Kokie yra pasirinkimai kraustymuisi iš Vokietijos į Lietuvą: Praktinis įvertinimas ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais. Žmonėms, kurie gyvena Vokietijoje ir planuoja sugrįžti ar persikelti į Lietuvą, visada atrodo, kad tai tiesiog "parvežti dėžę". Deja, realybė yra šiek tiek šiurkštesnė. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik fizinio jėgos, bet ir gerai suplanuotos logistikos. Vokietijos keliai, mokesčiai ir pačios vadybininkų patirties gali nulemti, ar jūsų baldai atvyks sveiki, ar teks juos taisyti. Štai kas tikrai vyksta užkulisiuose ir ką reikia žinoti, kad nepervelti pinigų ir nervų.

Bendri pradžios žingsniai ir planavimas

Kaip tinkamai pasiruošti pervežimui iš Vokietijos?

Viskas prasideda ne nuo skambučio vadybininkui, o nuo jūsų sąmoningo požiūrio į daiktus. Dažnai žmonės bando sutaupyti ir veža viską, įskaitant seną sovietinę spintą, kuri jau nenuverti nieko. Turime atsisakyti šiukšlių prieš kviečiant logistikos įmonę. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą taptų pigesnis, jei neveltų nereikalingų daiktų. Prieš tai reikia sumesti sąrašą, išmatuoti didžiausius baldus ir tik tada ieškoti transporto. Vėliau gali būti vėlu, nes dienos užimtos, o kainos šuoliuoja aukštyn.

Ar verta kreiptis į didžiąsias ekspedicijos firmas arba mažus vežėjus?

Tai priklauso nuo to, ką jūs norite gauti. Didelės firmos, tokios kaip "DB Schenker" ar panašios, uždirba ant didelių korporacinių klientų, o jūsų vienam butui gali skirti "paskutinę minutę". O tie maži, vietiniai vežėjai, kuriais srautai pučia, dažnai dirba kaip šeimos įmonės ir juos labiau domina jūsų lovos nei milijoniniai kontraktai. Bet čia yra ir savas pavojus – mažos įmonės kartais neturi draudimo arba vairuotojas gali susirgti ir niekas neateis. Tad reikia tikrinti registrą ir atsiliepimus, o ne pasitikėti gražiais svetainės paveikslėliais.

Ar reikia apžiūrėti daiktus vizualiai prieš kainos skaičiavimą?

Būtina. Nė vienas normalus vadybininkas nesakys tikslios kainos be matymo, kas per daiktai. Galite sakyti, kad turite "du krumelius", o realiai tai bus divanas, svęsiantys toną, ir pianinas. Vizualinis apžiūrėjimas arba detalus vaizdo įrašas leidžia išvengti nemalonių staigmenų vietoje. Kartais atvažiuoja mašina, o ten netelpa nei ranka. Geriau praleisti valandą ir viską parodyti, nei vėliau ginčytis dėl papildomų kelionių.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo užsakymo iki atvykimo?

Jei sakote "poryt", tai tikriausiai nesusisieksite. Normalios firmos planuoja savaitėmis į priekį, ypač jei kalbame apie pavasario ar rudenio šturmus. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą užtrunka nuo 3 iki 10 dienų tik planavimui, o pats važiavimas – dar 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Miunchene arba Štutgarte esantiems klientams viskas tikrai užtruks ilgiau nei tiems, kas gyvena pasienyje.

Kainos ir biudžeto formavimas

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp skirtingų pasiūlymų?

Priežasčių yra daug. Vienos firmos naudoja senas "Scania" mašinas, kurios geriau degalą nei važiuoja, kitos – naujus "Mercedes" su visais patogumais. Taip pat darbuotojų algos Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi, nors visi vairuotojai dažnai būna iš Rytų. O svarbiausia – ką įeina į kainą? Ar tai yra tik "nuo A iki B" arba dar ir pakavimas, iškraunimas, dėžių surinkimas? Pigiausia kaina dažniausiai pasirodo esanti brangiausia, kai pridedami visi papildomi mokesčiai už laiptus arba už laukimą.

Kas konkrečiai įeina į standartinį krovininio pervežimo pasiūlymą?

Standartiškai tai yra paėmimas iš adreso Vokietijoje, pristatymas į Lietuvą ir vienos valandos iškrovimas. Taip pat įeina transporto draudimas (nors ne visada pilnas). Bet dažnai į kainą neįeina dėžės, polivinius maišai, o ypač – pakavimo paslaugos (jei reikia sukrauti valgyklą ar drabužius). Reikia labai tiksliai klausti, ką vadybininkas prisiima, o ką reikės mokėti papildomai grynais pinigais vairuotojui.

