūžtų.

Ar galiu veži aerozolius ar dažus?

Geriau ne. Tai yra pavojingos krovinys (ADR) kategorijos dalykai. Jei sprogs dėžė su dažais kelyje, gali sugadinti visus kitus daiktus, tavyje nekalbant. Dauguma firmų tiesiog atsisako vežti tokius dalykus. Jei labai reikia, turi tai pranešti iš anksto. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą draudžia slėpti tokius dalykus, jei nėra specialios leidimų. Negerai, jei sprogsta.

Draudimas, rizikos ir įmonių pasirinkimas

Ar mano daiktai apdrausti automatiškai?

Pagal tarptautines konvencijas (CMR), yra bazinis draudimas, bet jis labai mažas – tik apie 8-10 SDR vieneto už kilogramą. Tai yra maždaug 10 eurų už kg. Jei turi 500 kg vertės televizorių, tai atlygins labai mažai. Todėl visada siūlau papildomą draudimą. Kai aptarinėjame vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą, pasakyk savo vadybininkui, kad nori „visavertį draudimą“. Tai papildomai kainuos, bet suteiks ramybės.

Kas daryti, jei atvykstant radau sulūžusį stiklinį stalą?

Pirmiausia – nieko nekelk iš vietos. Nufotografuok pažeidimą mašinoje, prieš iškraunant. Parašyk pastabą į CMR arešto lapą, kad vairuotojas pasirašytų. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti, skambink policijai (ir tikėkis, kad nemelsi). Be to, drąsiai rašyk mums. Mes tikrai norime išspręsti problemą, jei tai mūsų kaltė. Bet jei tu pats blogai supakavai ir neįmeiš į dėžę, tai vargu ar gausi atlyginimą.

Kaip pasirinkti normalią įmonę, kad neapvogtų?

Žiūrėk ne tik į kainą. Jei kas siūlo vežimo sąlygas perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą už pusę mažiau nei rinkos kaina – tai pavojus. Gali būti, kad jie imsis pinigus ir išnyks (paskambinus telefonas nebeatsiliepia). Patikrink ar jie turi tinklalapį, ar turi realų adresą. Užklausk draudimo poliso numerio. Geriau mokėti brangiau, bet gauti paslaugą, nei išlipti be daiktų ir pinigų.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS stebėjimą, gali atsiųsti nuorodą. Mažesnės – dažniausiai tiesiog skambina vairuotojui. Ne visada tai veikia tiksliai, nes Vokietijoje yra vietų, kur nėra ryšio (miškai, požeminiai tuneliai). Bet dažniausiai gali sužinoti, kur mašina yra. Nereikia šaudyti pranešimų kas valandą, vairuotojas turi vairuoti, o ne rašyti atsakymus.

Kas nutinka, jei vairuotojas susižeidžia ar sugenda mašina?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada turi būti planas „B“. Įmonė turi siųsti kitą vairuotoją arba pasiimti krovinią. Gali šiek tiek pavėluoti. Čia svarbu, kad įmonė būtų kontaktiška. Buvau atveju, kai mašina degė (ne mano, kolegos), ir teko viską pervežti kitaip. Sąžiningai sakant, tai košmaras, bet rimtos firmos su tuo susitvarko.

Ar saugu palikti vertingus daiktus (pinigus, juvelyrus) furgone?

Nėra. Niekada nepalik pinigų, brangiausių papuošalų ar dokumentų krautuvėje. Vairuotojas gali sustoti pietauti, ir furgonas gali būti išvogtas (nors tai ir retai Vokietijoje). Tokius daiktus vežk su savimi keleivinėje mašinoje arba pasiduok draugui. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą neapima draudimo nuo vagystės grynaisiais pinigais ar brangmenimis be specialaus susitarimo.

Specifiniai klausimai ir keisti atvejai

Ar įmanoma pervežti pianiną iš Vokietijos?

