Kokios kainos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą: prabusti ir sužinoti tiesą be gražių žodžių

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva vėl tapo savarankiška, o vokiški „Mercedesai“ pradėjo važinėti į šalį ne tik su vagonais degtų, bet ir su baldais emigrantų bagažinėse. Per tą laiką mačiau viską – nuo paprastų studentų su viena lagamina, kurie bandydavo save įsprausti į vairuotojo kabiną, iki milžiniškų vilkikų, vežančių visus namus iš Miuncheno priemiesčių. Dažniausiai žmonės klausia to paties, ir nors norėčiau pasakyti, kad yra viena aiški lentelė su skaičiais, tiesą sakant, situacija yra daug kažkokia įvairesnė. Kokios kainos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą? Pabandykime šiek tiek išsiaiškinti šitą chaosą, kurį mes, logistikos specialistai, kartais tiesiog vadiname „darbu“.

Kaip susiformuoja kaina ir ką reikia žinoti apie mokėjimus

Taigi, prieš kalbant apie konkrečius skaičius, reikia suprasti, kas tą kainą lemia. Tai ne tik benzinas (arba dyzelinas, kas dabar labiau aktualesnė tema), bet ir darbo laikas, nuotolis ir jūsų, brangieji klientai, patikimumas. Ne kartą girdėjau nuogirdų, kad kainos atrodo absurdiškos, bet jei suskaičiuotumėte, kiek laiko praleidžiame tiesiog stovėdami prie sienos (pavėluoti klientai nėra retumas), viskas atrodo labiau logiška.

Paprastai kiek kainuoja kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą?

Klausimas toks paprastas, kaip „kokia diena šiandien?“, bet atsakymas visada sudėtingas. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį „tentovką“ – tą, kuris turi apie 20-30 kubinių metrų talpos, tada kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų priklausomai nuo to, iš kurio Vokietijos krašto jums reikia važiuoti. Berlynas ar Miunchenas tai ne tas pats, kas kaimelis prie sienos su Lenkija. Taip pat, dar labai svarbu, ar reikia pakrauti, ar tik parvežti. Jei mums ten padėti galima tiesiog atsiimti dėžę, tai pigiau. Bet dažniausiai reikia nešti sofas, išardyti spintelę (o kad ją vėl suremontuoti čia... žodžiu, darbas).

Ar kainuoja pigiau, jei aš pats susirandu transportą?

Tas pats kaip ir su namų remontu – galite ir patys, bet rezultatas gali būti įdomus. Yra daugybė svetainių, kur „biržoje“ skelbia savo maršrutus vairuotojai. Kartais pavyksta gauti gerą kainą, tarkim, 400 eurų už krovį tarp Vokietijos ir Lietuvos, jei jis tikrai grįžta tuščias. Bet visa problema tame, kad jūs neturite jokios garantijos. Kai kas nutinka, kai vairuotojas pasiima iš kliento pinigus, o po to nebeatsiliepia. Iš patirties galiu pasakyti – taupant 100 eurų, galite prarasti visus daiktus. Geriau mokėti firmai, kuri egzistuoja ne tik „Facebook“ paskyroje.

Kodėl viena firma kainuoja 1000 Eur, o kita 500 Eur?

Tai klasikinis klausimas. O čia paprasta: viena firma turi drąsią vairuotoją (jis gali ir nėrą sugebėti rasti adresą kitaip kaip su „Google Maps“ pagalba, bet eik), o kita – turi legalų verslą, draudimą, apmokamas atostogas, socialines mokesčius. 500 eurų kaina dažnai reiškia, kad vairuotojas vyksta „pirmauja“ – tai yra, jis nėra apdraudęs krovinio, o jei ką nors sudaužys pasirinktinėje atsakomybėje, gausite tik keliasdešimt centų už kilogramą. Kokios kainos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą gali būti tokios žemos? Tikrai gali, bet ar verta rizikuoti piano arba televizoriumi dėl to?

Ar yra kokia nors vidutinė kaina už kubinį metrą?

