Kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais: 20 metų patirties tiesa

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir vis klausiate to paties – ką gi mes ten taip vežame su šiais mažaisiais autobusiukais? Vokietija yra mūsų pagrindinė kryptis, tai kažkas ant pastovių rataų. Skaitykite, kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais iš Lietuvos, nes čia nėra vienas atsakymas. Kartai tai lengvi siuntiniai, o kartais sunku įsivaizduoti, kaip viskas ten telpa. Realumas toks, kad verslas nori greičio, o mikroautobusais lengviau prasukti biurokratiją ir greičiau atvykti į vietą nei dideliu sunkvežimiu. Taigi, va čia yra mano, šiek tiek netvarkingas, bet nuoširdus apžvalga.

Kas įprasta ten vežti ir kaip tai vyksta

Kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais paprastai?

Dažniausiai tai yra vadinamieji „dėžės“ krovyniai – tai kai įmonė siunčia savo produkciją pakuotėse ant europaletų. Tai gali būti viskas: nuo maisto papildų iki plastikinių detalių. Vokietija milžiniška rinka, ji viską suka. Jei turite 4 europaletes, tai jau pusiau pilnas mikroautobusas (kaip tas mūsų Mercedes ar Fiat Ducato). Dažniausiai klientai页 renkasi šį variantą, nes nereikia laukti, kol susirinks pilnas sunkvežimis 20 tonų – mes užkrauname ir važiuojame.

Ar daug vežate automobilių detalių?

Oi, tikrai. Tai viena populiariausių kategorijų. Lietuvoje gaminamos arba sandėliuojamos各种 detalės, kurios reikalingos Vokietijos remonto dirbtuvėms ar gamykloms. Varikliai, greičių dėžės (tos kai kurios labai sunkios), bamperiai, žibintai. Kartais atvažiuoja vokiečių kupė (pirkėjas) ir pasako, kad jam reikia dviejų žibintų iš Kauno į Miuncheną jai šiandien. Tada mes sukuriam tą ekspreą. Automobilių dalys yra tas dalykas, dėl ko klausiate, kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais, ir atsakymas – labai dažnai būtent jos.

Ar maistas ir gėrimai leidžiami?

Taip, bet čia yra griežtai reglamentuojama. Negali tiesiog taip įmesti į bagažinę šiltos duonos. Turi būti atitinkamos temperatūros sąlygos (jei tai šaldyti produktai) ir maisto saugumo sertifikatai. Vežame alų, sultis, kiaušinius – tai yra labai aktyvi prekyba. Bet tikrai patariu nepainioti buitinio šaldytuvo su transportiniu. Vokietijos veterinarinė kontrolė ant sienos (jei tiksliau – pasienio punktuose ar tikrinimo vietose) tikrina labai griežtai. Jei trūksta vieno lapelio, gali būti didžiuliai vargai ir prarasimas krovinio.

O tekstilė ir baldai?

Baldai dažniau važiuoja, kai kas nors persikrausto iš Lietuvos gyventi į Vokietiją. Tada tai nebe komercinis krovinys, o „dalykinis“ arba asmeninis daiktų pervežimas. O tekstilė – taip, daugiauiau drabužių siuntos, pavyzdžiui, iš siuvyklų ar internetinių parduotuvių. Ten svarbu, kad drabužiai nebūtų drėgni, nes kondensatas mikroautobuse (ypač žiemą) gali padaryt žalą. Užsegame juos į plėvelę, skudurus, bet visvien reikia saugoti.

Ar buvo atvejų, kai vežote kažką keisto?

Prisimenu vieną kartą, kai teko vežti... medų. Ne, ne stiklainukus, o didžiules, 600 kilogramų statines. Tai buvo iššūkis juos užfiksuoti, kad jie nenukrito nesustojant. Dar kartą vežėme statybines konstrukcijos, kurios buvo ilgesnės už patį mikroautobusą (aišku, su specialia leidimu). Žmonės kyla įvairiausių idėjų. Bet jei klaustumėte apie standartą, tai vengiame per daug nestandartinių dalykų, nes mikroautobusuose erdvės pradžioje yra ribotos.

