Kokie yra geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją?

Vokietija – tai mums, logistikos žmonėms, kaip antras namas, tik su daugiau automobilių greitkelių ir, tiesa sakant, geresniais keliais nei pas mus. Kasdien stengiuosi išsiųsti tą dešimtąjį krovinių partiją tenka, ir tikiuosi, kad vairuotojų kojoms niekas neatsidurs po sparnu. Sakyčiau, kad geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją priklauso nuo to, ką tiksliai vežate ir kiek laiko turite, bet dažniausiai viskas suka aplink grupinius vežimus arba dalinius pervežimus. Čia nėra vieno universalaus atsakymo, todėl nusprendžiau parašyti šią „žinutę“, kad suprastum, kas tikrai vyksta užkulisiuose, kai aš dedu ausis prie telefono ir bandau išsiaiškinti, kur dingo tavo paletės.

Bendri klausimai apie transporto rūšis

Ar verta rinktis grupinį krovinį (susrinkimą)?

Tai, žinoma, pigiausias variantas, jei skubi nėra pirmoji prioritetą. Grupinis krovinys (groupage) yra tas, kai mes surinkime keletą klientų siuntų į vieną sunkvežimį ir važiuojame maršrutu. Vokietijoje tai labai paplita, nes ten yra daug mažų ir vidutinių įmonių. Viskas vyksta taip: vairuotojas apvažiuoja penkis-seseis sandėlius Lietuvoje, užkrauna, turi važiuoti į Vokietiją, ten iškrauna po truputį. Žinoma, trukmė gali svyruoti, bet kainos taip pat būna gerokai mažesnės. Pats esu matęs, kaip toks krovinys keliauja net savaitę, kol paskutinė detalė pasiekia gavėją Miunchene.

O kas yra dalinis krovinys ir kuo jis skirtas?

Dalinių krovinių variantai į Vokietiją dažnai apima ir tiesioginį dalinį pervežimą, kai tavo kroviniams skiriama dalis priekabos, bet sunkvežimis važiuoja tiesiai į tikslą be tarpinių sustojimų (arba jų yra labai nedaug). Tai tinka, jei turi, pavyzdžiui, 4-6 europalečių, kurios turi būti ten rytoj. Čia kaina aukštesnė už grupinį, bet greitis ir saugumas pranašesnis. Kartais klientai šie variantus painioja, bet esminis skirtumas yra laike ir tame, kaip dažnai atidarinėjami vartai.

Kokiu atveju geriau paimti 3.5 tonų sunkvežimį?

Jei turi labai mažą siuntą, sakykim, 1-2 paletes, ir nesi tikras, ar telpa į didelį sunkvežimį, arba jei Vokietijos pusėje yra labai siauri vartai (kas tenka dažnai miestuose), tai 3.5t sunkvežimis yra išgelbėjimas. Jis gali važiuoti greičiau, nes nėra apribojimų greitkeliuose kaip 24 tonų monstrams (nors Vokietijoje greičiai irgi griežti). Be to, toks vairuotojas dažniausiai padės pakrauti-iškrauti rankomis, jei reikia, nors už tai gali paprašyti pinigų. Asmeniškai esu matęs, kaip tokios mašinos važinėja net iki centro, kur didelis „sunkvežimis“ net pravažiuot negalėtų dėl „Environmental Zone“ ženklų.

Ar galima kažkaip užtikrinti greitą pristatymą?

Galima, bet tai kainuoja. Greitieji pervežimai (express) tada, kai reikia vežti dalinį krovinį su dideliu prioritetu. Viskas tampa klausimu ne apie tai, „ar“ galime, o „kiek“ tai kainuos. Vokietija didelė, ir jei reikia iš Klaipėdos į Berlyną per 12 valandų, tai reikės bent dviejų vairuotojų arba tiesiog labai greito vairuotojo (kas ne visai legalu, bet gyvenime esu matęs viską). Geriau šiuo atveju kalbėti tiesiai ir pasakyti, kad tai avarinis režimas.

