Kokios kainos už kraustymą iš Vokietijos į Lietuvą šiuo metu?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir gerbiau, kas vyksta kelyje, nei dauguma. Žmonės visada klauso tą patį – kiek tai kainuos? Tiesą sakant, vieno atsakymo nėra, kaip nėra vieno vokiško alaus rūšies. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą šiuo metu kinta kaip orai Vokietijos autobane. Vakar kuro kaina kitokia, rytoj vairuotojas susirgo, o po rytojau siena užlūžo. Turiu nuo ko kopti, bet tiek aš galiu pasakyti – nebe tie pigūs laikai, buvę prieš penkerius metus. Dabar reikia vertinti ne tik tikrus kilometrus, bet ir realią rinkos situaciją, kuri, tiesą pasakius, kartais apsupa net mane. Taigi, pavargę nuo aiškių „priklauso nuo“ atsakymų? Sėskime ir kalbkime tiesiai, kaip būna paprastame gyvenime.

Na, šiaip apie pinigus ir dydžius

Koks vidutinis kraustymo iš Vokietijos į Lietuvą kainos dydis dabar?

Šiuo metu, jei kalbame apie standartinį butą, tarkime, dviejų kambarių, žiūrėkite į sumas nuo tūkstančio iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Tai labai apytikslis sumavimas, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų tikrai turite. Kai klientas sako „mažai“, o aš atvykstu ir ten pilnas sunkvežimis, tai natūraliai, kad kaina šokteli. Vokietijoje darbo rankos brangios, o Lietuvoje – distancija. Jei norite tikslesnės skaičiavimų, reikia matuoti tūrį, bet už šią sumą dabar galima rasti normalų, patikimą variantą be jokių juodų dėžių ir kitų šunybės.

Ar duosite konkretų sąskaitos faktūros pavyzdį?

Sąskaitos faktūros pavyzdžių negaliu dėti čia, nes tai konfidenciali informacija, bet galiu papasakoti, kaip ji atrodo. Ten bus eilutės: pakavimo medžiagos (dėžės, juosta, burbuliukai), darbo valandas Vokietijoje (paleidimas), paties transportavimo nuvažiavimas ir iškrovimas Lietuvoje. Paprastai dar pridedame draudimą, kuris padengia viską. Vakar vienas klientas mane klausinėjo, kodėl brangu, o aš jam parodiau, kiek kainuoja viena stipri dėžė – ji ne nemokama. Žiūrėkite į tas sąskaitas ne kaip į papildomą mokestį, o kaip į jūsų nervų taupymą.

Ar pigiau keliauti iš Berlyno nei iš Miuncheno?

Logiška, kad iš Berlyno arba netoli esančio Braunšveigo (Braunschweig) bus šiek tiek pigiau, nes mažiau nuvažiuojama. Tačiau skirtumas nebūtų milžiniškas, kalbant apie visą krovinį – gal šimtas ar dvest šimtai eurų. Skirtumo tarp dviejų šimtų kilometrų ir šešių šimtų nėra tiek daug, kai vairuotojas vis tiek turi sugrįžti tuščiais arba ieškoti kito krovinio atgal. Jei keliaujate iš giliosios Bavarijos, tenka susimokėti už tą kelią, tai tiesiog fizikos dėsnis. Ir dar nepamirškite apie Vokietijos kelių mokesčius (Maut), jie ten nelabai malonūs.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos, jei aš lankstus?

Galima visada pasikalbėti, jei jūsų datos yra lankstios. Pavyzdžiui, mes turime vairuotoją, kuris važiuoja antradienį, o jūs galite išviręs tik penktadienį. Jei sutinkate palaukti arba leidžiate mums supildyti mašą kitais klijentais (tas pats dalinis krovinys), kaina gali kristi gerokai. Bet nereikia manyti, kad jei aš lankstus, tai aš dovanoju pinigus – mes tiesiog geriau panaudojame resursus. Kartais aš pats siūlau nuolaidą, jei matau, kad žmogus normalus ir darbe ne trukdo, tai pusės reikalas.

Kiek kainuoja perkelti vieną didelę spintą?

