Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėdavo nešti daiktus per sieną rankomis, iki šiandieninių modernių konteinerių. Dažniausiai į mano telefoną skamba vienas tas pats klausimas: „Kiek kainuoja?“. Žinoma, visi nori girdėti vieną skaičių, tačiau tarptautiniai pervežimai nėra parduotuvėje parduodama kepure. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje? Tai priklauso nuo milžiniško kiekio veiksnių, kuriuos paprastam žmogui net nėra ką galvoti. Čia ne tik apie atstumą; tai apie degalų kainas Lenkijoje, apie tai, ar vairuotojas spės pavalgyti, ir apie tai, ar jūsų sofa perės pro duris. Šiame straipsnyje bandysiu (kaip galiu) paaiškinti, kaip susiformuoja ta kaina, kad nustotumėte galvoti, kad mes jums tik pinigus norime ištraukti.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Ar kainuoja brangiai kraustytis iš Vokietijos į Lietuvą?

Žiūrėkite, „brangu“ sąvoka yra labai reliatyvi. Jei palyginsime su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, tai taip, brangiau. Degalai pabrango, o tai yra didžiausia išlaida. Tačiau jei kalbame apie tai, ar verta rinktis mus o ne „vokišką“ firmą, tai mes dažnai būname net pigesni, nes mūsų išlaidos mažesnės. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje? Jos prasideda nuo labai nedidelio sumos, jei tai tik kelios dėžės, ir baigiasi kelių tūkstančių eurų, jei reikia pervežti visą dviaukštį namą. Taigi, atsakymas: ne visada brangiai, kartais net netikėtai pigu, jei pasisekia su grąžtininiu kroviniu.

Kiek kainuoja vienas kubinis metras?

Tai yra pagrindinis matavimo vienetas mūsų pasaulyje. Vidutiniškai vienas kubas (kai daiktai sudėti į mašiną) kainuoja maždaug nuo 80 iki 120 eurų. Skirtumas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos miesto važiuojame. Jei tai Miunchenas ar Hamburgas, bus brangiau nei iš Berlyno, nes ten reikia daugiau degalų ir, svarbiausia, vairuotojo darbo valandų. Taip pat, jei daiktai yra „subliuškę“ (t.y. neįdėti į dėžes), jie užima daugiau vietos, ir tada kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje gali šokti į viršų, nes mes efektyviai neišnaudojame erdvės.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Nes visos firmos skiriasi. Yra tų, kurios siūlo „viską įskaičiuota“ ir paskui pasirodo, kad vairuotojo pusryčiai neįskaičiuoti. O yra mūsų, kurie parašo sąskaitą sąžiningai. Didelę įtaką turi ir tai, kokia mašina važiuoja. Jei tai 3,5 tonų sunkvežimis (kuriuo gali važiuoti tiesiog su B kategorija), tai jis talpiau užduoja negu 7 tonų sunkvežimis su kranu. Taip pat, kai kurie brokeriai tiesiog perparduoda užsakymus, o tai uždirba ant maržos, todėl klientui galutinis mokestis aukštesnis. Aš visada sakau – kreipkitės tiesiogiai į vežėjus, jei norite išvengti perpardavinėtojų.

Ar galima gauti nuolaidą?

Sąžiningai kalbant, kartais galima. Jei jūsų datos yra lanksčios, mes galime suderinti su grąžtininiu kroviniu. Pavyzdžiui, jei mes turim važiuoti tuščia mašina į Miuncheną, mes pasiūlysime nuolaidą tam, kad bent kažką uždirbtume grįžtant. Taigi, jei klausiate, kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje gali būti mažesnės, atsakymas paprastas: būkite lankstūs. Jei skubate rytoj, teks mokėti pilną kainą, nes mes tenkiname jūsų skubą, o ne savo patogumą.

Kaip vyksta procesas ir ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Tai niekada nėra tiksliai. Teoriškai į Berlyną važiuojame apie 10-12 valandų, jei nėra eismo įvykių. Tačiau praktikoje... važiuojame per Lenkiją. Ten keliai, tarkime, „įdomūs“. Vieną kartą stovėjome prieostoje Gdanske penkias valandas dėl griuvio. Taigi, planuokite bent 1-2 dienas atsilikimo. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje neįtakos laiko, tačiau jūsų nervai gaištas gali būti didelis. Geriau pasakykite bosui, kad grįšite po savaitės, ir nustebinkite jį anksčiau, nei skųskite, kad vėluojate.

Ar vairuotojas padeda pakrauti daiktus?

Standartiškai – ne. Mūsų vairuotojo darbas yra vairuoti ir saugiai pristatyti krovinią. Jei jis pradės nešti jūsų sofas, jis gali susižaloti nugarą, o tada kas važiuos? Tačiau, jei susitariame iš anksto, mes galima pasiūlyti „krautojus“. Tai papildoma paslauga, kurią reikia užsakyti. Dažnai klientai mano, kad vairuotojas – tai tas pats keltuvas, bet jis yra tiesiog žmogus, kuris pavargęs po 800 km važiavimo. Nereikia iš jo reikalauti pernykščio sniego.