Įmanoma, bet tai ne ta paprasta. Pianinas – tai yra ne tik sunkus, bet ir jautrus daiktas. Paprastas vairuotojas su juo nenusiplėš. Reikia specialių kilimų, o gal net ir krano. Kaina gali būti dvigubai didesnė nei už paprastus baldus. Turi aiškiai pasakyti iš karto, kad tai pianinas, o ne „lengvas baldas“. Nenusiprašysi – vairuotojas tiesiog atsisaks pakrauti.

Ar vežate motociklus?

Taip, dažnai vežame. Geriausia, jei motociklas stovi savo paįmimo rėme (pakrovimo rampoje), tada galima užrišti ir užfiksuoti. Jei be rėmo – reikia ypatingo priemonių, kad nenukristų. Motociklus dažnai veža atskirai nuo baldų, kad jie nieko nebraižytų. Taip pat patikrink, kiek yra tepalo, kad nenusektų ant kitų daiktų.

Kas yra „dalinis krovinys“ ir kada verta jį rinktis?

Dalinis krovinys yra tada, kai tavo daiktai užima tik dalį mašinos, o likusią vietą užima kieno kito daiktai. Tai yra pigiau, jei tu neskubas. Bet turi suprasti, kad mašina sustos pakrauti kito žmogaus, tai užtrunka. Jei tau svarbus greitis, imk pilną furgoną (ekspresas). Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą su daliniu kroviniu yra lanksčiausnės kainos, bet standartines terminų.

Ar galiu sujungti krovinius iš kelių Vokietijos miestų?

Taip, tai daroma dažnai. Pavyzdžiui, turi daiktų Frankfurte ir pas tėvų sodyboje netoli Miuncheno. Vairuotojas gali suplanuoti maršrutą taip, užpažėgti abiejuose vietose. Žinoma, tai brangiau nei tiesiog iš vieno punkto A į B, bet pigiau nei du atskiri reisai. Svarbu tik aiškiai nurodyti adresus iš karto, kad vairuotojas galėtų suplanuoti kelią.

Kas dėl šiukšlių? Ar reikia išvežti pakuotes?

Dauguma vairuotojų iškrovus daiktus, paprašo palikti dėžes sau (jei jos geros), arba tu turi pats jas išmesti. Niekas nenori vežti tuščių dėžių atgal į Vokietiją, tai nuostolis. Susitark iš anksto, dėl šiukšlių. Jei tu turi daug pakuočių, gali tekti užsisakyti specialią mašiną šiukšlių ivežimui Lietuvoje. Tai nėra mūsų darbas.

Ar galima keisti iškrovimo vietą jau važiuojant?

Galima, bet nebe nemokamai. Jei jau mašina važiuoja į Vilnių, o tu nusprendei, kad nori į Kauną, tai bus pervedimas maršruto. Vairuotojas gali atsisakyti, jei neturi laiko ar jei tai per toli nuo jo plano. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą remiasi sutartimi, o ne žodžiu. Geriau iš anksto žinoti, kur keliausi.

O jei aš tiesiog nežinau, kiek daiktų turiu?

Nesigailėk, taip būna dažnai. Ypač kai perkraustosi senelių namuose. Galime daryti apskaitą pagal akį – „apie 10 kubinių metrų“. Bet tada būk pasiruošęs, kad gali reikėti daugiau vietos arba mažiau. Aš visada siūlau pašalinti nereikalingus daiktus iš anksto. Nėra jokio prasmės mokėti už senų spintų vežimą, kurias ir taip reikės mesti.

Išvados

Galiausiai, visas šitas procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol nepradai aiškiai suformuluoti, ko tau reikia. Vežimo sąlygos perkraustymui iš Vokietijos į Lietuvą gali būti labai skirtingos priklausomai nuo to, ar tu esi studentas su dviem lagaminais, ar šeima, keliaujanti iš didelio namo. Svarbiausia yra ne ieškoti pigiausio varianto pasaulyje, o rasti patikimą žmogų su mašina, kuris neatims pinigų ir dings. Būk atsargus su dokumentais, supakuok tai, kas brangu, ir viskas gerai nueis. Patirtis parodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl kelių, o dėl prasto susitarimo.