Kokie kroviniai tinkami pervežti mikroautobusu į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir girdžiu tą patį klausimą kasdien. Žmonės visada nori sužinoti, kokie kroviniai tinkami pervežti mikroautobusu į Vokietiją, ir dažnai neturi supratimo apie ribas. Viskas atrodo paprasta – įkėlei ir važiuoji, tačiau realybėje yra daugybė niuansų, kurie gali sugadinti planus. Vokietija yra pagrindinis partneris mums, bet jų reikalavimai kelyje ir muitinėje skiriasi nuo mūsų. Turiu pasakyti, kad ne viskas kas telpa į „Volkswageną“ ar „Mercedesą“, yra tinkama vežti. Kartais tai tampa tikru šou, ypač kai klientas sako, kad turi „tris maišus“, o atvažiuoju prie namų ir matau pusę sodybos. Čia reikia logiškai mąstyti ir suprasti technines galimybes.

Pagrindiniai dalykai ir matmenys

Ar telpa dvivietė sofa į standartinį mikroautobusą?

Žiūrėkite, čia ne taip paprasta kaip atrodo. Standartinis 3,5 tonų mikroautobuso ilgis yra apie 4-5 metrų, bet viduje yra ratlankiai, variklio skyrius ir įrengimai. Dvivietė sofa dažnai būna labai gili, o jeigu ji dar ir kampinė, tai tenka išmontuoti. (Turiu omeny, kad reikia atsukti kojas ar nugarką). Jeigu sofos aukštis viršija 1,8 metro, gali būti problema su įvažiavimu į kėbulą, nes anga yra standartinė. Geriau visada išmatuoti ir nusiųsti brėžinį, o ne tikti žodžiui.

Kas su paletėmis, ar jos telpa?

Taip, paletės yra pagrindinis mūsų darbas, bet čia yra gudrybė. Į standartinį mikroautobusą paprastai telpa 4 europalės, jeigu jos nėra perkrautos į aukštį. Jeigu turite didelį kiekį mažų dėžučių, jas galima sudėti ir aukščiau. Bet tada turiu įspėti apie svorį – 3,5 tonos limitą pasiekti labai lengva. Vokietijoje dažnai tikrina svorius kelyje, o baudos yra milžiniškos. Taigi, klausimas ne tik ar telpa fiziškai, bet ar neviršysime leistino svorio.

Ar galima pervežti statybines atliekas ir gruzą?

Štai čia yra pavojinga zona. Statybinės atliekas – smėlis, plytos, betono likučiai – tai ne tas, ką mes norime vežti mikroautobusu. Pirmiausia, visa tai purvina kėbulą, o antra, svoris yra nenustatomas. Vieną kartą įsivažiavau į kiemą, o klientas pasakė, kad reikia nuvežti kelias maišus su žvyru. Aišku, atsisakiau, nes vairuotojas gali likti be ratų arba sugadinti pakabą. Toks krovinys tinka tik sunkvežimiams su atidaru kėbulu. Geriau nedarykite tą klaidos.

Kokie yra svorio limitai vienam klientui?

Kiekvienas kvadratinis metras turi savo limitą. Techninis charakteristikas sako, kad vienas vairuotojas gali vežti iki 3,5 tonos, bet tarp to yra pačios mašinos svoris. Jeigu paimate pilną krovinių vietą, tarkime, 10 kubinių metrų, tai telpa apie 800-1000 kg prekių. Viskas, kas sunkiau, reikalauja specialios licencijos ir kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Dažnai klientai sako, kad tai „tik kelios knygos“, o išsiaiškina, kad tai yra 2 tonos metalo laužo.

Ar tinka pervežti ilgas medžiagas, vamzdžius?

Ilgos medžiagos, vamzdžiai ar profiliuotos konstrukcijos yra problematiškos. Mikroautobuso ilgis yra ribotas, todėl jeigu turite 6 metrų ilgio vamzdžius, jie tiesiog netilps viduje. Juos galima pririšti išorių, bet Vokietijoje tai yra griežtai reglamentuota – reikia specialių raudonų vėliavėlių, apšvietimo ir leidimų. Asmeniškai aš to nedaryčiau, nes rizikuojate gauti didelę baudą ir prarasti krovinį. Geriau ieškokite sunkvežimio su tentu.

Ar saugu vežti stiklus ir langus?