Dažniausiai firmos skaičiuoja pagal kubinius metrus (m3). Vidutiniškai tai kainuoja maždaug 30–50 eurų už vieną kubą. Bet čia yra gana didelės atkarpos. Jei turite tik tris dėžes, niekas jums neves mašinos tik jums dėlei – jūsų kaina bus „minimumas“, tarkim, 300 eurų, nes mašina vis tiek turi vykti. O jei kraunate pilną „tentovką“, tada kainą galima derėtis žymiai labiau. Plius, dar reikia prisiminti, kad mūsų apskaitoje (o aš ją mėgstu, kai visa sutvarkyta) viskas turi būti įforminta FRN dokumentais.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Normalioje firmoje – taip. Dažniausiai tai būna 30–50 procentų nuo galutinės sumos. Tai ne tam, kad nupirkti šampano, o tam, kad uždegti kuro į mašiną ir padengti vairuotojo išlaidas Kelionės pradžioje. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja į Vokietiją, o klientas staiga nusprendžia, kad jis nebevažiuoja. Ką tuomet daryti vairuotojui? Važiuoti atgal tuščias? Todėl avansas – tai tarpininko, o ne piktnaudžiavimo, įrankis. Bet jei reikalauja 100 proc. iš karto – bėkite toli.

Ar galiu sumokėti grynaisiais pinigais atvykus?

Galima, bet tai vis labiau ir labiau keblią. Mums su apskaita sunkiau tų pinigų priimti, nes Vokietijoje ir Lietuvoje veikia skirtingi mokesčiai, didžiosios sumos per sieną gabenamos nelegaliai (jei be deklaracijos), o vairuotojams nebuvo patogu gabenti tūkstančius eurų kišenėse. Dabar daugiausia mokama pavedimu arba kortele. Jei tikrai norite grynaisiais, derėkitės iš anksto, bet žinokite – gali tekti pasirašyti papildomus dokumentus valstybei.

Ką daryti, jei firma pakėlė kainą paskutinę minutę?

Tai baisiausia situacija. Jums sutvarkyta, vairuotojas jau prie durų, o jis sako: „Oi, čia daugiau krovinius nei įsivaizdavau, reikia dar 200 eurų“. Tokiu atveju reikia labai atidžiai skaityti sutartį, kurią pasirašėte. Jei ten nerašoma, kad kaina gali keistis dėl svorio ar tūrio (kas kartais nutinka, kai klientai sako „tikiuosi, kad telpa“, bet telpa ne), tuomet jūsų gynyba – telefonas į policiją arba įmonės vadovą. Tačiau jei jūs pats tiesiog užpyldėte mašiną daugiau daiktų nei užsakėte... tai kaltas esat tik jūs.

Ar mokėti už krovinių įkrovimą Vokietijoje atskirai?

Dažnai taip. Yra skiriama „transporto paslauga“ (nuo A iki B) ir „krovimo darbai“. Jei pasakote „aš jau viską išnešiu prie kelio“, tai pigiau. Jei reikia įlįpti į trečią aukštą be lifto ir nešti krištolinius indus – tai kainuos. Vokiečiai tuo labai griežti, jie moka už kiekvieną laipsnį (arba pakopą), kurią reikia įveikti. Lietuvoje mes šiek tiek lanksčesni, bet vargas darbas turi būti apmokėtas.

Kaip kainą veikia degalų kaina?

Degalai brangsta – kils ir kainos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą. Mes nustatome kainas pagal dabartines sąlygas, bet jei degalų kaina šuoliuoja 20 proc., gali tekti pataisyti (arba mes, arba klientas papildomai sumoka, priklausomai nuo sutarties). Dabar jau dauguma firmai deda kuro priedą į sąskaitą, kad nereiktų nuolat ginčytis. Taip, nėra smagu, bet tokia rinka.

Ar yra kokia nuolaida, jei reikia nunešti daiktus atgal į Vokietiją (tiems pačiams)?

