Kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos?

Dirbu jau virš dvidešimt metų tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena – Vokietija niekada nemiega. Kasdien iš šios šalies išvažiuoja tūkstančiai sunkvežimių, pilnių visko, kuo tik galite įsivaizduoti. Dažnai klientai, dar nebandę užsisakyti transporto, klausia, ką tikras gyvenimas atroba iš vidaus. Jei tiesiai ir be įdėjų, tai ne vien lengvieji automobiliai, kuriais visi gyrėsis. Žinoma, norint sužinoti, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, reikia pažvelgti ne tik į gamyklų sandėlius, bet ir į tai, ką mūsų rinka tiesiog išalkusi. Čia mišrainė nuo sunkiosios technikos iki smulkių siuntinių, o kiekvienas toks reisas turi savą istoriją, kartais ir gana linksmą, o kartais verčiančią plaukus raupyti.

Kas vyksta keliuose ir kas vyksta į Lietuvą?

Kas dažniausiai važinėja tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Tai, ką matome kelyje, yra tik ledno kalnas viršūnė. Tačiau jei kalbant apie statistiką, tai aišku, kad mašinos ir jų dalys sudaro didžiąją dalį srauto. Bet ne tik tai. Vokietija yra gamybos gigantas, tad čia gaminama viskas – nuo plytelių iki kosminių detalių (gerai, gal ne kosminių, bet arti to). Taigi, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos? Atsakymas būtų – kompleksinė gamyba. Viskas, kas reikalinga kažkam gaminti ar statyti, keliauja mūsų kryptimi. Tai gali būti įvairios metalo konstrukcijos, medienos gaminiai arba chemijos pramonės produktai, kurie čia gaminami milžiniškais kiekiais.

Ar tik automobiliai dominuoja?

Automobiliai, žinoma, yra stiprus segmentas, ypač naudoti. Vokietijoje juos parduoda daug, ir lietuviai mėgsta juos parsivežti. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas. Aš daugiau mačiau sunkvežimių, vežančių industrinius vamzdžius nei "Mercedes" atvežėjų. Ir vėl grįžtame prie to, kad kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos – tai dažniausiai nėra prekės vartotojui, o prekės gamybai. Vieną kartą teko pervežti penkias tonas... žaislų. Vaikų, žinokite, tie plastikiniai ratai ir kauburėliai visi yra pagaminti Vokietijoje arba Kinijoje, bet supakuoti Vokietijoje.

Kaip su maisto produktais?

Maistas taip pat važinėja, bet čia yra griežtai reguliuojama. Negali tiesiog taip įslipti ir vežti dešras. Reikia liudijimų, šaldymo (jei reikia) ir t.t. Dažnai vežame alų, vyną, kruopas ar miltus. Vokietijos maisto pramonė galinga, ir kai kurios Lietuvos kepyklos ar restoranai renkasi būtent vokiškas žaliavas. Bet čia reikia būti labai atsargiam su temparatūra, nes jei šaldytuvas suges, prašau, prarasti visą krovinį – tai yra naktmarė. O vėlgi, klausiant apie tai, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, maistas užima garbingą, bet ne pirmą vietą.

Kas su statybinėmis medžiagomis?

O, čia mano mėgstamiausia (ne). Statybinės medžiagos – vata, gipsas, plytos, cementas. Vokietija gamina aukštos kokybės izoliacines medžiagas, kurios mums brangios, bet kokybės atžvilgiu neprilygstamos. Dažnai vežame didžiulius volus su vata į didžiąsias statybas Vilniuje ar Klaipėdoje. Kartais tas krovinys būna toks didelis, kad sunku net pravažiuoti pro kai kuriuos tiltus Lietuvoje, bet tai jau techniniai niuansai. Statybinės medžiagos tikrai yra tarp tų, kurios užima didelį svorį pervežimų rinkoje.

Sunkioji technika ir pramonė

Ar dažnai pervežama sunkioji technika?

Labai dažnai. Žemės ūkio technika – traktoriai, kombainai, ekskavatoriai. Vokiška technika, kaip "Fendt" ar "Claas", yra prestižinė ir brangi. Lietuviai ūkininkai myli ją. Pervežti tokį monstrą nėra lengva, reikia specialių priemonių – apkrovos rampų, užraktų, o kartais ir lydinčiosios technikos (jei reikia pjauti metalą, kad tilptų). Pats keisčiausias atvejis buvo, kai teko vežti... senovinę garo mašiną. Ne, ne juokauju. Kažkam į muziejų. Tai buvo tikras galvos skausmas su dokumentais.

Kas dėl metalo ir metalo laužo?

