Kokie yra įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, ir vis vien kaskart suku galva, kai žmonės tikisi, kad aš būsiu kažkokis aiškiaregis su krystaline kamuoliu. Sakyčiau, kokie yra įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją? Atsakymas nėra vienas skaičius, nors visiems norėtųsi girdėti "rytoj". Viskas priklauso nuo to, ką veži, kiek to turi ir, labai svarbu, kur tiksliai Vokietijoje turi nukeliauti. Vieną dieną keliai lygus, oras gražus, vairuotojas šviežias – ir tuomet į Miuncheną nueini per akimirką. Kita diena – sulaiko muitinė (nors ir ES, bet tikrinimai būna), lūžo sunkvežimis arba tiesiog užstringa eismas prie Berlyno. Todėl visada saku: planuokite pagal pesimistą, o džiaukitės, jei pavyks greičiau.

Apie bendrus dalykus ir pilną mašiną

Kiek trunka paprastas reisas su pilna mašina?

Tai, žinoma, priklauso nuo išsikrovimo vietos, bet įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją su pilna mašyna (FTL) yra maždaug 18–24 valandos važiavimo laiko. Jei paimame krovinį ryte Vilniuje ar Kaune, tai pirmadienį vakare jau galime būti prie sienos su Lenkija, o antradienio ryte pristatyti klientui. Bet tai jei niekas nesugenda. Vokietija didelė, tad jei reikia važiuoti į patį gylį, pavyzdžiui, į Miuncheną arba netoli Šveicarijos sienos, pridėkite dar pusės dienos. Ir nepamirškite, vairuotojai turi poilsio režimus, juos laužyti negalima, nors kai kuria "firmom" tai nesirūpina.

Ar galima atvežti siuntą per vieną dieną?

Teoriškai – taip, jei kalbame apie Vakarų Lietuvą ir rytinę Vokietiją, o vairuotojas niekur nestovi. Bet praktiškai? Labai sunku. Turi būti idealios sąlygos: krovinys jau surinktas, dokumentai tvarkingi, o vairuotojas nepavargęs. Dažniausiai vienos dienos terminas yra per daug ambicingas ir brangus – reikės mokėti už skubą. Aš dažniau sakau "kita diena", kad nebuti melagiu paskui. Geriau klientas nustebins, kad krovinius gavo anksčiau, nei pyks, kad pavėlavau.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo laiko?

Kodėl brangiau? Nes greitis kainuoja. Jei tu nori, kad vairuotojas važiuotų be perstojo arba mes turim rasti specialų atsarginį transportą, tai pinigai lekia aukštyn. Be to, rinka svyruoja – degalai brsta, o vokiečiai griežtai laikosi taisyklių. Dar vienas dalykas – jei užsakymate paskutinę minutę, mums tenka permokėti subrangovams, kad surastų laisvą mašiną. Tas "įprastas terminas" tampa brangiu prabangiu dalyku. Taigi, planuokite savo veiklą iš anksto, ir bus pigiau.

Ar savaitgalis turėtų įtakos pristatymui?

Žinoma, turėtų. Vokietijoje dauguma sandėlių ir parduotuvių nedirba sekmadieniais, o šeštadieniais trumpai. Jei mūsų vairuotojas atvažiuoja į "Hypermarke" type sandėlį sekmadienį ryte, jis tiesiog praleis laukimo laiką ir už tai gaus pinigus (stovėjimo). Tas laikas bus įskaičiuotas į galutinę sąskaitą arba padidins pristatymo terminą iki pirmadienio. Geriausia derinti pristatymą darbo dienomis. Nors kartais, kai klientas labai prašo, stengiamasi išsiderbti su saugikliais, bet tai visada papildomas nervų suvalgymas.

Ką daryti, jei vairuotojas pavargo?

Jis turi sustoti. Yra griežtos taisyklės – tachografas viską fiksuoja. Negalima varyti 10 valandų iš eilės. Jei jis pavargo, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų poilsio. Tai natūralu. Aš girdėjau istorijų, kai bandydavo apgauti sistemą, bet baudos ten milžiniškos, o lietuviškoms įmonėms tai gali baigtis licencijos praradimu. Todėl jei girdite, kad vairuotojas "miegoja", tai jis ne tinginiauja, o tiesiog laikosi įstatymo.

Daliniai kroviniai (LTL) ir terminalai

Kas tie daliniai kroviniai ir kodėl jie lėtesni?