Jeigu kalbam apie tą patį klientą, kuris dabar nori parvežti daiktus čia, o po mėnesio juos grąžinti (nors kodėl jums to reikia?), tai galima derėtis. Tačiau dažniau tai būna situacija, kai vežame dviems klientams vienu maršrutu – vienas į Lietuvą, kitas iš Lietuvos. Tada mes taupom kuro sąnaudas ir galime pasiūlyti geresnę kainą abiem. Taigi, klauskite, gal būtent tą savaitę turime tokią galimybę.

Ką vežti, ką ne, ir kaip tai susiję su kaina

Ne viskas galima įsmeigti į sunkvežimį ir važiuoti. Yra dalykų, kurie padidina kainą, nes reikalauja specialių leidimų, o yra tokių, kuriuos mes tiesiog neimsime.

Ar pigiau vežti dalinį krovinią (t.y. dalį mašinos)?

Žinoma. Jei jūsų daiktai užima tik 5 kubinius metrus, mes juos sudės su kitų žmonių daiktais. Kokios kainos kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą tokiu atveju? Maždaug 300–600 eurų už tą nedidelę vietą. Problemą daro tas, kad reikia laukti, kol surinksime visą mašiną. Jeigu jums skubama, gali tekti mokėti už „skubos režimą“, tai yra, mes paskubinsime surinkti kitus krovinius arba vežime tuščią vietą (kas brangiau).

Ar galima vežti transporto priemones (automobilius)?

Galima, bet tai nebe paprastas kraustymasis. Automobilis užima daug vietos, jį reikia užfiksuoti, o kartais net ir gabenti spec. platformoje. Kaina paprastai skaičiuojama už vieną automobilį, ne už kubus. Paprastas VW Golf pervežimas kainuoja apie 400–600 eurų. O jei tai senas „kapotas“, kuris nebevažiuoja? Tada dar reikia „lifto“, tai yba vilkiko su kranu. Tai brangiau.

Kas nutinka su pašarais (jalkų maistas, šunų granulės)?

Atkreipkite dėmesį – mums neleidžiama vežti tam tikrų maisto produktų be pašto ženklų arba veterinarinių dokumentų, ypač mėsos. Šunų maistas dažnai užkertamas sienoje, jei atrodo įtartai (pakuotės pažeidimos). Nėra, kad mes tingime, tiesiog muitinė gali konfiskuoti visą mašiną arba skirti baudą. Geriau pašarus suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujus. Tai nepadidins jūsų kelionės kainos.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet ribotą kiekį. Asmeniniai reikalai – tarkim, butelis vyno ar degtinės – tai problema maža. Bet jei bandomi įvežti 50 statinių alaus, tai jau yra komercinis kroviniys, reikia akcizų, dokumentų. Vairuotojai to nemėgsta, nes jei sulaiko, gime prarasti dieną ir dar gauti baudą. Tądėl jei turite didelę kolekciją, apie tai praneškite iš anksto, o ne paslėpkite po antklode.

Ar saugu vežti pianinus?

Pianinas – tai mūsų košmaras. Jis sunkus, jis trapus, jis netelpa į duris (nors kas sakė, kad telpa?). Už pianino pervežimą imamas papildomas mokestis, ne tik už svorį, bet ir už „nervus“. Reikia specialios technikos (nešimo juostos) ir bent dviejų labai stiprių vyrų (o ne vieno, kuris viską darys „ant kelio“). Kaina gali padidėti 100–200 eurų vien už tą instrumentą.

Kaip vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Yra sąrašas apsaugotų rūšių, kurių negalima išvežti. Be to, augalai kelyje gali užšalti arba išdžiūti. Vairuotojas nešoks kas valandą juos laistyti. Geriau rūpintis tuo labiau, jei tai brangios orchidėjos, o ne paprastas kaktusas. Paprastai už augalus mokesčio nėra, jei jie netenka daug vietos (tarkim, stovite salone).

Ar verta vežti senus baldus, ar pigiau nusipirkti naujus Lietuvoje?

