Kokios galimos klaidos persikraustant iš Vokietijos ir kaip išvengti chaoso

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu prisipažinti, žmonės dažnai daro tas pačias klaidas. Persikraustymas iš Vokietijos atrodo paprastas – įkėlei daiktus į sunkvežimį ir važiuoji, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Vokiečiai yra disciplinuoti, o mūsų žmonės kartais per daug pasitiki arba, atvirkščiai, per daug bijo. Dauguma klaidų persikraustant iš Vokietijos kyla ne iš blogų ketinimų, o dėl nežinojimo ir vėlavimo. Jei norite išsaugoti nervus ir pinigus, geriau pasiruoškite iš anksto, nes vėliau teks mokėti dvigubai arba spręsti problemas telefonu, kai sunkvežimis jau stovi prie namų durų. Štai kas tikrai gali nutikti, jei elgsitės neapgalvotai.

Dokumentai ir biurokratija – kur visi tą gyvenantį turi?

Ar Abmeldung pažymėjimas iš tiesų toks svarbus?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu. Taip, jis labai svarbus, be jo neįmanoma atsiskaityti su kai kuriomis įmonėmis. Jei jūs išsiregistruosite iš buto vėlai, gali kilti problemų su grąžinamomis sąskaitomis arba net su samdymo sutartimi. Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl visus popierius reikia turėti paruoštus dar prieš tai, kai atvyksta krovininis automobilis. Geriau padarykite tai savaitę anksčiau (ar bent jau kelias dienas), o ne paskutinę minutes.

Kas dar yra įtraukiama į daiktų sąrašą?

Turiu nurodyti viską, kaskelia su savimi. Ne tik „sofos“ ar „stalo“, bet ir specifinius dalykus, tokius kaip pianinas, dviračiai ar brangūs paveikslai. Kartais klientai parašo „baldai“ ir viskas, bet muitinėje to nepakanka. Detalus inventorius padeda išvengti nesusipratimų, ypač jei kelyje bus sustojta patikrai. Klaidos persikraustant iš Vokietijos dažnai prasideda būtent nuo tinginėliškumo neišrašyti pilno sąrašo.

Ar reikia vertimo į lietuvių kalbą?

Nebūtinai visiems dokumentams, bet jei turite vokiškus sutartis ar technines pasas, vertimas pagalbininkas. Vairuotojas gali ir nesuprasti, kas yra parašyta toje vokiškoje knygelėje, o jums gali tekti aiškinti pakeliui. Tačiau dažniausiai pakanka anglų kalbos arba aiškios transliteracijos vardų ir pavardžių sąraše. Svarbiausia, kad numeriai būtų skaitomi.

Kas dėl draudimo poliso?

Tai būtina dalyka. Kelyje viskas gali nutikti – nuo smulkaus priekabos ratlankio lūžimo iki stipraus vėjo, kuris nupučia dalį krovinių. Be draudimo esate be gynio. Priklausomai nuo to, ką vežiate, gali reikėti papildomo krovinio draudimo, kurį dažnai gali padaryti pati pervežimo įmonė. Neapsimokės taupyti čia, nes klaidos persikraustant iš Vokietijos gali atsieiti brangiai.

Kodėl reikia perduoti raktus vairuotojui?

Jei išvykstate anksčiau arba atvykstate vėliau, kažkas turi turėti raktus nuo patalpos, iš kurios išvežami daiktai. Vokiečiuose dažnai būna, kad raktus reikia palikti pas kaimyną arba slėpti namuose, tačiau tai visada yra rizika. Geriau viską suderinti su vairuotoju iš anksto, kad jis nepraleistų laiko laukdamas prie durų.

Ar buto nuoma uždaryta?

Būtinai patikrinkite, ar sutartis baigiasi tą dieną, kai išvykstate. Esu matęs situacijų, kai žmonės jau važiuoja į Lietuvą, o vokiškas šeimininkas skambina ir klausia, kodėl butas užrakintas, o mėnuo nepermokėtas. Tai sukelia didelį stresą. Viskas turi būti正式iai (oficialiai) užbaigta.

Ką daryti su „Anmeldung“ dokumentu?

Jį taip pat reikia panaikinti. Be šio dokumento gali būti sunku gauti nauvą registraciją kitur, be to, gali tekti mokėti baigiamąjį mokestį už nepanaudotas dienas. Geriau užeikite į „Bürgerbüro“ savaitę-dvi iki išvykimo.

