Kokie yra geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi?

Sveiki, dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – nėra vieno „magiško“ būdo, kuris tiktų visiems. Vokietija yra mūsų kaimynė, didelė rinka, bet kartais ji sukelia daugiau galvos skausmo nei pervežimas į kitą žemyno galą. Kas daro geriausius logistikos sprendimus Vokietijos kryptimi? Tai nebrangi mašina, o supratimas, ką ir kaip vežate. Kartais užtenka paprasto krovininio, kartais reikia sudėtingų sandėliavimo procesų šalia Miuncheno. Rašysiu čia taip, kaip kalbėčiau prie kavos puodelio – be jokio šlifavimo, tik tiesioginant realią situaciją. Turėkite omenyje, kad kainos šiuo metu šokinėja, o vairuotojų trūkumas jaučiamas kaip niekada anksčiau.

Kaip tai veikia iš vidaus?

Kaip greitai įmanomas krovinio pristatymas į Vokietiją?

Viskas priklauso nuo to, ką įsivaizduojate po „greitai“ žodžiu. Jei kalbame apie tą pačią dieną, tai tinka tik siuntoms, kurias veža kurjeriai (DHL ir panašiai). Standartinis kelių transportas užtrunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar važiuojate į vakarus (Berlynas, Hamburgas), ar į pietus (Miunchenas, Bavarija). Vakaruose kelią dažnai uždaro spūstys, ypač netoli Ruhr srities, tai nustebinti neturėtų. Geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi dažnai reiškia planavimą su persvara, o ne spaudimą dują iki dugno.

Ar verta rinktis kataloginius pervežimus?

Tai yra klasika. Tiesiog surenkate full truck load (FTL) arba dalinį krovininį (LTL) ir važiuojate. Jei turite pilną mašiną prekių, tai pigiausia ir greičiausia variacija. Bet jei mažiau, teks laukti, kol ekspeditorius surinks kitus partnereus. Prisimenu vieną atvejį, kai klientas laukė savo keturių paletės beveik savaitę, nes nebuvo ką įkrauti grįžtant. Kartais pigu tampa brangu, kai laikas svarbiau už pinigus.

Kuo skiriasi ekspeditorius nuo pervežėjo?

Daug kas tai painioja, bet skirtumas didelis. Pervežėjas turi mašinas (arba jų nuomoja) ir fiziškai veža. Ekspeditorius dažniausiai tiesiog organizuoja procesą – ieško mašinos, tvarko dokumentus. Jei reikalingi sudėtingesni logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi, pvz., kelių rūšių transportas ar muitinės iškrovimas, geriau kreiptis į ekspeditorių. Jis turi platų kontaktų tinklą, o pervežėjas gali tiesiog pasakyti „aš neturiu mašinos šią savaitę“. (Nors, žinoma, didelės transporto kompanijos dar ir abi šias funkcijas sujungia).

Ar saugu duoti prekes Tirkelių tinklams (Lidl, Kaufland)?

Tai yra aukščiausio lygio iššūkis. Ten reikia visiškai idealaus dokumentacijos tvarkos ir labai griežtų terminų. Jei vėluosite 15 minučių, gali nelepti į sandėlį. Taip pat ten neįeisi be GRMS sertifikatų ir specialių draudimų. Klasikiniai logistikos spredimai Vokietijos kryptimi čia neveikia – tai būna sudėtingi, brangūs, bet labai patikimi projektai, skirti dideliems gamintojams.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Nes kaina ne tik degalai. Yra mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje (Maut), kurie, tiesą sakant, keliauja aukštyn. Dar reikia įskaičiuoti vairuotojo algą (šiuo metu didžiausia problemą), draudimą, techninę priežiūrą. Kartas nuo karto pasitaiko „juodojo rinkos“ siūlymų, kurie atrodo patrauklūs, bet jei sulaikys muitinė arba suges mašina, jūsų prekės užstrigs. Ne visiems firmos žino, kas tokia „Atgavimo teisė“ (Fror) bankuose, tai gali nutilti.

