Kokie yra geriausi perkėlimo paslaugų variantai į Vokietiją? Ir kaip neišprotėti procese

Sveiki, taigi, važinėju šiame reiske jau beveik dvidešimt penkerius metus ir Vokietija – tai mūsų kasdienybė, kaip duona ar rytinė kava. Žmonės visada klauską apie perkėlimo paslaugas į Vokietiją, kaip geriau, pigiau, greičiau, bet tiesą sakant, vieno idealaus atsakymo nėra ir niekada nebus. Viskas priklauso nuo to, ką turite perkelti – ar tai vienas krepšys drabužių po draugo vairuotoju, ar visas namas su pianinu ir brangia biblioteka. Čia gausu smulkmenų, kurios gali sugadinti dieną, jeigu nežinai, į ką įsirašyti. Būtų keisti manyti, kad viskas vyksta kaip pagal knygą, dažnai tiesiog reikia greitai reaguoti ir mokėti flex'inėti, kai vairuotojas stringa pasienyje arba sugenda mašina Vokietijos autostradoje.

Apie perkėlimo paslaugų į Vokietiją tipus ir sprendimus

Kaip išvis pasirinkti tarp pilno krovinio ir dalinio?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet čia nėra mokslo. Jeigu turite tiek daiktų, kad užpildytumėte visą sunkvežimį, tai, žinoma, imkite pilną, čia aišku. Problema prasideda, kai daiktų mažiau, ir tuomet reikia svarstyti dėl dalinio krovinio (angliškai „part load“). Tada jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais, o tai reiškia, kad maršrutas gali būti vingiuotas – vairuotojas užsuko pas klientą Varšuvoje, paskui į Berlyną, ir tik tada pas jūsų draugą Hamburge. Tai ilgiau, bet pigiau. Galvojate apie greitį? Rinkitės pilną.

Ar verta viską daryti patys su nuoma mašinos?

Žinoma, jei esate jaunas ir turite daug energijos, tai galima. Bet tarkime taip: jūs nuomojatės „Fiat Ducato“ ar kažką panašaus, važiuojate 1200 km, ir už Lenkijos sienos jums dingsta sankaba arba užkrenta variklis. Kas tada? Jūs stovite su pilna mašina baldų prie kelkraščio, o pagalba kainuoja kaip nupirkta nauja mašina. Profesionalios perkėlimo paslaugos į Vokietiją atrodo brangios, kol nesugalvojate, kiek kainuoja nervai ir remontas kelyje.

O tie konteineriai, ar jie tik dideliems firmoms?

Ne tik, bet mažam žmogui tai dažnai per daug gyvenimo. Konteineris – tai puiku, jeigu jums reikia išsiųsti daug daiktų ir laikotai jų saugoti, nes galite jį palikti kieme ar sandėliuke. Bet paprašykite pakelti 20 pėdų konteinerį į antrą aukštą Vokietijos senamiesčio name, kur gatvės siauros... Vairuotojas jus tiesiog ištvers iš proto. Toks atvejis buvo praėjusį mėnesį Esene – niekur neįsileido, teko krauti į mažesnę mašiną.

Kas tas „ekspeditorius“ ir ką jis daro?

Ekspeditorius – tai tas žmogus, kuris viską suorganizuoja. Jis nevažiuoja su jumis, jis suorganizuoja vairuotoją, dokumentus, ir jei kas nutinka, jis turi išspręsti problemą. Blogas ekspeditorius paims pinigus ir išnyks. Geras ekspeditorius – auksas. Jeigu netikitės savo galimybėmis susitvarkyti su logistika, štai tokios perkėlimo paslaugos į Vokietiją būtent ir jums.

Ar galiu siųsti tik kelis dėžutes per autobusą?

Galima, bet... aš asmeniškai nebūčiau patartas siųsti brangius daiktus tokiu būdu. Autobusų siuntos dažnai šokinėja, dėžės gali būti drungnos, o jei kažkas dingsta – ieškoti bus beveik neįmanoma. Tai tinka drabužiams ar knygoms, bet ne televizoriui. Nors turiu klientą, kuris taip permėtė visą butą iš Vilniaus į Štutgartą, tiesiog nebuvo kito išeities pinigams.