Ar galima sutaupyti pasirinkus dalinį krovinį (su ką nors)?

Teoriškai taip. Jei neturite pilnos mašinos daiktų, galima susidėti su kitu klientu. Tačiau čia yra "nepatogus" momentas – jūsų baldai keliaus su kažko cheminėmis medžiagomis arba šlamučiu. Ir jei vienas klientas vėluoja (pavyzdžiui, muitinėje jo sulaiko), jūsų dalis taip pat stovi. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą daliniu kroviniu yra geriau tinka tiems, kas veža tik kelias dėžes, o ne visus namus.

Kiek vidutiniškai kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai tikrai nelengva atsakyti, bet bandysiu. Dėžė (knygoms/indams) kainuoja apie 2-3 eurus, o didelė "balta" dėžė drabužiams – 4-5 eurus. Juosta (kitaip "lipdukas") – eilutės reikalas. Bet jei reikia sukrauti visą butą, tai už medžiagas gali tekti mokėti nuo 200 iki 500 eurų. Kartais firmos duoda jas nemokamai (įskaitant į kainą), kartais parduoda. Verta derėtis, nes tai paprastas popierius ir kartonas, o antkainis yra didelis.

Ar reikia mokėti už tai, kad vairuotojas laukia, jei vėluojame?

Ypatingai taip. Laikas yra pinigai, o vairuotojas negali stovėti vietoje amžinai. Paprastai pirmoji valanda yra nemokama (įskaitant į iškrovą), o toliau – kas valanda pradedamas skeiti laikmatis. Vokietijoje dažnai būna taip, kad raktus neįmano duoti iš karto, todėl reikia laukti iki 14:00 valandos. Tas laukimas gali atsieiti brangiai.

Transporto pasirinkimai ir techninės detalės

Kuo skiriasi kėbulinis treileris nuo uždaros sunkvežimio ("tentovkos")?

Techniškai skiriasi labai daug. Kėbulinis treileris (tarpinė) yra aukštesnis, jame daugiau vietos aukštyn, bet jis negali užvažiuoti į žemus kiemus arba po grindų. "Tentovka" (uždara sunkvežimio kebulas) yra lankstesnė, ji įvažiuoja beveik visur, bet turi mažiau talpos. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą miesto centruose (pavyzdžiui, Berlyne) dažniausiai reikalauja būtent mažesnės mašinos, nes ten neįsivaizduoja ilgos priekabos manevrų.

Ar galiu su savimi vesti privažiuojantį automobilį?

Taip, tai labai dažnai pasitaikantis variantas. Yra specialios techninės platformos, kuriose galima užvežti du asmeninius automobilius ir dar vieną mašiną su baldais vienu metu. Tai yra puiki galimybę sutaupyti, kadangi nereikia važiuoti savo automobiliu atskirai kelių šimtų kilometrų. Viskas įvyksta vienu maršrutu. Tiesa, reikia įsitikinti, kad vairuotojas žino, kaip užfiksuoti automobilį, kad nenuplyštų apsauginiai diržai (o tai, galiu pasakyti iš patirties, ne visada aišku).

Kas yra "paskutinio kilometro" problema Vokietijoje?

Vokietijos miestuose yra griežti taisyklės. Dažnai negalima stovėti sunkvežimiui be specialios leidimo kortelės. Jei jūsų namas yra zona, kurioje draudžiama stovėti sunkiosioms transporto priemonėms, gali tekti perkrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (pavyzdžiui, 3.5 tons sunkvežimį). Tai vadinama "paskutiniu kilometru" ir tai kainuoja papildomai. Nemanoma tiesiog sustoti prie "BMW" parduotuvės centro kiemo nešant sofas.

Ar saugu vežti šaldytuvą su maistu?

Nerekomenduoju. Nors mašinos yra šiltos ir sausos, kelionė trunka, o šaldytuvas turi būti išjungtas mažiausiai 6 valandas prieš krovinį (kad susistengtų dujos). Jei paliksite maistą viduje, jis gali sugesti arba sukelti kvapą, kuris pateks į visus drabužius ir baldus. Geriau išvalyti šaldytuvą ir palikti duris atviras, kad nevežtumėte blogų kvapų per sieną.

Kuo skiriasi pakavimas "mums" ir "vadybininkui"?

Kai mes (profesionalai) packiname, mes naudojame specialias putų plokštes, kruopščiai užlenkiame kraštus. Kai klientas packina savo patys, dažnai būna taip: indai sumesti į dėžę be popieriaus, o viršuje padėtas vienas kilimėlis. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su tokiu pakavimu baigiasi taip, kad atvyksta suskilusių lėkščių krūva. Mūsų darbas užtikrina, kad per važiavimą pro akluoles (o jų Vokietijoje yra) niekas nepažeistų.

