Kokie kainos veiksniai į kraustymąsi į Vokietiją atsižvelgiama ir kodėl kainos skiriasi?

Dirbu šitoje srityje jau geriau kaip dvidešimt metų, matyau viską – nuo kelerių krepšielių pervežimo iki pilnų fabrikų persikėlimų. Žmonės dažnai sako: „Vokietija šalia, galbūt užeisime ir patys.“ Bet kai prieina prie skaičiavimų, pasirodo, kad kasdien važiuoti nėra variantas. Kraustymosi kaina susidaro ne iš vieno veiksnio, tai kaip mozaika. Ten ir degalai, kurie Vokietijoje brangesni, ir mokesčiai keliais, ir vairuotojų poilsis. Esu čia kad paaiškčiau tiesiogiai, be reklamų, ką tiksliai reikia žinoti, kad neapsvaigtumėte nuo kainos ir nesistumtumėte su įmonėmis, kurios žada auksus, o veža šiukšles.

Pagrindiniai dalykai: keliai, degalai ir laikas

Ar kaina tikrai priklauso nuo to, kiek kilometrų reikia nuvažiuoti?

Taip, bet ne tik. Žinoma, kuo toliau į Miuncheną ar Hamburgą, tuo brangiau, bet čia ne pagrindas. Vokietijoje keliai mokami, ir sunkvežimiams tai kainuoja brangiai – vien tik mokesčiai „vignetėms“ gali sudaryti didelę sumą. Dar pridedame degalus, kurie ten brangesni nei Lietuvoje. Ir svarbiausia – laikas. Jei reikia važiuoti dviem dienoms, reikia mokėti vairuotojui dienas ir nakvynei. Tad taip, kilometrai skaičiuojasi, bet laiko sąnaudos dažnai būna didesnės nei degalų.

Kodėl kainos augo tiek pastaruoju metu?

Nes augo viskas kas aplinkui. Degalai pabrango, padangos brangsta, o darbuotojai nori gauti normalų atlyginimą. Anksčiau galėdavom sutaupyti ant maisto, bet dabar ir Vokietijoje, ir Lietuvoje užeigių kainos tokios, kad akis nukrenta. Be to, sunkvežimių stoka – dabar sunku rasti gerą vairuotoją, todėl reikia daugiau mokėti, kad jis sėstų į kabiną. Tiesiog infliacijos pasaulyje logistika pirmoji paturia smūgį.

Ar greičiau važiuojant kainuoja mažiau?

Ne, dažniausiai atvirkščiai. Jei aš skubiu, aš nebegaliu vežti kito krovinio atgal – tuščia mašina važiuoti nuostolinga. O jeigu kalbame apie tavo kraustymąsi, greitis reiškia riziką. Jeigu reikia parsiveži viską per vieną naktį, gali reikėti kelių vairuotojų arba greitesnio atvykimo, kas automatiniškai padsildo kainą. Geriau suplanuoti normalų laiką, nei versti vairuotoją braškyti po 120 km/val per visą Vokietiją.

Kokie kainos veiksniai į kraustymąsi į Vokietiją atsižvelgiama kalbant apie tūrį?

Kodėl man paskaičiavo daugiau, nors aš turiu mažai daiktų?

Nes daiktų kiekis matuojamas ne maišais, o vietos kiekiu mašinoje – kubiniais metrais. Jei turi sofos, kurios yra lengvos, bet užima pusę mašinos, tau teks mokėti už tą vietą. Tuščios vietos nebeužpildysi niekuo. Prieš porą metų turėjau klientą, kuris sakė „turim kelias dėžes“, o pasirodė jie vedė pusę namų baldų. Tad mes žiūrime ne į svorį, o į tai, kaip daiktai sudėti.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Turi, bet mažiau nei tūris, nebent turi kažką labai sunkaus, pvz., seifą ar metalinę konstrukciją. Paprasti baldai ir drabužiai sunkūs nebūna, tačiau jei turi knygų biblioteką – tai kita kalba. Sunkvežimis turi svorio limitą, o Vokietijoje daug kur yra svarstykliės keliuose. Jeigu viršysime leistiną svorį, gausime didelę baudą, kurią už jus sumokės pervežėjas, o po to ją įsiskaičiuos į sąskaitą.

Kaip tiksliai suskaičiuoti mano daiktų tūrį?

