Kokie mikroautobusų tipai tinkami pervežti baldus į Vokietiją? Praktinis vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir pasakysiu tiesiai – mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją atrodo paprastas tik tol, kol neprirengia įkelti pirmąsios sofos. Klientai dažnai sako: „o, ten tik trys valandos kelio, kažką įsimesime ir važiuojame“, bet realybė būna daug kitokia. Vokietija gana arti, tačiau kelių kokybė, greičio ribojimai ir pačių vokiškų miestų specifika reikalauja ne tiesiog vairuotojo, o ir tinkamo transporto. Rinktis tarp „Sprinterio“, „Transito“ ar mažesnės „Vivaro“ klasės – tai ne klausimas estetikos, o pinigų ir nervų taupymo. Štai kas tikrai veikia praktikoje, o ne ką rašo teoriniai vadovai.

Pagrindiniai klausimai apie mikroautobusų pasirinkimą

Ar tinka paprastas „Vivaro“ arba „Traffic“ tipo mikroautobusas?

Žinoma, tinka, jei pervežiate tik kelias kėdes ir mažą stalą, bet jei planuojate pilną išsikraustymą, tai bus prasta idėja. Tokio tipo mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją dažnai baigiasi tuo, kad tarpas baigiasi anksčiau nei daiktai. Turiu omenyje, kad ten žemas stogas ir siauras koridorius, tad didesnę spintą tiesiog neįsistatysite. Tęsiant temą, varikliai ten dažnai „užsiverčia“ nuo gremėzdiško krovinio, kai važiuojate 130 km/h greičiu po vokišką autobaną. Taigi, mažiems kroviniams – taip, bet dideliems baldams – ieškokite kažko didesnio.

Kodėl visi rekomenduoja „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“?

Tai klasika, ne be reikalo. „Sprinteris“, ypač didelio tūrio versija, turi pakankamai aukštą vidų, kad ten tilptų šaldytuvas stovintis (ne gulint), kas labai svargu, kai vežate virtuvės komplektą. Be to, jie gana patikimi ilgose kelionėse. „Transitas“ yra šiek tiek pigesnis variantas, bet kai kalbame apie mikroautobusų pervežimą baldų į Vokietiją, „Mercedes“ važiuoklė dažniau išlieka sveika po didelių kelių duobių (o Vokietijoje vietomis, žaliai pasakius, kelių būklė... na, ne visur toks idealas kaip liudeda stereotipai).

Ar verta rinktis „Luton“ tipo mikroautobusą su aukštu stogu?

Jei turite daug lengvų dalykų, pvz., dėžių su drabužiais, patalynės ir švarkelių, tai tai yra geriausias pasirinkimas. Tūris ten milžiniškas, telpa viskas. Bet, jei ten sudažysite betoninę krosnėlę ar pianiną, gali būti problemų, nes svorio centras bus per aukštai, o važiuojant posūkiu gali „užkibti“. Vokietijoje vėjas taip pat gali būti stiprus, ypač atvirose vietovėse, todėl tuščias „Lutonas“ važiuoja kaip burė. Taigi, tinka, bet reikia gerai užkloti krovinį.

Ką daryti, jei baldų nėra daug, bet jie dideli?

Tada jums reikės ilgo, bet ne aukšto mikroautobuso. Ypač jei turite ilgas lofto tipo lovas arba 3 metrų ilgio spintelę. Aš kartą važiavau su klientu, kuris nusipirko „ilgąjį Sprinterį“, ir mes vos neįlindėme į senamiestį, nes posūkiai buvo peraštrūs. Bet šiaip ar taip, ilgas mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją leidžia vežti ilgas vietas nenaudojant priekabos, kas labai palengvina važiavimą miestuose.

Ar variklio galia svarbi?

Labai svarbi. Jei įsikelsite 2 tonas krovinio ir turėsite 2.2 litro variklį, kelsite kalną, deja, vos ne 40 km/h greičiu. Vokietijoje kalnų nėra daug (išskyrus pietus), bet kylančius ruožus tiesiog reikės įveikti. Esu matęs, kaip mažesnės galies sunkvežimiai tiesiog „užkunkuliuoja“ kelyje ir sukelia eismo spūstis, o vokiečiai to nemėgsta. Geriau imti 3.0 litro, jei įmanoma, bent jau jausitės saugiau.