Rizikos, problemos ir realijos (Be gailesčio)

Kas vyksta, jei daiktai sunaudojami arba dingsta?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis nutinka. Jei pasirašėte CMR krovininę check-listą bet kuriuo atveju turite teisę į kompensaciją. Bet problema ta, kad dažnai įmonės bando "prailgti". Vieną kartą gavau skundą, kad dingsta "auksinis grandinėlė". Aišku, jos nebuvo sąraše, todėl niekas negalėjo padėti. Būtinai užpildykite sąrašą (inventorių), o ne tik pasakykite "va viskas ką matote".

Ar visos firmos yra patikimos? Kokias rizikuoju?

Ne, net ne artimai. Rinkoje yra nemažai "skrajūnų", kurie surenka vieną mašiną, paima pinigus ir išnyksta. Ypač pasitaiko tų, kurie siūlo neįtikėtinai pigias kainas "iš rankos į ranką". Jei neturi sutarties, nebus ir teismo. Todėl visada reikia ieškoti įmonių, kurios turi realų adresą, svetainę (ne tik Facebook puslapį) ir neblogą istoriją. Svarbiausia – nedarykite išankstinio mokėjo 100%, nebent tikrai žinote ką darote.

Kodėl reikia vengti "gėrimų" pasiūlymų vairuotojams?

Tai senas, bet veikiantis triukas. Kai vairuotojas atvyksta ir jums pasirodo, kad jis per daug mielas arba kvailas, nesileiskite į pokalbius apie "papiros" ar alų. Vokietijoje tai yra griežtai draudžiama, o Lietuvoje - labai pavojinga. Girtas vairuotojas – tai tai kad jūsų baldai gali būti išmesti kelio krašte, o pats vairuotojas sulaikytas policijos. Geriau būti "blogas" šeimininkas ir duoti kavos, nei draugas su alumi.

Ar drastiškai keičiasi kaina pajudus iš vietos?

Taip, tai vadinama "lipo". Kai vairuotojas atvyksta ir pamato, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei buvo pasakyta telefonu, jis gali sustabdyti darbus ir reikalauti papildomų pinigų vietoje. Tada jūs esate įstrigęs – arba mokate, arba ieškote kito pervežėjo (kas neįmanoma tą pačią dieną). Todėl visuomet nurodykite daugiau, o ne mažiau.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar vokiškai?

Tai didelė problema, ypač jei reikia nurodyti, kur dėti šrifą ar kaip išmontuoti lovą. Dažniausiai vairuotojai kalba rusiškai arba angliškai, bet ne visada. Jei jūsų vokiškai kalbėjimas nėra tobulas, geriau susitarti su vadybininku, kad jis paaiškintų vairuotojui iš anksto. Kitu atveju gali būti painiava ir nesusipratimai.

Dokumentai, muitinė ir administracija

Kas tas CMR ir ar jis tikrai svarbus?

CMR – tai tarptautinis krovinio pervežimo dokumentas, be kurio nelegalu vežti krovinius tarp šalių. Jis įrodo, kas ką, kada ir kam pervežia. Be šio dokumento neturite jokių įrodymų, kad patikėjote savo turtą vežėjui. Užtikrinkite, kad jį pasirašote tiek kraunant, tiek iškraunant. Jei trūksta puslapio arba parašai neatitinka, gali būti didelių problemų vėliau ieškant atsakomybės.

Ar reikalingas detalus inventoriaus sąrašas (pakavimo vėžė)?

Be abejo. Tai ne tik formalumas, bet ir jūsų apsauga. Sąraše turi būti nurodyta ne tik "baldai", bet ir "svetainės komplektas 3+1+1, rudos spalvos" ir t.t. Jei sąrašo nėra, o kažkas dingsta, vairuotojas gali sakyti: "Aš nieko tokio nemaniau". Rašykite kruopščiai, net jei tai užtrunka valandą. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą su sąrašu yra ramus.

Kaip elgtis su muitine, jei kils klausimų?

Kai judate ES viduje (Vokietija-Lietuva), muitinės neturėtų būti, tačiau ji gali sustabdyti mašiną patikrai. Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis (nepanaudotus), gali kilti klausimų apie PVM mokėjimą. Jei tai asmeniniai naudoti daiktai, paprastai nieko nereikia, bet geriau turėti sutartį ar dokumentą, kad keičiate gyvenamąją vietą (pvz., išsinuomoto buto nutraukimas). Nėra 100% aišku, ką tiksliai ieško muitininkai, bet geriau būti pasiruošusiam.