Daliniai kroviniai (LTL) – tai kai į vieną mašiną krauname kelias klientų siuntas. Vieną nuo Jūsų, kitą nuo Panevėžio, trečią iš Klaipėdos. Todėl čia tas pats klausimas apie tai, kokie yra įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją, atrodo visai kitaip. Čia ne tiesioginis važiavimas. Reikia nuvažiuoti po visus siuntėjus, susirinkti, turi važiuoti į terminalą, ten iškrauty, persortuoti ir krauti į kitą mašiną, kuri veš į Vokietiją. Tai procesas. Užtat ir kaina mažesnė klientui, nes jis moka tik už užimtą vietą.

Kiek laiko užtrunka surinkimas?

Surinkimas Lietuvoje gali užtrukti vieną-dvi dienas. Jei jūsų siunta yra paskutinė, kurią paėmė, o mes laukiame, kol kitas klientas paruoš savo prekes, tai laikas bėga. Kartais būna, kad siuntėjas nedirba arba vėluoja dokumentus. Tada mūsų vairuotojas stovi ir laukia. Tai realus gyvenimas. Aš tokių atvejų mačiau daug – kai vienas klientas užstringa visą eilę. Todėl daliniams kroviniems aš visada pridėčiau po 1-2 dienas rezervo prie standartinio laiko.

Kur yra pagrindiniai surinkimo terminalai?

Lietuvoje dažniausiai tai Kaunas arba Vilnius, kartais Klaipėda (jei eina jūros krovinių). Vokietijoje terminalai išsidėstę didžiuosiuose logistikos mazguose – prie Berlyno, Miuncheno, Hamburgo arba Kelno. Jei jūsų krovinys turi nukeliauti į mažą miestelį, jis vis tiek keliaus per didįjį terminalą, o iš ten jį paims vietinis pristatymo vairuotojas mažesne mašina. Tai vadinama "last mile" pristatymu. Tai užtrunka dar vieną dieną.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Šiais laikais dauguma įmonių siūlo sekimą. Bet būkite tikri, kad duomenys ne visada realūs. Kartais sistema rodo, kad mašina "vyksta į paskirties vietą", nors iš tiesų ji stovi prie kažkokio degalinės pietų metu arba laukia iškrovimo uoste. Aš visada saviems klientams saku: "jei nematote judėjimosi valandą ar dvi – nebepanikuokite, gali būti poilsis arba įkrova". Tik jei dingsta visiškai – tuomet reikia skambinti.

Kodėl mano siunta atvyko sugadinta?

Daliniai kroviniai yra rizikingesni. Mašina sustoja, krauna, iškrauna, važiuoja bumpeliais. Jei jūsų prekės nepakankamai užfiksuotos ant paletės arba neįpakavotos į dėžę, jos gali pasisukti. Vieną kartą vežėme stiklo paketas, ir klientas nenorėjo mokėti už papildomą fiksavimą – rezultatas aiškus. Dabar visada patariu: gerai uždėkite juostas, o dar geriau – dėžę. Vokietijos vairuotojai yra profesionalūs, bet kelyje viskas sušoka.

Konkretūs miestai ir maršrutai

Kiek laiko į Berlyną?

Į Berlyną paprastai važiuojama greičiausiai, jei lyginti su kitais didžiaisiais miestais. Tai yra šiaurės rytai. Jei išeiname iš Vilniaus ryte, pietų metu galime būti jau Lenkijoje, o vakare – prie Berlyno vartų. Pristatymo terminas iš Lietuvos į Vokietiją, konkretų Berlyną, yra maždaug 1-2 dienos. Bet įsidėkite į galvą, kad Berlyno eismai yra siaubingi, ypač ryte ir vakare. Vairuotojas gali praleisti valandą tiesiog stovėdamas spūstyje, nors iki sandėlio liktų penki kilometrai.

O į Miuncheną? Jis toli?

Miunchenas yra pietuose. Ten reikia važiuoti per visą Lenkiją arba per Čekiją, o paskui per Vokietijos plentą. Tai daugiau km. Įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją, kalbant apie Miuncheną, yra 2–3 dienos. Žiemos metu, kai kalnuose (Alpės netoliese) sninga, gali užtrukti ir ilgiau. Ten reikia būti atsargesniuems su prognozėmis. Aš asmeniškai nerekomenduoju planuoti labai svarbių pristatymų ten per šventes, nes eismai ten tada baisūs.

Kas su Hamburgu ir uostu?

Hamburgas – tai šiaurė. Ten eina daug konteinerių ir jūros krovinių. Jei ten vežate dalinį krovinią, jis gali nukeliauti į didelį terminalą, kuris aptarnauja uostą. Ten eikvos, ten gausu sunkvežimių. Pristatymas gali užtrukti dėl "bottleneck" efekto – visi važiuoja ten. Dar vienas niuansas: jei reikia važiuoti į uosto zoną, ten griežti kontrolės režimai, reikia papildomų leidimų. Tai gali sukelti vėlavimą.