Kainodara ir biurokratija

Kodėl kainos taip svyruoja?

Kodėl kainos svyruoja? Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Viskas priklauso nuo degalų kainos (ir šiuo metu tai, žinoma, AdBlue krizė), sezono ir vairuotojų trūkumo. Vokietija yra pagrindinis rinkas, todėl ten viskas brangiau. Jei reikia vežti dalinį krovinį į tokią vietą kaip Miunchenas per Oktoberfest laiką, tai kaina šoks, nes vietos nėra. Taip pat įtakoja ir euro kurso svyravimai, nors mes skaičiuojame eurais. Kartais taip atsitinka, kad paskambini ryte, o vakare kaina jau kita, nes padidino mokesčius už pervežimą magistralėmis.

Ar į kainą įeina iškrovimas?

Normalioje praktikoje – ne. Vokietijos krautuvai dažnai turi savo techniką, todėl jie patys iškrauna. Bet jei reikia vairuotojo pagalbos (šakės ar rankos), tai papildomai mokama. Buvau atvejų, kai vokietis atsisako iškrauti, nes pasirašęs dokumente, kad „vairuotojas nepadarė jokios žalos“, o jis tiesiog nenori rizikuoti su savo šakėmis. Geriau visada iš anksto susitarti dėl „Liekamosios vertės“ arba iškrovimo paslaugų, kad nereiktų ginčytis prie vartų.

Kas daryti, jei klientas užsisakė, bet neatsirado?

Tai klasika. Vokietijos klientai yra disciplinuoti, bet ir jie užmiršta. Jei vairuotojas atvažiuoja, o nėra kas priimti – prasideda laukimas. Tau tai kainuos laiko (prieltraukio), o mums – nervų. Paprastai laukiame valandą-dvi nemokamai, po to skaičiuojame stovėjimo mokestį. Geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją visada turi turėti numatytą tokias situacijas. Prisimenu vieną atveji Hamburge, kai vairuotojas privalėjo laukti iki ryto, nes vadovas išvyko į konferenciją ir užrakino sandėlį.

Ar sunku gauti PVM sąskaitą faktūrą?

Išviso ne, jei dirbi su oficialiomis įmonėmis, kaip mano. Mes išrašome sąskaitą faktūrą su PVM, viskas tvarkingai. Bet jeigu pasisek rasti „vilkikus“ kurie važiuoja be firmos (kažkiek jų darba paliko), tai gali būti problemos su dokumentais. Vokietijos muilinė (Geldwascherei) kontrolė labai griežta, todėl visada rekomenduoju pasirinkti tuos, kurie gali pateikti pilną dokumentaciją, kitaip tavo krovinys gali būti sulaikytas patikroje.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Žinoma, bet aš jų neslėpsiu. Yra mokestis už ilgesnį laukimą, už iškrovimą rankomis, už „šaltą“ krovinį (šaldytuvas), už pavojingas krovinius (ADR). Taip pat Vokietijoje yra mokesčiai už aplinkosaugą (vokiškai vignette), bet jie jau įskaičiuoti į mūsų kainą. Kartais gali būti mokestis už pristatymą naktį ar savaitgalį – vokiečiai nemėgsta dirbti po 16:00 valandos penktadienį.

Dokumentai ir specifiniai reikalavimai

Kokius dokumentus būtina turėti?

Pagrindinis dalykas – CMR kontraktas. Be jo neišvažiuosi. Be to, reikia prekių sandėravimo lapą (pavadinimą pamiršau, bet tai tas, kur nurodytos prekės), PVM mokėtojo kodą (jei prekės su PVM) ir, jei reikia, sertifikatus. Vokietijai svarbu, kad viskas būtų tvarkingai surašyta vokiškai arba angliškai. Jeigu dokumentuose bus klaidų, gali tekti mokėti baudą arba laukti, kol išsiųsime naujus. Kartas nuo karto pasitaiko, kad vairuotojas užmiršta pasiimti CMR kopiją ir tada prasideda ieškojimai.

