Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai? Visas tiesa be uždažų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tų, kurie baigėsi policijos kvietimu arba sulaužytu nugaros. Dažnai klientai sėdi prieš mane ir klauso: „Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai?“ Jie tikisi, kad atsakysiu „kaina“ arba „laikas“, bet realybė yra daug sudėtingesnė. Perkraustymas į Vokietiją – tai ne tik fizinis daiktų pernešimas per sieną, tai visai kitas mentalitetas, griežtos taisyklės, kurių ten niekas nepraleidžia, ir biurokratinė mašina, kurios neaplenksiate nepadariusęs viską taip, turi būti. Čia reikia žinoti ne tik kur įvežti sofą, bet ir kaip neprarasti nervų bandant užregistruoti save kaip gyventoją.

Popieriniai reikalai ir vokiečių biurokratija

Ar reikalingas vizas ar leidimas gyventi prieš atvykstant?

Visada sakau – nebandykite važiuoti „aš čia paaiškinsiu“. Jei esate iš ne ES šalies, vizą ar leidimą gyventi (Aufenthaltstitel) turite turėti iš anksto, nebent tikrai žinote, ką darote. Vokiečiai pasienyje mėgsta klausti, kodėl atvykstate su pilnu sunkvežimio priekaba, jei neturite teisės čia gyventi. Be to, jei neturite dokumentų, neįsileisite į butą, o mums vežėjams tai didelė problema, kur dėti daiktus, jei raktų negausite. Geriau viską išsiaiškinti su konsulatu dar Lietuvoje.

Kas šis Anmeldung ir kodėl visi jo bijo?

Tai paprasčiausiai registracija mieste, bet be jos esate kaip vaiduoklis. Negausite banko sąskaitos, negausite darbo, net interneto neįjungs be to lapo. Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai susiję su tuo? Tas, kad turite tur�ti nuomininko sutartį prieš atvykdami, kitaip neįvyks registracija. Buvau situacijose, kai klientai atvažiuoja, o butas dar neįrengtas, ir tada prasideda cirkas su adresu.

Ar reikia deklaruoti turtą muitinėje?

Nors Vokietija ir ES, jei persikraustote iš ne ES šalies, turiit deklaruoti. Jei iš Lietuvos, tai dažniausiai nebereikia, jei tai asmeniniai daiktai, naudoti, ne parduodami. Bet jei vežate naują automobilį, kurį nupirkote prieš mėnesį ir nesate jo užregistruavę, gali būti nemalonumų. Muitininkai mūsų nebežiūri taip griežtai kaip anksčiau, bet geriau turėti inventorinį sąrašą (Packing List), kad neaiškintumėte, kas dėžėje su užrašu „virtuvė“.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu, jei čia liksiu ilgiau?

Nesitikėkite, kad galėsite važinėti su lietuviškais dokumentais amžinai. Po 6 mėnesių (galbūt po metų, reikėtų patikrinti dabar tikslią datos, nes taisyklės keičiasi) turite keisti į vokišką. Tam reikia eiti į Führerscheinstelle (vairuotojų pažymėjimų skyrių) ir paimti akių tikrinimą. Vienas mano klientas užsimiršo tai padaryti, jam sustabdė policija, ir teko mokėti didelį baudą.

Ar reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

Gyvenimo aprašymą (CV) tikrai, jei ieškote darbo, bet jei kalbame apie perkraustymą, tai daiktų sąrašas gali būti anglų ar vokiškai. Jei turite lietuviškus gimimo liudijimus ar santuokos pažymėjimus, juos greičiausiai teks versti prisiekusiu vertėju (vereidigter Übersetzer), jei juos pateiksite įstaigose. Tai brangu, tai lėta, tai Vokietija.

Kaip su šunimis ir katėmis? Ar sunku?

Ne sunku, bet reikia mikroschemos (čipas) ir pasų. Jei važiuojate su savo mašina, ne problema, jei su mūsų sunkvežimiu – tai sudėtingiau. Vairuotojai dažnai atsisako vežti gyvūnų, nes jiems reikia sustoti kas valandą, o Vokietijoje ne visur yra vietos poilsio su gyvūnais. Geriausia juos vežti patys.

Ar tikrai reikia mokėti radijo mokestį (Rundfunkbeitrag)?

Taip, tai ne šiaip sau. Užregistruodus butą, po kelių savaičių gausite sąskaitą apie 18 eurų per mėnesį. Nėra svarbu, ar neturite televizoriaus, ar neturite radijo, jei gyvenate – mokate. Daugelis to nežino ir nustemba, kai ateina ši „paveldėta“ sąskaita iš buvusio buto savininko.

Logistika: kaip visa tai fiziškai patenka į Vokietiją

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos?

