Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais: Praktiko žinios
Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir pasakysiu tiesiai – mums, logistikos agentams, Vokietija yra kasdienis duona. Kartiau ir drąsiau. Kai susisiekti klientai ir klausto, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, jie dažnai įsivaizduoja, kad sunkvežimis yra tikralaisvės erdvė, kur lengvai prilstumti kelias sofas. Bet realybė yra daug šiurkštesnė. Tiesiogiai pasakysiu – konsoliduoti krovininius transportus yra menas, kartais net netvarkingas, dažnai priklausantis nuo to, ką paskutiniu momentu galime įsprausti tarp kąstų. Čia nėra jokių idealų, yra tik vienas tikslas – neišvažiuoti tuščiomis. Tad šiandien pasakysiu, kaip tai atrodo iš vidinio pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš vadovų. Žinoma, kiekviena kelionė yra unikali, o kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, priklauso nuo sezono, bet yra stereotipai, kurie pasitvirtina kas antrą dieną.
Kas vyksta tarp tų baldų?
Kas beveik visada įeina į dalinį krovinių reisą?
Pradedant nuo paprasčiausio. Jei turi dalinį krovinių reisą (LTL) į Vokietiją, kur jau yra užsakyta baldų likučio vieta, tuometis tarpumis mes įstatome statybines medžiagas. Tai gali būti mineralinė vata, gipso kartono plokštės ar net plytos. Vokietijos statybos sektorius dar visai smarkiai dreba visą Europą, o Lietuvoje statybinių medžiagų gamyba yra didelė. Žinoma, kartais pasitaiko, kad sunkvežimis atrodys kaip sąvartynas – po viena plytą čia, puses dešimt vatos rulonų ten. Bet tai yra būtent tas realumas, kur lemia dydžio ir svorio santykis. Dėl to klausimas, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, retai įgyja vienareikšmę atsakymą.
Ar dailylentės ir mediena dažnai keliauja su sofos?
Vienas dažniausių kompanijų baldams yra dailylentės. Kodėl? Nes tiek baldų gamybai, tiek statyboms mediena yra svarbi. Kartą man teko krauti vokiškam klientui begalę ąžuolo lentelių, o viduryje buvo keli minkšti kampai. Buvo baisu, kad šie kampai suges nuo drėgmės iš neapdžiūvų lentų (na, gerai, buvome uždengę plėvele, bet vis tiek bijojom). Dailylentės yra geros užpildui, nes jos standžios, lengvos pakrauti ir, jei gerai užseifotos, neaplenkia baldų. Tai klasikinis derinys, kurį matome kiekvieną savaitę, kai renkamasi, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais.
Kaip su buitinės technikos komplektacijomis?
Čia yra gana pavojinga zona. Buitinė technika – šaldytuvai, indaplovės, viryklės – dažnai važiuoja į Vokietijos prekybos centrus. Kartais jos eina kaip atskiras krovinių gabenimas, bet dažniausiai jas mums įpareigoja įberti tarp didelių spintų. Vienas vairuotojas buvo pasakęs, kad jam vos nenuslydo šaldytuvas ant sofos, kai staiga stabdė prieš „Baustelle“ (statybos vieta) ties Miulhauzene. Nuo to laiko mes draugiškai įsimylėjome stiprius diržus. Technika yra sunki ir slidi, todėl reikia labai gerai užtvirtinti. Bet kai klientas klausia apie derinamus siuntas, aš visada primenu, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, o technika yra tas „tretasis ratas“.
Ar kartais kraunate ir maisto produktus?
Tai yra jautri tema. Geriau niekada nesimaišyti maisto su baldais, ypač jei tai kąsnieliai ar miltai. Kruopščiau sakant, jei tai yra supakuotas alus arba kietas maistas (pavyzdžiui, aliejus buteliuose), tai gali eiti, bet tik tada, jei baldai yra gerai uždengti. Buvo atvejis, kai vairuotojas neapsukęs stipriai ir sutrynė dėžę su juodąja duona, o visa sofa liko padengta juodųjų miltų dulkių debesyje. Klientas buvo įsiutęs. Nuo tada stengiuosi vengti maisto produktų, kai kalbame apie tai, kas eina kartu su baldais. Nors ne visada turiu pasirinkimą, jei užsakovas nori sumaišyti viską į vieną krūvą.