Vieną spintą į Lietuvą pergabenti nėra pigu, jei tai reikėtų daryti atskirai. Bet jei tai įeina į bendrą krovinių masę, tai papildomai už tai paprastai neimama, jeigu nėra ypatingai sunki ar nebeilsti pro duris. Vieną kartą teko pervežti tokia antikvarinę spintą, kuri svėrė kaip mažas automobilis – ją net teko išmontuoti. Tada kaina šoktelėjo, nes tai trukė tris valandas. O paprasta, pavyzdžiui, IKEA spinta – nieko papildomo. Svarbiausia, kad ji pro duris praeitų, nes jei ne – tada prasideda „kerštas“.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Kodėl kai kurie skaičiuoja pagal kubus, o kiti pagal svorį?

Standartas yra kubiniai metrai, tai patogiau, nes baldai lengvi, o užima daug vietos. Jei mes skaičiuotume pagal svorį, tuomet užpildytas butus audimų arba plunksnučių vadovų kainuotų šimtus, nors jie sveria nedaug. Bet jeigu turite labai sunkią metalo gobeleną arba knygų kolekciją, mes galiem užsisegti už svorį. Geriausia visada nurodyti abu. Dirbdamas šioje srityje jau sukirbu nemažai vokiškų standartų, ir ten kubinis metras yra šventasis gralis, pagal kurį viskas suka. Paprastai imama nuo, tarkime, 150 eurų už kubą.

Turiu tik kelias dėžes, tai tas pats kaina? (Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą)

Jei turite tik kelias dėžes, tuomet tai nefiksuoja mašinos, tiesiog įdedame prie kito krovinio. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą tokia apimtimi gale kainuoti labai nedaug, gal trišimt – keturiasdešimt eurų, jei mes ir taip važiuojame ten pat. Problema ta, kad negaliu garantuoti datos – tai galimas atvejis, kai turite palaukti, kol mes surinksime kitą klientą tame rajone. Tas vadinamas „collecting“ arba dalių krovinys, populiarus tarp studentų arba tų, kas sugrįžta namo be viso turto.

Ar vairuotojas įsileis mano vaikišką vežimėlį be mokesčio?

Vežimėlį įsimesime su malonumu jums nemokamai, jei jis neužima vietos vairuotojui ar neįsistato į kabinoje. Žinote, kai kurie vairuotojai turi savo šunų spūstis ar net šunis, kurie važiuoja su jais, todėl vieta ten brangi. Bet paprastai įprasta vaikiška lovelė ar vežimėlis nėra problema, mes tiesiog uždėsime gale ant viršaus. Nereikia to iš karto klausti ar tai papildomai mokesčiu – ne, nebent jis milžiniškas ir jį reikiaįspecialiai įtvirtinti rūšių. Tokios smulkmenos mes išspręsime vietoje.

Kas nutinka, jei daiktų atsiranda daugiau nei planuota?

Tai yra klasika. Klientas sako: „Aš turiu vos tris dėžes“. Atvyksta vairuotojas, o ten visas garažas pilnas. Žinoma, ką mes darysime? Mes nepaliksime jūsų daiktų gatvėje, bet mes ir nemelskimės juos įmesti nemokamai. Reikės susiderėti dėl papildomo mokesčio. Kartais aš net nutuokiu, kai tai įvyksta, nes žmonės tiesiog neįsivaizduoja, kiek daiktų susikaupia per metus. Todėl stengiamės visas datas tikslinti vizito metu, o ne per telefoną, kad nesusidarytų kebli situacija prie pat išvykimo.

Ar verta taupyti ant vietos mašinoje?

Taupyti ant vietos – blogiausia idėja. Turėjau atvejį, kai klientas norėjo sutaupyti ir įsispaudęs į penkių tonų mašiną be aukšto lubų. Tenka viską aiškinti, kad daiktai paims žalą, jei ant viršaus užmesime dar metalo lentynas. Geriau paimti šiek tiek didesnę mašiną ir ramiai nuvažiuoti. Nuprašyta sofa nuo stogo už tenk nėra gražu. Jei taupote 50 eurų ant mašinos, galite prarasti 500 eurų vertęs baldus. Skaičiuokite protu.

Kur slūgso nemokami paslaugų ir papildomų mokesčių laukai?

Ar liftas kažką kainuoja?

Liftas Vokietijoje dažniausiai nėra mūsų problema, jis yra namo dalis, tačiau jei liftas neveikia arba jo nėra, tuomet mums reikia kelti rankomis. Ir čia prasideda „sunkusis darbas“. Kiekvienas aukštas per liftą – minutė, per laiptus – dešimt minučių ir įtampa nugarai. Už tokį neįprastą keliamąjį darbą, tarkime, į penktą aukštą be lifto, gali būti paimtas papildomas mokestis, kadangi vairuotojai nėra olimpiniai sunkiaatlečiai. Aš asmeniškai visada bandau tai įvertinti iš karto, kad nėra staigmenų pabaigoje.