Kokios yra alternatyvos standartiniams sunkvežimiams?

Yra dar vadinamieji „pikapai“ su tentu, jei perkeliate labai mažai daiktų, tai gali būti pigiau. Dar yra geležinkelio pervežimas, bet Lietuvoje tai su daiktais rečiau praktikuojama, dažniau su dideliais kiekiais. O jei kalbame apie Vokietiją, ten geležinkelis labai išvystytas, bet nutolęs nuo jūsų buto, todėl vis tiek reikės vėl vežti mašina.

Ką daryti, jei aš turu tik vieną didelį daiktą, pvz., safą?

Tada ieškokite specializuotų firmų arba bandykite susitarti su kurjeriu, kuris važiuoja tuščiomis atgal (tai vadinama „backhaul“). Ypatingai jei daiktas įdomus, gali pavykti už mažą kainą. Bet ne visada vairuotojai nori užeiti į privatų namą vienam dalykui.

Kainodaros šiurkšnumas ir biudžeto planavimas

Kiek maždaž kainuoja perkėlimas į Vokietiją?

Klausiate kaip būtų kainoraštis? Tokio nėra. Kaina priklauso nuo tonų, metrinių kubų, ir galiausiai nuo degalų kainos. Bet kažkas apytiksliai: vieno buto perkėlimas (maždaug 15-20 kubų) gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojate – į Miuncheną brangiau nei į pusiaukelę. O jei pilna mašina, tai skaičiuokit nuo 2 tūkstančių.

Kodėl kaina pakyla tą pačią dieną?

Degalai, draudimas, oro uosto mokesčiai (jei reikia), arba paprastai vairuotojo reikalavimas už ekstra valandas. Be to, Vokietijoje yra vietų, kur reikia specialių leidimų įvažiavimui (Umweltplakette), o tai irgi kažką kainuoja. Kartais firmos tiesiog pakelia kainas, nes žino, kad sezono metu žmonės vis tiek važiuos.

Ar galiu kažką pasiderėti?

Galite bandyti, bet su didelėmis firmomis, kurios turi fiksuotas kainas, nėra kaip. O su smulkiomis – tikrai, jei einate laiku (ne sezono pabaigoje) ir jei jų mašina ir taip važiuoja tuo keliu tuščia. Tada pasitaiko nuolaidų net 10-15 proc.

Kas nutinka su pvm ir ar jis įeina į kainą?

Tai priklauso nuo to, ar jūsų perkėlimas į Vokietiją yra laikomas prekyba, ar asmeninio turto pervežimu. Jeigu keičiate gyvenamąją vietą (t.y., perkeliate savo asmeninius daiktus), tai galite gauti PVM atleidimą (0 procentų) su užpildytais dokumentais. Bet čia reikia gero buhalterio, kad nesuklystum su tais formaliais dalykais.

Ar turiu mokėti už pakavimo medžiagas?

Dažniausiai taip. Profesionalios perkėlimo paslaugos į Vokietiją į kainą įtraukia darbą, o dėžės, lipdukai, burbuliukai – tai apskaitomi atskirai. Jeigu turite savo senų dėžių iš parduotuvės, galite jomis naudotis, jei vairuotojas nebus piktas, kad jos ne itai stiprios.

Ar depozitas yra privalomas?

Daugelis firmų jo neprašo, jei sumokate iš karto. Bet jei sutartate, kad mokate atvykus, arba jei darote mokestį grynaisiais (kas dabar retai, bet kartais būna), gali paprašyti užstato. Žiūrėkite, kad neprašytų kažko absurdaus, pvz., 50 proc. gryniejių iš anksto.

O tas „keltinis“ į Vokietiją, ar tikrai taip brangu?

Keltinis (keltas) iš Klaipėdos yra opcija, jeigu važiuojate į šiaurės Vokietiją (Kylis, Liubekas). Bet čia reikia skaičiuoti ne tik bilietą mašinai, bet ir vairuotojo (ar jūsų) laiką, maistą. Kartais būna, kad lengviau važiuoti per Lenkiją, nei šūktelti jūroja ir vėl važiuoti 500 km Vokietijos keliais.