Kas su sanitarine technika – vonios ir dušo kabina?
Sanitarinė technika yra kaip ir statybinės medžiagos, bet labiau trapia. Vonios, keraminės kriauklės, dušo kabinos – visa tai dažnai keliauja į Vokietijos „Hornbach“ ar „Bauhaus“ sandėlius. Jos dažnai būna ant paletės, o tarp paletės ir baldų įsodiname putų polistireną arba papildomus paspiria. Čia svarbu ne tiek tai, kas kraunama, kiek tai, kas laikomas. Vokietijos keliai, ypač nearuotuotuose rajonuose, gali būti labai blogi, o dušo kabinos turi savybę užtrūkti tvirtinimuose.
Pavojingi ir keisti „papildymai“
Ar pavojingi krovniai (ADR) gali važiuoti su baldais?
Teoriškai – taip, jei tai yra nedideliai kiekiai, pavyzdžiui, dažai ar aerozoliai (3 klasė). Bet aš asmeniškai stengiuosi tai išvengti kaip ugnies. Tiesa, pasitaiko, kad įsigeriau į situaciją, kai reikia įvežti kelis dėžutes dažų, o baldų likučio vieta tiesiog šaukia. Tada reikia užpildyti visokius ADR papildomus dokumentus, kas sukuria galvos skausmą. Klientai dažnai nemano, kad tai problema, kol jiem nepareiškia kaina už ADR priedą. Tačiau aptariant, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, pavojingi krovniai nėra prioritetas, bet pasitaiko kaip nepageidaujamas prieskonis.
Kas su automobilių detaliėmis?
O tai jau yra klasika. Padangos, ratlankiai, kapoti, žibintai. Vokietija – automobilių šalis, o dalys iš Lietuvos ir Lenkijos ten plaukia upėmis. Padangos yra puikus užpildas, nes jos „lankstomos“ – jas galima įstumti į bet kokį kampą, tikrai nelaužant nugaros. Žibintai, jei yra originalūs, dažnai eina didelėse dėžėse, kurios tinka kaip tarpinės siena tarp dviejų baldų blokų. Čia nėra didelių paslapčių, tiesiog fizinės erdvės valdymas.
Ar matote daug elektros prekių?
Kabeliai, šviestuvai, laido ilginimai, elektros skydai. Šių prekių Vokietija visiškai neįsivaizduoja be importo. Kabelių būna didžiuliai ritiniai, svyruoja nuo kiekvieno burzulo. Žinoma, jeigu turiems kabelių ritinį, sveriantį toną, jis dažniausiai eina prie grindų, o viršum dedamos „kėdės“ (tai yra mūsų žargone, kai sakome maži baldai). Tokia struktūra užtikrina stabilumą. Kiekvienas, kas dirba su krovinių gabenimu, žino, kad kabeliai yra geriausias draugas baldams, nes jie nebraižo paviršiaus.
Kas dėl plastiko laužo ar perdirbimo?
Tai gana specifinė sritis, bet labai aktyvi. Plastiko granulės, supresuotos PET butelių riešutai. Tai pigus krovinių gabenimas, todėl dažnai užpildo tuščias vietas. Kartais pasidaro keista, kai tarp prabangių vokiškų sviestinių lovos rėmų stovi kriauklė su nešvariu plastiku (gerai supakuota, bet vis vien). Bet toks yra verslas. Vokietijai reikia žaliavų perdirbimui, o mes turime tai duoti. Tad atsakymas į tai, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, kartas nuo karto būna netikėtas.
Dėžės su tekstilėmis ar drabužiais?
Taip, labai dažnai. Tai gali būti arbatšluostės, patalynė, ar tiesiog „fast fashion“ drabužiai dėžėse. Dėžės yra patogios, nes jas lengva krauti vieną ant kitos – kaip lego. Vienintelis svadaunantis dalykas yra drėgmė. Jeigu vairuotojas pames termometrą arba atidarys sparną lietuje, tokios dėžės gali sugesti. Ir tada turi problemą – ne su baldais, o su kvapu visame sunkvežimyje. Buvo toks atvejis su vienu reisu į Berlyną, teko dirbti su vokiečių draudiku dvi savaites, kol išsiaiškino, kas atsitiko.
Ar kartais kraunate sporto inventorų?