Ką daryti su pianinu?

Pianinai yra mūsų košmaras. Jie sunkūs, jie trapūs, ir jie netelpa į liftus. Kraustymas su pianinu visada yra brangiau, nes reikia specialių priemonių – juostų, vežimėlių, o kartais ir keltuvo. Jei turite pianiną Vokietijoje ir norite jį atvežti į Vilnių, pasiruoškite, kad tai kainuos kaip mažas naudotas automobilis. Kartais geriau jį parduoti ten ir nusipirkti čia (čia aš tik spekuliuoju, bet atrodo logiška). Bet jei jis jums brangus kaip atminitis – mes jį pervešime saugiai.

Ar saugu duoti savo daiktus?

Per 20 metų buvo visko. Vieną kartą važiavome su pilnu konteineriu, kurį vėliau bandė išsitraukti vagys Lenkijos poilsio vietoje. Dėka sargybinių ir GPS, viskas baigėsis gerai. Tačiau visada rekomenduoju draudimą. CMR draudimas yra privalomas, bet jis dengia tik ribą (dažniausiai 10 EUR/kg). Jei vežate brangius elektronikos daiktus, reikia papildomo draudimo. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje nėra svarbiausia, jei ryte atsikėlęs nerandi savo televizoriaus. Saugumas visada pirmas.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes?

Labai praverčia. Jei daiktai guli laisvai kėdėse, jie gali apgriauti vieni kitus kelio metu. Ypač jei vairuotojas stačiai stabdo (o tai Lenkijoje nutinka dažnai). Mūsų patirtis rodo, kad surinkti daiktai į dėžes užima mažiau vietos ir mažiau suyra. Vienas klientas ne kartą neįdėjo indų į dėžę – rezultatas visiškai sutrupdyta servizė nupirktą „IKEA“ prieš 10 metų. Nenorite tokio nuobauda, taip? Užpildykite tuščias vietas patalyne arba laikraščiais.

Smulkmenos, kurios dažnai užmirštamos

Ar galima vežti maistą?

Oficialiai – ne, ypač mėsos produktus ir pieno produktus. Muitinė gali sustabdyti ir konfiskuoti. Tačiau jei tai dėžė sausainių arba uždaryti konservai, paprastai nieko neįvyksta. Vokietijoje griežtos taisyklės, tačiau asmeniniams daiktams (o maistas taip pat laikomas asmeniniu daiktu) ribos yra gana aukštos. Žinoma, neneškite šimto kilogramų dešros, tai bus įtartinai. Kelis kilogramus kumpio – prašom. (Čia turiu omenyje ne tas dešras, kurios parduodamos rinkiose, o namų gamybos).

Kas vyksta su muitine?

Jeigu jūsų daiktai yra naudoti ir asmeniniai (t.y. ne nauji su etiketėmis), muitinės procedūros paprastai nebūna reikalingos. Tačiau jei pervežate daugiau kaip tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, daugiau nei 2000 cigaretės ar didelį kiekį alkoholio), tai jau verslas. Asmeninis kraustymasis į Vokietiją ar iš jos paprastai vyksta be sustojimų pas muitininkus, jei viskas atrodo kaip normalus gyvenimas. Vieną kartą mums sustabdė, nes klientas vežė 5 naujus kompiuterius. Teko ilgai aiškinti, kad tai dovana seseriai (tikriausiai labai mylimai seseriai).

Ką daryti su buitine technika?

Šaldytuvai ir skalbyklės turi būti visiškai išdžiovintos. Vieną kartą buvo toks atvejis – klientas nenuleido vandens iš skalbyklės, o ji stovėjo įstrižai. Visa vėlia išsiliedo ir užliejo visa geresnius baldus mašinoje. Buvo labai nemalonu. Taip pat, jei šaldytuve yra ledo, jis išsilydys ir taip pat padarys blogovę. Išjunkite techniką dieną prieš krovinį, leiskite jiui išdžiūti. Tai paprasta taisyklė, kuri taupo daug nervų.

Ar priimame kredito korteles?

Dauguma mūsų vairuotojų mėgsta grynlius. Vokietijoje viskas apmokejima kortele, bet Lietuvoje dar vyrauja gotiški pinigai, ypač tarp vairuotojų. Tačiau jei norite sumokėti įmonės sąskaitą pavedimu, tai visada galima. Tiesiog reikia susitarti iš anksto. Mokėjimas grynaisiais vairuotojui atvykus (kai jau viskas įvežta) yra populiariausias būdas, nes taip jūs matote, kad darbas atliktas. Nėra nieko blogo prašyti sąskaitos-faktūros prieš tai.

Kiek reikia laiko išpakuoti?