Ką daryti, jei pasiūlo per pigiai?

Bėkite. Jei pasiūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos kaina, tai arba jie nesugadins daiktų, arba jų visai nebus. Aš mačiau daugybę tokių atvejų, kai žmonės taupo 200 eurų, o paskui išleidžia 1000 eurų remontuojant pianiną, kuris nukrito iš mašinos.

Ar galima mokėti kortele ar tik grynais?

Dauguma šiuolaikinių firmų priima kortelę ir pervedimus. Grynais pinigais mokėti neverta, tai keiklų dalykas – jei kas nors nueis ne ta kryptimi, jokių įrodymų nebus. Vokiškame sąžiningume dažniausiai tikima, bet geriau turėti pavedimą.

Vokietijos specifika: muitai, dokumentai ir realus gyvenimas

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Sąrašas daiktų (inventoriaus sąrašas) yra būtinas, ir jis turi būti realus. Muitinėje (jei sustabdys) gali klausti, kur tas televizorius, kuris parašytas sąraše. Dar reikia asmens dokumento. Jei perkeliate ne savo daiktus (pvz., draugo), reikia notarinio leidimo arba raštiško sutikimo, kad neapkaltintų vagyste. Aš tikrai nežinau 100%, kaip dabar elgiasi su tais elektroniniais parašais muitininkai, geriau turėk popierių.

Ar reikia deklaruoti viską iki varintojo?

Vokietijoje yra draudžių daiktų sąrašas (narkotikai, ginklai, kai kurie augalai), bet dauguma kasdieniškų daiktų yra OK. Jeigu turite daug alkoholio (virš 10 litrų ir t.t.), geriau deklaruokite, kitaip gali būti didelė rūšis. O paprastai baldų perkėlimo paslaugos į Vokietiją nekelia jokių apribojimų.

Kaip su jais vokiečiais, ar jie labai griežti?

Jie yra tikslūs. Jeigu dokumentuose parašyta „vaza“, o jos nėra, jie gali pradėti klausinėti, kur ji dingo. Nereikia jų baimintis, tiesiog reikia turėti tvarkingus popierius. O dar jie mėgsta, kad viską būtų padaryta „punktual“, t.y. laiku.

Kas daryti, jei neišsipildo terminai?

Sakykime tiesiai – tai įvyksta. Vairuotojas gaišta laiką, užstringa rinkliavose, arba prieš tai buvo ilgas kraunimas. Jeigu pavėluojama para ar dvi – tai normalu. Jeigu savaitę – tada skambinkite ir reikalaukite atsakymo.

Ar reikia kažkur registruoti savo atvykimą?

Jei gyventi važiuojate ilgai – taip, bet tai jau ne mano srities (priklauso Einwohnermeldeamt). Apie daiktų atvežimą Lietuvoje dažniausiai niekur registruoti nereikia, nebent tai yra komercinis siuntimas su sąskaitomis.

Kaip su dujomis ar auginamaisiais augalais?

Su dujomis į Vokietiją ne. Su augalais – yra apribojimų, kadangi bijo vabzdžių ir ligų. Su keliais puodukais gali praeiti, bet jeigu turite visą sodą, reikės fitosanitarinių pažymų, kas yra darbas ir pinigai.

Ar turiu aš pati/ats pats užpildyti muitinės deklaraciją?

Daugiausia tai daro logistikos agentas. Jei važiuojate patys, tai gali tekti pačiam užpildyti „Gestellung“ arba kitas formas, bet dažniausiai vairuotojai patys žino, ką daryti, jei jie reguliarios linijos.

Ar draudimas iš Lietuvos veikia Vokietijoje?

Turiu omenyje krovinių draudimą – taip, jeigu jis yra CMR draudimas, tai jis galioja visur Europoje. Bet patikrinkite, ar jis dengia ne tik nuvžiavimą į duobę, bet ir tą, kai vairuotojas mėtė dėžes ir viskas subyrėjo.

Ar galiu vežti transporto priemonę (automobilį) toje pačioje mašinoje?