Metalas – tai Vokietijos kraujas. Jie gamina, perdirba ir eksportuoja metalą milžiniškais kiekiais. Pervežame metalo laužą į perdirbimo gamyklas Lietuvoje, o iš Lietuvos – juodąją metalurgiją (jei tobe lieka) atgal. O, ir dar vienas dalykas – vamzdžiai. Dideli, sunkūs plieniniai vamzdžiai, skirti dujotiekiams ar vandentiekiui. Juos apkrauti yra menkų menkiausia, o dar sunkiau yra pririšti, kad jie nenuvažiuotų su sunkvežimiu kaip kulkos.

Ar pervežame chemijos produktus?

Taip, bet tai jau ADR kategorija (pavojingi kroviniai). Čia reikia specialių leidimų ir labai gerų vairuotojų. Gali būti pavojingos skysčiai, degios medžiagos arba nuodingos medžiagos. Vokietijos chemijos pramonė, kaip žinote, yra milžiniška. Aš asmeniškai stengiuosi vengti ADR, jei nėra būtina, nes atsakomybė per didelė. Vieną kartą matėme, kaip degė cisterna su kempinėmis (ne chemija, bet vaizdas buvo panašus) – tai nepamirštamas vaizdas, ir nė vienas vairuotojas nenori to patirti su chemija.

O mediena? Ar ji važiuoja iš Vokietijos?

Keista, bet taip. Nors Lietuva miškinga, mes importuojame kai kuriuos rūšių medieną iš Vokietijos, ypač aukštos kokybės statybinę medieną ar furnitūros medieną. Vokietija labai tausojantys miškus, bet jie turi labai gilų perdirbimo procesą. Taigi, kartais mediena iš jų keliauja atgal pas mus kaip paruoštas produktas – grindys, langu rėmai, durys. Tai gana brangus, bet kokybiškas krovinys.

Logistika, kainos ir problemos

Kiek kainuoja pervežimas iš Vokietijos?

O, čia klausimas, kurio kiekvienas nemėgsta. Kaina priklauso nuo visko – nuo degalų kainos (kuri šokuoja kaip šuo), iki to, ar reikia kelio mokesčių (Vokietijoje jie yra, ir ne maži). Paprastai tentalas (tentinis sunkvežimis) iš Berlyno iki Vilniaus gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo rinkos. Jei rinka karšta, kaina šokteli. Jei vėluoti reikia šiandien, dar pridėkite už skubą. Klientai dažnai nustemba, kai sako "o kaimynas vežė pigiau". Gali būti, kad kaimynas važiavo tuščias atgal arba jo sunkvežimis buvo be remonto.

Kodėl taip ilgai trunka kelionė?

Atstumas nėra toks didelis, bet... taip vadinamos "protingos" programos įdeda poilsio laikus. Vairuotojas negali važiuoti 20 valandų iš eilės (ir dėkui dievui). Be to, Vokietijoje yra didžiuliai užstatymai (traffic jams), ypač prie Miuncheno arba Hamburgo. Stovėjimas 3 valandas greitkelyje nėra retumas. Taip pat, krovinio įkėlimas gali užtrukti. Vokiškas tikslumas (gerai, kartais) reiškia, kad jie gali krauti 4 valandas, nes viską tikrina tris kartus. Bet geriau taip, nei kai Lietuvoje užkrauna viską į krūvą, o atvažiavęs – visa išbyra.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų?

Pasitiko, nepamenu dienos be vėlavimo. Vokietija yra... vokiška. Jei jie sako, kad krovinys bus paruoštas 8:00 ryte, tai reiškia 8:00. O jei vėluoja 5 minutes, tai jau skandalas. Bet dažniausia vėlavimai kyla dėl techninių problemų arba dėl to, kad klientas pats vėluoja duoti dokumentus. Būna taip, kad vairuotojas atvažiuoja, o jis užrakintas, o niekas neatsiliepia į telefoną. O tada tu sėdi ir lauki, o laikas bėga. Ir vėlgi, svarbu žinoti, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, nes kai kurie (pvz., šaldyti) netoleruoja jokių vėlavimų.

Kas dėl kelio mokesčių Vokietijoje?

Jie yra. Vokietijoje reikia turėti "Go-Box" arba panašų įrenginį, mokėti už kiekvieną kilometrą. Tai įeina į pervežimo kainą. Bet yra ir nemokamų kelių (B keliai), bet jais eiti ilgiau ir juose dažniau stabdo policija (nors ir su sunkvežimiais ten ne taip ir lengva važiuoti). Dabar dar ir kainos šiek tiek pakilo, taip kad mums tai nėra malonu. Bet be to ten neįmanoma važiuoti, baudos didelės.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia muitinės procedūrų?

