Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją?

Sveiki, kas čia nusprendė siųsti ką nors į Vakarus? Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – tai ne filmas. Dažnai klausiate, kas vyksta su jūsų daiktais, kai jie išvyksta iš sandėlio. Viskas prasideda nuo to, kad kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, nėra tikrai aišku net patiems siuntėjams. Vokietija tai tvarka, bet realybėje būna ir chaoso. Čia ne tik apie raiščius ir popierius, tai apie žmones, kurie vairuoja, ir tai, kaip jie elgiasi kelyje, kai niekas nemato. Rašysiu kaip yra, be šlifo.

Pakavimas, tvirtinimas ir visi tie raiščiai

Kodėl svarbu, kaip užsegtas krovinys?

Jei kas nors klausia, ar svarbu užsegti prekes, aš visada sakau – eikite patikrinkite. Vokietijoje keliukai lygūs, bet vairuotojai stabdo staigiai. Buvau matęs, kaip vienas vairuotojas neįsirūpino eurųpalečių fiksavimu, ir pirmame posūkyje viskas nukrito ant grindų. Tai ne tik nuostoliai, tai pavojus. Kadangi kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, prasideda būtent nuo to, kad krovinys turi likti ten, kur jį padėjome. Nenaudokite senų, pajuodavusių juostų, nes jos tiesiog plyšta po metų laikymo saulėje.

Ar galiu kruopščiai užpakuoti daiktus pats?

Galite, bet tikrai nepatarsiu. Žinau, kad visiems norima sutaupyti, bet jei jūsų dėžės viduje juda, tai blogai. Vokietijos pareigūnai mėgsta „pašokti“ ant blogai pakrautų krovinių. Kartais atvyksta mašina, atidaro duris, o ten – chaosas. Tada prasideda problemos su draudimu. Jei užpakuosite patys, ir kažkas nutrūks, draudikas gali pasakyti, kad kaltas esate jūs. Geriau palikti tai profesionalams, kurie žino, kiek reikia putų ar tarpoplaukio.

Kas daroma su šaltkrepiais ir maistu?

Čia jau kitas lygis. Ten nebe raiščiai svarbu, o temperatūra. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, kalbant apie maistą? Tai termografas. Jis užrašo visą važiavimą. Jei vairuotojas išsijungs agregatą, kad pailsėtų ramiau (be triukšmo), o lauke yra +30, tai maistas sugenda. Esu matęs situaciją, kai visa partija buvo išmesta, nes vairuotojui tiesiog užgniaužė. Vokietija čia labai griežta – jų inspekcija neduoda nuolankių.

Kas nutinka, jei krovinys yra „permėtytas“?

Tai dažna problema. Jei sunkiojo krovinio centras nėra ten, kur reikia, mašina gali prislysti arba netgi apversti. Anksčiau, dar būdamas jaunesnis, maniau, kad svarbiau daugiau įkrauti. Dabar žinau, kad svorio pasiskirstymas yra pusė saugumo. Vokiečių policija gali priversti iškrauti visą mašiną ir pakrauti iš naujo, jei mato, kad kažkas negerai. Tas laikas ir pinigai – jūsų nuostolis.

Ar reikia specialių dangčiu ar užsklų?

Ne visada, bet patartina. Ypač jei važiuojate per sezoną – žiemą sniegas, vasarą lietus. Paprasta skara arba audeklas gali apsaugoti ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo smulkių vagių akies. Jei matosi, kad ką nors vertą, praeiviai gali sugalvoti. Taip, tai paprasta dalyka, bet dažnai apie ją pamirštama, kol nepasirodo drėgna dėžė prie kliento durų Vokietijoje.

Dokumentai, muitinė ir vokiečių biurokratija

Kodėl CMR konosamentas toks svarbus?

Be CMR jūsų siunta oficialiai neegzistuoja. Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina sandorį. Esu matęs, kaip vairuotojai važiuoja su „popieriaus lapu“ su užrašais, o prie sienos juos sustabdo. Tada prasideda pykčiai. CMR turi būti tikslus, be ištrintų žodžių (jei trinate, turiu būti parašyta „spaudinėta“). Be to, ten nurodytos ir atsakomybės. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją dokumentiniame lygmenyje? Tiksli informacija popieriuose.

Ar reikia mokėti PVM iš karto?

Čia viskas priklauso nuo to, ar turite VAT numerį Vokietijoje, ar ne. Jei neturite, tas gavėjas gali turėti sumokėti PVM jums, o tai ilgai trunka. Esu girdėjęs istorijų, kai pinigai užstrigdavo mėnesį, nes buvo klaidų Sąskaitoje-faktūroje. Vokietai mėgsta, kai viskas tvarkingai su ES PVM mokesčiais. Jei dokumentuose klaida – pinigų nepamatysite, kol neištaisysite.

Kas daroma, jei trūksta kokių nors priedų prie dokumentų?

