Kokie veiksniai lemia siuntinių siuntimo kainą į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir viskas, ką žinau, susiformavo ne iš vadovėlių, o iš tūkstančių nuvažiuotų kilometrų ir krūvos prasto kavos puodelių prie Vokietijos degalinių. Kasdien susiduriu su klausimais, kodėl kaina šiandien tokia, o rytoj jau kita, irkodėl kaimynas mokėjo mažiau. Tiesą sakant, nėra vieno paprasto atsakymo, nes logistika – tai gyvas organizmas, kuris kvėpuoja rinka ir kuro kainomis. Sužinoti, kokie veiksniai lemia siuntinių siuntimo kainą į Vokietiją, reiškia ne tik pažiūrėti į kalkuliatorių, bet ir suprasti, kas vyksta „už scenos“. Čia nėra tikslios mokslo, o daugiau kaip politika ir susitarimai.

Pagrindai: svoris, matmenys ir tai, ką matome akys

Kiek svoris turi įtakos galutinei sumai?

Tiesiogiai daugiausia. Bet čia ne taip paprasta – jei turite 1 toną plieno, jis užims mažai vietos, o jei 1 toną putų, užims visą furgoną. Todėl dažnai skaičiuojame taip vadinamą „volumetrinį svorį“. Vairuotojams ne tiek svarbu, kiek keliauja kilogramų, kiek tai, kaip dėžės telpa į keleivinę mašiną arba sunkųjį vilkiką. Kartais klientai netiki, kad viena didelė, bet lengva dėžė gali kainuoti brangiau nei dvitos tonos svarios, bet kompaktiškos prekės. Vokietijoje labai griežtai tikrinami svoriai apskaitos punktuose, tai viršijimas reiškia ne tik baudas, bet ir papildomą nervų suvartojimą.

Kodėl matmenys svarbesni už svorį?

Nes vieta mašinoje yra ribota. Jei gabenate standartines europaletes, viskas aišku – 1 vieta = 1 kaina. Bet kai atvažiuoja kažkas su 3 metrų ilgio sofom arba nestandartinių formų detalių, tenka suklijuoti kelias paletes vieneto vietai. Tuomet prasideda „stogas“. Dirbdamas su krovinių pervežimu į Vokietiją, mačiau, kaip mažos kompanijos uždaro akis į tai, o paskui klientui tenka mokėti dvigubai, nes mašina tiesiog fiziškai nebeatitinka planuoto krovinio sudėties. Neapsikraukite – matmenys nulemia pusę finalinės sumos.

Ar tai, kad siunta yra „sunki“, automatiškai reiškia brangiau?

Ne visada. Jei tai yra 24 tonos vieno tipo prekės, pavyzdžiui, popieriaus rulonai, vairuotojas juos užkrauna ir važiuoja. O jei tai 20 atskirų elementų, kuriuos reikia įtraukti su keltuvu, pririšti, uždengti – tai laikas. Laikas pinigus. Vokietijoje darbo rankos brangios, tad jei reikia papildomo žmogaus iškrovimui (dviem rankomis), kainos šokinėja aukštyn. Sunkus monolitas kainuoja mažiau nei daug smulkių dalykų.

Ką reiškia „volumetrinis svoris“ ir kodėl jais baiminasi?

Tai logistikos šėtonas. Skaičiuojamas taip: ilgis plotis ir aukštis (metrais) dauginami iš sandaugos koeficiento (paprastai 333 arba 200, priklausomai nuo transporto tipo). Tarkim, siuntate porą „pripuštų oru“ dėžių su pagalvėmis. Joms sveriant – 50 kg. Pagal matmenis – 500 kg. Jums mokes už 500 kg. Dažnai klientai pyksta, kai gavo sąskaitą, bet mes patys nešam šią riziką, jei prastai užpildome dokumentus. Geriau iš anksto tiksliai išmatuoti prekes, nei vėliau gaivinti vairuotoją, kuris stovi pasienyje su prašymu papildomai sumokėti.

Kuras, atstumai ir keliai

Ar kuro kainos realiai įtakoja siuntų kainą?