Kas, jei vairuotojas negali privažiuoti patti namo?

Vokietijos miestuose dažnai yra zonos, kur sunkvežimis negali važiuoti dėl „Environmental zone“ (Umweltzone) arba tiesiog per siauras gatvelės. Jeigu mašina neturi žalios spalvos lipduko, ji ten tiesiog neįvažiuos. Tuomet reikės perkrauti į mažesnį automobilį, o tai – pinigai. Ir ne maži. Kartais tai kainuoja daugiau nei paties pervežimo dalis. Rekomenduoju iš anksto patikrinti, ar jūsų rajonas yra žaliojoje zonoje, kad nereiktų mokėti už vairuotojo laukimą arba bilietus į miestą.

Ar daromi mokesčiai už manevrus Vokietijoje?

Vokietija yra griežta. Jeigu mašina turi stovėti ilgiau nei 20 minučių prie namo, o ten nėra specialios vietos, gali atvažiuoti „polizei“ arba „ordnungsamt“. Ir mes, žinoma, pridėsime tą baudą prie sąskaitos, arba jus prašysime atsiskaitoti. Manau, geriau pasirūpinti vieta iš anksto, arba bent viena žmogaus laukti gatvėje, kuris gali persikviesti mašiną, kai vairuotojas pasirodys. Aš pats nemažai kartų matyčiau, kaip gaila pinigų už tokių smulkių organizacinių dalykų nepaisymą.

Kainuoja pinigų pervedimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai jau ne mūsų reikalas, bet žinokite, kad bankai daro savo. Užsienio pervedimai gali būti brangūs ir lėti. Mes dažnai rekomenduojame naudoti Revolut ar panašias paslaugas, arba mokėti grynaisiais, jei sutinkate taip daryti. Svarbiausia – mokėti pagal sutartį. Kartais klientai sako, „až pervedžiau“, o pinigų nėra savaitę. Tada mes laukiame, o laukimas – tai ne mūsų hobis. Geriau pasitarti, koks mokestis už pervedimą, kad jis nevalgytų pervežimo kainos.

Ką daryti, jei vairuotojas pradeda reikalauta alkoholio?

Tas buvo seniai, bet tokie atvejai vis dar būna. Jei kas nors reikalauja „priedo“ už tai, kad pakrauna daiktus, kurie jau įtraukti į kainą, tiesiog nesiųskite mums pinigų. Mes niekada nedraudžiame mūsų vairuotojams priimti gėrimų, bet kai tai tampa reikalavimu – tai kyšis. Būkit atidi. Turiu pervežėjų draugų, kurie sako, kad Lietuvoje tokia kultūra beveik išnyko, bet Vokietijoje, ten kur daug imigrantų darbininkų, kartais vis dar pasitaiko tokios nesąžiningos praktikos. Neduokite tiesiai į ranką – geriau padėkite ant stalo arba duokite gerą įvertinimą.

Ar draudimas įeina į kainą?

Standartas yra, kad į kainą įeina minimalus, tarkime, 10 tūkstančių eurų atsakomybės draudimas. Jei turiu Brueghelio paveikslą arba auksinius luitus, turi tai pasakyti iš anksto. Aš kažkada mačiau, kaip vienas klientas neprisipažino, kad veža brangią elektroniką, ir ją trupčiotai atvežė. Draudimas neįtraukė to kiekio. Draudimas yra kaip šleifė – ji tik apsaugo, bet ne atkuria visiškai jausmų. Todėl vertinkite savo turtą sąžiningai.

Kada geriausia planuoti ir kiek laiko tai trunka?

Kiek laiko užtrunka tą kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą atvežti?

Jei tai tiesiog krovinių pervežimas be iškraustymo (tik iškrovimas pas jus), tai galima padaryt ir per para, išskyrus atvejus, kai reikia laukti kitų krovinių. Bet jei kalbame apie pilną paslaugą su iškraustymu Lietuvoje, tai planuokite bent kelias dienas. Vokietijoje darbas reguliuojamo darbo laiku, todėl vairuotojas negali dirbti 24 valandas per parą. Tiesiog supraskite – jis pails, įveiks sieną, o kitą dieną jau gali būti pas jus. Nebijokitės laukti, geriau ramiai ir saugu nei greitai ir su šiurpinimu.