Ar reikia tartis su kaimynais Vokietijoje dėl vietos?

Būtina! Vokietijai kaimynai yra labai jautrūs dėl triukšmo ir užimtos vietos gatvėje. Jei sustosite prie kaimyno vartų ir trukdysite išvažiuoti jis iškviels policiją. Praneškite jiems iš anksto, kad rugsėjo 15-ąją bus sunkvežimis. Tai paprasta mandagumo forma, kuri užtikrina, kad pervežimas nebus nutrauktas puses per kalnus.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo Lietuvoje?

Tai dažnas nesusipratimas. Vairuotojas nėra šiukšliavežys. Po pakavimo liks daug dėžių, plėvelių ir popieriaus. Jūs turite susirūpinti, kur tai dėti. Vokietijoje dažnai būna taip, kad vairuotojas pats pasiima šiukšles (jei sutarta), bet Lietuvoje jis tiesiog iškrauna daiktus ir važiuoja toliau. Susiplanuokite konteinerio ivežimą arba nurykite viską į savo mašiną ir vežkite į sąvartyną.

Asmeniniai patarimai ir pabaigos užuominos

Ar vairuotojas padės sukrauti ar tik stovės?

Tai priklauso nuo sutarties. Už "paprastą pervežimą" jis tik užsidaro ir laukia. Už "kraustymo paslaugą" jis padės nešti dėžes (bet ne visada didelius baldus). Verta klausti, ar į kainą įeina "žmonių rankos". Kartais reikia papildomų padėjėjų, ypač jei turite daug knygų arba gyvenate 4 aukšte be lifto. Nenaudinga laukti, kad 55 metų vairuotojas viens neš 100 kilogramų pianiną.

Kas daryti su labai brangiais daiktais ( paveikslais, tėvų palikimu)?

Jie turi būti specialiai supakuoti. Paprasta dėžė netinka. Reikia medinės rėmo (obšyvka). Be to, jūs turite juos nufotografuoti prieš pakavimą. Jei kas nutinka, įrodymai yra būtini. Aš asmeniškai visada patariu tokius daiktus vežti asmeniškai savo automobilio bagažinėje, jei įmanoma. Niekas nebus juos saugoti kaip pats savininkas. (Ir nežinau ar visada įmanoma pasitikėti draudimo išmokomis dėl meninės vertės daiktų).

Ar galima vežti augintinius šioje mašinoje?

Formaliai – ne, jei tai yra krovininė mašina, kurioje vežami baldai, nes ten nėra sanitarijos sąlygų. Bet kasdienybėje dažnai vežami šunys ar katės (keneliai). Reikia pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ant trumpos grandinėles arba narvelyje, kad neišbėgtų į vairuotojo kabinoje. O šiaip, Vokietijos policija gali bausti už neteisingą gyvūnų pervežimą.

Ar reikia įmokėti avansą (užstatą)?

Taip, beveik visada. Įmonė turi užtikrinti, kad po atvykimo jums nepasislėpsite ir nemokėsite. Avansas dažniausiai būna 10-30 proc. Nenaudingu mokėti pilną sumą iš anksto. Jei jūsų pasitikėjimas labai didelis, galima derėtis tik avansą, bet ne daugiau. Be avanso jokie geriausi vežėjai nevyks, nes rizika per didelė.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Dauguma žmonių palieka viską į paskutinę dieną. Tada ima suktis galva, dėžės nebeuždaromos, o vairuotojas jau belaukia kieme. Dar dažna klaida – nepažymėti dėžių kam jose yra. "Virtuvė" ar "Miegamasis" labai palengvina gyvenimą iškraunant. O kai visos dėžės vienodos, tada tenka atidarinėti vieną po kito ieškant kavos virimo. (Beje, kartais pamirštu nurodyti kodą nuo vartų – tai vėlgi problemų šaltinis).

Kaip elgtis, jei mašina sugedo kelyje?

Tai retas, bet įmanomas dalykas. Jei mašina sugestroja, vadybininkas turi siųsti kitą arba remonto komandą. Jūsų užduotis – ramiai laukti ir nekelianti panikos. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą gali pavėluoti dieną-dvi dėl techninių gedimų, bet įmonės turi draudimą nuo tokių atvejų. Būkite kantrūs, mechanikai Vokietijoje greiti, bet ne akimirksniu.

Kai apibendrinsiu viską tai, kas parašyta aukščiau, matosi, kad tai ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia ne tik pinigų, bet ir kantrybės bei detalaus planavimo. Pasitikėkite savo intuicija renkantis firmą, nedarykite visų įsigijimų iš karto, o ir būtinai pasirūpinkite dokumentais. Tada Jūsų kelionė namo bus daug malonesnė.