Taip, dažnai taip daroma (įkeliama į sunkvežimį), bet tai reikalauja specialios įrangos arba papildomų vietų. Be to, automobilio turi būti techninės priežiūros galiojantis, nors nevažiuoja savo eiga (kelią vairuoja sunkvežimis). Ir reikės raktų.

O jei mane sustabdys policija kelyje ir paklaus apie daiktus?

Parodykite sutartį arba siuntos kvitą (CMR). Jeigu esate keleivio vietoje ir turi keletą dėžių, tai jie gali manyti, kad tai komercinis siuntimas ir reikalauti mokesčių (svarbu, kad nebūtų prekybinis tikslas).

Rizikos, problemos ir ką daryti, jei kas negerai

Kas daryti, jei atvyksta kita mašina nei sutarto?

Tai gana įprasta, jeigu sutartoje mašina sugedo. Bet jeigu ateina senas „Liau“ vietoje naujo „Scania“ – tai pavojus. Patikrinkite vairuotojo dokumentus arba skambinkite į savo firmą ir paklauskite, ar viskas tvarkoje. Geriau saugu nei gaila.

Kaip elgtis, jei vairuotojas bando reikalauti papildomų pinigų vietoje?

Nemokėkite. Skambinkite savo brokerui arba ekspeditoriui. Jeigu sutartyje parašyta „all in“, tai „all in“. Vairuotojai kartais bando prasiliesti prie girtų (noriu pasakyti – gudrių) klientų, reikalaudami pinigų už „pakuolę“ ar „už liftedą“. Aš to nepadariau, bet girdėjau.

Kas nutinka, jei kažkas sugenda kelyje?

Geras vairuotojas iškarto skambina į bazę ir jie siunčia pagalbą arba kitą mašiną pervesti daiktus. Blogiau, jei jis tiesiog paliktų mašiną šalia kelio ir išnyktų. Čia jau reikia kreiptis į policiją ir draudimą.

Ar galiu pasitiki savo daiktus vairuotojui?

Daugeliu atvejų – taip. Bet uždėkite ant dėžių savo telefoną numerį. Jei dėžė nukryps į kitą miestą (kas nutinka su daliniais krovinais), tau paskambins, o ne grąžins į sandėlį laukti, kol atvyksi paštu.

Kaip su tais „liftais“ ar aukštais namais Vokietijoje?

Jūs privalote pranešti apie aukštą iš anksto. Vokiški namai dažnai turi siaurus koridorius arba nebūna lifto senesniuose pastatuose. Jeigu vairuotojas atvyks vienas be pagalbininko, ir bus 4 aukštas be lifto – jis tiesiog nebeįveš. Už tokį aukštą reikia mokėti papildomai už „truckerio“ rankas.

Ar būna apgavysčių su perkėlimu?

Būna. Imi užstatą, ir daiktai niekur nevyksta. Todėl naudokitės tik patikimomis platformomis arba rekomendacijomis. Patikrinkite, ar firma tikrai egzistuoja (juridinių asmenų registras).

O jei vokiečių kalba jums neaiški, ir vairuotojas tik vokiškai kalba?

Tai problema. Dažniausiai vairuotojai iš Rytų Europos, tad su rusų kalba arba angliškai susitarsite. Bet jei tik vokiškai – susiraskite vertėją arba naudokite „Google Translate“ gyvai, nors tai sukelia juoko.

Kada geriausia organizuoti perkėlimą?

Ne sausio vidury, kai šalta, o ne birželį-rugpjūtį, kai visi važiuoja ir brangia. Gegužė ar rugsėjis – auksinis vidurys. Ir stenkitės ne važiuoti šventiniu laiku (Velykom, Kalėdom), nes tuomet keliai užspausti ir griovėjai dirbo sutrumpintai.

Ar galiu susitikti mašiną ir palydėti ją?

Galima, bet tai jums kainuos laiko ir bilieto kainą, jeigu skraidite. Dažniausiai žmonės tiesiog palieka raktus sandėlininkui ar draugui. Jeigu labai brangūs daiktai – tai verta apsvarstyti.

Ką daryti pabaigai

Kaip atpažinti gerą firmą?

Ji klauso daug klausimų apie jūsų daiktus, o ne tik pasako kainą. Ji siūlo apžiūrą arba detalią anketą. Ji turi teisingą draudimą. Ir jos atsiliepimai ne tik „pirmas puslapis Google“.