Stiklas yra vienas pavojingiausių krovinių. Nors jis nėra sunkus, bet jis trapus ir reikalauja specialios pakavimo medžiagos. Mes galime tai padaryti, bet reikia pasakyti iš anksto. Kai kurie vairuotojai gali nusispjauti į tą ir uždaryti duris taip, kad kelias dienų kelyje stiklas suskilusių. Aš visada patariu uždėti daugiau putplasčio ir užsegti dirželiais. Vokietijos keliai, nors ir geri, bet turi savo „griuvėsių“, ypač netoli Miuncheno ar Frankfurto.

Ar galima pervežti gyvūnus?

Tai yra jautri tema. Maži gyvūnai, kaip šunys ar katės, gali važiuoti būdami uždaryti narveliuose. Tačiau dideli gyvūnai ar galvijai – ne. Mikroautobusas nėra skirtas gyvūnų pervežimui masiškai, nėra ten vėdinimo sistemos pritaikytos jų. (Na, nebent tai yra specializuota mašina). Be to, jeigu gyvūnas „padaro savo reikalą“, kvailelis kvapas išliks visą kelionę, o kitas klientas gali atsisakyti. Geriau kreiptis į specializuotus pervežėjus.

Kas dėl cheminių medžiagų ir dažų?

Chemija yra griežtai reglamentuojama. Negali tiesiog taip paimti ir įmesti dažų balų į mikroautobusą. Jeigu pradės vykti dujos arba išsilieja, tai gali būti katastrofa ir vairuotojui, ir kitiems kroviniams. Reikia deklaruoti, ką vežate, ir turėti specialius dokumentus (ADR). Dažniausiai mes atsisakome tokių siuntų, jeigu jos nėra mažos ir gerai uždarytos. Negerai keliauti su bomba po tobulai uždengta korpusu.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek kainuoja vienas kvadratinis metras?

Kaina visada svyruoja, priklauso nuo to, kur tiksliai Vokietijoje reikia važiuoti. Į Berlyną ar Hamburgą pigiau nei į gilumos kaimus Bavarijoje. Vidutiniškai galima sakyti, kad kvadratinis metras kainuoja nuo 30 iki 50 eurų. Bet tai tik orientyras, jeigu krovinių nėra daug. Jeigu užpildote visą mikroautobusą, gautumėte gerą nuolaidą. Taip pat įeina kuro kaina, kuri dabar, žinoma, nelabai džiugina.

Kodėl kaina pasikeitė per vieną naktį?

Tai dažnai kyla klausimų. Vakar buvo 400 eurų, o šiandien jau 500. Kodėl? Paprasta: kuro kaina, eismo spūstys Lenkijoje arba staigi užklausa rinkoje. Mes ne esome autobusų stotis, kur tvarkaraštis fiksuotas. Mes esame laisvi pervežėjai. Jeigu šiandien turiu tris užsakymus į Vokietiją, galiu siūlyti mažesnę kainą, o jeigu tik vieną ir tu esi toli, turiu imti daugiau, kad apsimokėtų kelionė.

Ar imate mokėjimą grynaisiais?

Geriau nebūtų. Dabar viskas vyksta per sąskaitas, PVM, išankstiniai mokėjimai. Vairuotojams nepatinka turėti grynųjų kišenėse, ypač kai važiuoja per tą pačią Lenkiją. (Nesakyčiau, kad ten visi vagys, bet rizika yra). Tačiau jeigu tai smulkus siuntimas ir sutarsite su vairuotoju, galbūt jis sutiks paimti grynaisius prieš išvykstant. Bet oficialiai – tik pavedimu.

Kas nutinka, jeigu aš atšaukiu užsakymą?

Tai yra nepageidaujama. Jeigu mes jau paruošėme mašiną, paskyrėme vairuotoją, o tu nukrenti, tai mums nuostoliai. Įprasta taisyklė yra ta, kad jeigu atšauki 24 valandas iki išvykimo, turi sumokėti bent 50 proc. nuo sumos. Vairuotojas negali važiuoti tuščias grįžti, jam reikia uždirbti. Tai verslas, ne labdaros fondas.

Ar galima apmokėti tik atvykus į vietą?

Nerekomenduočiau. Yra buvę atvejų, kai atvykstame į Vokietiją, o klientas neatsiliepia arba sako, kad „pamiršo“ kortelę. Ką tada daryti vairuotojui? Vežti krovinį atgal? Tai dvigubas nuostolis. Todėl visada pageidaujama išankstinis mokėjimas bent 50 proc. Tai užtikrina, kad abiejų pusiausvyra išlieka. Pasitikėjimas – tai gerai, bet sutartis – tai geriau.

Ar taikoma PVM?