Pasirinkimas ir pinigai – kodėl pigiau ne visada reiškia geriau?

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Nes įeina viskas – kuras, maitinimas, užkirtimas, kelių mokesčiai (Vokietijoje jie ne menki), ir dar vairuotojo darbo užmokestis. Jei kasis siūlo pervežti už du šimtus eurų visą sunkvežimį iš Miuncheno, tai arba jis nėra legalus, arba sugves daiktus ir reikės mokėti išsigelbėjimo mokestį (arba jis tiesiog nenuvažiuos). Standartinė rinka yra tokia, kokia yra.

Ar verta rinktis mažas firmas?

Kartais verta, jei geros rekomendacijos, bet dažniau tai loterija. Didelės firmos turi draudimą ir atsakomybę, o mažos – gali išgaruoti. Tiesą sakant, mažos firmos dažnai dirba greičiau ir „širdingiau“, bet rizika didesnė. Pasidomėkite, kiek jie dirba rinkoje.

Kas yra „Frachtführer“?

Tai vokiškas terminas, reiškiantis pervežėją. Svarbu žinoti, kas jums atveža daiktus – ar tai jūsų sutartinis partneris, ar nuomotas vairuotojas iš trečios šalies (pavyzdžiui, iš Lenkijos). Tiesiog reikia žinoti, kur kreiptis jei kas negerai.

Ar galima sutaupyti ant pakuotės?

Galima, jei pats pakuosite, bet tikrai geriau pasirūpinti dėžėmis iš anksto. Vokietijoje dėžės gana brangios, jei jas perki parduotuvėse. Geriau paklauskite parduotuvėje, ar neturi jų nemokamai (dažnai išmes).

Ar mokėti iš karto?

Gerai, jei įmonė nereikalauja 100 % iš karto. Standartiškai imama avansas (apie 30-50 %), o likutis – atidavus daiktus. Jei reikalauja visų pinigų iš karto prieš įkrovimą – tai pavojus. Žinau atvejų, kai žmonės sumokėjo ir daugiau nieko negirdėjo.

Kas jei automobilis sugenda įranga?

Tuomet įmonė turi siųsti kitą. Tačiau tai gali užtrukti. Patikrinkite sutartyje, ar yra punktas apie priverstinę stabdymą (force majeure) kas dėl techninių gedimų. Nors dažniau gedęs yra ne sunkvežimis, o užkabinamas priekaba (tai mano asmeninė pastaba, nes su priekabomis daugiau bėdų).

Ar galima derėtis kainą?

Visada galima pabandyti, ypač jei nėra greitai reikalingas pervežimas arba datas yra lankstesnės. Tačiau nepadarant to per toli – nepagarbiai nusižeminti pervežėjui nėra gerai. Sužinokite, kiek įeina į kainą ir tada kalbėkite.

Pakavimo ir lojistikos niuansai – kas dažniausiai sulaužo?

Ar reikia ištuštinti stalčius?

Būtina. Aš matęs, kaip sugrūžęs stalčius neleidžia atidaryti spintos, arba tiesiog išlenda dėl svorio svyravimo. Viskas turi būti užfiksuota. Jei paliksite knygas stalčiuose – vėliau gali rasti tik nuolaužas.

Kaip su buitine technika?

Šaldytuvą reikia išjungti bent 24 valandas prieš kelionę, kad išdžiūtų, kitaip kils nemalonus kvapas arba susirgs kompresorius. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad būgnas nešoktėliotų kelyje. Vieni klientai uždėjo skriemulį tarp durų ir teko ją pakeisti – brangi klaida.

Ar reikia išpakuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip, ypač tai, kas turi stiklą ar veidrodžius. Stalų viršus reikia atskirti nuo kojų. Jei ne – rizikuojate gauti nudaužtą baldą. Išskaidyti reikia ir didelius spintas, kit jos nepraeis pro duris ne tik vokiečių name, bet ir jūsų naujame bute.

Ar vokiečiai padeda pakaupti?

Priklauso nuo įmonės. Standartinis pasiūlymas yra „įkrovimas-iškrovimas“, o ne „pakavimas“. Jei reikia įdėti daiktus į dėžes – tai papildoma paslauga. Klaidos persikraustant iš Vokietijos dažnai būna tokios, kad žmonės manyje, jog vairuotojas ir padės susirūpinti burbuliukine plėvele. Ne, jis tiesiog neša dėžes.