Paprastai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur kelyje užstringame. Jei važiuojame į Miuncheną, tai gali užtrukti ilgiau dėl eismo, o į Berlyną – kartais greičiau. Bet neklaidinkitės, tai ne tik vairavimas. Reikia įtraukti į laiką pakavimą, išpakavimą ir tas neplanuotas pauzes degalinėse. Vieniems tai užtrunka 3 dienas, kitiems savaite, jei tenka laukti raktų.

Ar galima veži savo daiktus savo automobiliu?

Žinoma, jei telpate. Bet jei turiate pianiną ar didelę sekciją, savo „Octavia“ neišsiversite. Be to, jei vaziuojate su priekaba, atsiminkite apie greičio ribojimus Vokietijoje. Autobanuose dažnai važiuoti su priekaba negalima virš 80 km/h, o tai erzina kitus vairuotojus.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežti į senus namus?

Vokietija turi daug senų namų, kur neįvažiuoja sunkvežimis. Aš mačiau vaizdų, kai reikėjo pernešti sofa 500 metrų pro siaurus kiemus, nes sunkvežimis užstrigo po tiltu. Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai? Patikrinkite iš anksto, ar iki buto galima priartėti 7,5 tonų sunkvežimiui. Jei ne, reikės mažesnės mašinos („kelias“), ir tai kainuos brangiau.

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą stovėjimui prie namo?

Miestuose kaip Frankfurtas ar Hamburgas tai būtina. Negalima tiesiog sustabdyti sunkvežimio gatvėje ir pradėti iškrautinėti – policija atvyks per 10 minučių. Reikia išsinuomoti vietą (Nothaltstelle) arba gauti leidimą iš oro. Tai dažnai pamirštama ir sukelia didelius stresbus.

Kaip su pakavimu – ar tai įeina į kainą?

Paprastai ne, nebent sutartame kitip. Dauguma žmonių mano, kad mes atvažiuojame ir dėl jų dedame daiktus į dėžes. Ne, mes esame vežėjai, o ne pakavimo komanda. Bet galiu padėti surasti pakuotojus arba sudaryti pasiūlymą, kur tai įeina. Gera dėžė kainuoja, bet ji išgelbės jūsų indus nuo suirusio (nors garantuoti negaliu, jei vairuotojas užliks ant kelio duobės).

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Turiu pasakyti tiesą – visada yra rizika. Mes turime draudimą, bet jis dažnai dengia tik viską kartu, o ne konkrečią paveikslą, kurį atsigabenate iš muziejaus. Brangius dalykus (juvelerika, dokumentai) vežkite su savimi keleivių kabinoje arba pasilikite Lietuvoje.

Kas nutinka, jei sulaužomas kažkas kelyje?

Tuomet prasideda draudimo tyrimai. Reikia fotografuoti, rašyti protokolus. Vieną kartą klientas skundėsi, kad sulūžo stalo koja, bet paaiškėjo, kad ji buvo prakiurusi jau prieš tai. Mums reikia žinoti apie visas trūkumas iš anksto, kad nebūtų kaltinimų vėliau.

Ar galima veži maistą ir alkoholį?

Asmeniniam vartui taip, bet ne prekybai. Vienas klientas bandė įvežti dešimt dėžių lietuviško degtinės, sakydamas, kad tai dovana kaimynams. Muitinė to nesuvokia, jei kiekis per didelis. Geriau neapsigauti, o maistą – geriau suvartoti prieš išvykstant, nes ilgai kelionėje gali sugesti.

Ką daryti, jei vairuotojas negali rasti adresą?

Nenuostabu, Vokietijos miestuose daug vieta panašios. Jei vairuotojas lietuvis ir nemoka vokiškai, tai būna problema. Dabar visi naudoja GPS, bet kartais jis meluoja. Būtinai pasidarykite nuotraukų, kaip atrodo namas, ir nurodykite artimiausią orientyrą.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kaip susiformuoja kaina?

Pagal kubinius metrus (m³) arba valandas. Kiekvienas vežėjas skaičiuoja savo. Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai čia svarbiausi? Nuotolis, kiek daiktų, ar reikia nešti per aštuonus aukštus be lifto. Jei sako „pigras liftas“, tai reiškia, kad jis lėtas, ir mes už tai papildomai neimame (tik laiko).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Paslėptų – ne, bet papildomų – taip. Užlipimas ant ašto (lifto naudojimas), užkeliama kelionė (jei vairuotojas turi grįžti tuščias), stovėjimo mokestis mieste. Užsirašykite viską į sutartį, kad vėliau nebūtų siurprizų.

Ar pigiau vežti savaitgaliu?

Priešingai – brangiau. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis, o Vokietijoje naktinio darbo ir poilsio taisyklės griežtos. Jei norite sutaupyti, reikia planuoti darbo dienomis, o ne šventėmis.