Tikrai. Kiekvieną savaitę, dažniausiai pirmadieniais, keičiasi kuro priedai. Jei bakas degalinėje tampa brangesnis 5 centų, ekspeditorių sąskaitos auga procentais. Tai yra tas dalykas, kurio negalime kontroliuoti, bet kurį privalome įtraukti į kainodarą. Vokietija yra užsienyje, tai ten degalai kartais brangesni, kartais pigesni, bet kelias į ten ir atgal – tai pinigai. Dabar, kai kainos šokinėja, dažnai tenka kesti šią naštą ant kliento pečių, nors ir norisi padaryti nuolaidą.

Kiek įtakoja atstumas tarp miestų Vokietijoje?

Labai. Siunta į Miuncheną bus brangesnė nei į Berlyną, jeigu traukiate iš Vilniaus, paprasčiaiai dėl to, kad Miunchenas toliau. Bet ne tik atstumas – svarbu ir maršrutas. Kartais ką nors reikia vežti pro Šveicariją (tai brangiau dėl vizo/muitų) arba per kalnus. Vokietijoje keliai puikūs, tačiau už juos tenka mokėti mokesčius (vairuotojams tai vadinama „vinietėmis“ arba mait sistema). Kuo toliau į pietus, tuo daugiau mokesčių tenka sumokėti pervežėjui.

Ar eismo spūstys Vokietijoje gali padidinti kainą?

Gali ir padidina, bet ne visada tiesiogiai jums. Jei vairuotojas prastovės spūstyje 4 valandas, jis praras dienos darbo laiką. Priešingu atveju, jeigu tai greitas siuntos pristatymas (express), ir vairuotojui tenka važiuoti naktį, kad išvengtų spūsčių, toks darbas įvertinamas brangiau. Asmeniškai mačiau daugybę kartų, kaip siunta, kuri turėjo važiuoti 10 valandų, užtruko 18, ir tai sukelia chaosą grafikuose. Kitas klientas laukia, o šis jau skundžiasi.

Kodėl siunta į gilią kaimo vietovę kainuoja brangiau?

Nes vairuotojas ten važiuoja tik dėl jūsų (ir gal dar vieno kliento). Užvažiuoti į Berlyno centrą arba industrinę zoną – paprasta, ten yra ir kitų užsakymų. O važiuoti į kur kas kur (pavyzdžiui, Bavarijos kaimelį) užima pusę dienos. Vairuotojas negali grįžti tuščias (arba bent jau nenori), todėl tolimi užsakymai apmokestinami didesniu tarifu, padengiant tuščio sugrįžtimo riziką.

Kas yra tuščias atvažiavimas ir kodėl jis brangus?

Jei mašina važiuoja į Vokietiją pilna, o grįžta tuščia, ji praranda pinigus. Todėl ekspeditoriai stengiasi susitarti dėl „krovinio atgal“. Jei jūsų siunta yra vienintelė tame maršrute, tenka sumokėti už visą maršrą, įskaitant tuščią grįžtimą, nors ir ne visada tai atsiskaito tiesiogiai. Kartais tai užmaskuota kaip „maršruto mokestis“.

Laikas, skubumas ir terminai

Ar skubus pristatymas („savaite“ ar „24 val“) tikrai taip brangus?

Labai brangus. Tas pats vairuotojas, kuris perveža standartinį siuntą per 3-4 dienas, gali padaryti tą patį per 2 dienas tik jeigu nebus miegoti arba jei jam padės antras vairuotojas. Darbo kodeksai Vokietijoje griežti, poilsio laikas turi būti laikomasis. Už skubą mokate ne tik už greitį, bet ir už tai, kad mašina išskiriama iš eilės, o kiti klientai turi laukti. Nėra nieko nemalonumo apie tai kalbėti – skubiausias krovinių pervežimas į Vokietiją kainuoja kaip mažas automobilis.

Kaip veikia siuntimo laikas – ar diena svarbi?

Taip. Jei užsakovate penktadienį vakare, vairuotojui gali tekti laukti iki pirmadienio, kad iškrautų prekę į sandėlį, kuris dirba tik iki 14:00. Tas laukimas vadinamas „stovėjimu“ ir jis mokamas. Geriausia planuoti siuntas pradžioje savaitės, tada yra didesnė tikimybė, kad viskas sklandžiai suksis ir reikės mažiau „laikomojo“ mokesčio.