Kaip su pavojingais daiktais?

Degalus, aerozolius, dažus negalima vežti uždarame sunkvežimyje be specialių leidimų. Geriau juos išgerti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant. Nebūkite kvaili ir nebandykite slėpti benžino kanistros su drabužėmis – gali baigtis labai blogai.

Ar galiu vežti dviračius?

Galima, bet reikia specialių laikiklių arba uždėti juos ant sunkvežimio sienos. Jei tiesiog numesite grindims – jas galima suspausti. Už papildomą vietą dažnai reikia papildomai mokėti, kadangi tai užima daug vietos.

Ką daryti su vaikiškais žaislais?

Jie dažnai būna išsibarstę visame name. Geriau surinkti į vieną didelę dėžę „Žaislai“, o ne nešti po vieną meškiuką. Taip greičiau ir mažiau tikimybės, kad kažkas dings ar nulūžtų.

Ar verta pirkti dėžes?

Vokiškos „Umzugskartons“ dėžės yra geriausios – jos tvirtos ir turi rankenas. Naudotos iš parduotuvių gali būti plonos ir suirusios. Sutaupyti 10 eurų čia neverta, kai apsimoko išlaikyti elektroniką.

Kelionės problema ir nelaimingi atsitikimai – kas gali nutikti kelyje?

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo vietos. Jei iš pietų Vokietijos – ilgiau. Reikia atsižvelgti ir į poilsio laiką vairuotojui. Neįsivaizduokite, kad jis gali važiuoti 12 valandų be stabdymo – taisyklės griežtos.

Kas jei užstringa sienoje ( muitinėje)?

Jeigu turite naujus daiktus su etiketėmis, gali būti problema. Jei pervežate asmeninius daiktus, kurius naudojote ilgiau nei 6 mėnesius – tai mokesčių nemokama. Muitininkai kartais tikrina, ar nenešate prekybai skirtų dalykų. Geriau turėti sutartį su Lietuvoje (pvz., darbo), kurioje matyti, kad grįžtate gyventi.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai draudžiama arba labai ribota dėl draudimo sąlygų. Vairuotojas atsakingas už krovinius, o ne keleivius. Yra iimimų, kai leidžia šeimai atsisegti priešais, bet tai nelegalu Vokietijoje (nors kai kurie tai daro). Geriau nepykti, kai jis sako „ne“.

Kas jei vairuotojas užmiega arba susiduria su avarija?

Tai blogiausias scenarijus. Tada turi žinoti, kas atsakinga – įmonė. Jie turi siųsti kitą automobilį arba organizuoti pervežimą. Pats svarbiausia – neprarasti galvos ir susisiekti su vadovu, o ne su vairuotoju.

Ar tikrai reikia surašyti būklės aktą prieš išvykstant?

Absoliučiai. Jei nenufotografuojate įbrėžimų ant spintos, vėliau gali tekti įrodinėti, kad tai ne jūs padarėte. Vokiečai yra labai punktualūs su tokiais dalykais. Pamiršti nufotografuoti šaldytuvo durų rankeną – didelė klaida.

Kas jei atvyksta vėlai?

Dėl eismo įvykių arba blogo oro. Turite turėti atsarginį planą, pavyzdžiui, pasilikti pas draugus vienai naktai. Neapkraukite vairuotojo, jis ir taip pavargęs. Klaidos persikraustant iš Vokietijos dažnai kyla dėl to, kad žmonės planuoja atvykti anksčiau nei realiai įmanoma.

Kaip su telefonais ir ryšiu?

Vairuotojas gali neturėti lietuviško sim kortelės arba jo operatorius gali neveikti Lietuvoje. Geriau iš karto sužinoti jo vadovą numerį. Aš kartą gavau skambutį iš lenkų vairuotojo, kuris negalėjo sušifruoti, kur yra adresas Vilniuje, nes pasidarė siurblys.

Nepilnumas ir realybė – ką dažniau tikrai nuskaitystu?

Ar visada vairuotojai geri linkeriai?

Deja, ne. Yra ir tokių, kurie gali būti nemandagūs arba tiesiog dirba pavargę. Būna, kad rūksta po kabina (nors draudžiama) arba kalba per garsiai. Čia jau kaip su loterija – reikia kantrybės.

Kas dėl atsiskaitymo pinigais?