Dokumentai ir formalumus (nuobodi, bet būtini)

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Pagrindinis dalykas – CMR važtaraštis. Jis turi būti užpildytas be klaidų, kitaip vokiečių draudikai nieko nebus mokėti, jei nutiks kas nors blogo. Be to, reikės komercinės sąskaitos (invoice), pirkimo–pardavimo sutarties ir jei reikia, EX1 arba T1 dokumentų. Vieną kartą girdėjau, kad važiavo be CMR kopijos ir tai kainavo jiems 500 eurų baudos pačiam sanėlyje (tiksliau, neleismo iškrauti, kol atsiuntė faksą, kanors).

Ar būtinas EORI kodas?

Jeigu prekiuojate su ES šalimis (Vokietija yra ES), tai EORI kodas nereikalingas paprastiems siuntimui. Tačiau jeigu naudojate muitinės procedūras, pvz., tranzitą per trečiąsias šalis arba atiduodate į sandėlį, kuris yra ne ES teritorijoje (nors ir Vokietijoje), tai kodas privalomas. Geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi visada apima ir šių smulkmenų patikrinimą iš anksto, kad nevaikščiotumėte po vadybininkus paskutine minutę.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų pakrovimo metu?

Geriau jų visiškai nekeliant. Tačiau jei jau nutiko, reikia skambėti gavėjui ir klausti, ar priims be jų, ar atsiųs skubiai paštu. Kartais vokiečiai yra labai griežti, skambina iš karto savo teisiniams atstovams, o kartais – nusileidžia. Pavojinga žaisti su tokiais dalykais, nes be dokumentų krovinys nėra jūsų nuosavybė legaliai.

Ar reikės vertimo į vokiečių kalbą?

Techniškai ne, anglų kalba dažnai užtenka, ypač didelėms firmoms. Bet mažesniems sandėliams arba seniems „meisteriams“, kurie priima prekes, vertimas labai padeda. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas numetė anglišką lapelį, o vokietis pasuko galvą ir sakė „nix verstehen“. Tu privalai turėti bent techninių duomenų vertimą, kad išvengtum nesusipratimų dėl pavojingumo arba kiekio.

Kaip sužinoti, ar prekės yra pavojingos?

Žiūrėkite į pakuotę. Jei ant yra raudonos rombos (brandykliniai ženklai), ką tik įdomu. Bet kartais prekės atrodo paprastos, pvz., dažai ar aerozoliai, o tai jau yra ADR kategorijos krovinys. Geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi numato patikrinimą, ar netyčia nevežate kažko, ko negalima. Baudos už nelegitimą ADR pervežimą ten yra astronomiškos.

Ekonominiai dalykai ir kainodara

Ar dabar brangu vežti?

Lyginant su prieš penkerius metus – taip, brangu. Degalų kainos nepaisant to, kad šoktelėjo, vėl krypsta žemyn, bet infliacija vis tiek daro savo. Be to, Vokietijos keliai mokesčiai padidėjo sausį. Taigi, taip, brangu. Bet jeigu sutvarkote maršrutus (pvz., sujungiate keletą užsakymų vienoje mašinoje), kaina gali būti priimtina.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turite stabilų srautą, pvz., kas savaitę reikia vežti 10 tonų į Dresdeną, ekspeditorius su jumis tikrai susiderės dėl fiksuotos tarifų lentelės. Tie logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi, kurie pagrįsti ilgalaikiais ryšiais, dažniausiai būna pigesni nei vienkartiniai šūviai turguje.

Ką daryti, jei pasiūlo permažai kainą?

Bėkite. Tiesiok. Jei rinka rodo 1500 eurų, o jums siūlo 900 – tai reiškia, kad kažką kerta. Arba tai be draudimo, arba senas „spragtantis“ vilkikas, arba vairuotojas dirbs po 20 valandų parą. Girdėjau istoriją, kai viena įmonė taip taupė, o paskui dvejus metus teko bylinėtis dėl dingusio krovinio vertės.

Ar apsimoka ekspedicijos iš Vokietijos atgal?

Taip, nors Lietuvoje trūksta pilna krovinio grįžtant. Dažnai tenka vežti dalinius krovinius už mažesnę kainą arba tiesiog tuščią važiuoti (angliškai kalbant „dead head“). Kai kurie logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi remiasi tuo, kad surandate grąžinamąjį krovinį iš kitos šalies, nebūtinai iš Vokietijos, pvz., iš Nyderlandų ar Lenkijos, kai jau esate ten.