Geriausia – kviesti specialistą arba nufotografuoti visas kambarius. Aš galiu atsižvelgti į sąrašą, jeigu jis išsamus. „Dvi lovos ir spinta“ nepadės, nes spintos būna skirtingos – viena maža, kita siena nuo grindų iki lubų. Žinai, yra tokių, kurie užsirašo „knygų spinta“ o tai tiesiog lentyna su trimis knygomis. Kuo tikslesnis aprašymas, tuo tikslesnė kaina, be jokių staigmenų vėliau.

Kraustymo į Vokietiją kainos veiksniai: prieiga ir iškrovimas

Ar reikia mokėti už važiavimą į miesto centrą?

Dažnai taip. Vokietijos miestuose, ypač dideliuose kaip Berlynas ar Kelnas, yra ribojimai sunkvežimiams. Užvažiuoti į senamiestį gali reikėti specialaus leidimo. Ir jeigu ten yra „Umweltzone“ (ekologinė zona), o mūsų mašina netinka standartams (visos mūsų dabar tinka, bet senesnėms ne), tai vis tiek reikia susitvarkyti su dokumentais. Kartais tenka palikti mašiną už miesto ir pervežti daiktus mažesniu transportu, o tai laikas ir pinigai.

Kas yra „ilgas nešimas“ (Tragestrecke)?

Tai tada, kai sunkvežimis negali pastatyti tiesiai prie namo durų. Jeigu turi butą penktame aukšte be lifto, ir mašina stovi 50 metrų nuo įėjimo – tai yra ilgas nešimas. Vokietijoje dažnai namai statyti taip, kad sunkvežimiui tenka stovėti gatvėje. Kiekvienas žingsnis su sofa penktus aukštus kainuoja. Kaina tada būna didesnė, nes reikia daugiau laiko ir daugiau jėgų.

Kodėl man prisideda mokestis už liftą?

Jeigu liftas yra, jis turėtų padėti taupyti laiką, bet kartais liftas per mažas. Jeigu turi didelę sofą, kuri neįeina į liftą, turime nešti laiptais. O jeigu liftas yra, bet jis veikia lėtai arba reikia specialių raktų, kuriuos kiemsargis neduoda – tai vėl problema. Vokietijoje liftai dažnai siauri, tenka išmontuoti baldus lauke, o tai darbas. Už darbą reikia mokėti.

Ar galiu atvežti daiktus į Vokietiją sekmadienį?

Gali, bet tai papildomai kainuos. Vokietijoje labai griežtos darbo taisyklės ir ramybės valandos. Sekmadieniais ir šventinėmis negali būti triukšmo. Jeigu atvyksim sekmadienį ir pradėsime barškinti dėžėmis, kaimynai iškviels policiją. Darbuotojams taip pat reikia mokėti už darbą poilsio dienomis. Geriau planuoti atvykimą į savaitės vidurį, jei nori sutaupyti.

Kas daro įtaką kainai: paslaugos ir žmogiškasis faktorius

Ar brangiau, jeigu reikia išmontuoti baldus?

Žinoma. Paprašyti vyrui atsukti du suktukus ir nuridenti lentą – tai paprasta, bet kai tokių baldų yra dešimtys, tai užtrunka valandas. Be to, reikia visus suktukus ir detalės kažkur sudėti, kad nepasimestų. Vokietijoje dažnai baldai sudėtingi, su įmontuotomis spintomis. Vieną kartą teko išmontuoti virtuvę, kurios aš net neįsivaizdavau, kad gali būti tokia sudėtinga. Už tokį darbą imamas papildomas mokestis.

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Jos nėra nemokamos, nors kai kurios įmonės gali meluoti. Knygų dėžės, burbuliukai, lipdukai – tai visa kainuoja. Aš dažnai sakau klientams – užsakykite dėžes patys, išsipigs. Jeigu mes juos parvežame, tenka padengti tiek paties dėžės kainą, tiek mūsų laiką, kad jas parvežtume. Tos dėžės kaina yra ne tokia maža kaip atrodo. Geros dėžės neleidžia susilaužyti daiktų, o tai svarbu važiuojant 1000 km.

Ar verta pirkti draudimą?