Taip, jeigu vežate prekes tarp įmonių (B2B), tai taikoma 0 proc. PVM tarptautiniams pervežimams, jeigu pateikiate teisingus dokumentus. Jeigu esate fizinis asmuo ir pervežate savo daiktus (pavyzdžiui, kelyje į naują gyvenamąją vietą), tai PVM gali būti įtrauktas į galutinę kainą. Sunku paaiškinti visus niuansus trumpai, bet sąskaitoje visada bus matyta. Manau, kad buhalteris jums tai paaiškintų geriau.

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Standartiškai tai yra 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kiek yra pakrovimo ir iškrovimo taškų. Jeigu važuojame tiesiai iš Kauno į Berlyną be sustojimų, tai per 12-14 valandų galime būti ten. Bet jeigu reikia užeiti prie 5 klientų Lietuvoje ir 5 Vokietijoje, tai užtruks ilgai. Vairuotojų poilsio laikas taip pat įeina – jie negali važiuoti 24 valandas be perstojo (nors kai kurie bandytų).

Baisios istorijos ir patarimai

Ar dažnai pasitaiko, kad dingsta kroviniai?

Sąžiningai sakant, nedažnai, bet pasitaiko. Yra nekokybiškų firmų, kurios imasi užsakymo, paima pinigus ir išnyksta. Ypač dažnai tai nutinka su „popieriniais“ pervežėjais, kurie neturi savo transporto, o tiesiog perkelia užsakymus. Todėl visada patikrinkite, ar įmonė egzistuoja. Aš asmeniškai mačiau, kaip žmogus laukė savo baldų 3 savaites, o jie gulėjo kažkur sandėliuke prie Varšuvos.

Kas daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Tai yra siaubingas jausmas. Yra vietų Vokietijoje, pavyzdžiui, kalnuose arba požeminių užtvarų, kur nėra ryšio. Taip pat vairuotojai tiesiog užmiega. Tačiau jeigu jis neatsiliepia 4-5 valandas, tai jau problema. Skambinkite į dispečerinę. Jeigu ir ten niekas neatsiliepia, tuomet pradėkite panikuoti. Kartais tiesiog sugenda telefonas arba jis užkrautas, bet dažniausiai tai rodo nesąžiningą požiūrį.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju savo daiktus?

Dauguma vairuotojų yra normalūs žmonės, kurie tiesiog nori uždirbti pinigų ir grįžti namo. Bet kaip ir visur, yra ir išimčių. Buvau girdėjęs istorijų, kai dingdavo butelių alkoholio iš krovinių arba smulkių brangių daiktų. Negaliu pasakyti, kad tai kasdien įvykis, bet rizika visada yra. Jeigu turite labai brangų krovinį, reikia įvertinti draudimą. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl 500 eurų.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mikroautobusai sensta, varikliai užsidega, padangos plyšta. Jeigu tai nutinka Lenkijoje, tai dar pusė reikalų – ten daug servisų. Jeigu Vokietijoje, tai brangiau, bet greičiau. Mes turime techninę pagalbą, bet tai gali užtrukti. Klientas tada pyksta, kad prekės vėluoja, bet mes negalime valdyti mechanikos. Toks jau gyvenimas.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Dauguma klientų sako „o, nieko nenutiks“, bet kai nutinka avarija – visiškas šokas. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10-20 tūkstančių eurų, o jeigu vežate brangią elektroniką ar vaistaus? Tuomet gali likti su niekuo. Aš visada patariu susitarti dėl papildomo draudimo, ypač jeigu krovinio vertė viršija 5 tūkstančius eurų. Geriau sumokėti kelis eurus daugiau nei gailėtis visą gyvenimą.

Kaip elgtis su blogai supakuotu kroviniu?

Čia dažnai būna konfliktų. Vairuotojas atvyksta, o klientas padėjo stiklinę vitriną į plėvelę. Vairuotojas turi teisę nepriimti tokio krovinio arba reikalauti, kad klientas jį gerai užpakuoja. (Nebent jis nori, kad tai atvyktų suskilęs). Geriau pasirūpinkite dėžėmis ir popieriumi iš anksto. Niekas nenorės kelti atsakomybės už sugadintas prekes, kurios buvo blogai paruoštos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Griežtai kalbant, neturėtų būti. Bet yra tokių dalykų kaip „mokestis už užtvarą“ (Maut) Vokietijos autostradose arba už išvažiavimą iš miesto centro, kur reikia specialios leidimų kortelės. Tai dažniausiai įskaičiuota į kainą, bet kartais firmos tai prideda papildomai. Visada klauskite „ar kaina galutinė?“. Buvau matęs, kaip klientams prideda po 50 eurų už vokiškus kelius, kai jie to nesitikėjo.