Kaip mokesčiai (Muitinė ir PVM) veikia kainą?

Kadangi abi šalys yra ES, tai muitų nėra (be specialių atvejų, pvz., su alkoholiu ar tabaku kiekiais). Bet PVM turi būti apskaičiuotas teisingai. Vokietijos PVM standartinis tarifas yra 19%, nors kai kurios prekės gali būti 7%. Jei jūsų PVM sąskaita faktūra klaidinga, gavėjas gali atmesti prekes ir atsisakyti mokėti.

Problemos realiame gyvenime (ir kaip jų išvengti)

Kas nutinka, jei mašina sugirs kelyje?

Tai įvyksta dažniau, norime to ar ne. Galiu sakyti tik viena – skubėkite susisiekti su savo brokeriu. Krovinius dažniausiai perkrauna kita mašina. Bet jei tai buvo šaldytuvas su maistu, o atsirado triktis su agregatu – tu prarandi viską. Geriausi logistikos spredimai Vokietijos kryptimi šaltai maistui visada įtraukia ir techninį aprūpinimą maršrute (pvz., serviso aikštelės sąrašą).

Ar dažnai pavogiami krovniai Vokietijoje?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau (pvz., 10 metų atgal), bet vis dar pasitaiko. Pavojingiausios vietos – stovėjimo aikštelės (parkingai) netoli magistralių, kur nėra apsaugos arba yra per daug tamsu. Jeigu vairuotojas palieka mašiną neapsaugotą, nors įsakyme parašyta „privaloma apsauga“, draudikliai gali atmokėti nulį.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl iškrovimo laiko?

Jie tiesiog moka pinigus už vairuotojo laiką. Krokuvimo terminai ( discharge times ) dažnai fiksuoti sutartyse – 2 valandos nemokamai, po to po 50–100 eurų už valandą. Kartą gavėjas bandė manęs vairuotoją „apsukti“, teigdamas, kad jis atėjo per anksti, nors nebuvo jo kaltė. Rašykite visus laikus CMR važtarštyje! Be įrašų nieko neįrodysite.

Ką daryti, jei vokiečiai nepriima krovinio?

Pirmiausia sužinokite priežastį. Jei trūksta dokumentų – siųskite faksu el. paštu. Jei prekės sugadintos – fotografuokite ir skambėk draudikliui. Nepriimti gali ir dėl to, kad pakuotė neatitinka jų standartų (pvz., padėklai sujungti vien juostele, o ne metalu). Labai dažnai problemą sprendžia paprastas malonumas ir vokiškas kalbos išmanymas.

Ar tikrai reikia GPS stebėjimo?

Beveik privaloma. Be GPS nežinosite, kur mašina stovi, kodėl vėluoja ar kodėl „užstrigo“ pas savininką. Kai kurie logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi siūlo realaus laiko sekimą net ir paletės lygmeniu (naudojant RFID), bet tai brangu ir reikalinga tik labai brangiems kroviniams.

Ką veikti su tuščiais padėklais (Europaletėmis)?

Dažnai tai didelis galvos skausmas. Vokiečiai moka už „keitimą“ (exchange system) – jums atiduoda 4 pilnas, jūs atiduodate 4 tuščias. Jei neturite ką grąžinti, sumokės už praleistą padėklą (apie 10–15 eurų už vnt). Geriau visada iš anksto sutarti, ar keičiate, ar parduodate/pirkite padėklus.

Specifiniai klausimai ir situacijos

Ar galima vežti asmeninius daiktus kaip krovinių?

Techniškai galima, bet tai apsimoka tik perkeliant visus namus (pervykimas). Jei būsite sulaikyti muitinėje (nors ES viduje yra tikrinimai), ir paaiškinsite, kad tai „dovana“draugui, o pasirodys, kad tai prekyba, gausite baudą. Geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi asmeniniams daiktams yra pasikviesti specializuotas pervežimo įmones, o ne bandyti išsisukti per krovininius.

Kaip elgtis su šaldytuvais (Temperature Controlled)?

Reikia tikrinti termografą (temperatūros dienyną). Jei važiuojate su -18 laipsnių, o dienolyje užfiksuota -12 kelias valandas, gavėjas gali atmesti visą krovinį dėl pažeisto šalto grandinės. Tai brangiausia klaida, kurią gali padaryti nepatyręs ekspeditorius.

