Kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją

Sėdiu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir pagalvoju, kad žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Kraustymasis į Vokietiją nėra tai, ką matote filmuose – tai ne tik sauskėnės ir šampanas. Tai daugiau kaip šimtas tonų popieriaus, biurokratinių užkertų ir nervų, kurie trūksta tiesiai ant sienos. Vokietija yra nuostabi šalis, bet ji mėgsta tvarką, ir jei neapsirūpinsite iš anksto, ta tvarka susmulkins jūsų planus. Kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, kad neišprotėtumėte jau pirmąją savaitę? Apie šią tema reikia kalbėti atvirai, be jokių gražių uždažalų, nes realybė būna šiurkšti. Turite žinoti, į ką įsipainiojate, ir pasiruošti tam, kad kai kurios procedūros gali trukti ilgiau nei planavote.

Dokumentų chaosas ir biurokratinės ašaros

Ar tikrai man reikalingas vizas darbui iš karto?

Tikrai neverta važiuoti su mintim, kad viskas išsprendžiama vietos „Bürg“ centre per pusvalandį. Jei esate iš ne ES šalies, vizą turite tvarkyti dar Lietuvoje, kitaip jums tiesiog neleis įsiregistruoti mieste. Esu matęs situaciją, kai šeima atvyko laukiant vizos pačiuose rytuose, o ji neatėjo. Pasirodo, darbuotojas dėjo laidą, o Vokietijoje be leidimo gyventi – tiesiog neįsivaizduojama. Geriau palaukite papildomą savaitę šalia, negu bandysite išsiveržti be dokumentų.

Ką daryti su pilietybe, jei noriu dvigubos?

Vokietija šiuo atžvilgiu gali būti gana kieta, bet pastaraisiais metais things changed (pasišalino). Turite tiksliai sužinoti, ar jūsų šalis leidžia dvigubą pilietybę, nes Vokietija dažniausiai neleidžia jos turėti, esant tam tikroms išimtims. Turėjau klientą, kuris netiesiogiai „užmiršo“ paminėti savo ankstesnę pase, ir tai sukėlė didžiulius problemą priimdami pareigūnai. Žinokite savo teises ir pareigas, kitaip gali tekti rinktis – Vokietija ar senasis pasas.

Ar svarbu turėti „Anmeldung“ (registraciją) iš karto?

Tai nėra svarbu – tai BŪTINA. Be „Anmeldung“ negausite banko sąskaitos, negalėsite dirbti legaliai, netgi interneto pasirašyti būna sunku. Vokietija myli registraciją. Turite susitarti su savininku iš anksto, kad jis pasirašytų „Wohnungsgeberbestätigung“ formą. Be to popieriaus jūsų registracija lauktu vietoj užstrigs. Negailėkite laiko šiam „lapeliui“, jis vertinis kaip auksas.

Ką daryti, jei savininkas neleidžia užsiregistruoti?

Tai nėra įprasta praktika, bet kai kurie... hmmm... „kreivi“ savininkai mėgtauja gyventi be mokesčių. Turite žinoti, jog jei nuomojatės būstą, jūsų teisė užsiregistruoti yra neatskiriama. Jei jis atsisako, tuomet ieškokite kito būsto arba grasinkite kreiptis į „Ordnungsamt“. Ypač jei kalbame apie tai, kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, tai viena svarbiausių – nepirkite katę maiše be galimybės užsiregistruoti.

Ar turiu versti gimtąją kalbos pažymėjimą?

Geriau tai padaryti iš anksto Lietuvoje. Vokietijoje vertėjai pasiimia už tai neįsivaizduojamas pinigus, ir dar gali laukti savaitę. Savo gimtąjį pažymėjimą arba diplomą verčiate kartą ir jums tai tarnaus amžinai. Nekelkite sau galvos apie tai, kai jūsų dėžės jau stovi vištvėje (taip, vokiečiai taip vadina sandėliavimą). Pasirūpinkite vertimais darbščiai.

Ar reikia mokesčių numerio (Steuer-ID)?

Jis atkeliauja paštu po to, kai užsiregistruojate. Negalite jo gauti anksčiau, tai automatinis procesas. Tačiau vertėtų pasidomėti, kur jis nukeliauja, nes kartais pas pašą įsiskverbia labai lėtai. Be to numerio darbdavys negalės jums mokėti atlyginimo, tad čia ne dėl to, kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, o tiesiug biurokratinis reikalavimas.

Daiktų pervežimas ir logistika: kaip neišsižiūrėti

Kiek kainuoja pervežti visus daiktus iš Lietuvos?