Tai labai praktinis klausimas. Jei turite „Schweigen“ virtuvės komplektą, kuris kaip naujas, tai verta vežti. Jei tai senas, suplyšęs sofas iš „Jysk“, kurį prieš 10 metų nusipirkote už 50 eurų, tai pervežimas kainuos brangiau (benzinas + darbas) nei pats sofas. Aš asmeniškai visada pasakau: mesikite šlamšto Vokietijoje, Lietuvoje baldų pilna.

Ar turiu pats pakuoti dėžes?

Galite pats, tai sumažins kainą. Bet jei supakuosite blogai – indai susilaužys. Mes siūlome pakavimo paslaugas, kaina už dėžę (su popieriumi ir burbulu) maždaug 10–15 eurų. Atrodo brangu? Pabandykite rasti laisva dieną, susirasti popieriaus, supakuoti 50 dėžių... o tada dar vėl išpakavoti. Laikas – taip pat pinigas.

Ar imate už išmontavimą ir montavimą?

Imame. Tai vadinama „papildomomis paslaugomis“. Vokiečiai dažnai nori, kad mes išmontuotume virtuvę, o Lietuvoje – suremontuotume. Tai darbas, trunkantis po kelias valandas abiems pusėms. Už tą darbą reikia mokėti. Paprastai valandinis tarifas tokiu atveju būna maždaug 30–40 eurų už vyrą (darbo laikas Lietuvoje ir Vokietijoje gali skirtis).

Kelionės procesas: ką tikisi iš vairuotojo

Tai yra toji vieta, kur aš dažniausiai nukryptu nuo tiesos, nes pacientai... t.y., klientai, visada tikisi, kad vairuotojas yra super herojus, kuris niekada nemiega ir niekada nevalgo.

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai – 2 dienos. Pirmą dieną pakraunamas Vokietijoje (jei ankstyva ryte) ir važiuojama iki Lenkijos arba iki Lietuvos sienos. Antrą dieną – atvykimas į Lietuvą ir iškrovimas. Tačiau jei reikia rinkti dalinius krovinius, tai gali užtrukti ir savaitę (kalbu apie tą momentą, kai mes renkame mašiną). Kodėl taip ilgai? Todėl, kad reikia suderinti su trimis-keturiais kitais klientais, kurie visi sako „galiu atiduoti bet kurią dieną“, bet realiai laisvi tik trečiadienį nuo 18:00 iki 18:15.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininė transporto priemonė su komerciniu krovininiu (C78 kategorija). Yra išimčių, kai tai būna „pervežimas turtų“, bet tai retai. Vairuotojui daugiau problemų nei naudos su jumis salone. Jis nori važiuoti ramiai, klausyti radijo (arba miegoti), o ne paaiškinti kelią irKalbėti apie gyvenimą.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pavėluoja visada. Eismo uždelimai, sienos, blogas oras, techniniai gedimai. Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai normalu. Jei nebeatlieka ir neatsiliepia – tuomet skambinkite dispečeriui. Mes stengiamės informuoti, bet kartais vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti telefoną arba užsidužia (o jie užsidužia dažnai). Nereikia iš karto skųstis policijai, pirmiausia sužinokite, kas vyksta.

Ar atvyksta prie durų ar reikia važiuoti į terminalą?

Jei tai pilnas kroviniys (visa mašina jums) – atvažiuoja prie durų (jei ten gali važiuoti sunkvežimis). Jei tai dalinis krovinys – dažniausiai reikia važiuoti į mūsų terminalą (Vilniuje ar Kaune, ar Klaipėdoje) ir patys pasiimti. Nėra logiška vairuotojui važiuoti po visą Lietuvą išnešioti po vieną dėžę kiekvienam klientui. Tai brangu.

Ar reikia padėti vairuotojui nešti daiktus?

Jei vairuotojas vienas – jis labai padėtų. Jeigu jų du – tai jie susitvarko patys. Jūsų užduotis – rodyti, kas kur eina (kas „šlamštas“, o kas „lėlė“). Bet jei matote, kad jie sunkiai drebina ranką ant didelės spintelės, tiesiog pagarbiai pasiūlykite pagalbą. Dažniausiai atsisakys (vokiečiai yra didžiuliai professionalai ir neduoda liesti savo daiktų), bet kartais padeda.