Ar reikia EX1 dokumentų, jei keliaujame per kitas šalis?

Jei važiuoji tiesiai iš Lietuvos į Vokietiją, tai ne, nes abi šalys ES. Bet jeigu maršrutas eina per Lenkiją (kas įprasta) ir turi užkirsti kelią trečiajai šaliai, tai reikėtų T dokumento (Tranzitas). Bet dažniausiai daliniai krovinių variantai į Vokietiją yra tiesioginiai, todėl tenka tik su CMR ir prekių sąrašu derėtis. Sakyčiau, geriau nekurti problemų su muitine, jei jos nėra.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl pakuočių?

Jie tiesiog mėgsta tvarką. Jei tavo paletės sumuštos, arba prekės krenta, jie gali atsisakyti priimti krovinį. Vokietijos sandėlininkai turi griežtas taisykles dėl EUR paletės kokybės – ji turi būti tinkamos naudoti (EPAL). Jei atveši seną, sulūžusią paletę, gali likti be paletės ir gauti baudą. Pats mačiau, kaip vienas klientas privalėjo pirkti naujas paletes vietoje savų, nes vairuotojas nepatikrino jų išvykdamas iš Lietuvos.

Ar svarbu tiksliai nurodyti svorį ir matmenis?

Labai svarbu. Jeigu parašysi, kad svoris 500kg, o bus 2 tonos, sunkvežimis gali būti perkrautas, o tai Vokietijoje baigiasi milžiniškomis baudomis. Vokietijos policija dažnai tikrina keliuose, ypač netoli pasienio. Be to, jei krovinys per sunkus, keltis į sunkvežimį gali tiesiog fiziškai nebeįsivažiuoti. Geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją visada remiasi tiksliais duomenimis, kad išvengtume nemalonių pokalbių su „Gelbėjimo tarnyba“.

Kas daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Turi tai pasakyti iš karto. ADR krovinius reikia vežti specialiais sunkvežimiais su ženklais. Vokietijoje labai griežtai tikrinama, ar vairuotojas turi reikiamus pažymėjimus. Jei paslėpsi pavojingą krovinį tarp buitinės technikos, ir įvyks avarija arba patikra, tuomet kalbos nebus, o baudos milžiniškos. Esu matęs, kaip degalai buvo paskelbti pavojingu krovininiu, nors tai ir degalai, bet taisyklės taisyklės.

Problemų sprendimas realiu laiku

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Tai mano košmaras. Kartais jie tiesiog užmiega arba važiuoja pro tunelį, kur nėra ryšio. Bet jei jis neatsiliepia valandą, tai jau problema. Tuomet reikia skambinti mums (ekspeditoriams), kad mes ieškotume kito vairuotojo arba paskambintume į dispečerinę. Vokietijoje daug vietų, kur ryšys prastas (pvz., kalnuose), tačiau dažniausiai tai tiesiog vairuotojo tinginys arba telefonas išsikrauna. Kartais net nežinau, ką daryti – tik laukti.

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Tada skambinam draudimo kompanijai. Bet prieš tai reikia padaryti nuotraukas. Vokietijos keliai geri, bet avarijos būna. Jei krovinys sugęsta dėl blogo pritvirtinimo (pavyzdžiui, pavėjo užplėšė dangą), tai mokės savininkas. Jei kitas automobilis įvažiavo į priekabą – draudikas. Svarbiausia, kad CMR būtų užpildytas teisingai su pastabomis apie žalą. Buvau atvejo, kai vairuotojas užmiršo uždaryti priekabos duris ir visa kelionė prekės krito ant kelio – tai buvo šiūdinė istorija.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet tai brangu. Jeigu vairuotojas jau važiuoja į Hamburgą, o tu nusprendi, kad reikia į Štutgartą, reikės apsukti ratus. Vokietija didelė, ir tas posūkis gali kainuoti kelias šimtus eurų bei dienos laiko. Be to, gali kilti problemų su darbo laiku (tacho grafu), nes vairuotojui gali nebeužtekti valandų. Geriau iš anksto numatyti maršrutą, o ne keisti jį paskutinę sekundę.