Kainos svyruoja kaip vėjas pavasarį. Viskas priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų. Bet vis tiek pasakyčiau, kad reikia turėti bent tūkstantį euro rezervos benzinui ir keliams, jei važiuojate savo fūru. Mažiau tikrai neišeis, ypač dabar, kai kuro kainos... štai (nežinau, kaip jos dabar, paskutini kartažiūrau vakar). Užsirašykite keletas skirtingų pasiūlymų.

Ar verta samdyti firmą ar važiuoti patys?

Jei turite ką nors brangaus ar labai daug baldų, samdykite firmą. Esu matęs, kaip žmonės su laužtais nugaromis išlipa iš sunkvežimio po to, kai bandė patys pakelti pianiną. Profesionalai žino, kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, kad neišlūžtų nugaros. O jūsų draugai, kurie pažadėjo padėti prie alaus, po trijų dėžių dings kaip dūmai.

Kokias firmas rinktis, o kokių vengti?

Venkite tų, kurie pažada „viską už 200 eurų“ ir nekelia klausimų apie turinį. Tai, dažniausiai, yra „juodieji pervežėjai“, kurie gali jūsų daiktus parduoti arba tiesiog padėti gatvėje, jei kas nors nuvyks ne taip. Rinkitės tuos, kurie turi realų adresą ir atsiliepimus internete. Nors tais atsiliepimais taip pat dabar nežinau... viskas sukinėjama.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Ribotai. Vokiečiai yra labai griežti dėl mėsos ir pieno produktų. Neneškite kiaulienos dešros, jeigu norite išvengti problemų pas sieną. Vaisiai ir daržovės gali būti, jei nėra žemės likučių. Kartais nueina kvailai su sausuonu duona, o pas sieną jį atima. Geriau nupirkti čia – ir taip čia viskas yra.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Jeigu pervežate daiktus, kurie buvo naudojami ilgiau kaip 6 mėnesius, tai laikoma „įprastinės gyvensenos“. Tada mokesčiai netaikomi. Bet turi turėti sąrašą (inventoriaus sąrašą). Parašykite „TV“, „Stalas“, „Kėdės“ ir nurodykite apytikrę vertę. Jeigu nurodysite, kad „Kėdė“ kainuoja 500 eurų, muitininkas susijuoks arba baudą rašys. Būkite realistiški.

Kas daryti su važiuokle (automobiliu)?

Automobilį galite užsiregistruoti Vokietijoje tik turėdami „Anmeldung“. Taip pat reikės praeiti techninę apžiūrą (TÜV), ir tai yra griežtesnė negu Lietuvoje. Jei mašina turi kažką ne taip, jums ją nepraleis. Dar reikės draudimo. Pasirūpinkite tai, kad galėtumėte legaliai važinėti pirmąsias savaites su užsienio numeriais (vokiškai „Kurzzeitkennzeichen“ arba „Überstellungskennzeichen“).

Ar galiu vežti alkoholį be mokesčių?

Taip, bet ribotą kiekį. Galiu tiesiog pasakyti, kad geriau nebandyti vežti tris dešimtes degtinių butelių. Yra limitas – maždaug 110 litrų alaus, 90但不 vyno, 20 stipraus alkoholio. Ar kažkas tokio. Nerašiau iš galvos, geriau patikrinkite oficialią svetainę, nes taisyklės keičiasi. Nuo savo patirties sakau – per daug nekelkite, dažnai sustabdo ir tikrina, ar tai ne prekybai.

Ar saugu klausti pažiūrėti dėžę per sieną?

Kartais jie gali klausti atidaryti, jei yra įtarimų. Dažniausiai jų nėra, jei važiuojate su normalia sunkiasvore mašina. Bet jeigu važiuojate su asmeniniu automobiliu, kuris užkrautas taip, kad ratai trupęčioja, tikėkitės kontrolės. Geriau turėti tvarkingą dėžių sandėliavimą, o ne šiukšlių kalnę.

Ką daryti su brangia elektronika?

Neškite dešimtį naujų „iPhone“ dėžių, jei nėra jų faktinių. Tai atrodo kaip prekyba. Jei nešite savo asmeninį kompiuterį, galite jį turėti su savimi. Kai kurie mano klientai sako, kad kompiuteris yra „darbo įrankis“, tai ir yra tiesa. Tiesiog nedarykite įspūdžio, kad einate atidaryti parduotuvę.

Ar reikia drausti daiktus kelyje?

Labai rekomenduoju. Ypatingai jei perveža firma. Jei jūsų dėžė nukrenta ir suyla, o vairuotojas nedėjojo tarpinio popieriaus, gali likti be kompensacijos. Transporto draudimas nėra toks brangus, kaip atrodo, bet jis gali užtikrinti ramybę. Nekelkite sau rūpesčių dar vieno ekrano prieš akimis.

Ar galiu veži augintinius?