Kas nutinka su daiktais, jei jie susilaužo kelyje?

Svarbiausia – draudimas. Mūsų (gerų firmų) sutartyse yra draudimas, kuris dengia žalą nuo 0 iki (dažniausiai) 10 eurų už kilogramą (priklausomai nuo sutarties sąlygų, gali būti ir daugiau). Jei jūs susilaužiate brangų televizorių, o jis nebuvo gerai pakrautas (ir apie tai parašyta pakavimo protokole – o jūs pasirašėte, kad viskas gerai), tai gausite kompensaciją. Jei nebuvo protokolo... tai gaila, mums žodis prieš žodį nebeper.

Ką daryti, jei namuose nėra lifto, o aš gyvenu 5 aukšte?

Gyvenkite laimingi. Mokėkite pinigus. Už kiekvieną aukštą be lifto imamas papildomas mokestis, nes tai fizinis darbas, kur trunka tris kartus ilgiau. Kartais vokiečiai net atsisako vežti, jei nėra lifto ir aukštas didelis, nes jie tiesiog nėra pritaikyti tokiam fiziniam darbui (kaip ir mūsų vyrai, jei jau seni). Geriau iš anksto pasakykite apie tai.

Ar galiu nusiųsti daiktus be savęs (t.y., aš jau esu Lietuvoje)?

Šitaip daroma dažniausiai. Jūs siunčiate raktus savo draugui Vokietijoje, jis atiduoda vairuotojui, vairuotojas veža. Bet būkite tikri, kad tas draugas yra „normalus“ žmogus, kuris neišmes jūsų dėžių kiške, kol vairuotojas atvyks. Mes ne esame atsakingi už tarpininkus.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu perkėlite ilgiau nei 6 mėnesius Vokietijoje ir dabar grįžtate į Lietuvą gyventi (pakeitote gyvenamos vietos adresą), tai daiktai yra atleidžiami nuo mokesčių (persikėlėlio turtas). Reikia pateikti dokumentus, kad to patvirtintumėte (registracija, darbo sutartis pabaigimas ir t.t.). Jeigu tiesiog perkate daiktą Vokietijoje ir vežate į Lietuvą pardavinėti – tai komercinis importas, reikia mokėti PVM ir muitus. Su tuo žaiskite savo galva.

Realios problemos ir kaip išvengti blogų patirčių

Čia aš noriu papasakoti apie tai, ko jūs nematysite jokių gražių brošiūrose. Tai gyvenimas.

Kas nutinka, jei vairuotojas „dingsta“?

Tokia situacija buvo praėjusiais metais. Vienas mūsų partneris iš Šiaulių (nebus vardų) pasamdė atsitiktinį vairuotoją isvienos forumo. Vairuotojas pakraavo mašiną Vokietijoje, pasiėmė pinigus (avansą) ir... išsijungė telefoną. Po savaitės mašina rasta kažkur Lenkijos pievoje, be lietų (daiktai pavogti arba išmesti). Kaip išvengti? Dirbkite tik su firmomis, kurios turi realų adresą, svetainę ir atsiliepimus.

Ar turiu gerti vairuotojui kavą?

Ne privalau, bet jei pasiūlysite – jis bus laimingas. O laimingas vairuotojus = saugesni daiktai. Tai toks psichologinis triukas. Bet per daug neleiskite girtis, mes tada negalime dirbti.

Ką daryti, jei sako, kad daiktų per daug?

Atidžiai pažiūrėkite į mašiną. Kartos vairuotojai tiesiog tingi įkrauti pilnai, nori išvažiuoti anksčiau. Bet jei matote, kad kiekvienas centimetras užimtas – tada jūsų kaltė. Susitarėte 15 kubų, o prievežėte 20. Tada reikia mokėti už tą papildomą 5 kubų vietą arba susirasti kitą pervežimą likusiems daiktams.

Kodėl ne visada galima iš anksto pasakyti tikslią atvykimo valandą?