Ar šventinis laikotarpis brangesnis?

Šventės – tai mūsų siaubas. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – viskas brangsta, nes vairuotojai taip pat nori švęsti su šeimomis, o ne gulti po keliu. Ir ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Jei galite, venkite švenčių. O jei ne – tikėkitės, kad kaina gali paūgti 20-30 procentų. Tai realios rinkos sąlygos. Kartą teko vežti Kalėdų Eve, tai vairuotojas norėjo tiek pinigų... galiau nusipirkti auksinį veršelį už tą kainą. Šiaip juokauju, bet skirtumas tikrai jautimas.

Ar galima atvykti ryte ir išvažiuoti vakare?

Vokietijoje tai labai sudėtinga dėl poilsio laiko taisyklių. Jeigu vairuotojas atvyks ryte ir pradės krauti, jis greitai pasieks savo vairavimo limitą. Reikia žinoti, kad jis negali pradėti vairuoti tuoj pat po to, kai baigė krauti. Taip, galima išbandyti „express“ variantą su dviem vairuotojais, bet tai jau kostus. Dažniausiai viskas užtrunka bent dieną-dvi. Žmonės dažnai supainioja taksi ir kraustymą – tai ne tas pats dalykas.

Ar galime kreiptis paskutinę minutę?

Paskutinę minutę galima, bet tai kaip lošimas. Jeigu mes turime laisvą vietą, puiku – gausite nuolaidą, kadangi mes tiesiog norime užpildyti mašiną. Bet jei visos mašinos užimtos kelioms savaitėms į priekį, tada jums teks stotis eilėje arba mokėti labai brangiai už ekspressą. Aš asmeniškai nerekomenduoju laukti paskutinės dienos, nes stresas pats savaime kainuoja daugiau nei užeik į normalią kavinę ir pasiruošk. Nors, žinoma, kartais namuose viskas griūva ir nieko nebeplanuoja.

Ką daryti, jei vėluoja?

Jei mes vėluojame, mes visada informuojame. Tai gali būti dėl techninių gedimų arba dėl to, kad prieš tai buvo ilgesnis išsikrovimas. Būkite kantrūs. Aš žinau, kad laukimas yra nuobodus, bet geriau laukti šiek tiek, nei gauti sugadintus daiktus. Vieną kartą vairuotojas užstrigo pasienyje 3 valandas – ne jo kaltė. Mes kompensuojame laukimą, jei tai mūsų kaltė, bet dažniausiai tai „visagalis“ yra kaltas.

Vietovės, problemos ir tai, ko dažniau nukrenta

Ar lengviau iš VFR ar iš Rytų Vokietijos?

Techniškai kalbant, iš vakarų (Miunchenas, Štutgartas) toliau į Lietuvą, bet ten keliai geresni ir daugiau maršrutų. Iš rytų (Berlynas, Leipcigas) arčiau, bet ten dar daugiau statybų ir uzburimų. Realiai, skirtumas nėra toks didelis. Svarbiau, ar jūsų namas yra kaimo vietoje ar mieste. Kaimo vietovėse Vokietijoje (Landstraße), gali būti problemų su didelių sunkvežimių priėjimu. Ten reikia specialių leidimų, kurie užtrunka. Čia tikrai reikia nurodyti kuo tikslesnį adresą.

Ką daryti su senaisiais miestais, kur negali važiuoti sunkvežimis?

Daug senųjų Vokietijos miestų turi centrus, kur sunkvežimiai uždrausti. Tenka įsirengti dėžę ant triratės arba nešiotis daiktus per kelias šimtus metrų. O jeigu gyvenate pilyje be lifto? Tuomet tas kraustymas tampa ekspedicija. Jei tik įmanoma, pasitikrinkite, ar gali suvažiuoti mašina, prieš skambindamas mums. Aš nemažai kartų nuklydau tokiuose miestuose kaip Rothenburg ob der Tauber ir privalėjau palikti mašiną už miesto ribų.

Ar tenka įvežti daiktus per kelias dienas dėl leidimų?