Kaip elgtis su vokiečių kalbos barjera?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiečių kalbos žinojimas labai padeda. Vokietijos sandėlininkai dažnai nenori kalbėti niekuo kitu, tik vokiškai. Jei negali susikalbėti, skambinam mums – mes išversime. Kartais nutinka, kad vokietis pradeda šauktis į telefoną, o mūsų vairuotojas supranta tik „Mein Gott“. Tada aš turiu įsijausti ir paaiškinti, kad viskas tvarkoje.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Retai, bet įvyksta. Dažniausiai tai ne visi sunkvežimiai, o atskiros prekės, kurios nutūpsta ne toje vietoje arba yra pavogtos stovėjimo aikštelėje. Vokietijoje stovėjimo aikštelės saugios, bet prieš pat Lenkijos pasienį reikia būti atsargiam. Geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją visada įtraukia krovinio stebėjimą GPS. Jei matau, kad mašina stovi per ilgiau, skambinu pasitikrinti, ar viskas gerai.

Techninės detalės ir įranga

Kokio tipo sunkvežimiai naudojami?

Daugiausia tai volvo arba scania su standartinėmis tentinėmis priekabomis (13,6 metro). Taip pat naudojame „jumbo“ priekabas, jei prekės aukštos. Bet daliniams kroviniams dažniausiai tenka standartinis variantas. Jei reikia vežti šaltą, tai tada „šaldytuvas“ (frigo). Sakyčiau, kad technika Vokietijoje gana nauja, dėl griežtų emisijos standartų, seni „monstrai“ ten tiesiog neįvažiuoja į miestus.

Ar telpa 33 europalečių į tokią priekabą?

Teoriškai taip, jei jos yra 120x80, bet praktiškai, jei prekės nėra vienodo aukščio, gali netilpti. Dažniausiai vežame apie 26-30 paletų, kad neišsikrautų. Vokietijos klientai dažnai užsisako didelius kiekius, todėl reikia gerai suplanuoti krovinį (pakavimo planą). Nematant, kaip prekės atrodo, sunku pasakyti 100%, todėl dažnai klauname nuotraukų.

Kas yra „prieltraukis“ ir kodėl jį moku?

Prieltraukis (laytime) – tai laikas, kurį vairuotojas praleidžia įsiregistravęs ir laukdamas iškrovimo. Vokietijoje tai dažna problema, nes tenka laukti eilėje prie vartų. Standartiškai suteikiama 1-2 valandos nemokamai. Jei vairuotojas laukia 5 valandų, tada gauna atlyginimą už laukimą. Tai sąžininga, nes jo laikas – tai pinigai. Kartais klientai pyksta dėl to, bet aš juos suprantu – vairuotojas negali dirbti 24 valandas be poilsio.

Ar galima krauti aukščiau nei paletės aukštį?

Galima, jeigu tai saugu. Tačiau jeigu krauni ant viršaus (ant „gėlių“), ir kas nors nukrenta vairuotojui atidarius duris, būsite atsakingas. Vokietijos saugos inspektoriai (Gewerbeaufsicht) mėgsta tikrinti, ar krovinys uždengtas tinkamai. Geriau užsegti tinklu arba juosta. Aš asmeniškai nerekomenduoju krauti per aukštai nestabilių dalykų, tokių kaip statybinės medžiagos balos.

Kodėl reikia nurodyti prekių kodą (HS kodą)?

Tai reikalinga muitinei, net jei važiuoji ES viduje. Jei sulaikys, turėsi parodyti, kas tai yra. HS kodas padeda nustatyti, ar tai yra pavojingas krovinys, ar ne. Vokietijai svarbu žinoti, ar veži maistą, chemikalą ar tekstilę, nes skirtingoms prekėms skirtingi reikalavimai dėl transportavimo sąlygų (pvz., temperatūros arba ventiliacijos).