Treniruoklių komplektai, dviračiai, elipsiniai treniruokliai. Tai dar viena grupė, kuri puikiai tinka kartu su baldais. Dviračius galima apšluoti ir pakabinti ant sienų arba pastatyti priešpriešais baldus, užpildant erdvę. Sporto prekių grandinės Vokietijoje didelės, o užsakymai dažnai ateina porciniais kiekiais, idealiai tinkančiais daliniam kroviniui. Tik va, dviračiai dažnai pažeidžia korpusus, jei nėra specialios pabaigos (tai vadinama „bumpers“). Nuo to važinėjimai tampa rizikingi.
Kas yra su stiklo paketais – langai ar vitrinos?
Stiklas tai yra blogiausia košė, kuri gali nutikti, kai klausi, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais. Kai kurie „meistriai“ mano, kad stiklą galima pakrauti tiesiai ant sofos. Dabar prašom, nepadarykite manės. Stiklas turi būti ant tvirtos grindies, o baldai viršum. Jeigu stiklas užlūžo kelyje, tas smulkius šrapneliai užkeliauja į visas uždeklas ir kilimus. Aš kartą teko išmokėti, kad stiklo raižymas gali atsieiti brangiau nei patys baldai. Dabar aš visada uždedu papildomą mokestį už rizikingą krovą, jei stiklo yra daug. (Arba tiesiog atsisakau, jei įtajuosi).
Procesas ir nuomonės iš vidaus
Kaip nuspręsti, kur dėti ką? Ar yra schema?
Nėra jokios moksliškos schemos. Tiesiog patirtis. Vairuotojas dažniausiai žino geriau, jis daug mato. Bet mes, ofise, stengiamės sugalvoti. Sunkiausia eina to, kas vėliau iškraunama arba turi būti iškraunama pirmą. Jeigu turi dėžę dėl firmos „Ikea“ Miunchene, kur reikia atvežti rytoj, ir tris sofas į sandėlį Hamburge, kur reikia atvežti užporyt, tu tuvasi į galą su sofa. Taigi, ne tik rūšis, bet ir iškrovos tvarka lemia, kas kur stovi. Tai yra sudėtingas žaidimas, vadinamas „Tetris“, tik mūsų dėlionėse dalys sveria po toną.
Ar dažnai pasitaiko netvarkingų krovinių?
O kaip. Yra klientų, kurie atveža patys savo prekes ne ant paletės, o tikrai „kaip gauna“. Krūvos dėžių, įvairių dydžių maišai, atsitiktiniai daiktai. Vieni tokia siunta buvo – senas motociklas, beveik išardytas, uždėtas ant dviejų senų padangų. Kaip tu tai užseifiuoji? Niekama. Mes tiesiog užseifojome jo ratus, kad nebeliktų, ir laikėmės, kad nejuda. Tai yra tas elementas, ko nėra vadovuose, bet kas mums pasitaiko kasdien.
Kaip elgiatės su dideliais daiktais, pavyzdžiui, žaidimų automatais?
Žaidimų automatai ar kiti stambūs prietaisai yra kaip ir baldai, tik sunkesni. Aš pamenu, kaip vieną kartą mums teko vežti keletą „piniglių“ (tokių, kur įmeti monetas) iš gamyklos Anykščiuose. Jie stovėjo šalia sekcijų ir užėmė pusę sunkvežimio ploto. Buvo baisu, kad vienas gali užkristi ant kito, bet pavyko. Tačiau kalbant apie tai, kas paprastai važiuoja, tai keisti, sunkūs daiktai nebus sąrašo viršuje, jeigu juos neužsako.
Ar klientai visada žino, kas keliauja su jų siunta?
Absoliučiai ne. Klientas dažnai tik mato savo dalykus. Jis nežino, kad tąsyk jo dėžė su pirstinėmis stovi ant duonos spintelės, o šalia stovi ritinys su kabeliais. Jeigu pirstinės sugenda ar įgauna specifinį kabelių kvapą, klientas pyksta. Mes stengiamės tai užmaskuoti, bet krovinyje viskas susimaišo. Aš kartą pabandžiau paaiškinti vienam vokiškam klientui, kas yra dalinis krovinys, jis tiesiog padėjo ragelį. Jie nemano, kad „Mixed Cargo“ yra normalu.
Kaip veikia draudimas tokiuose atveju?