Žinoma, bet jie turi turėti čipą, pasą ir antšuninę. Be to, skrendant lėktuvu yra specifiniai reikalavimai. Vokiečiai labai myli gyvūnus, bet labai griežtai seka, jog būtų laikomasi taisyklių. Negi jūs ketinate slėpti katiną rankinėje bagaže? Negerai.

Kaip išvengti, kad dėžės neatkeliautų į kitą miestą?

Užrašykite ant dėžės savo telefono numerį ir galutinį adresą. Nors dažniausiai firmos sužino, kur vežti, bet žmonės tai sužinoja... jie taip pat kartai painioja. Tarkime, gyvenate Miunchene, o dėžė atkeliauja į Hamburgą. Nutinka. Nors retai. Bet visada gerai pažymėti.

Gyvenimas Vokietijoje: kas iš tiesų laukia

Ar sunku rasti butą be vokiškų kalbos?

Labai sunku. Savininkai dažnai net neatsiliepia į užklausas, jei jos yra angliškai (ar dar labiau lietuviškai). Naudokitės „ImmoScout24“ ar „WG-Gesucht“, bet reikės arba draugo, arba versti tekstus. Be reikiamų žodžių kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, paieška gali trukti mėnesius. Ir tai realu.

Kas tas „Rundfunkbeitrag“?

Tai yra privalomas mokestis už televiziją ir radiją. Net jei neturite nei vieno, ir niekai nežiūrite, turite mokėti. Jis ateina kas mėnesį arba kas ketvirtį. Užmaskuoti arba išvengti jo neįmanoma, jie suranda visus. Geriau iš karto susitaikyti su mintimi, kad turėsite mokėti maždaug 18 eurų per mėn.

Ar tikrai tiek griežtai laikomasi švaros?

Taip, ypač kai kalbame apie šiukšlių rūšiavimą. Jei išmesite plastiką į bendrąjį konteinerą, kaimynai gali paduoti. Ir tai ne juokas. Vokietijos kaimynai yra kaip „šnipai“ (tokiaip šmaikštai). Nuspreškite iš anksto, kur laikysite geltonąjį maišelį, o kur statysite stiklą.

Kada reikia eiti į „Einwohnermeldeamt“?

Tik susėdus į butą. Turi būti ne vėliau kaip po 14 dienų nuo atvykimo. Jei pavėluosite, gausite baudą, ir ten nėra su kuo šaipytis. Negalima laukti, kol „susirūpinsiu“. Eikite iš karto, vos tik gavote savininko parašą.

Ar reikia turėli lietuvišką draudimą?

Jei turite Sveikatos draudimą iš Lietuvos (pvz., Pavedimas), jis gali nebuoti pakankamas, jei dirbate čia. Vokietijoje yra privaloma sveikatos draudimo sistema. Jei esate samdinys, darbdavys jį uždengs. Jei esate savarankiškas (freelancer), turite užsiregistruoti pas „AOK“, „TK“ ar pan. Neduok apgaule.

Ką daryti su vaikų darželiu?

Susirūpinkite iš karto, nes vietų trūksta labai. Užsirašykite į „Kitaplatz“ sąrašą kiek įmanoma anksčiau. Kartais reikia laukti metus. Tai vienas didžiausių stresų jaunoms šeimoms. Neklauskite, kodėl taip yra, tiesiog priimkite.

Ar galiu gauti sociale paramą iš karto?

Ne, ir būtų kvaila taip galvoti. Socialinė sistema čia gera, bet ji skirta tiems, kas jau čia dirbo arba yra įsitvirtinęs. Nauji atvykėliai gauna „little support“ iš pradžių. Jums reikia turėti santaupų pirmiesiems 3-4 mėnesiams, kad išgyventumėte be algos.

Kaip su jais komunikuoti, jei nežinau kalbos?

„Danke“ ir „Bitte“ – tai pagrindas. Bet rimtai, mokytis vokiškai yra būtina. Nėra tokios vietos, kur visi kalbėtų angliškai tobulai, ypač kaimo vietovėse ar pašte. Naudokitės verčiamoju programomis, bet nebijok šnekti juokingai. Vokiečiai, kai pamato, kad bandi, dažniau padeda.

Ar saugu palikti dviratį lauke?

Nebent jis užrakintas milžinišku raktu. Dviračių vagysčia čia yra nacionalinis sportas. Nors mano kaimynas paliko savo dviratį kieme ir niekas nejojo... (Gal kažkas nepagailojo šio rūdžioto „veleno“). Bet gerą dviratį palikite tik rūsyje. Tai viena iš tų smulkių dalykų, apie kuriuos galvojant, supranti, kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją.

Ką daryti su mokesčiais (Steuererklärung)?