Nes kelionėje yra per daug kintamųjų. Muitinės eilė, variklio gedimas (oj, buvo atvejų, kai tepimai išbėgo), užstrigęs kiti klientai. Mes galime pasakyti dieną, o ryte tą dieną – pranešime tikslesnį laiką. Neikiskite, jei vairuotojas skambina ir sako „esu Kaune, po trijų valandų būsiu“.

Ar saugu duoti PIN kodus nuo sąskaitų vairuotojui?

Jokiu būdu! Niekada! Mokėkite tik bankiniu pavedimu. Yra buvę atvejų, kai nesąžiningi žmonės išvalė sąskaitas važiuodami per sieną. Pinigai gali būti reikalingi greitai, bet perleidimas per banką trunka kelias minutes, o saugumas vertas to laukimo.

Ar verta rūpintis FRN (vokietiškas kvitas) dokumentais?

Beveik visada taip, jei pervežate vertingus daiktus. FRN (Frachtbrief) tai yra krovinio perdavimo kvitas. Be jo daugiau ar mažiau niekas neveža. Jis apsaugo tiek jūs, tiek mus. Užsieniečiai be tų popierių tiesiog sušoką iš mašinos ir nebeleidžia į ją jums grįžti, kol viską nerašo.

Kaip elgtis su pažeistais dėžėmis atvykus?

Nesirašykite, kad viskas gerai, kai pasirašinėjate dokumentus. Jei dėžė sutrupėjusi, parašykite „dėžė pažeista, vidus nežinomas“. Paskui bus sunkiau įrodyti, kad viduje buvo porcelianas, jei ant laštinės parašysite „visos TVK“. Nereikia būti nemaloniajam, bet atsargžiam – tikrai.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako iškrauti?

Taip, jei kelyje dėžės sujudėjo ir užkrito ant durų, o jis negali jų atidaryti. Arba jei jis neturi kasos (pinigų) mokėti už užtvaras arba keltą, o jūs nenuėjote jį pasitikti (ir sumokėti). Tada jis tiesiog palieka visą „gūžį“ terminali ir važiuoja toliau. Jūs tada turite vykti į terminalą ir patiems pasiimti.

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos jei aš esu „senas klientas“?

Žinoma, jei keliaujate kas mėnesį (tarkim, prekiaujate baldais). Jei keliaujate kartą gyvenime, nuolaida bus nedidelė. Mes esame verslas, ne labdaros organizacija. Bet visada galima paklausti „ar dar kažką galima nuimti“, retai kas meta iš karto „ne“.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai ir nieko nesuprantu?

Tai dažna problema. Geriausiai, jeigu turite ką nors, kas gali susirašinėti vokiškai. Arba susirašykite iš anksto adresą ir instrukcijas vokiškai (Google Translate nėra tobulas, bet padeda). Mes stengiamėsi siųsti vairuotojus, kurie bent supranta rusiškai arba angliškai, bet senos kartos vokiečiai labai atkakliai.

Ar tikrai reikia duoti arbatpinigių?

Lietuvoje tai nėra įprasta, Vokietijoje – taip. Jei vairuotojai padarė gerą darbą, neprarado jokių daiktų ir buvo mandagūs, 10–20 eurų arbatpinigių (visai komandai) bus labai įvertinta. Tai nėra privaloma, bet užtikrina, kad kitą kartą jie su džiaugsmu ateis vėl.

Apibendrinant

tiesiog nėra vieno atsakymo. Tai nuolat kintantis procesas, priklausantis nuo degalų, atstumo, jūsų kiekio ir, žinoma, nuo to, kiek abipusiai mes esame mandagūs ir supratingi. Aš per tuos 20 metų išmokau vieno – pigiausiai nebūna geriausiai. Užtikrintas pervežimas su draudimu ir mandagiais vairuotojais kainuoja, bet tai sutaupo daugiau nervų nei tas 50 eurų, kuriuos bandėte sutaupyti pasirinkę abejotiną siuntą. Gerai susitvarkykite dokumentus, pakruokite protingai (nepilkite smėlio į dėžę su indais) ir viskas gerai sueis.