Patarimai ir išvados

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėk tik į kainą. Žiūrėk į atsiliepimus ir į tai, kiek laiko jie dirba rinkoje. Jei kažkas siūlo kainą 50 proc. mažesnę nei rinkos – tai arba apgavystė, arba jis nevežs tavo krovinio, o „susirinks“ kitą ir važiuos savo norais. Patikimi ekspeditoriai turi draudimą, sutartis ir aiškias taisykles. Geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją dažniausiai pasiūlo ne pigiausi, bet patikimesni tiekėjai.

Ar verta drausti krovinius?

Visada verta. CMR draudimas apsidraudo tik už ribą (dažniausiai 8.33 SDR/kg), o tai, jei veži brangius elektros prietaisus, gali neužtekti. Papildomas krovinių draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. Esu matęs, kaip vienas klientas prarado 20 tūkstančių eurų vertės siuntą dėl gaisro ir negavo nieko, nes nebuvo draudęs.

Ką daryti, jei vėluoja pristatymas?

Skambink mums. Mes susisieksime su vairuotoju. Kartais vėluoja dėl eismo įvykių arba blogo oro (ypač žiemą per Lenkiją). Vokietija taip pat turi „darbo stebėjimo“ sistemą, kai sunkvežimiai privalo stovėti poilsio metu. Jei vairuotojas pavargęs, jis privalo sustoti, tai įstatymas. Nėra prasmės pykti – mes visi kartu einame į tą pačią pusę.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Galima, bet tai turi būti deklaruota kaip prekės su mažia verte, o ne „asmeniniai daiktai“, nes tai keliauja kitokia tvarka. Jei siunti baldus iš namų į namus Vokietijon, tai gali būti klasifikuojama kaip perkėlimas, o ne krovininis pervežimas, o tai kitokių dokumentų reikalauja. Geriau pasikalbėti su mumis iš anksto, kad nesuklystume su kategorija.

Kod�l reikia gauti pristatymo pažymą (POD)?

Tai įrodymas, kad krovinys pasiekė gavėją. Be POD negalima padaryti išankstinio apmokėjimo (jei tokia buvo sąlyga). Vokietijos klientai dažnai pasirašo elektroniniu būdu arba uždeda antspaudą. Be šio dokumento, aš negaliu tau pasakyti, kad užduotis atlikta 100 %. Kartais jie užmiršta atsiųsti, ir tenka jų gaudyti kelias dienas.

Galutinis patarimas – ką pasirinkti?

Jei skubi – imk tiesioginį dalinį. Jei nori sutaupyti – lauk grupinio. Visada pasikalbėk su ekspeditoriumi ir papasakok, ką veži. Kiekvienas krovinys unikalus. Aš jaučiuosi, kad dauguma problemų kyla ne iš kelių, o iš to, kad klientai paslepia informaciją. Tiesiog būk sąžiningas, ir mes surasim geriausia būda tavo siuntai nukeliauti į Vokietiją.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad logistika – tai ne tik sunkvežimiai ir keliai, tai ir žmonių bendravimas. Nors aš dirbu jau beveik dvidešimt ketverius metus (gal net 25, praradau skaičiavimą), vis dar stebiuosi, kaip viena maža klaida dokumentuose gali sugriauti visus planus. Geriausi dalinių krovinių variantai į Vokietiją yra tie, kurie yra suplanuoti iš anksto, su aiškia kalba ir sąžiningu apmokėjimu. Negaliu tiksliai pasakyti, kas bus rytoj, bet žinau viena – jei kreipsiesi į patikimus žmones, tavo krovinys pasieks tikslą. Tiesiog nereikia bijoti klausti ir derėtis, o mes savo ruožtu padarysime viską, kad vairuotojai būtų linksmi (arba bent jau nepernelyg pikti).