Gerbiamiausia kredito kortele, o ne grynais. Pinigai sunkvežimyje nėra saugu, ir vairuotojai dažnai nenori juos priimti dėl vogimo rizikos.

Ar galiu palikti šiukšles sunkvežimyje?

Joks būdas! Tai ne šiukšliavežis. Vokietijoje yra griežtos taisyklės apie atliekų segregaciją, o vairuotojas gali būti baudžiamas, jei rasi jusenų butelį ar dežutes jo priekaboje.

Ką daryti su Pfand (statomąja) sistema?

Išeikite į parduotuvę ir gražinkite butelius, prieš išvykdami. Nesiųskite jų į Lietuvą – čia jų niekas nepriims (išskyrus keletą mažų automatų, bet tai neapsimoka). Palikti butelius bute – taip pat bloga idėja, dėl baudų.

Ar turiu duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkus dalykus į trečią aukštą be lifto – dešimt ar dvidešimt eurų būtų gražus gestas. Jie ne tik to nelaukia, bet labai to vertina.

Kas jei man kažko trūksta dėžėse?

Jei trūksta mažų detalių (varžtų, raktų) – dažniausiai jie suvažiuoja vėliau (būna užkliūna po sėdynėmis). Jei dingsta didesnis daiktas – skambinkite iš karto.

Ar verta labai rūpintis idealia tvarka?

Nėra tobulo pasaulio. Kažkas gali nukristi, kažkas gali įbrėžti. Svarbiausia, kad stambūs daiktai atvyktų sveiki. Nesibūkite per daug kaprizingi, nes vairuotojas taip pat yra žmogus, o ne robotas.

Ką daryti su drabužiais?

Gerai susukite juos, kad neužimtų per daug vietos. Maišai su „vakuuminėmis“ dėžėmis yra puikus sprendimas – taip sutaupote vietos apie 30 proc.

Ar reikia nufotografuoti sąlygas?

Taip, ypač jei perkate naudotus daiktus Vokietijoje ir vežate juos į Lietuvą. Jei jie sugenda kelyje – bus įrodymų, kad buvo tvarkingi prieš įkrovimą.

Ar galiu vežti maistą?

Džiovintus arba konservuotus – taip. Šviežius mėsos gaminius arba pieno produktus geriau suvalgyti prieš išvykstant, nes šaldytuve sunkvežimio nėra (išskyrus ypatingus atvejus).

Kaip su augalais?

Galima vežti, bet reikia tikrinti, ar jie nėra saugomos rūšys. Paprastai kaktusai ar paprastos gėlės praėja be problemų, jei ne dirvožemis (rekomenduojama nusiplauti šaknis, kad nevežtumės kenkėjų).

Ar galiu palikti daiktus vairuotojui saugoti Lietuvoje?

Jei netuojat patenka į butą – kai kurios įmonės siūlo sandėliavimą už papildomą mokestį. Tai neįeina į standartinę kainą. Neprovokuokite, klausdamas nemokamo sandėliavimo.

Kas jei buto durys per siauros?

Tai klasika. Matęs, kaip stumdomi durys stovi lauke, nes neįlindo į liftą. Išmatuokite viską iš anksto. Vokiški butai dažnai turi siauresnes laiptines nei lietuviški (ypač seni namai).

Paskutinis patarimas – ką daryti pabaigai?

tiesiog pasitikėkite savo intuicija. Jei įmonė ar vairuotojas atrodo įtartai – ieškokite kito. Nes verta rūpintis savo ramybe, o ne sutaupyti 50 eurų. Gera kelionė prasideda ne nuo to, kad greitai išvažiuojate, o nuo to, kad tikrai ateinate.

Išvada

Viskas apie tai, kokios yra klaidos persikraustant iš Vokietijos, slypi smulkiuose dalykuose – nuo blogai užrašyto adreso iki nepakankamai užfiksuotos šaldytuvo durų. Esu matęs nenuostabų situacijų, tad tarkime, kad geriau būti per paranoją nei vėluoti. Pagrindinis dalykas – nebijoti klausti vairuotojo ir brokerio klausimų, kol dar nevažiuojate. Jei viską suplanuosite ir nedarysite šių paprastų (bet dažnai daromų) klaidų persikraustant iš Vokietijos, kelionė į naująją gyvenamąją vietą turėtų būti ramesnė. Sėkmės kelyje ir tikrai, tikrai neužmirškite palikti atsisveikinimo draugams (o ir šeimininkams) gero įspūdžio.