Kartais taip būna, kai reikia specialaus transporto leidimo (Sondergenehmigung). Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip dabar su kelių mokesčiais Vokietijoje, nes keičiasi kiekvieną mėnesį. Prieš metu buvo taip, o dabar... gal pasikeitė, tiksliai negaliu pasakyti. Bet ta, kas užtrunka pusę dienas įgyti dokumentus, gali nulemti, kad krovinys stovi. Todėl klausime apie adresą iš karto, kai tik susirašinėjame. Tai sutaupo pinigus ir nervus.

Kas vyksta su muitinės punktais?

Nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Schengen ir ES, sienos formalūs patikrinimai išnyko. Tačiau jeigu esate ne ES pilietis arba vežate dideles kiekis alkoholio (daugiau nei numatyta asmeniniam poreikiui), galite būti sustabdyti. Vokietijos pareigūnai retai sustabdo, jeigu mašina atrodo normali. Bet Lietuvos pusėje kartais tikrina, ar nevežate cigarečių be akcizų Žiūrėkite, nerašykite „girtas vairuotojas“ (žinok, kas turiu omeny). Kitaip vėl kils klausimų. Bet dažniausiai siena šuoliuojama be problemų.

Dėžės, įpakavimai ir tai, ko neturėtumėte daryti

Ar jie duoda dėžes?

Taip, duodame, bet tai nėra dovana. Dėžės yra gražus verslas – kaina priklauso nuo dydžio. Geriausias pasirinkimas yra standartinės judriosios dėžės, kai kurios vadinamos „knygų dėžėmis“. Neuzpildykite jų iki viršaus, geriau palikite tarpą, kad dėžė neišsiplėštų. Mačiau daugybę sugedusių dėžių, kuriose žmonės bandydami sutaupyti pinigų ėmė rinkti parduotuvėse. Tokios dėžės dažnai suyra po puskelio. Už pora dešimčių eurų gavęs naujas dėžės, jūs užtikrinate, kad taurės atkeliauja sveikos. (geriau nusipirkti penkias daugiau, nei trūksta dviejų pabaigoje).

Kiek kainuoja įpakuoti viską?

Tai priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Mūsų komanda gali atvažiuoti ir paįmus viską įpakuoti per kelias valandas. Tai paprastai kainuoja apie 10-15 eurų per valandą vienam darbininkui, plius medžiagos. Klientai dažnai sako „aš pats įpakuosiu“, bet po dviejų valandų jie jau pavargę ir siūlo pinigus, kad mes padėtume. Įpakavimas yra menas, ir mes šitą meną išmanome. Negailėkite pinigų už gerą bubble wrap, jis sutaupyks jums brangų vazų.

Galiu padėti įvežti?

Žinoma, galite padėti, bet tai gali trukdyti. Vairuotojai turi savo sistemą – jie žino, kur dėti sunkius dalykus, kad mašina netvirtėtų. Jeigu jūs įmesite savo rankinę tiesiai po sunkiu šaldytuvu, gali būti liūdna. O tas šaldytuvas... Na, jūs patys suprantate. Jei norit padėti – geriau padėkite su mažais dalykais arba tiesiog atneškite kavos ir pyrago. Tai padės labiau nei bandymas daryti mūsų darbą.

Ar galiu vežti maistą?

Maistą vežti galima, bet tik jeigu jis yra sandariai supakuotas ir neblunkantis. Nenoriu, kad mano mašina smirdėtų perpjautos žuvies arba sūrio po to, kai jūsų krovinys iškristas. Vieną kartą teko gerai nudžiūvinti mašiną po to, kai keletris skysčiai išsiliejo. Aš kalbu ne apie dėžutes su makaronais, tai gerai, bet aš kalbu apie atvirus indus. Būkite protingi – valgykite maistą Vokietijoje (ten puikūs kebabsai), o į Lietuvą vežkite tik daiktus.

Išvada

Va toks jis tas kasdienybės realumas. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą šiuo metu nėra pigus, bet jei pasirenkate patikimus žmones, kuriems neapiešinėja rankos, kaina atsiperka ramybe. Nenoriu dabar čia kurti orų prognozes, bet pasidomėkite bent keliais pasiūlymais. Būkite sąžiningi apie savo turtą ir datas. O jeigu dar sužinosite, kas tas tavo giminaitis iš Vokietijos kalbėjo apie „pigų“ variantą, pagalvokite du kartus – kartais pigiau galiu tik pasaka. Sėkmės kelyje ir sėkmės naujame namuose, viliuosi, viskas atkeliauja sveika.