Pavyzdžiui, jei pervežate pavojingus krovinius (ADR), be leidimų jūs neišvažiuosite. Arba jei pervežate medicinos priemones – reikia sertifikatų. Kartais klientai mano, kad „mes važiuojam tik į Berlyną, tai kas čia per problem“. O problemos didelės. Vokietijos muitinė (Zoll) gali uždaryti mašinai kelias iki pat ištaisymo. Tai brangus pramogas.

Kodėl vokiečiai taip griežtai tikrina dokumentus?

Jie tiesiog mėgsta tvarką. Jiems nėra svarbu, kad jums skubate. Jiems svarbu, kad raidės sutaptų. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, jei kalbame apie kontrolę? Tai tikrumas. Jei dokumentuose parašyta „metalai“, o vežate „plastiką“, tai jau bando bandymas apgauti. Tai gali baigtis ne tik bauda, bet ir draudimo išmokos atsisakymu.

Ar turi būti vertimo į vokiečių kalbą?

Ne visada būtina, bet labai padeda. Jei vairuotojas nemoka vokiškai (o dažnai nemoka), o inspektorius nemoka anglų (arba apsimeta), tai tada kyla nesusipratimų. Turiu omenyje techninę dokumentaciją arba specifinius brėžinius. Geriausiai, kai viskas yra dvikalbiai. Tai sutaupo valandas, praleistas pasienio punkte arba techninės apžiūros metu.

Vairuotojai, poilsis ir techninė būklė

Ar vairuotojai iš tikrųjų laikosi poilsio laiko?

Turėtų, bet žinome, kad ne visada. Tachografas (tai toks įrenginys, kuris fiksuoja viską) yra pagrindas. Vokietija turi daug mobiliųjų kamerų, kurios skenuoja numerius ir žino, kur vairuotojas turėtų miegoti. Jei jis vairuoja per poilsį, baudos didelės. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, kad vairuotojas ne užmigtų? Tai griežtos taisyklės ir kontrolė. Pavojingiausia yra tuomet, kai vairuotojas bando įveikti naktį be pertraukos.

Kur jie apsistos nakvoti?

Vokietijoje vietų nėra daug. Tai didelė problema. Yra oficialios aikštelės, kurios mokamos (apie 15-20 eurų), yra nelegalios, kuriose gali apvogti. Dažnai vairuotojai stovi tiesiog prie kelio, kas yra draudžiama. Jei policija sugauna, bauda. Bet kas padarys, jei pilna? Esu girdėjęs, kad kai kurie stovi po mišku prie A9 autostrados, bet ten pavojinga.

Kas su tais tachografais, ar jų įmanoma apeiti?

Anksčiau buvo būdų su magnetukais, bet dabar viskas数字izuota (digitizuota). Dabar sunkiau. Vokiečiai turi specialią programą, kuri sujungia duomenis. Jei tachografas „neveikė“ valandą, kai mašina važiavo 100 km/h, tai aišku kažkas čia negerai. Tai ne tik saugumo klausimas, tai ir baudos. Nerekomenduočia niekam rizikuoti su šiais dalykais ten.

Kas daryti, jei lūžta sunkvežimis kelyje?

Tai nėra retas dalykas. Tada įsijungia pagalbos tarnybos. Svarbu, kad krovinys būtų apsaugotas. Jei lūžta ašis arba padanga, ir reikia laukti mechaniką, vairuotojas turi užtikrinti, kad niekas nepavogtų. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją tokioje situacijoje? Greitas reakcijos laikas. Ilgai stovint pašalį, gali suvažiuoti „marodieriai“, ypač jei tai elektronika arba tabakas.

Ar reikia specialių vairuotojo pažymėjimų?

Taip, kodėl gi ne. Jei pervežate didelius krovinius, reikia „95 kodą“. Jei pavojingus – ADR pažymėjimą. Be to, reikia medicinos patvirtinimo. Kartais firmos imasi vairuotojų be viso šito rinkinio, tai būna pavojinga. Vokietijos policija tikrina viską. Jei trūksta popieriaus – mašina stovi, o krovinys neina.

Vokietijos keliai, baudos ir „Maut“

Kas tas „Maut“ ir kodėl jis kainuoja?

Tai mokamas už kelių naudojimą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Vokietijoje tai brangu. Nėra tokio dalyko, kad važiuoji nemokamai. Jei pervežėjas nenusimokėjo Maut (o dabar tai daroma automatiškai per „Toll Collect“ dėžutę), bauda didelė. Tas mokėjimas įeina į kainą, kurią mokate už pervežimą. Jei kas nors siūlo pervežimą be Maut, tai arba meluoja, arba važiuoja keliais, kuriuose negalima.

Kodėl taip dažnai stabdo lietuviškas mašinas?

Sunku pasakyti, gal atsitiktinumas, gal ne. Bet statistika tokia, kad Rytų Europos mašinos tikrinamos dažniau. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, kad išvengtum šių problemų? Visiškas techninės būklės tvarkymas. Jei stabdžiai šnypšta, arba švynos neveikia, tuojau sustos. Vokiečiai neturi humoro jausmo dėl techninių trūkumų.