Nuo kada įsijungė Šengenas ir ES (Lietuva į ją įsijungė 2004, o Šengeną... žiūrėkime, gal 2007? Nebepameniu tiksliai), fizinės patikros beveik nebėra. Bet jei krovinys eina ne į ES, arba yra T1 procedūra (tranzitas), tada reikia eiti per muitinę. Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta elektroniniu būdu. Vairuotojas tiesiog siunčia deklaraciją, o muitininkas ją patvirtina. Bet jei pasitaiko klaida arba "raudona švieselė", tai gali prailgti kelionę kelias dienas. Tai retas atvejis, bet nutinka.

Kas yra CMR frachtų žinutė?

Tai pagrindinis dokumentas. Be jo niekur neinuodei. Jame parašyta, kas ką veža, už kiek ir kur. Jis yra ir draudimo, ir sutartis. Kartais klientai nori, kad aš parašyčiau mažesnę kainą (kad mokėtų mažiau mokesčių), bet aš to nedarysiu. Tai legalus pažeidimas. CMR turi atitikti realybę. Vokietiai labai griežti dėl dokumentų – jei kas nors nesutampa, gali ne tik paleisti krovinį, bet ir baudą užrašyti. (Tiksliau, gali neleisti išvažiuoti iš aikštelės).

Ar dažnai pasitaika sugadintų krovinių?

Pasitaiko. Dažniausiai dėl blogo įtvirtinimo. Jei vairuotojas tingi užsegti juostas arba padėti apsauginius kilimus, krovinys "nuvažiuoja". Vokiški kroviniai dažnai būna supakuoti ant paletės, tai padeda. Bet buvo atvejis, kai vairuotojas sukėlė priekabą... o viduje viskas išbėgo ant grindų. Buvo labai nemalonu aiškintis su klientu, kodėl jo brangios keramikinės plytelės dabar yra trupiniai. Todėl visada stengiuosi dirbti su patikimais ekspeditoriais.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas yra, bet jis turi ribas. Paprastai tai 8,33 SDR vienetas kilogramui (tai apie 10 eurų). Jei vežate auksą ar brangius telefonus, tai reikia specialaus draudimo. Paprastai klientai apie tai neprisimena, kol kažkas dingsta. Vokietijos aikštelėse saugu, bet... žinote, kaip yra. Negalima tikėtis, kad "apsidrausiu" viską paskutine minute. Reikia tartis iš anksto, ką ir kaip apdraudžiame.

Nerealios situacijos ir patirtis

Ar buvote atvejų, kai vairuotojas "dingo"?

Žinoma, ne su mano komanda, bet girdėjau istorijų. Vairuotojas atvažiuoja į aikštelę, paima krovinį, ir... tylos. Telefonas neatsiliepia. Po dviejų dienų paaiškėja, kad jis nusprendė nukeliauti į kitą šalį arba tiesiog pasitraukė iš verslo. Tai blogiausias košmaras ekspeditoriui. Tu turi ieškoti krovinio, vairuotojo, aiškintis su draudimu. Vokiški klientai to nemyli. Dėl to stengiuosi dirbti tik su patikimais vairuotojais, kuriuos pažįstu metus.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Tai kasdienybė. Technika sensta, o naujų nėra (brangu). Jei sugenda Vokietijoje, tai dar pusės bėdos – ten yra greitoji pagalba. Bet jei sugenda tarpukelyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, tai gali būti problema. Reikia tartis su remonto darbais, o vairuotojas sėdi ir laukia. Kartais padeda pakeisti ratą, kartais reikia tempti. Ir vėlgi, kai svarstome, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, svarbu prisiminti, kad skubus krovinys (pvz., maistas) sugedusio sunkvežimio situacijoje gali tiesiog sugesti.

Ar gaila, kai reikia šaluoti vaikus?

Tai nelengva. Kai važiuoji tuščias atgal (arba su mažu kroviniu), ir sustoji degalinėje, o prie tavo durų stovi šaluojantis vaikas su ranka... Žinokite, aš turiu griežtas taisykles. Negalima imti keleivių be bilietų ir draudimo. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Vieną kartą teko atmesti porą vyrukų, kurie norėjo nuvykti į festivalį. Gaila, bet verslas yra verslas. Rizikuoti pačiam vairuotojui ir kompanijai negalima.

Specifiniai dalykai ir klausimai

Ar pervežiate atliekas?