Draudimas yra būtinas, bet jis neišspręs problemų su blogu įvažiavimu (angliškai tariant „bad loading“). Jeigu vairuotojas blogai užseifavo, ir kabeliai trindė softą, draudimas dengia žalą, bet reputacija prarandama. Aš visada sakydamas, kad geriau praleisti valandą ilgiau kraujant, nei praleisti mėnesį kovojant su baudomis. Ypač su Vokietijos klientais – jie yra tikslūs jei ne kalboje, tai dokumentuose.
Ar yra kokių nors sezoninių skirtumų?
Žinoma, vasarą daugiau statybinių medžiagų, žiemos pradžioje – šildytuvų, o prieš Kalėdas – tiesiog chaosas. Tada klausimas, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, netenka prasmės, nes važiuoja viskas: nuo egzotiškų vaisių (labai retai) iki kalėdinių eglučių. Egzotiškų vaisių aš nė nepamenu, kada matėau, bet eglučių būna daug, tik jos dažniausia važiuoja atskirai, kad nelūžtų šakos.
Ką daryti, jei krovinyje yra kvapus dalykų?
O čia yra siaubas. Kartais pervežame chemines priemones, kurios dūžta mažiau, bet kvapo kaip nusiprususi kiaulė. Toks kvapas įsigeria į medžiagos audinius ir aš iškart žinau, kad vokiečiui atidarius sunkvežimį, bus nusibodusi. Būtina laikytis taisyklių, kad tokie daiktai būtų hermetiškai uždaryti. Kartais netgi naudojame plėvelę su lipduku „Nedurti“, bet vairuotojai dažnai to nelaiko.
Kaip su metalo laužu ar šrotu?
Šrotas Vokietiją domina, nes jie turi kassą iš jo. Bet su baldais jį gudų neveži. Tai yra purvo ir rūdžių šaltinis. Jei būtų labai reikia, galima butelius, bet ne rąstus. Nors kartais pervežame metalo konstrukcijas, kurios yra dalys baldų, bet tai ne šrotas. Čia reikia skirti.
Ar dažnai kraunate statybinius siurblius?
Statybiniai siurbiai arba kompresoriai – taip, tai dažni keleiviai. Jie griežti, sunkūs, dažnai su tepalu. Jeigu tokio siurblio padėklu praleidžia aliejų, visa tai lieka ant grindų. Tada atidarius vartus, matai tepalo liniją. Vokietijos logistikos centre tai yra tiesiog tragedija ir baudos. Todėl stengiamės tokias dėžės laukti palei kraštinę, o ne virš baldų.
Kas nutinka su pervežamais gyvūnais?
Tai nėra mūsų specializacija, bet kartais reikia parvežti „gyvus produktus“, pavyzdžiui, arbatą ar kavą. Arba bičių korius (tai yra ypatingas pasivažinėjimas). Su baldais tokio dalyko tikrai nedaryčiau. Gyvūnai (pvz., arklys ar karvė) – ne, to mes nedarom, tai kiti reikalai. Bet įdomu, kad kartais užsakovai klausia, ar galima supainioti? Negalima. Absoliučiai ne.
Kaip elgiatės su labai brangia siunta?
Brangia siunta, pavyzdžiui, meno kūriniai (skulptūros), aš elgiuos taip, lyg turičiau sprogmenį. Dedame į vidurį, nieko priešais, nieko užnugario. Toks krovinys užima daug vietos, todėl dažnai tokios siuntos yra unikalios ir nebus įeinančios į standartinį sąrašą „kas dažniausiai“. Bet pasitaiko, kad tarp biuro kėdžių stovi keletas brangių vazonų. Tu privalai nukreipti vairuotoją vairuoti labai tyliai.
Ar yra skirtumas tarp importo iš Vokietijos ir eksporto į Vokietiją?
Importo iš Vokietijos dažniausiai būna mašinos, preciziniai įrengimai ar chemija. Eksporte į ją – tai daugiau mūsų mediena, maisto produktai (jie irgi dažni, tik ne su baldais) ir jau minėti baldai. Taigi, grįžtant tuščiais sunkvežimiais, mums tenka šerti juos tuo, kas yra pas mus pigiau ar ką mes gersime gaminti.
Kas su dideliais vamzdžiais?