Dokumentai ir Vokietijos niuansai

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis dalykas yra sandorio sutartis ir sąskaita faktūra. Jeigu vežate prekes, reikės prekių sąrašo (pakavimo lapas) ir CMR konosamento. CMR yra kaip draudimas ir krovinių pasas. Be jo, jeigu sulaiko Vokietijos policija ar muitinė, gausite didelę baudą. Taip pat patariu turėti galiojantį asmens dokumentą, jeigu patys važiuojate su kroviniumi.

Ar reikalingas kvitas už prekes?

Taip, būtinai. Negali tiesiog taip vežti daiktų be jokio įrodymo, kad jie yra jūsų ar jūsų kliento. Ypač jeigu tai yra naujos prekės. Muitinė gali sustabdyti ir paklausti „iš kur tai?“. Jeigu neturite PVM sąskaitos ar pirkimo kvito, gali laikyti tai kontrabanda arba vagyste. Pasirodę su popieriumi visada išsisuksite lengviau.

Kokios yra Muitinės procedūros?

Lietuvoje ir Vokietijoje esame ES erdvėje, todėl formalios muitinės paprastai nėra. (Nebent jeigu vežate alkoholį ar tabaką virš limitų). Tačiau vis tiek gali sustabdyti patikrai. Jeigu vežate asmeninius daiktus, turi būti parašyta, kad tai nekomercinis siuntimas, kad jūs šiuo metu keliatės gyventi ir t.t. Jeigu tai prekės parduodančiai įmonei, turi būti tvarkingi dokumentai, nes vokiečai tikrina labai tiksliai.

Ar CMR konosamentas privalomas?

Techniškai ne visada, bet labai rekomenduojama. Be CMR jūsų krovinys neturi juridinės apsaugos. Jeigu dingo arba buvo sugadinta, be to popieriaus bus labai sunku įrodyti, kad tai buvo pas mus. Be to, geri vokiečių klientai be jo net neims krovinių. Jie yra labai disciplinuoti ir laikosi taisyklių. Geriau užpildykite tą lapą, tai neužtrunka nėra 5 minučių.

Kas yra Ex Works ir DAP terminai?

Tai logistikos terminai, kuriuos dažnai supainioja. Ex Works reiškia, kad klientas pats užkrauna ir atsiskaitys, o mes tik vežame. DAP (Pristatyta vietoje) reiškia, kad mes pristatome iki pat durų ir iškrauname. Skirtumas didelis, ypač kai reikia nešti sunkius dalykus aukštai be lifto. Visada susitarkite iš anksto, kas ką daro, kad nebūtų pykčių prieš duris.

Ar galima pervežti vaistus ir medicinos priemones?

Vaistai yra jautrus krovinys. Reikia specialių leidimų, ypač jei tai yra narkotiniai arba psichotropiniai vaistai. Paprasti vitaminai gali būti vežami kaip įprastos prekės, bet turi būti tinkamai pažymėti. Negali tiesiog taip mesti vokus su tabletes į kuprinę. Vokietijos kontrolė labai griežta dėl medicininių preparatų, geriau turėti visus sertifikatus.

Ką daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Tai būna stresas. Bet viskas gali būti išspręsta elektroniniu būdu. Dabar dauguma dokumentų siunčiama el. paštu arba yra sistemoje. Jeigu praradote fizinį CMR, reikia skambinti tiems, kurie jį išdavė, ir prašyti kopijos. Policija kelyje dažnai sutinka ir elektroninę versiją, jeigu parodykite ID kortelę. (Bet geriau viską laikykite saugioje vietoje).

Ar svarbu prekių ženklinimas?

Labai svarbu. Jeigu dėžėje yra „lengvai sužalojama“, vairuotojas ją pastatys viršuje. Jeigu parašyta „Šioje pusėje viršus“, o ji stovi ant šono – gali būti katastrofa. Vokietijos sandėlininkai yra labai pareigingi, jei matys neteisingą ženklinimą, gali atmesti visą partiją. Neteisingas ženklinimas kainuoja brangiai.

Išvada

Galiausiai, klausimas apie tai, kokie kroviniai tinkami pervežti mikroautobusu į Vokietiją, neturi vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių, biudžeto ir pasiruošimo. Aš matęs viską – nuo baldų, kurie netilpo, iki brangios elektronikos, kuri buvo blogai supakuota. Svarbiausia yra bendrauti su pervežėju ir nesiimti nieko slapta. Jeigu viską suplanuosite ir turėsite dokumentus, kelionė į Vokietiją bus be rūpesčių. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje, tad geriau būti pasiruošusiam nei gailėtis vėliau. Geriausia dovana sau – ramybė.