Vokietijos regionai ir klientai

Kur Vokietijoje važiuojate dažniausiai?

Beveik visur, tačiau tikriausiai Šiaurės Reinas-Vestfalija (NRW) yra lyderis. Ten yra daugiausia sandėlių ir logistikos centrų. Duisburgas, Esenas, Kelnas – čia mums kasdien antrasis namai. Taip pat daug važiuojame į pietus, į Miuncheną arba Štutgartą, bet ten kelias ilgesnis, ten reikia rimtesnio planavimo. Rytuose, Berlyno link, taip pat paklausus, bet ten daugiau veža didžiuliai sunkvežimiai, o mus pasitelkia greičiui.

Ar skiriasi krovinių tipai priklausomai nuo regiono?

Kažkada įdomu stebėti. Vakaruose, pramonės srityse, daugiau detalių ir technologijų. O pietuose, ten kur daugiau turizmo ir pasiturinčių žmonių, dažniau vežame baldus, interjero detales, vynus. Rytuose daugiau statybinių medžiagų. Bet tai tik mano stebėjimas, gali būti, kad man tiesiog taip atrodo, nes turiu tam tikrus reguliarius klientus.

Ar dažnai vežate į parodas ir muges?

Taip, ypač į Hanoverio arba Düsseldorf parodas. Tuomet krovinių pobūdis pasikeičia – tai standai, reklaminės medžiagos, kompiuteriai, demonstracinė įranga. Ten labai svarbu laikytis grafiko, nes jei pavėluote į parodos statybą, klientas praranda dieną ir pinigus. Tokiomis dienomis mikroautobusų eismas ties Vokietija tiesiog milžiniškas, visi skuba.

Ar dirbate su mažomis įmonėmis ar didžiaisiais?

Įvairiai. Didieji (kaip „Rhenus“, „DHL“ ir panašiai) turi savus sunkvežimius, tačiau jie pas mus užsisako pašto siuntų arba mažų krovinių, kai jiems neapsimoka kelti didžiojo mašinos. O mažos Lietuvos įmonės, kurios bandyt užkariauti Vokietijos rinką, mus naudoja kaip savo logistikos skyrių. Jiems svarbu, kad krovinys būtų pristatytas „iš rankų į rankas“.

Kainos, dokumentai ir muilo operacijos

Kiek tai maždaug kainuoja?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi. Priklauso nuo svorio, tūrio, kurioje Vokietijos dalyje reikia pristatyti ir ar mums reikia grįžti tuščiam. Paprastai kelionė į Vokietiją ir atgal gali kainuoti nuo 300 iki 800 eurų, jei kalbame apie pilną ar pusiau pilną mikroautobusą. Jei tai tik viena paletė, tai gali būti ir pigiau, bet tada mes ieškome kito krovinio įvežimui, kad padengti kuro išlaidas. Kuro kainos šiuo metu... na, jos kyla, tai ir kainos šokinėja.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Standartinis rinkinys – tai CMR sąskaita faktūra (krovininė sąskaita), prekių sandėlio kvitas ir eksporto deklaracija (jei reikalinga). Jei prekės yra su kilmės sertifikatu arba yra pavojingos (ADR), tai ir jie. Būtinai patikrinkite, ar CMR sąskaitoje parašyta teisingai – jei vokiškai įrašysite neteisingą prekės kodą (HS kodas), muitininkai ant sienos (arba tikrinimo punkte) gali labai nusivilti.

Ar reikia eksporto deklaracijos į Vokietiją?

Kadangi abi šalys yra ES, tai formalių muitų nėra, tačiau eksporto deklaracija dažnai būtina mokesčių poilsiui (PVM) atkurti. Be jos, vokiečių klientas gali atsisakyti mokėti PVM, ir tada jums reikės mokėti Lietuvoje visą mokestį. Geriau užpildyti tuos puslapius iš karto negu vėliau gaišti laiką su VMI (valstybine mokesčių inspekcija) ginčais.