Tai jau ne mūsų reikalas, nebent užsimate papildomą paslaugą. Mes atvežame daiktus į nurodytą adresą ir iškrauname juos į kambarį. Išpakuoti dėžes – tai jūsų šventė. Aš visada sakau, kad geriau palikti dėžes šalia sienos ir ramiai išpakuoti rytoj su kavos puodeliu, nei skubėti, kol vairuotojas verčia „greičiau, aš turiu važiuoti toliau“. Neskubėkite, kraustymasis ir taip yra stresinis.

Problemos ir jų sprendimai

Kas daro, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka. Ne dėl to, kad mes tingime, o dėl eismo įvykių arba techninių gedimų. Prieš metus mums sugedo sunkvežimis ties Varšuva. Teko laukti gelbėjimo. Klientas buvo piktas, bet kas mes galėjome padaryti? Jei pavėluojame, mes visada skambiname ir pranešame. Jei jums niekas nesiskambina, skambinkite patys. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje nepadės, jei pravažiuojate pro jūsų namus ir nesustojate. Komunikacija čia raktas.

Ar įeina į kainą iškrovimas taip pat?

Įprastai taip, kaina apima ir pakrovimą, ir iškrovimą abiejuose galuose. Bet būkite dėmesingi skaitant sutartį. Kai kurios pigios firmos rašo „tik transportas“, o tada prie durų atvykęs vyras sako: „Už kiekvieną pakopą – 5 eurai“. Tai yra „vokiškas“ metodas (nepiemenime), tačiau pas mus taip pat daro. Aš asmeniškai nemėgstu tokių staigmenų. Visada klauskite: „Ar tai galutinė kaina?“.

Ką daryti, jei daiktas sužaloja pervežimo metu?

Jei tai įvyksta, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užpildyti defektų aktą (protokolą). Negalima laukti savaitės ir tada skambinti sakyti, kad lūžo kojelė nuo stalo, kai pats ją buvote užspyręs prieš tai. Mes turime draudimą, tačiau be aktų draudikas nieko nepermokės. Vieną kartą teko ginčytis dėl brangios tapybos, kurią vairuotojo padėtas įstrižai paveikslas užgriuvo. Viska išsprendžėme draudimo dėka, bet buvo daug rūpesčių.

Ar galima pervežti dviračius?

Žinoma, dviračiai labai popiarūs. Vokietijoje visi važinėja, čia irgi. Geriausia juos supakuoti į specialias dėžes arba bent padengti storu plastiku. Jei padedate tiesiog į mašinos grindis, gali nukristi kiti daiktai ir įbrėžti ratus. Taip pat, nepamirškite nuleisti oro iš padangų, nes aukštas slėgis viršuje (jei kraunamas ant kito) gaišta sprogti.

Ar vežate ir augalus?

Oficialiai augalų vežti negalima be fitosanitarinių pažymų. Bet kas tikrai tikrina, jei vežate tris vazonus su geraniumais ant langų? Niekas. Tiesiog uždenkite juos, kad nelūžtų šakelės. Vienas klientas vežė didelį palmės medį, kuris netilpo į sunkvežimį su uždaru dangčiu. Teko važiuoti atvira platforma (tiekkėju). Palmei pavėjo – viskas gerai. Kitą kartą gi užšalo. Taigi, žiemos metu su augalais labai atsargiai.

Kodėl taip sunku susisiekti su operatorium?

Kartais mes tiesiog užimti. Dirbame be poilsio, kai yra sezonas. Jei skambinate ir niekas nepasako, palikite žinutę. Aš žinau, kad tai erzina, kai jums reikia iš karto sužinoti, koks tas „kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje“ atsakymas, bet mes ne robotai. Kartais mes tiesiog miegu po 12 valandų vairavimo (tai aš apie save, nors aš ir daugiau nebevairuoju, tik administruoju).

Pabaigos mintys

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Žinau, ką sužinosite. „O šita firma siūlo už 200 eurų mažiau“. Klausiate, kodėl tiek brangu? Atsakymas paprastas: pigiausiuose variantuose dažnai vairuotojai dirba be poilsio, mašinos senos, o draudimas formalus. Jei jums brangūs baldai arba nervai, geriau pasirinkti vidutinę kainą. Užsidirbti ant jūsų nedarės tobulai nėra mūsų tikslas. Norime, kad grįžtumėte pas mus po penkerių metų, kai vėl reikės keltis.

Kaip geriausiai pasiruošti?

Suskaičiuokite daiktus. Nufotografuokite brangius dalykus. Susiderėkite dėl datos. Paprasčiausias būdas sumažinti stresą yra turėti planą. Kokios kainos už kraustymąsi į ir iš Vokietijos Vilniuje nėra svarbiausia, kai jūsų šeima jau susiruošusi ir laukia. Mes tik padėsime fiziškai perkelti jūsų gyvenimą iš vienos vietos į kitą.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums suprasti tą mūsų keistą pervežimų pasaulį. Jei turite klausimų – skambinkite, rašykite, bandysime atsakyti, kai tik spėsime gerti kavą. Sėkmės kelyje (tikrai užjausiū)!