Ar galima užsisakyti gabenimą savaitgalį?

Galima, bet tai kainuoja. Vokietijoje sandėliai dažnai dirba šeštadienį pusdienį, sekmadienį – ne. Jei reikia pristatyti sekmadienį, reikalingi specialūs leidimai ir labai brangios rankos. Aš asmeniškai nebūčiau rekomendavę šaudyti sau į koją ir laukti paskutinės sekundės, jei norite sutaupyti.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tada prasideda problemos. Ką tik turėjau atvejį, kai vairuotojas sugedo ties Viurcburgu, ir klientas gavo prekę 2 dienas vėliau. Jei pavėlavimas mūsų kaltė (techninis gedimas), dažniausiai kompensuojame (arba bandome), bet jei dėl eismo spūsčių ar pasieniečių – tai jau forsa major. Rašant į sutartis, kokie veiksniai lemia siuntinių siuntimo kainą į Vokietiją, būtina numatyti šias rizikas, kitaip gali tekti mokėti baudas už vėlavimą pirkėjui.

Ar reikia mokėti už laukimą prie iškrovos vietos?

Žinoma. Vairuotojas turi 1-2 valandas nemokamo iškrovimo laiko (nulis dviejų valandų taisyklė). Jei jūsų sandėlininkas išėjo pietauti arba trūksta keltuvo, laikas eina. Po to skaičiuojamas mokestis už valandą. Vokietijoje šis mokestis gali būti gana aštrus, nes ten dirba brangios darbo jėgos.

Vokietijos specifika: dokumentai, muitai ir taisyklės

Ar reikalingi muitinės dokumentai, jei važiuojame į ES šalį?

Vokietija yra ES, tačiau jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (pvz., Jungtinės Karalystės po „Brexit“ arba iš Kinijos per Lietuvą), reikia TIDL dokumento (tranzito deklaracija). Be jo niekas nepraleis pro sieną. O jei dokumentas netinkamas – prasideda baudos. Nors aš kartais ir pats susipainioju šiuose visų šių kodų miške (HS kodai gali būti tikras galvos skausmas), be jų neįmanoma legaliai vežti.

Kas dėl taršos mokesčių Vokietijoje?

Vokietija labai rūpinasi ekologija, todėl tenka mokėti už aplinkai kenksmingas išmetamas. Senos mašinos moka daugiau, naujos – mažiau. Tai įtraukiama į kainą. Nėra tiek svarbu, ką vežate, svarbu, kuo važiuojate. Naujesnis „vilkarikis“ gali užtikrinti mažesnę kainą negu senas, dūmų kvėpuojantis „stirniukas“.

Ar sunku gauti leidimus į Vokietijos miestus (Umweltzone)?

Daugelis miestų turi „žaliasias zonas“, į kurias negali važiuoti senos mašinos. Jei mūsų vairuotojas neturi tinkamos žalios spalvos vinietės (dažniausiai Euro 6 standartas), jam tenka važiuoti apipiltu maršrutu, kas ilgina laiką ir brangina kainą. Visada patikrinkite, kokio standarto mašina ateis, jei siunčiate į centrinę miesto dalį.

Kaip veikia CMR sandoris?

Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad priėmėte krovinių pervežimą. Be jo, neįmanoma įrodyti jokio ginčo. Jei vairuotojas pasirašo CMR be pastabų o dėžės sutrupdytos – vėliau bus sunku gauti kompensaciją. Visada sakau klientams: žiūrėkite, ką pasirašote. Vokietijoje vokiškas tikslumas čia yra dieviškas.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Standartinis draudimas dažnai padengia tik 8,33 SDR (Specialiųjų teisių gavimo) vienai kilogramui, kas yra labai nedaug. Jei vežate brangias elektronikos arba juvelyrines dirbinius, būtina papildomai apdrausti krovinių vertę. Niekada nežinai, kas gali atsitikti autostradoje A9 – gaisras ar avarija. Geriau būti sausam.

Kliento elgesys ir papildomi reikalai

Ar galiu susitarti dėl nuolaidos?

Jei siunčiate reguliariai, pvz., kas savaitę po 5 paletes į tuos pačius miestus, taip. Tada ekspeditorius gali pasiūlyti fiksuotą tarifą. Bet jei tai vienkartinis siuntimas, neapsimoka kurti specialaus grafiko. Klientai dažnai galvoja, kad kaina – tai prekė su kuriuo galima prekiauti turguje, bet logistikoje ribos yra gan tankios.