Kelionės organizavimas ir techninės priežiūros

Ar reikia specialių dokumentų važiavimui į Vokietiją?

Jei mikroautobusas iki 3.5 tonos, tai tiesiog vairuotojo pažymėjimas ir techninė apžiūra. Bet, jei svarsčiai rodo daugiau... o, čia jau kitokia istorija, reikia C kategorijos. Dažnai žmonės pamiršta, kad Vokietijoje yra griežti emissijos reikalavimai miestuose („Umweltplakette“). Be tos žalios kortelės už vairo stiklą į Berlyną ar Miuncheną neįvažiuosite (baigiantis temai, kortelė kainuoja penkis ar dešimt eurų, bet gausite 100 eurų baudą, jos neturėdami).

Ką daryti, jei mikroautobusas sugeda kelyje?

Tai mano košmaras. Esu turėjęs atvejų, kai pūslelės sprogo ant A9 magistralės. Vokietijoje gelbėjimo tarnybos (geltonieji automobiliai „ADAC“ ar „Yellow Angels“) atvyksta labai greitai, bet tai kainuoja brangiai, jei neturitės draudimo. Jei mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją darote savo mašina, įsitikinkite, kad turitės „Kasko“ su technine pagalba, kitaip vilkimas kainuos brangiau nei patys baldai.

Ar reikia tachografo?

Jei tai yra iki 3.5 tonos naudojamas komerciniam pervežimui (t.y., už pinigus), tai taip, tachografas privalomas. Jei vežate savus baldus į savo naują būstą, tuomet galima važiuoti be jo, kaip asmeniniu transportu. Policija Vokietijoje tai dažnai tikrina, ypač sienos keliuose. Tai gana paina vieta, nes kai kurie „Sprinteriai“ jau įrengti su tachografais iš gamybos, o kitų ten tiesiog nėra vietos.

Kaip su kuro kainomis?

Vokietijoje benzinas ir dyzelinas brangesnis nei Lietuvoje, nors skirtumas mažėja. Rekomenduoju pasipilti prieš pat sieną Lenkijoje, ten dažnai pigiau. Žinoma, neverta važiuoti su tuščiu baku, nes skubėdami gali tekti užsukti į „Autohof“ kur kainos... na, pripažinsiu, kartais tiesiog apiplėšia. Tačiau jei mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją jūsų kasdieninis darbas, verta turėti kurų kortelę (DKV ar pan.), tai apsimoka.

Ar sunku važiuoti vokiškais greitkeliais?

Jeigu pirmą kartą. Tiesiog reikia prisiminti, kad dešinė juosta yra važiavimui, o kairė – lenkimui. Jei ten važiuoji lėtai krovininiu, gali būti, kad už jus užvažiuos „Porsche“ ir švyturėlių akimis privers pasitraukti. Vokietijos vairuotojai labai disciplinuoti, tačiau agresyvūs, jei blokuoji juostą. Be to, stebėkite greičio ribojimo ženklus, jie keičiasi dažnai ir vietomis nėra akivaizdūs.

Pakavimas ir krovimo procesas

Kaip teisingai užpilti mikroautobusą?

Pagrindinė taisyklė – sunkiausia žemyn, lengviausia viršun. Jei dėsite šaldytuvą ant viršaus dėžių su indais, galite būti tikri, kad pirmajame posūkyje viskas sudužs. Aš kartą mačiau, kaip vyras užkrovė „Miele“ skalbyklę ant sofos... nuo sofos liko tik spyruoklės. Mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją be tvirtinimo diržų (rinkų) yra savižudybė. Užsegkite viską, net jei tai atrodo stabilu.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Labai rekomenduoju. Išmontuotas stalas užima mažiau vietos ir mažiau tręžiasi. Spintelės duris ir stalčius reikia pririšti scotch juosta (gamtos) arba suvirinti, jei galima (žinoma, ne suvirinti, o užsegti). Ypač jei kelyje bus banguota. Vokietijoje keliai lygūs, bet vietomis, pavyzdžiui, ties statybos aikštelėmis, gali būti taip, kad jūsų puošniausia servizė nuskris ant grindų.