Vamzdžiai, ypatingai plastikiniai arba cinkuoti, dažnai eina kaip užpildas. Jie ilgi, todėl teldaugėja krauti juos horizontaliai virš visko. Jei tu įsidėjai kelis šešių metrų vamzdžius virš sekcijų, turi užtikrinti, kad jie nepasisuks. Tačiau vamzdžiai yra geras dalykas užpildyti „ora“ viršuje.
Ar dažnai pervežate įvairias dėžes su papuošalais?
Papuošalai (juvelyriniai dirbiniai) važiuoja labai retai su įprastais krovinais, juos dažniausiai ims specializuotos kompanijos. Tačiau kostiumų papuošalai, arba bižuterija, kuri yra pigesnė – dažnai būna dėžėse. Ir tokios dėžės dingsta dažniausiai, nes jos mažos ir lengvai pasislepia po didelėmis spintomis. Todėl inventorializacija yra svarbi.
Kaip su paštomis ar siuntų terminalais?
Mes esame „krovininė“ logistika, taigi, neįeiname į paštų sistemą. Bet kartais vežame siuntas į mažesnius terminalus Vokietijoje, kurie paskui juos išbarsto po šalį. Tai yra vadinama „knygų siunta“ (books) – tai kai turi daug mažų siuntų įvairiems adresams. Su baldais taip nebegalima.
Ar yra kažkokių draudžiamų dalykų, kuriuos žmonės bandytų įmesti?
Bandomos pervežti alkoholis be licencijų, amunicija (niekada ne!), ar net vaistai be dokumentų. Visi tai yra nelegalu ir neabejotinai bus aptikta sienos kirtimo metu arba patikrinimuose. Vokietijos policija dažnai stabdo sunkvežimius. Radus šūvinius, ateina galva. Todėl aš visada prašau sąrašo kuo detaliau.
Kas yra su gėrimų statinėmis?
Statinės su vynu ar alumi yra sunkios ir gali sulūžti. Jeigu viena statinė sulūžta visas krovinys suteptas ir sugadintas. Tai yra didelė rizika. Todėl jei jau pervežame, tik tai būna pilnai uždarytos, su fiksacija prie sienų. Aš retai sutinku, kad gėrimai (išskyrus alų) eitų su baldais.
Kaip su mūsų lietuviškais krepšiais maišais?
Labai dažnai klientai siunčia į Vokietiją lietuviškus maisto produktus – kepalius, sūrį, rūkytas mėsas. Tai kartais eina kaip papildoma siunta tais atvejais, kai klientas yra individualus, ne verslo. Tačiau mūsų versle (B2B), labiau domina didžia partija, o ne vienas dėžutė sūrio.
Ar pasitaiko situacijų, kai krovinys netilpa?
Nuo to ir prasideda visa šou. Pasirašome, ką reikia vežti, o paskui paimi matmenis ir matai, kad į 33 europalus (tai standartinis sunkvežimis) nebetelpa 38 eurųpalečių kiekis. Tuometis teka skambinti klientui ir sakyti, kad daliai reikės palaukti arba brangiau. Tai yra kasdieniškas baisumas, ypač kalbant apie tai, kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, nes baldai yra dideli.
Ko reikia žinoti apie krovininio transportą prieš vykdant?
Būtina tiksliai surašyti CMR dokumentą. Būtina žinoti adreso kodą (PLZ) Vokietijoje, nes vienu rajone gali būti kelik „Haustrasų“. Ir svarbiausia – niekada netikėk vairuotojo, kad jis viską pastatė gerai, pats nueik ir pasitikrink, kol dar reidą.
Išvados
Galiausiai, nėra vieno tiesioginio atsakymo į tai, kas keliauja kartu. Kas dieną naujas kašprotas. Pagrindas tas – mediena, statybinės medžiagos ir buitinė technika sudaro didžiąją dalį, bet tarpumų užpildymas yra visokeriopas. Svarbiausia suprasti, kad LTL kroviniai yra visada kompromisas tarp kainos ir saugumo. Aš dažnai sakau klientams, kad jei norite idealios saugumo, imkite pilną reisą. Jei norite pigiau – teks pakentti ir dalytis vieta su kabeliais ar plytomis. Darbas su Vokietija reikalauja kantrybės ir tikslumo, kurio mums dažnai trūksta, tačiau patirtis padeda išvengti didžiausių nelaimei. Stipruos, kad kokie kroviniai dažniausiai kraunami į Vokietiją su baldais, apibrėžia pati rinka, o ne mes.