Ką daryti, jei neturiu pinigų sumokėti iš karto?

Tuomet klausimas – kodėl važiuojate? Mums reikia sumokėti grynaisiais arba pavedimu iš karto, kai daiktai iškraunami. Niekas neduoda kreditų, pažadu žodžiu čia nieko nereiškia. Buvo atvejų, kai teko vežti daiktus atgal į sandėlį, kol klientas surinko pinigus.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai taip, bet jis yra ribotas. Būtinai klauskite, kokia draudimo suma (dažniausiai 6-10 EUR už kg). Jei vežate brangias technikas, gali tekti papildomai apdrausti.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinau, girdėjote tai daug kartų, bet čia ypač aktualu. Pigus dažnai reiškia tai, kad vairuotojas dirbs be poilsio, arba jis bus vienas ir bandys nešti 100 kilogramų spintą. Pasirinkite vidutinę kainą, ne mažiausią.

Kaip apmokestinamos pajamos Vokietijoje susijusios su perkraustymu?

Jei esate įmonė, tai čia PVM reikalai, o jei privatus asmuo – tai jums neaktualu. O jei vežate daiktus, kuriuos parduosite per „eBay“? Tada tai jau verslas.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet jei jau duodu gerą kainą su įskaitomais visais kelionės išlaidomis, tai toliau nuleisti tiesiog neįmanoma be nuostolio. Jei turite mažiau daiktų nei planavote, galiu sumažinti.

Gyvenimas Vokietijoje po atvykimo

Ar sunku rasti butą iš karto?

Labai sunku, ypač Miunchene ar Štutgarte. Nuoma brangi, o nuomininkai (landlordai) labai išrankūs. Jie nori matyti „Schufa“ (kredito istoriją), kurią tik atvykęs neturite. Tenka daug kalbėti ir įtikinti.

Kokia situacija su šiukšlinėmis?

Vokietija yra garsėja savo atliekų skyrimu (Mülltrennung). Yra geltoni dėžės, mėlyni (popierius), rudi (maisto organika), juodi (likutiniai). Jei pametę plastiką į juodą dėžę, gausite įspėjimą arba baudą. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio nesupranta naujokai.

Ar tikrai reikia turėti trečiąjį civilinį atsakomybės draudimą?

Tai nėra įstatymo privalomas, bet be jūsų gyvensite kaip ant adatų. Jei netyčia padarysite žalos kaimyno turtui, be šio draudimo teks mokėti tūkstančius iš savo kišenės. Vokiškas pragmatiškumas.

Kaip su vaikų darželiais ir mokyklomis?

Eiga lėta. Vietų nėra, tenka eilėse (Warteliste). Geriau susisiekti su „Jugendamt“ (vaiko reikalų tarnyba) iš karto. Ne taip kaip Lietuvoje, kur paima beveik visus.

Ar lietuvių bendruomenė ten didelė?

Labai didelė. Yra lietuviškų mokyklųliukų, parduotuvių, bažnyčių. Jei jums sunku adaptuotis, rasime lietuvį net pačiame kaime. Kartais tai padeda, kartais trukdo integruotis.

Ar reikia mokėti bažnyčios mokesčį (Kirchensteuer)?

Jei esate užregistruotas kaip katalikas ar protestantas, iš jūsų atskaitos algą (Lohnsteuer) nuskaičiuos šį mokestį. Jei nenorite, turite oficialiai išsiregistruoti iš bažnyčios (Kirchenaustritt). Tai nėra paprasta, bet taip sutaupote 8-9% pajamų.

Kaip su medicinine priemone?

Turite turėti draudimą (Krankenversicherung). Be jo negyvensite legaliai. Jei dirbate, darbdavys jį apmoka, jei ne – turite įsigyti patys. Tai nėra pigu, bet aptarnavimas geras.

Ar verta viskas taip sudėtingai daryti?

Žiūrėkite, kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai jus erzina? Jei biurokratija – čia tikrai blogiau nei Lietuvoje. Jei darbas ir pinigai – čia geriau. Viskas priklauso nuo jūsų prioritetų.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuojama ne tik kaip kaina už kubinį metrą, bet kaip jūsų pasiruošimas psichologiškai. Kokie pagrindiniai perkraustymo į Vokietiją aspektai? Mano akimis, tai tikslumas, kantrybė ir dokumentų tvarka. Jei pamiršite vieną lapelį, sustosite visą procesą. Nenuviltų, jei kas nors nepasiseks – aš mačiau, kaip žmonės čia atkuria gyvenimus nuo nulio ir sėkmingai gyvena. Svarbiausia – nebijoti klausti ir padėti pagalbos, kai reikia.