Taip, tai didelis verslas. Vokietija labai tvarkingai šią problemą sprendžia, bet dalį atliekų (pvz., plastikas, popierius) siunčia į kitas šalis perdirbti. Lietuva taip pat turi perdirbimo gamyklų. Taigi, kartais važiuoju pilnas "šiukšlių" (tarkime, suspausto plastiko). Atrodo keista vežti atliekas, bet tai uždirba pinigus ir padeda aplinkai (galbūt). O, ir dar vienas dalykas – dažnai pervežame vokus su naudotais drabužiais. Tai taip pat yra atliekų rūšis (tekstilės).

Kas su įmonių perkėlimu?

Kai kurios įmonės persikelia iš Vokietijos į Lietuvą (dėl pigesnės darbo jėgos). Tada reikia pervežti visą biurą – stalus, kompiuterius, seifus. Tai labai atsakingi kroviniai. Negali nieko sudaužyti. Viską turi būti supakuota, padėta ant dėžių. Kartais tai yra brangesnis reisas nei paprastas prekių pervežimas, nes reikia kranų ir kelis žmones įkrovimui.

O baldai? Ar daug jų?

Baldų taip pat gana nemažai. Vokiški baldai garsėja kokybe, nors ir kainuoja. Dažnai įvežame virtuvės komplektus arba spintas, kurios surenkamos čia. Kartais tai būna "DIY" (dar savo rankomis) tipo baldai, parduodami didelėse parduotuvėse. Jie būna supakuoti į plokščias dėžes, lengvai apkraunamos. Bet buvo atvejis, kai vežėme antikvarinį veidrodį, kuris kainavo daugiau nei mano sunkvežimis. Nervina tuomet važiuoti.

Ar pervežiate mašinas dalimis?

O, taip. Tai tikriausiai dažniausias krovininis tipas kartu su automobiliais. Vokiškos gamyklos gamina detales, kurios vėliau surinkiamos čia arba kitur. Varikliai, pavaros dėžės, pakabos... Viskas tai keliauja keliu. Kartais tai yra pavojingi kroviniai (jei turi tepalų ar degių skysčių), bet dažniausiai tai tiesiog "švarus" metalas.

Kaip su padangomis?

Padangos iš Vokietijos yra populiarios, ypač žieminės arba didelių dimensijų (žemės ūkio technikai). Jos dažnai būna naudotos, bet dar tinkamos. Vežamos didžiulėmis pakrovomis. Kartais tai atrodo juokinga – sunkvežimis, pilnas tik padangų, ir jų nesuskaičiuoti. Bet rinka paklausa, ypač pavasarį ir rudenį. Lietuviai mėgsta gerą kainą, o Vokietijoje galima rasti pigių, bet gerų padangų.

Ar dalyvaujate parodose?

Kartais reikia vežti įrangą į parodas Hanoverio arba Frankfurto, o po to parvežti atgal. Tai reikalauja labai tiksliaus laiko planavimo. Negali vėluoti, nes paroda prasideda lygiaus 9:00 ryte. Tokiuose atvejuose vairuotojas turi pristatyti krovinį, padėti vietą ir laukti (arba važiuoti tuščias). Tai brangūs reisai, bet pelningi, jei viskas gerai sutvarkyta.

Apibendrinant

Kas svarbiausia planuojant pervežimą?

Turėti gerą partnerį. Negali tiesiog paskambinti pirmam pasitaikiusiam numeriui iš interneto. Žinoti, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, padeda suprasti, kiek tai gali kainuoti ir kiek laiko užtruks. Būtinai pasidomėkite, ar įmonė turi draudimą ir koks jų vairuotojų patyrimas. Pigu gali pasidaryti brangiau, jei krovinys ding arba suges. Patirtis čia yra vertinama auksu.

Ar ateityje keisis situacija?

Manau, taip. Elektrinės mašinos tampa sunkesnės (baterijos), tai keis apkrovos pobūdį. Taip pat, vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, todėl galima tikėtis daugiau "žaliųjų" pervežimų. Bet esmė liks ta pati – Vokietija gamins, o mes vežime. Tik technologijos keisis. O kol kas tiesiog stenkiteės būti kantriais su vairuotojais, nes jie dirba sunkų darbą.

Kokia galutinė rekomendacija?

Nesijaudinkite per daug. Jei pasirinksite patikimą ekspeditorių, viskas vyks sklandžiai. Vokietija – tai tvarkinga šalis, ir jei visi dokumentai tvarkingi, pervežimas neturėtų sukelti rūpesčių. O jei klausiate, kokie kroviniai dažniausiai pervežami iš Vokietijos, tiesiog žiūrėkite į mūsų gamyklas ir statybas – ten rasite atsakymą. Sėkmės kelyje ir laikančiosios sankabos!