Ar sunku gauti leidimus (permits) pervežti viršsvorio krovinius?

Vokietijoje tai reglamentuota griežtai. Reikia gauti leidimus iš kiekvieno žemės (federacinės žemės), pro kurią važiuosite. Procesas gali trukti savaitę. Tiesiog taip „iš klyko“ nebegalima, kaip kadaise galėjo mažesnėse šalyse. Čia reikia profesionalių maršrutų planuotojų.

Kas dėl „Green Logistics“ (ekologinės logistikos)?

Tai dabar madinga. Didelios korporacijos (pvz., BMW, VW) reikalauja, kad transportas būtų „žalias“. Tai reiškia vengti tuščio važiavimo, naudoti biokuro, naujesnius vilkus. Geriausi logistikos sprendimai Vokietijos krypt ims vis daugiau priklauso nuo to, ar galite parodyti savo CO2 emisijų ataskaitą. Jei negalite – prarandate didelius klientus.

Ar verta naudotis sandėliavimu Vokietijoje?

Jeigu prekės greitai pasibaigia ar reikia „Just-in-Time“ pristatymo, tai taip. Nuoma ten brangu, bet sutaupote transporto išlaidas, parduodant didesnėmis partijomis. Tiesa, ten reikia tiksliai žinoti, ką darote su vietiniais aktais, nes vietos taisyklės gali būti keistas (pakartotinės pakuotės mokesčiai ir t.t.).

Kaip elgtis, jei pateikiate skundą (claim)?

Rašykite raštą, pridedokite nuotraukas ir CMR pažymą apie trūkumą. Neskambinkite ir šaukite – niekas to nemėgsta. Vokiškas biurokratas geriau reaguoja į tvarkingą raštą, nei į rėkimą telefonu. Terminas skundo pateikimai dažnai būn labai griežtas – 7 dienos nuo įvykio, nepraleiskite to.

Ar yra alternatyvos kelių transportui?

Galbūt geležinkelis (Rail freight). Ji populiarėja, ypač maršrutais iš Lietuvos (Klaipėda) į Vokietiją. Tai pigiau ir ekologiškiau, bet lėčiau (3–4 dienos) ir reikia vėl pervežti iš stoties į sandėlį (drayage). Tiesioginio geležinkelio tarpgalio į sandėlį nėra.

Ką daryti, jei nežinojau, ką vežti (buvau agentas)?

Tai įvyksta. Pasakiau „nežinau“ ne todėl, kad esu kvailas, o todėl, kad gavėjas nebuvo aiškus. Jeigu klientas neįvardijo krovinio rūšies (nurodė „bendra“), tai bus kažkokia „įvairi įranga“. Tokiu atveju tikimės geriausio, bet reikėtų pasirūpinti papildomu draudimu, nes įvairūs daiktai dažnai pasidaro sugadinti.

Ar galite duoti konkretų patarimą mažam verslui?

Dirbkite su patikimu partneriu, o ne ieškokite pigiausio kiekvieną kartą. Išsirinkite vieną ekspeditorių, kuris žina jūsų prekes, žino vokiškus reikalavimus ir gali pasiūlyti ilgalaikius logistikos sprendimus Vokietijos kryptimi. Taip sutaupysite nervus ir pinigus, kurie prarandami dėl klaidų ir vėlavimų.

Išvada

Na, štai trumpai (nors gavosi ilgiau) apie tai, kas vyksta kelyje tarp Lietuvos ir Vokietijos. Nėra vieno geriausio recepto, viskas priklauso nuo jūsų poreikių – ar tai skubus siuntas, ar didelis projektinis krovinių pervežimas. Svarbiausia suprasti, kad pigumas dažnai kainuoja brangiau vėliau, o patikimumas ir paprastas bendravimas su ekspeditoriumi yra auksas. Tie geriausi logistikos sprendimai Vokietijos kryptimi susideda iš gero planavimo, kruopštaus dokumentų tikrinimo ir realaus supratimo, kas vyksta kelyje. Sėkmės rinkoje ir, tikėkimės, be stovėjimo vietų paieškų prie Miuncheno.