Kuo uždengti baldus?

Nenaudokite senų laikraščių – jie paliks rašalus ant baldų. Geriausiai tinka „stirafo“ putos, burbuliukų plėvelė ir storos移动 (perkelti) užsklandos. Jei mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją darote žiemą, atkreipkite dėmesį į drėgmę. Jeigu įsileisite drėgnus daiktus, o vėliau mašina atšals, rūdys ir pelėsis garantuoti.

Ar įmanoma sutilpti viskam į vieną mašiną?

Tai priklauso nuo to, kaip gerai galite sudėlioti kaublius. Mes šioje srityje vadiname tai „tetrisu“. Kartais į 20 kubinių metrų mašiną įsiterpia tai, kas į 25 net netelpa, jei žmogus turi erdvės matymo jausmą. Bet jeigu turite itin daug kvadratinių metrų baldų, gali tekti važiuoti du kartus arba imti priekabą (tai vėlgi problema miestuose).

Kaip apsaugoti mašinos vidų?

Grindys ir sienos turi būti apkaltos fanera arba apsaugotos kilimėliais. Jeigu vesite metalinę lovą, ji lengvai įbrėžia plastikines sienelės. Vėliau parduodant mašiną, tokios žalos vertė smarkiai krenta. Geriau pasidaryti „karkasą“ iš lentų viduje, tai apsaugo ir krovinį, ir transportą.

Rizikos, kainos ir realios situacijos

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja kaip orai. Jei samdomi profesionalai, tai mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją gali kainuoti nuo 400 iki 1000 eurų, priklausomai nuo atstumo (Berlynas arba Miunchenas) ir krovinio sudėtingumo. Jei važiuojate pats, suskaičiuokite kuras (apie 100-150 EUR vienam kryžiui), galimas mokesčius už važiavimą miesto centre (kaip keliuose aplink Miuncheną) ir maistą.

Ar draudimas būtinas?

Būtinas, būtinas ir dar kartą būtinas. Ypač jei vežate brangius baldus. Kasko draudimas apsaugo jus, jei susidursite su kitu automobiliu, o krovinio draudimas (CMR) padengs baldų žalą, jei jie sudužs ne dėl jūsų kaltės (pavyzdžiui, staigus stabdymas, kad išvengtumėte elnės). Be draudimo važiuoti į Vokietiją – tai kaip žaisti ruletę su vienu kulku.

Kas daryti, jei klientas Vokietijoje nepasirodo?

Tai įvyksta. Žmonės užmiega, painioja adresus arba tiesiog pamiršta. Aš kartai stovėjau prie uždarytų vartų Štutgarte tris valandas. Visada turėkite du telefono numerius. Jei negalite susisiekti, bandykite važiuoti į artimiausią viešbutį arba degalinę palikti pranešimą. Vokiškas poreikis (Ordnung) neleidžia tiesiog palikti daiktų ant gatvės, tai gali baigtis baudą.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Sėkmės mėgėjams stovi prie prekybos centrų, bet jeigu mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją vyksta per naktį ir sustojote ne saugioje aikštelėje, rizika egzistuoja. Niekada nepalikite vairo stikle dokumentų su adresu. Jei pavogtą mašiną suranda su pilnu adresu viduje, gali būti, kad pavogs ne tik mašiną, bet ir ištuštins namus Vokietijoje (žinau, skamba kaip trileris, bet buvo tokių atvejų).

Ar verta vežti senus baldus?

Klausimas vertinimo. Jei pervežimo kaina (kuras + laikas) didesnė už seno sofos vertę, geriau ją palikti Lietuvoje arba parduoti. Vokietijoje šiukšlių ivežimas („Sperrmüll“) taip pat nemokamas ne visada, kartais reikia mokėti už didelius daiktus. Taigi, mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją turi būti ekonomiškai pagrįstas, kitaip tiesiog pavežite šiukšles per pusę Europos.

Kaip elgtis su muitine?

Jei baldai nenaudoti (nauji), jais prekiaujate arba jų vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti deklaruoti. Paprastam išsikraustymui (pervykstant gyventi) muitinė paprastai nebebraižo, jei turite pervedimų dokumentus pirkimo-pardavimo arba sutartį su darbdaviu (kai keičiatė darbo vietą). Geriau turėti visus popierius paruoštus, pvz., sienos keliuose gali sustoti patikrinimui.