Kas yra „Umweltplakette“?

Tai žalia kortelėlė ant stiklo, leidžianti važiuoti į miestus. Be jos negalima važiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų. Jei vairuotojas įvažiuos be jos – bauda. Dažnai pervežėjai užmiršta tai padaryti, o tada klientas negali įvežti prekų į parduotuvę centrą. Reikia tikrinti, ar mašina turi tą lipduką. Jis nėra brangus, bet būtinas.

Ar dažnai įvyksta avarijų su furgonais?

Diemžel įvyksta. Vokietijos autostrados greitos. Jei mašina nebegali važiuoti greitai, tenka važiuoti dešinėje juostoje, kur viskas lėčiau, bet ir ten nutinka susidūrimų. Svarbu, kad krovinys būtų užsegtas taip, kad net avarijos metu neišlėktų į priekį į vairuotojo kabą. Yra specialių priemonių (grotelės), kurios tai turi užtikrinti.

Kas daryti, jei gavėjo atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Tada prasideda paieškos, kur laikyti. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, kai niekas nenori jų priimti? Reikia sandėlio, kuris priims „problemą“. Tai kainuoja pinigus. Esu matęs, kaip mašina stovėjo tris dienas prie vartų, kol klientas sprendė derybas. Vairuotojui tai nervai, o pervežėjui – nuostoliai.

Draudimas, vagystės ir rizikos

Ar dažnai vagia krovinius Vokietijoje?

Taip, ypač stovėjimo aikštelėse. Pavojingiausios vietos yra Šiaurės Reino-Vestfalijoje (Duisburgas ir apylinkės). Ten „marodieriai“ stebi ir veikia greitai. Jei mašina stovi be apsaugos, gali pradėti spausti vartus per 10 minučių. Geriausia saugos priemonė yra stovėti apsaugotose aikštelėse, nors kainuoja brangiau. Taupyti čia neverta.

Kas apdraudžia, jei krovinys dingsta?

Turi būti krovinio draudimas (CMR draudimas). Jis padengia žalą, bet tik iki tam tikros sumos (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate auksą ar brangią elektroniką, reikia specialios sutarties. Dažnai klientai many, kad viskas yra apdrausta, o tai pasirodo esą ne. Patikrinkite savo sutartis.

Kas daryti, jei atvyksta sužalota dėžė?

Reikia užpildyti „protokolą“ (rezervuota pažyma). Be to, nieko nedarykite. Negalima tiesiog pasirašyti ir išvažiuoti. Tą padaryti vairuotojas, kuris nenori problemų. Tada jums nebus ką reikalauti. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją tokiose situacijose? Tikslus žalos fiksavimas vietoje. Fotografuokite viską, rašykite pastabas į važiavimo lapą.

Ar galiu būti atsakingas už vairuotojo klaidas?

Priklauso nuo sutarties. Jei užsakote transportą, ir jis susiduria su baudomis dėl perkrovimo ar blogų dokumentų, dažnai tas nuostolis užtenka jums. Yra tokių „kietais“ pervežėjų, kurie viską užrašo į smulkius raštelius. Geriau pasirinkti patikimą partnerį, kuris pasiims atsakomybę už savo vairuotojus, o ne mėgins viską nustumti ant kliento.

Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo?

Skubos kainuoja. Taip pat, skubant dažniau padaromos klaidos. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją, kai laikas spaudžia? Čia daugiau pasikliauti reikia ne priemonėmis, o žmogumi. Patikimas vairuotojas, kuris nenuvažiuos per raudoną šviesoforą, yra vertingesnis už greitą, bet rizikingą. Neskubėkite be reikalo, saugumas brangiau kainuoja (kaip ironiška tai neskambėtų).

Ar verta rinktis pigų pervežėją?

Žinote tą patį atsakymą – ne. Pigiausiai reiškia, kad jie sutaupys ant kuro, ant vairuotojo atlyginimo, ant raiščių. Esu matęs mašinas, kurios techninei apžiūrai važiuoja su „priekalu“. Kodėl gi jūs manote, kad jūsų brangus krovinys bus saugus toje mašinoje? Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją pigioms firmoms? Tikėtina, kad jų nėra.

Išvada

Viskas baigiasi taip, kad nėra vienos magiškos formulės. Sėkmė priklauso nuo daugelio dalykų: nuo to, kaip užsegamas paskutinis raištis, iki to, kaip vairuotojas miega. Kokios saugos priemonės taikomos pervežant daiktus į Vokietiją – tai kompleksas. Nenorite gailėtis pasirinkę pigiausią variantą, kai jūsų siunta stovi kažkur prie Kelno be durų. Rinkitės protingai, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų. Geriau klausti dabar, nei verkti vėliau prie tuščios paletės.