Kodel kainos svyruoja tarp skirtingų firmų?

Nes vienos firmos naudoja savo parką (kainos gali būti stabilesnės), o kitos – samdomus vairuotojus (kainos šokinėja). Taip pat yra ir tokių... (kaip tai sakoma...), kurios tiesiog siūlo beveik neįmanomą kainą, kad patrauktų klientą, o paskui prideda mokesčius už „palečių įkrovimą“ arba „administraciją“. Atidžiai skaitykite sąskaitas.

Ar galiu pats supakuoti siuntą?

Galite, bet jei dėžė suirs puse kelio, ir pamesite prekę, draudimas nebus išmokėtas, nes kaltė bus jūsų – netinkamas pakavimas. Siuntant į Vokietiją, rekomenduoju pažymėti dėžes kaip „lengvai sulūžtančias“, jei ten yra stiklas. Tai neduoda 100% garantijos, bet vairuotojas elgsiasi atidžiau.

Kas atsitinka, jei nurodau neteisingą svorį arba adresą?

Adreso klaida – tai nuostolis, jei vairuotojas važiuoja į mišką ieškoti jūsų sandėlio. Jis įrašys laiką, o šis mokestis bus pridėtas prie sąskaitos. Neteisingas svoris – tai triukšmas pasienyje arba neįtampimas. Vieną kartą buvo atvejis, kai klientas parašė 500kg, o iš tiesų buvo 2 tonos, mašina tiesiog užstrigo kalnelyje prie išvykimo. Kiekvienas klaidingas duomenys brangiau kainuoja nei tiesa.

Kaip elgtis, jei prekė atėjo sugadinta?

Pirmiausia, nerašykite CMR kad viskas gerai. Turite pažymėti defektus ant dokumento, dar prieš vairuotojo išvykimą (jei matote išorinius pažeidimus). Vokietijos vairuotojai dažnai būna kantrūs, bet jie nežinos, kas buvo viduje, kol neatidarysite. Jei pastebėjote vėliau – reikia skambinti brokeriui ir rašyti pretenziją per tam tikrą laiką (paprastai 7 dienas).

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausias dažnai reiškia „gerą aptarnavimą“, bet ne visada. Verti pažiūrėti atsiliepimus. Turiu viena klientą, kuris visada rinko pigiausią, kol jam vieną kartą mašina nenuvažiavo visai. Dabar jis supranta, kad kokybė kainuoja, bet ir pinigus reikia mokėti protingai.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, kaip „move“ (perkeliantis) krovinius, jei tai ne prekės. Jei tai prekės (parduodate), reikia PVM mokėjimo ir sąskaitos-faktūros. Vokietijos muitinė labai mėgsta štampuoti tokius siuntinius, jei įtaria, kad tai prekyba, o ne asmeninis daiktas. Geriau būti nuoširdus.

Ką daryti, jei nežinau tikslios prekės kategorijos?

Parašykite „prekės“ ir pateikite sąrašą. Aš asmeniškai negaliu 100% žinoti visų muitų kodų (tų HS kodų aš jau minėjau), todėl mes dažnai konsultuojamės su brokeriais. Neteisingas kodas gali lemti baudą. Geriau klausti, nei spėti.

Kaip mokėti – grynais ar pervedimu?

Daugelis Vokietijos vežėjų nebepriima grynųjų dėl saugumo. Pervedimas yra standartas. Bet pasidomėkite, ar nėra papildomo mokesčio už pavedimą (nors tai jau reta). Mūsų sistemoje viskas vyksta sąskaitų-faktūrų būdu, tai aišku ir paprasta.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dabar jau beveik visada taip. GPS sistemės leidžia matyti, kur mašina stovi. Kartais tik gero signalo neužtenka šiaurės Vokietijoje (ten miškai ir lygumos), bet bent apytiksliai žinot, kur jūsų krovinys. Tai duoda ramybę.

Kuo skiriasi siunta į Hamburgą nuo siuntos į Miuncheną?