Ar galima apmokėti pervežimą grynaisiais?

Nerekomenduoju. Profesionalios bendrovės dirba be grynųjų, viskas pervedama banku. Tačiau jei jūs esate pavienis asmuo, kuris siunčia dovanoje senus tėvų baldus, vairuotojas gali sutikti ir grynaisiais, bet tada jis privalo išduoti kvitą. Be kvito – jokios pinigų paėmimo. Tai saugumo taisyklė, kad nekiltų įtarimų apie „juodąją“ kasą.

Kaip vyksta apskaita?

Mes išrašome sąskaitą faktūrą už paslaugas. Paprastai reikalaujame išankstinio apmokėjimo bent daliai, ypač jei einame į gilią Vokietiją ir grįžtum tuščiam būtų brangu. Jei mes turime užtikrintą grįžtamą krovinį (t.y. kažką vežame atgal), tai galime derėtis ir su atidėjimu. Bet pasitikėjimas turi būti abipusis.

Problemos, rizikos ir realybė

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka. Uraganai, užšalę keliai, avarijos Olandijoje (visada ten kažkas užsilaiko)... Pirmiausia skambinkite mūsų dispacheriams. Mes stebime vairuotojus GPS sistemomis. Kartais vairuotojas tiesiog užmigia poilsio vietoje ilgiau (kas yra draudžiama, bet žmogus yra žmogus). Jei pavėlavimas didelis, mes stengiamės rasti sprendimą, pvz., perduoti krovinį kitam artimiausiam vairuotojui, jei įmanoma.

Ar dažnai gedžia mikroautobusai?

Šiuolaikiniai mikroautobusai (pvz., Mercedes Sprinter) yra patikimi, bet jie važinėja po 200 tūkst. kilometrų per metus. Gedimai būna: padangų plyšimai, stabdžių problemos. Vokietijoje, tiesioginių greitkelių (Autobahn) ruožuose, važiavimas 140 km/h su pilna apkrova kabo variklį. Mes turime draudimą ir pagalbą kelyje, bet tai sukelia vėlavimus. Vieną kartą mums sugedo skysčių aušinimas Vokietijos keliu (kažkur netoli Frankfurtas) – teko laukti techninės pagalbos 5 valandas.

Kas nutinka, jei krovinys pažeidžiamas?

Tai baisiausia dalykas. Jei mes padarėme klaidą (neteisingai užfiksavome), mes atsakome. Jei tai dėl blogo keliuo (duobės), tai turi būti įrodyta. Visada rekomenduoju draudimą. Nemanoma įsivaizduoti, kiek kartų klientai sako „o, man nereikia draudimo“, o tada krenta paletė su brangiais monitoriais... Dėl to geriau permokėti už draudimą negu verkti vėliau.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Taip, jei gerai užpakuota. Negalima dėti į vieną dėžę dviejų skirtingų daiktų be tarpinės medžiagos. Vokietijos keliai, nors ir geri, yra bangoti. Mikroautobusas šokinėja. Jei ten yra „iPhone“ krūva neapjuosta burbuliuku, ji taps „iPhone“ milteliais. Užpakalinė ašis pasileidžia, kai užkrauni viską į galą, taip kad svorio centras turi būti tinkamai.

Ar pasitaiko, kad klientas nepriima krovinio?

Retai, bet būna. Kartais klientas tiesiog neatsiliepia, o vairuotojas stovi kieme. Tada taikome mokestį už laukimą (stovėjimo valandos). Vokietijai tai įprasta, kad jei užsirašote laiką nuo 14:00 iki 15:00, po 15:00 prasideda baudos. Negalima laisvai elgtis su kitų laiku. Vokietai tikslūs, o tai, kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais, nėra svarbiau už tai, ar atvykote laiku.