Ar į šiaurės Vokietiją (Kieli, Bremenas) ilgiau?

Nebūtinai ilgiau negu į Miuncheną, bet maršrutai kiek kitokie. Dažnai ten važiuojama per Baltijos jūros plentą arba per Daniją (jei toliau). Jei tik Vokietija, tai taip pat apie 2 dienos. Bet ten, prie jūros, oras gali būti neprognozuojamas – rūkas, vėjas. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido naktį prie Kelno, nes buvo didžiulis audra, negalėjo važiuoti tiltu. Tai gamtos jėgos, kurių mes nepajėgiame.

Ar greičiau, jei krovinys iš Klaipėdos?

Jei iš Klaipėdos, tai taip, jūs jau esate "už Lietuvos". Kelias iki Vokietijos trunka mažiau laiko nei iš Vilniaus. Tačiau Klaipėdoje dažnai būna uosto spūstys. Jei krovinys atplaukia keltu, reikia laukti iškrovimo. Tai griauna visą greičio pranašumą. Todėl, jei krovinys jau sausumoje, iš Vilniaus gali būti net greičiau nei iš Klaipėdos su užstringančiu keltu. Sakyčiau, tai lygiosios.

Nesklandumai, problemos ir realus gyvenimas

Kas daryti, jei mašina sugedo?

Tai blogiausias scenarijus. Jei sugedo variklis arba pūsė padanga, mes skubiai kviečiame techninę pagalbą. Vokietijoje tai paprastai veikia greitai (ADAC), bet jei nutiko Lenkijoje kelyje gali užtrukti. Tada mes stengiamės perkrauti krovinią į kitą mašiną. Tai vadinamas "transhipment". Tai brangu ir lėta. Gali pridėti 1-2 dienas prie termino. Aš turiu vieną klientą, kuriam taip atsitiko per Kalėdas – buvo nelengva kalbėti.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno ir ER zonas, muitinės tikrinimai vyksta. Ypač jei vežate alkoholį, tabaką, vaistus arba maisto produktus. Jei vairuotojas sustoja perkeliant sieną ir pareigūnai užsimoja, gali eiti valandos. Kartais tikrina dokumentus, kartą – fiziškai krovinį. Niekas to negali garantuoti, kad nebus sustabdytas. Tai "force majeure". Todėl aš visada sako: dokumentai turi būti idealūs, kad neturėtų ką kabinti.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Gali būti priežastis. Vairuotojas gali vairuoti (ir draudžiama kalbėtis), gali miegoti poilsio metu, arba gali būti zonoje, kurioje nėra ryšio (ypač Vokietijos kaimo vietovėse arba tarp kalnų). Neleiskite panikai. Palaukite valandą-dvi. Jei neatsiliepia ir po to – tuomet skambinkite mums, dispetcheriams. Mes bandysime su juo susisiekti per radiją arba kitais būdais. Kartais tiesiog išsikrauna ir pamiršta telefoną kabinoje (nors retai, bet būna).

Ar gali būti, kad pristatymo data pasikeičia?

Taip, ir tai dažnai. Nors mes rašome sąskaitoje datą, tai yra planinė data. Jei klientas sandėlyje nepasirodo arba nesugeba priimti prekes, vairuotojas važiuoja toliau arba stovi. Tada data pasislenka. Arba jei buvo avarija kelyje. Visada rekomenduoju sekti situaciją ir būti lanksčiam. Kietas reikalavimas "pristatyti būtinai trečiadienį 14:00" dažnai sukelia problemų. Gyvenimas yra dinamiškas dalykas.

O jei aš pats nusprendžiu atidėti pristatymą?

Jei jūs atidėjote, tai jums teks mokėti už laukimą. Vairuotojų laikas – tai pinigai. Jei jis stovi jūsų sandėlyje laukiant, kai jums "patogiau", tai jis uždirba stovėjimo mokestį. Paprastai pirmos 2 valandos nemokamos (toleration), bet toliau – skaičiuojama. Tai įprasta praktika Vokietijoje. Geriau iš anksto susiderinti dėl laiko.

Smulkmenos ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinas CMR sąrašas (tarptautinis vežimo sąrašas), prekių sandėliavimo lapas (PVM sąskaita faktūra), o jei reikia – sertifikatai (pvz., kvepalų ar maisto). Be CMR vairuotojas neišvažiuos iš Lietuvos ir neįvažiuos į Vokietiją. Užtikrinkite, kad duomenys dokumentuose sutaptų su realiu kroviniu. Vieną kartą buvo taip, kad sąskaitoje buvo parašyta "stalai", o važiavo "kėdės". Vokiečiai labai mėgsta tokius dalykus patikrinti ir baudžia.