Hamburgas – uostas, ten daug krovinių, tenka laukti eilių. Miunchenas – pietūs, kalnai, geresni keliai, bet toliau. Skirtumas gali būti nedidelis, tačiau Hamburgo sandėliuose gali būti brangesnės iškrovos paslaugos dėl intensyvumo.

Ar saugu siųsti brangius daiktų?

Tiek saugu, kiek yra draudimo ir gero pakavimo. Vokietijoje vagystės nėra toks didelis problema kaip Pietų Europoje, bet jos įvyksta. Nenaudokite prekės dėžių su dideliu „Auksinis“ užrašu – tai tiesiog kvietimas vagims. Pakavimas turi būti neutralus.

Ką daryti, jei atšaukiamas siuntimas paskutinę minutę?

Jei vairuotojas jau važiuoja ar jau yra pas jūsų, privalote sumokėti už nuostolį (dvigubą kelią arba bent jau išlaidas iki jūsų). Logistikoje laikas – tai pinigai, o atšaukimas „prieš duris“ yra labai nepagarbu verslo partneriams. Geriau derėtis iš anksto.

Ar reikia pažymėti, kad tai „lengvai sulūžtantys“ daiktai?

Būtina. Jei siunčiate pianiną, vitrinas ar stiklą – užrašykite „Fragile“. Tai nepadės, jei vairuotoja sukrės kaip reikiant, bet leis pritaikyti gabenimo būdą (pvz., mažiau greičio, švelnesnis stabdymas).

Kaip veikia kainodara šventinėmis laikotarpiais?

Kelias brangesnė. Vokietijoje Kalėdos ar Velykos – tai šventės, kai vairuotojai turi ilgesnias poilsio išlaikymas, o sandėliai uždaromi. Reikia planuoti iš anksto, kitaip teks mokėti už „skubos“ mokestį, kuris tokiu metu būna astronominis.

Ar galiu siųsti krovinius, kuriuos sunku pakrauti?

Galite, bet tada reikia taranų (keltuvų). Jei jūsų vietoje nėra krautuvo, mūsų vairuotojas atvyks su rankinėmis arba su „hidrauline ranka“, bet jei tai 1 tonos rėmas ant žemės – be keltuvo nieko nebus padaryta. Už specialią techniką mokama papildomai.

Kas yra „paskutinis kilometras“ kainoje?

Tai nuvežimas nuo didelio sandėlio (hub) iki galutinio vartotojo. Jei mašina atvykstą į didelį terminąą Berlyne, o paskui turi važiuoti į mišką, tas paskutinis kilometras kainuoja brangiau nei 100 km autostradoje, nes mažos mašinos (3,5 t) vežia mažiau, o darbas toks pat.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo prekės tipo (šaldytas vs sausas)?

Šaldymo reiso mašina (Šaldytuvas) sukuria daugiau išlaidų – kuras, palaikymas, techninė priežiūra. Todėl net mažas šaldytas siuntos kainos daugiau nei didelė sausa. Be to, ten reikia specialių dokumentų (temperatūros dienoraštis). Jei siunčite ledus, būkite pasiruošę sumokėti už šaltį.

Ką reiškia „fiksuota kaina“ ir kada jos galiojimas baigiasi?

Fiksuota kaina galioja tam tikrą laiką, dažniausiai 30 dienų. Po to, jei kuras pakilo 10%, kaina gali būti peržiūrėta. Nėra vienodos kainos, kuri galiotų amžinai, per tiek metų, kiek dirbu, mačiau, kaip kuro kainos keitė visą rinkos struktūrą.

Išvada

Apibendrinant, kokie veiksniai lemia siuntinių siuntimo kainą į Vokietiją, galima pasakyti viena – tai sudėtingas mozaikos piešinys. Čia susitinka rinka, technika, žmogiškasis faktorius ir geografija. Negalima tikėtis, kad kaina bus pastovi kaip akmuo, ji gyva ir kinta. Svarbiausia klientams yra nebandyti išsiveržti su melagingais duomenimis ir suprasti, kad už kokybę ir patikimumą reikia sumokėti. Tikiuosi, kad šie šiek tiek chaotiški, bet patikimi patarimai padės jums suprasti logistikos virtvę ir išvengti nereikalingų nervų bei perdidelių sąskaitų. Sekmės kelyje!