Kasmet reikia pildyti deklaraciją. Tai gali būti sudėtinga. Jei nesuprantate vokiškų terminų, geriau pasamdyti „Steuerberater“. Jis atsiims dalij pinigų, bet sutaupys nervų ir galbūt padidins grąžinamą sumą. Nerašykite „čia per daug sudėtinga“, tiesiog tai tiesa.

Ar tikrai viskas uždaryta sekmadieniais?

Beveik viskas. Parduotuvės, statybos parduotuvės, biurai. Vokietija miega sekmadieniais. Jeigu pamiršote nupirkti duonos šeštadienį vakare, sekmadienį valgysite sausą duoną. Išskyrus stoteles ir kai kurias kavinės. Prisitaikykite prie to.

Ar verta siųsti vaikus į lietuvišką mokyklą?

Jei norite, kad jie išliktų lietuviais, taip. Bet jie turi mokytis ir vokiškai, jei nori čia gyventi. Bilingual mokyklos yra brangios. Gera mintis – rasti kompromisą. Bet aš asmeniškai manau, kad integracija į vokišką sistemą yra raktas į sėkmę.

Kaip elgtis su banku?

Be „Anmeldung“ bankas net su jumis nekalbės. O kai jau kalbėsis, gali klausti įvairiausių dokumentų, pvz., „Schufa“ (kreditų istorijos). Jei atvykote iš naujo, jūsų „Schufa“ tuščia, tai gali būti problema. Reikės paaiškinti situaciją arba rasti banką, kuris supranta „Antrager“ (užstatą).

Kas daryti jei pasičiupo blogas savininkas?

Vokietija stipriai apsaugo nuomininkus. Yra „Mietverband“ (nuomotojų asociacija), kurios galima kreiptis pagalbos. Nerašykite „nieko negaliu padaryti“. Galite. Bet reikia žinoti įstatymus. Neturėtumėte gyventi su pleiskanomis sienose.

Finaliniai patarimai ir realybės šokas

Ar verta viską vežti ar nusipirkti naują?

Jei baldai seni ir neverti, geriau palikti ir nusipirkti čia. „IKEA“ visur. Transportas kainuoja brangiau nei duonos riekelė. Išskyrus brangius antikvarinius daiktus ar brangią elektroniką, kurią vertinate. Vertinkite racionaliai – kiek kainuoja „kubas“ kelionės.

Ką daryti jei darbas atsistoja?

Visada turiite „Plan B“. Santuokos draugai? Santeikos? Ne, reikia santaupų. Niekas negarantuoja, kad darbas bus amžinas. Geriau turėti tūkstantį eurų užkaldyta, ieigu kas blogai nutiks (paliesimas arba įmonės bankrotas).

Ar reikia drausti gyvybę?

Nebūtina, bet rekomenduojama, jei turite šeimą. Gyvenimo draudimas Vokietijoje gali būti pigus. Neklauskite manęs, kodėl aš tai turiu, tiesiog jaučiu saugesnai. Žinoma, viltis, kad niekada nereikės.

Ar lengva susirasti draugų?

Vokiečai gali būti šalti pradžioje. Jie turi „šaukšną“ (draugų ratą), kurį sunku įlaužti. Bet kai įlaužiate, jie yra labai ištikimi. Eikite į „Verein“ (būreliai) – sporto, muzikos, hobio. Ten geriausiai susiranda bendraminčių.

Ką daryti su lietuvišku maistu?

Vokiečijoje galima rasti daugumą dalykų „Rossmann“ arba specialiose parduotuvėse (pvz., rusiškose-lietuviškose). Geros dešros čia tikrai nėra, vokiškos skirtingos. Gali tekti viršyti Lietuvoje atvežtas šaldytas dešras.

Ar tikrai verta keltis?

Tai sunkus klausimas. Esu matęs žmonių, kurie sugrįžo po pusmečio. Bet ir tų, kurie liko ir gyvena geriau nei bet kur. Viskas priklauso nuo jūsų nusistatymo. Jei tiesiog bėgote iš ko nors, gali būti sunkiau. Jei einate į ko nors, bus lengviau.

Paskutinis žodis apie kantrybę.

Jums reikės kantrybės daugiau nei bet ko. Su popieriais, su kalba, su žmonėmis. Pasiruoškite, kad ne viskas vyks pagal planą. Taip yra čia.

Išvada

Galiausiai, visas šis procesas yra maratonas, ne sprintas. Žinoti, kokios atsargos reikalingos prieš kraustantis į Vokietiją, reiškia ne tik suruošti dėžes. Tai reiškia psichologiškai pasiruošti griežtoms taisyklėms ir lėtam biurokratiniui procesui. Niekas nepasakė, kad bus lengva, bet jei susimąstote iš anksto, išvengsite didžiausios dalies streso. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų dėžės pasieks teisingą adresą be pykinčio vairuotojo.