Ar reikia draudimo?

Privalomai. Turime transporto draudimą (CVR), bet jis apsaugo tik mus ir vežėją. Jūsų prekes apsaugo jūsų (arba mūsų, jei užsakote) krovinių draudimas. Nerekomenduoju vežti brangius daiktus be draudimo. Jei sudegs mašina (kaip buvo prieš keletą metų A1 autostradoje), be draudimo liksite be nieko. Tai nedidelė suma, palyginti su krovinio verte.

Kas yra "pilotinis automobilis"?

Tai mažesnė mašina, kuri veža tik jūsų krovinią ir gali važiuoti greičiau (nereikia poilsio pertraukų taip kaip sunkvežimiui, jei svoris mažesnis nei 3.5 t). Tai puiku, jei reikia skubaus pristatymo miesto centre arba į vietą, kur sunkvežimis neprivažiuos. Bet kainos... čia kainos yra gerokai aukštesnės. Įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją su tokiu automobiliu gali būti netgi 12 valandų, jei vairuotojas tiesiog "šaudys" keliu.

Galima pristatyti į privačų namą?

Galima, bet yra niuansų. Sunkvežimis negali važiuoti į kiekvieną kiemą – gali būti per siauras vartai, per žemas tiltas arba uždraudas. Jei tokia situacija, reikia organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną (paskutinę mylią). Tai papildomas mokestis ir laikas. Prieš užsakydami pasakykite mums apie vietovės ypatumus. Niekas nenori, kad vairuotojas atvyktų ir negalėtų atlikti darbo.

Ar galima atsiimti prekes iš Vokietijos atgal?

Žinoma, mes darome ir atvirkščius maršrutus. Vokietija Lietuva – taip pat populiarus kryptis. Jei turite grąžinimo prekių arba pirkote iš vokiečių, mes parsivežime. Terminai panašūs – 1-3 dienos. Kartais net pigiau, jei radome klientą, kuriam reikia vežti ten, ir grįžtame tuščia (arba su jūsų kroviniu). Tai vadinama "backhaul" galimybe.

Kodėl kai kurios įmonės darbo pigiau?

Kai kurios įmonės dirba "pilka" arba tiesiog taupo ant visko – senos mašinos, neįdarbinami vairuotojai oficialiai, jokių draudimų. Aš to nedaryčiau. Jei kaina per žema, tai kaskur trūksta. Mes mokame mokesčius, turime gerą techninę būklę. Užtikrintumas brangiau, bet jei jums svarbu, kad prekės atvyktų saugiai ir laiku, geriau nemokėti paskutinių centų, o rasti patikimą partnerį.

Kaip apmokėti paslaugas?

Standartiškai – pavedimu prieš išvykstant arba gavus krovinį (prieš išsikraunant). Esamiems klientams mes suteikiame atidėjimą. Sąskaitos išrašomos su PVM. Vokietijos klientams galime išrašyti be PVM (vidmo sąskaita), jei jie pateikia savo mokesčių kodą. Svarbu susitarti dėl mokėjimo sąlygų iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų paskui.

Ar duodate garantiją dėl termino?

Mes duodame savo žodį ir patirtį, bet ne rašytinę garantiją (išskyrus specifius sutarties atvejus). Per 20 metų mums pavyko įvykdyti 95% užsakymų laiku. Ta 5% – tai avarijos, orai arba klientų kaltės. Jei jums reikalinga 100% garantija (pavyzdžiui, gamybos linijai sustojus), reikia žiūrėti į ekspresinius arba avia siuntimus. Bet kiekvieną kartą klausdamas, kokie yra įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją, aš stengiuosi būti kuo sąžiningesnis, o ne tik parduoti.

Išvada

Viskas apie tai, kokie yra įprasti pristatymo terminai iš Lietuvos į Vokietiją, labai priklauso nuo jūsų konkretaus atvejo. Nėra vieno formulių lapelio, kuris viską išspręstų. Esu matęs ir greitus reisus, ir tokius, kurie truko savaitę. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip senas vilkas šioje srityje – kantrybė ir planavimas. Pasikalbėkite su logistikos vadybininku ne tik apie kainą, bet ir apie rizikas. Jei reikės pagalbos arba konsultacijos, drąsiai rašykite, mes su malonumu pasidalinsime savo patirtimi. Geriau klausti anksčiau, nei gailėtis paskui.