Ar galiu važiuoti bet kuriuo keliu?

Kai kur miestuose yra ribojimai sunkvežimiams („Durchfahrt verboten“). Jei jūsų mikroautobuso bendroji masė viršija 2.8 arba 3.5 tonos (žiūrėkite techninį pasą), negalėsite važiuoti pro miesto centrą, turėsite važiuoti apvažiavimu. Navigacijos nustatykite režimą „Sunkvežimiams“, kad nenuvažiuotumėte į gatvę, kurios galiausiai baigiasi laiptais (kaip man nutiko kažkur prie Hamburgo... privalau mokytis iš klaidų).

Kaip su laiku? Ar reikia rezervuoti vietą iškraunant?

Jeigu klientas gyvena name be lifto, o butas yra 4 aukšte, tai užtruks. Nežiūrėkite į „Google Maps“ numatomą atvykimo laiką, jis netikslus. Mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją visada turi turėti laiko rezervą bent 2-3 valandoms. Vokietijoje kaimynai gali skųstis, jei blokuojate gatvę per ilgai, tai vėlgi baudos.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet jie turi būti transportuojami tinkamai (būdelės, antklodės). Nerašykite vairuotojui, kad šuo gali būti ant sėdynės. Vokietijoje tai draudžiama saugumo sumetimais. Be to, gyvūnas gali būti stresuojamas, todėl reikia padaryti pertraukas.

Kas daryti su padangomis žiemą?

Vokietijoje nuo lapkričio iki balandžio privalomos žieminės padangos. Jei nuvažiuosite su vasarinėmis ir įvyks avarija, draudimas nebus mokamas, o bauda didelė. Nors klimatas ten švelnesnis, sniego pasitaiko daugiau nei Lietuvoje kalnuotose vietovėse.

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais?

Mažiems mikroautobusams (iki 3.5t) Vokietijoje mokėti už važiavimą nereikia (nėra vinietės), tačiau kai kurie tuneliai ar tiltai gali turėti atskirus mokesčius (pvz., Hersta tunelis prie Berlyno). Tai nėra daug, bet turėkite grynųjų arba kortelę.

Ar sunku rasti parkavimą vokiškuose miestuose?

Labai sunki. Mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją sužadina nervus, kai reikia statyti 3 metrų aukščio mašiną po namo, kur visur yra „Anwohnerparken“ (rezervuota gyventojams) ženklai. Geriausia iš anksto susitarti su klientu, kad jis „užimtų“ vietą kėdėmis arba susirasti legalią aikštelę netoli.

Ką daryti, jei baldai neįeina pro duris?

Tai klasika. Matuokite ne tik baldus, bet ir durų angas, laiptų plotį. Vokietiški namai dažnai turi siaurus laiptus. Jei neina, reikės kelti pro langą (su keltuvu) arba išmontuoti baldus dar labiau. Už tai paprastai papildomai mokama.

Ar verta imti pagalbininką su savimi?

Jei daug daugiau nei 10 kubinių metrų arba yra sunkių daiktų (pianinas, seifas), tai taip. Vienam vairuotojui perkrauti 2 tonas per 4 valandas yra pavojinga sveikatai. Vokietijoje darbo sąlygos griežtos, tad jei samdote vietinį pagalbininką, pasirūpinkite draudimu.

Ar galima palikti baldus lauke, jei vėluojate?

Jei tikrai nieko darysiš negali – galima, bet užtikrinkite, kad jie uždengti ir užrakinti. Tačiau rizikuojate, kad juos pavogs arba sudrėkins (lietus Vokietijoje dažnas). Geriau praleisti naktį mašinoje arba viešbutyje nei rytą rasti tuščią (ir drėgną) mikroautobusą.

Kaip elgtis su „Umweltzone“ ženklais?

Jei matote tuos raudonus/žalius ženklus su miesto pavadinimu, tai reiškia, kad įvažiuoti gali tik mašinos su atitinkamu emisijos standartu. Seni mikroautobusai be tos kortelės gali važiuoti tik apvažiavimo keliais. Nenuvažiuokite ten, nes gausite baudą ir gali būti, kad mašina nebegalės važiuoti toliau (iki jos išspręskite bylą).