Ar sunku gauti leidimus dideliems kroviniams?

Jeigu krovinys viršija standartinius matmenis (svoris virš 3.5t arba aukštis virš 2.6m), tai reikalingas specialus leidimas. Mikroautobusais dažniausiai nevežame tokių milžinų, tačiau jei tai, pavyzdžiui, ilga medinija sija, tai reikia eiti į „Kelių priežiūros“ tarnybą arba gauti leidimą Vokietijos pusėje. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.

Grįžtamojo krovinio paslaptys

Ar visada grįžtate tuščiomis?

Stengiamės ne. Tuščias važiavimas – tai nuostolis. Mes ieškome krovinio Vokietijoje, kurį reikia atvežti atgal į Lietuvą. Tai gali būti mašinos dalys iš vokiškų autodetalių tiekėjų, arba atgal grįžtantys lietuviai, kurie persikėlė ir nori parsivežti daiktų. Jei grįžtume tuščiomis, kaina jums (už pervežimą į Vokietiją) būtų didesnė, nes mes turėtume uždirbti iš vienos krypties.

Kokius krovinius vežate atgal iš Vokietijos?

Dažniausiai tai yra aukštos kokybės įranga, mašinos, motociklai, arba statybinės medžiagos, kurių Lietuvoje nėra arba brangesnės. Kartą vežėme net senus, bet veikiančius vokiškus mėsatriušius į vieną ūkininką Lietuvoje. Buvo juokinga, nes visa kelionėje mikroautobuse kvapo dešrelėmis, bet klientas buvo laimingas.

Ar sunku rasti grįžtamą krovinį?

Žiemą sunkiau, vasarą lengviau. Yra dienų, kai vairuotojas turi praleisti naktį Vokietijoje, laukdamas krovinio. Mes turime brokerius, kurie padeda rasti, tačiau kartais tenka nuleisti rankas ir važiuoti tuščiomis (arba su pusiau tuščia). Tai verslo rizika.

Smulkmenos, kurios svarbios

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Jei krovinys yra supakuotas ant paletės, vairuotojas turi pakelėlę (pradedančiuose mikroautobusuose nebūna, todėl reikalingas „keliamasis“ arba stiprus nugaras). Jei tai dėžės, klientas dažniausiai padeda. Mes siūlome „kraunamo“ paslaugą, bet tai už papildomą mokestį. Nereikia manyti, kad vairuotojas yra krovinininkas jėgoms – jo darbas vairuoti saugiai.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iki Berlyno arba Hamburgo galima važiuoti ir per 12-14 valandų (su sustojimais). Iki Miuncheno – tai jau virš 18-20 valandų. Taigi, dažniausiai tai ne vienos dienos reikalas. Vairuotojas turi ilgas poilsį (po 4,5 valandos vairavimo). Neįsivaizduokite, kad mes iš ryto išvažiavę ir vakare jau jums atiduodame prekes, jei kelias tolimas. Saugumas pirmiausia.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dabar beveik visada taip. Mes turime GPS sekimo sistemas. Jums gali atsiųsti nuorodą, kurioje matote, kur yra jūsų krovinys. Aišku, jei vairuotojas užvažiuoja į dugną (tūkstantmetis), kur nėra ryšio, signalas gali dingti. Taip nutinka Vokietijos miškuose arba kalnuose (Alpėse).

Ar galiu siųsti siuntinę adresatui, kurio nepažįstu?

Taip, tai vadinama „adresatinė“ siunta. Mes reikalaujame asmens duomenų ir telefono. Vairuotojas pristatys į duris, pasirašys dokumentus. Nereikia, kad jūs būtum ten. Vokietijoje labai paprasta rasti adresus, GPS sugeba surasti net mažiausias kaimelius (kažkur pietuose, tiesioginių ūkių zonose, kartais reikia klausti vietinių, bet įprasta – lengva).

Ar svarbu, kad prekės būtų pažymėtos „Made in Lithuania“?