Kodėl niekas nepažada tikslaus valandos atvykimo?

Nes tai neįmanoma. Kelyje viskas gali nutikti – griūvos, eismo įvykiai, blogas oras. Firmos, kurios pažado „atvyksime 14:00“, dažniausiai meluoja, kad tik uždirbtų užsakymą. Geriau, kai sako „dienu“ arba „ryte“.

Ar verta pirkti papildomą draudimą turtui?

Jei turite brangią elektroniką, paveikslus ar juvelyrinius dirbinius – būtinai. Standartinis draudimas dažniausiai apmoka tik pagal svorį (pvz., 10 eurų už kg), o jei sudaužoma 500 kg vertės skulptūra – gausite tik 5000 eurų, nors vertė yra 50 000.

Kas yra „pakuolės“ paslauga?

Tai kai pakavimo komanda atvyksta prieš dieną ar dvi, išpakoja viską į dėžes, užžymima, o paskui atvyksta vairuotojas ir tik užkrauna. Tai papildomai kainuoja, bet taip sutaupote savo nugarą ir nervus.

Galima padėti daiktų į vairuotojo kabiną?

Kai kurie vairuotojai leidžia pasiimti mažą krepšį su dokumentais ar maistu, bet ne visi. Kabinos turi būti saugios ir tvarkingos, tad neprašykite dėti ten dėžių su drabužiais – jums atsisakys.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą ar duoti pinigų „arbatpinigių“?

Tai ne privaloma, bet labai pagerina santykius. Jeigu vairuotojas padėjo pakrauti sunkų sofą į antrą aukštą be lifto (kas ne jo pareiga), 20-50 eurų arbatpinigių bus vertinami. Lietuviškas mentalitetas – už gerą darbą reikia padėkoti.

Ką daryti, jei pasikeičia planai ir negaliu važiuoti?

Skambinkite iš karto. Jei mašina jau važiuoja, gali tekti mokėti baudą už praleistą laiką (stojamieji). Jei dar ne, pakeitimas gali būti nemokamas arba už mažą mokestį, priklauso nuo taisyklių.

Ar tikrai taip sunku su tais Vokietijos sąskaitomis už šiukšles?

Vokietijoje šiukšlių ivežimas labai brangus. Jeigu perkėlimo metu sukuriate daug statybinių atliekų (seni baldai, pakuotės), paprašykite vairuotojo, kad jie juos pasiimtų su savimi, jeigu įmanoma, arba susitarkite su vietine savivaldybe. Nebrašykite tiesiog į kiemo konteinerio, gausite baudą.

Ar aš galiu būti toje mašinoje keleiviu?

Techniškai tai draudžiama daugumoje kompanijų dėl draudimo, bet kartais, jei sutarkite su vairuotoju asmeniškai (ir jei jis ne iš didelės firmos), jis gali nusileisti. Tačiau jeigu sustabdys policija, gali būti nemalonumų.

Kuo skiriasi Lietuvos ir Vokietijos perkėlimo rinka?

Vokietijoje viskas brangiau, standartiškiau ir labiau reglamentuota. Lietuvoje galima susitarti „žodžiu“, Vokietijoje reikia viskas parašyti. Ir vokiški klientai yra daug reikalaujantys dėl tvarkos ir terminų.

Pabaigai: ką svarbiausia žinoti?

Geriausios perkėlimo paslaugos į Vokietiją – tai ne pigiausios, o tas, kurios suteikia ramybę. Būkite atsargūs, viską rašykite, tikrinkite apžiūrą, ir nepasitikėkite tiems, kas pažada per daug. Pasaulis nepasikeis, jeigu jūsų sofa atvyks dienu vėliau, bet jei ji atvyks sulaužyta – tai bus bloga diena.

---

Štai ir viskas iš mans pusės. Tikiuosi, kad šie nenuoseklūs patarimai padės jums suprasti, kaip viskas tai veikia realiame pasaulyje, o ne reklaminiu brošiūrėse. Sėkmės kelyje ir stenkitės neišsigąsti, kai kažkas ne pagal planą – tai daroma kasdien.