Ar galima vežti pavojingus daiktus (dažus, benzinas)?

Tik su specialiais leidimais ir tais kiekiais, kurie leidžiami transporto priemonėse. Benzino kanistra bagažinėje – tai sprogimo pavojus. Vokietijos policija to nemėgsta. Geriau nusipirkti vietojje.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padės, bet nebūtina. Angliškai su policija arba technine pagalba susitarkite. Su senyvais amžiaus klientais gali būti sunkiau, jei jie nemoka nei vienos kalbos, bet dažniausiai kažką išsibalsuos.

Ką daryti, jei pasigirdo keistas garsas?

Nesijaudinkite, seni „Sprinteriai“ dažnai barška. Bet jei girdi šveplėjimą arba trypimą – sustok. Geriau prarasti valandą laiko, nei variklį. Vokietijoje servizai daug, bet brangūs.

Ar galima mašiną palikti kaip užstatą?

Kai kurios kompanijos imąja užstatą, tačiau tai retas atvejai. Paprastai viskas tvarkoma pagal sutartį. Jei jūsų mašina – tai jūsų atsakomybė.

Kas nutinka, jei užsidegs variklis?

Skambuok greitajai pagalbai. Nebandykite gesinti pats, jei ugnis didelė. Vokietijos ugniariai labai greiti. Turiu omenyje, kad mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją su senu „Transitu“ kuriame variklis tepimas bėga... geriau patikrinti alyvos lygį prieš kelionę.

Ar sunku grįžti tuščia mašina?

Nėra, važiuoji greičiau ir sutaupai kuro. Bet vėjo gaudymas gali būti stipresnis. Be to, jei grįžtate be krovinio, vairuotojams dažnai leidžiama važiuoti kaip asmeniniais automobiliais (jei tai ne komercinis reisas), tačiau tai priklauso nuo įmonės politikos.

Ar verta imti didelę priekabą vietoj mikroautobuso?

Priekaba yra pigiau, bet mieste ji – siaubas. Negalima važiuoti atgal (arba labai sunku), negalima važiuoti greitaisiais keliais, jei greitis viršija 60 km/h (reikia papildomų leidimų). Mikroautobusas yra daug lankstesnis.

Ką daryti, jei klientas nepyksta dėl vėlavimo?

Būkite mandagus. Pasiūlykite nedidelę nuolaidą arba atsiskaitymo pratęsimą. Vokietijos klientai mėgsta punktualumą, bet jei jūs aiškiai paaiškinate priežastį (stabdžių gedimas, spūstis), jie dažniausiai supranta.

Ar reikia valyti mašiną po pervežimo?

Etikos reikalavimas. Niekas nenori įslipti į mašiną pilną dulkių po veltui. Prieš išvykdami į Vokietiją, mašiną taip pat geriau nuplauti – tai sukuria profesionalų įspūdį.

Ar yra kokių nors pavojų, apie kuriuos niekas nesako?

Taip, tai vokiški „Einbahnstraße“ (vienpusės gatvės) senuosiuose miestuose. Žinoma, navigacija įspės, bet jei nepastebėsite, važiuosite tiesiai priešais „VW Golf“ su teisėmis. Ir dar vienas dalykas – daugelyje vietų reikia šviesų įjungti dieną, nors tai ne visur būtina, bet saugiau.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Taip, bet daugelis nori pervedimų. Grynaisiais patogu mažoms sumoms, bet didelius kiekius neverta nešiotis sau, yra nusikaltimo rizika.

Išvada

Galiausiai, tą patį sakau ir po dvidešimties metų – geriausia ne taupyti ant ratais ar varikliu, o įsitikinti, kad krovinys užfiksuotas. Mikroautobusų pervežimas baldų į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir planavimo. Nekreipkite dėmesio į tuos, kurie sako, kad „užvažiuosiu ir numesiu“ – tai tas būdas, kaip sugadinti brangų komodą arba gauti baudą už nelegalų stovėjime centre. Pasiruoškite, turėkite planą B, o svarbiausia – nebijokite klausti vokiškai „Wo ist...?“, jei pasiklysite.