Ne būtina transportui, tačiau tai gali padėti muitinėje, jei kiltų klausimų apie prekių kilmę. Be to, vokiečiai mėgsta kokybę, o „Lithuania“ dažnai siejama su maisto pramone. Taip pat, klausiate, kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais, tai dažnai būtent maisto produktai, kuriems kilmė svarbi.

Kas daryti, jei aš pamirščiau pridėti dokumentą į dėžę?

Nebėra problema šiuolaikiniame pasaulyje. Galite nufotografuoti dokumentą ir atsiųsti mums į „WhatsApp“ ar el. paštu. Vairuotojas gai spausdinti jį Vokietijoje degalinėje (jei reikia fizinio). Tikrai nereikia panikuoti.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl pavojingų medžiagų?

Mikroautobusuose galima vežti tik tam tikras ribotas kiekius pavojingų medžiagų (pvz., nedidelius kiekius dažų arba cheminių medžiagų). Reikia ADR instrukcijų ir specialios žymėjimo. Negalima veži butilių su dujomis be specialios leidimų – tai pavojinga. Tai nėra dažnas krovinys mums, bet kartais prasitaria.

Kaip apmokamas vairuotojas Vokietijoje (dienpinigiai)?

Jūsų neberūpi tai. Mūsų įmonė apmoka vairuotojo dienpinigius ir nakvynes. Jei kelionė trunka ilgiau, tai mūsų išlaidos, ne jūsų. Jums mokate tik už krovinio pervežimą nuo A iki B taško.

Ar galima užsisakyti savaitgalį pervežimą?

Galima, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat turi poilsį, o savaitgaliais Vokietijoje daug kur draudžiama važiuoti sunkesnėms transporto priemonėms (naktį ar sekmadieniais). Mikroautobusais lengviau, tačiau vis tiek reikia planuoti. Geriau kreiptis iš anksto.

Ar dažnai keičiate maršrutus dėl eismo įvykių?

Kiekvieną dieną. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje, dažnai vyksta remonto darbai arba avarijos. Mes stebiame „Google Maps“ ir profesionalias sistemą. Kartais reikia važiuoti pro smulkius kaimelius, kad apeitume spūstį. Tai gali prailginti kelionę valanda ar dvi, bet mes visada informuojame klientą.

Ką daryti, jei krovinio negalima įtraukti į mikroautobusą dėl aukščio?

Tada reikia kitos transporto priemonės – sunkvežimio su „kėbulu“ (krovininis kėbulas). Mikroautobuse aukštis yra apie 1.8 – 2 metrus (viduje). Jei jūsų stalas yra 2.2 metro aukščio, jis tiesiog netilps. Reikia tiksliai išmatuoti prieš kviečiant mus.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Neprivaloma, bet vairuotojai to labai vertina (ypač žiemą). Tai sukuria draugišką atmosferą. Tačiau nevilkite jį į vakarėlį – jam reikia miego. Žmogiškas požiūris visada pagerina paslaugą.

O paskutinis klausimas – kodėl verta rinktis jus?

Nes mes žinome ne tik teoriją. Mes žinome, kur yra geriausi degalinės, kaip elgtis su liūdnais vokiškais muitininkais (nors jie dažnai ir draugiški) ir kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais be jokios galvos skausmo. Patirtis sukuria saugumą.

Išvada

Vakar kalbėjau su vienu klientu, jis sakė, kad jam atrodo, kiekvienas antras mikroautobusas Lietuvoje važiuoja į Vokietiją. Galbūt ir teisingai. Ši kryptis gyva, judri ir reikalauja greito atsparumo. Svarbiausia suprasti, kad tai ne tik prekių pernešimas, tai verslo ryšių palaikymas. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kokie kroviniai dažniausiai vežami į Vokietiją mikroautobusais ir ką reikia žinoti, prieš pasirašant sutartį. Sekmės jūsų versle ir laukiame jūsų skambučio (galbūt net rytoj).