Be abejo. Žinai, aš esu važiavęs tą kelią tūkstančius kartų, bet nelaimingi atsitikimai įvyksta. Vieną kartą mus užplūdo lietus Lenkijoje (tiksliau Vokietijos pasienyje), ir vanduo pateko į kėdžių gale. Be draudimo tie baldai būtų pražuvę. Vokietijoje remontas brangus, o jeigu pasitaišysi kaimyno sieną pervežant sofos – be draudimo sumokėtum už viską iš savo kišenės. Tai nedidelė suma prie galutinės kainos, bet suteikia ramybės.

Kodėl vienos firmos brangiau už kitas?

Nes mokame už patirtį ir už tai, kad mes atvažiuosime. Yra daug „dviračių“ firmų, kurios siūlo neįtikėtinai low kainas. Jie pasiims tavo daiktus, o paskui reikės mokėti už išpirką iš sandėlio, arba jie tiesiog dingsta. Geri pervežėjai turi gerus vairuotojus, kurie nebegėrina degtinės važiuodami, ir turi apdraustus transportus. Taip, brangiau, bet tuomet tikrai gausi savo daiktus atgal.

Specifinės situacijos ir nemalonūs dalykai

Kas daro įtaką kainai, jeigu turi pianiną?

Pianinas arba koncertinis fortepijonas – tai visas siaubas. Jis sveria toną, jis neįeina į liftą, jo negali užmegztė juosta. Reikia specialių keltuvų ir keturių stiprių vyrų. Vokietijoje tokių pervežimas yra labai griežtai reglamentuojamas, kadangi nenukristų ant žmogaus. Toks pervežimas gali kainuoti tiek, kiek keli standartiniai baldai. Tikrinau kartą, ar pianinas tikras, o ne paprasta sintezatorius – klientai dažnai išsigiria.

Ar galima sutaupyti važiuojant lėčiau?

Ne, laikas yra pinigai. Jeigu mes susitarsime, kad atvyksime penktadienį, o mes nuspręsime važiuoti lėtai ir atvyksiam sekmadienį – tau tai gali netikti, bet mums tai nepadidins pajamų. Tačiau jeigu nori atidėlioti atvykimą savaitę, kad mes užpildytume mašiną kitu kroviniu – gali gauti nuolaidą. Tai vadinasi „grįžtamasis krovinys“, bet tai galima tik tada, kai turi lankstumo laike.

Kas vyksta, jeigu vairuotojas užstringa Vokietijoje?

Tai retas atvejis su technika, bet būna. Jeigu mašina sugenda, mes kviečiame techninę pagalbą. Tu tai nejauti, tavo daiktai stovi (arba juos perkrauname). Bet jeigu užstringame dėl blogų oro sąlygų, pvz., sniego, tai gali pavėluoti. Nieko papildomai nemoki už tai, kad mašina stovi – tai mūsų problema. Bet jeigu dėl to pavėluojam į iškrovą ir turi atšaukti liftą, tada jau turi susitarti su kiemsargiu.

Ar reikia mokėti uostų mokesčius važiuojant į Vokietiją?

Jei važiuojame per Lenkiją arba Daniją, uostų mokesčių nėra. Bet jeigu važiuojame per Kylą (Kiel) arba keltu, taip, keltas kainuoja. Dažniausiai kaina įskaičiuojama iš anksto. Keltas nebrangus, jeigu jį užsirezervuoji laiku. Bet jeigu atvykstam prie uosto o ten vietos nėra – tenka laukti, o laukimas brangus. Aš vieną kartą taip praleidau naktį Kiele, darant šventę ten.

Ką daryti, jeigu pasikeičia adresas pervežimo metu?

Tai problema. Jeigu jau esame Vokietijoje ir tu noriš numesti daiktus ne Miunchene, o Štutgarte, tai bus labai brangu. Turėsime važiuoti tuščia mašina atgal arba imti papildomą krovį. Adresas turi būti fiksuotas sutartyje. Nedideliai pakeitimai, pvz., iškrauti ne šalia, o per gatvę, paprastai neproblemą, bet miestų keitimas – tai naujas skaičiavimas.

Ar galiu vežti maisto prekes ar vaistus?

Galima, bet reikia pasakyti iš anksto. Yra draudimų dėl vaistų, jeigu tai receptiniai. Maistas – tai kvapas ir vabalai. Nenorėtum, kad tų vabalų parsivežtum į naują butą Vokietijoje, ten labai griežta sanitarinė kontrolė. Aš vieną kartą teko išmesti visus maisto produktus, nes klientas užmiršo atidarytą indą su padažu – smarvėjo visa mašina. Geriau tie daiktus pats veži automobiliu.

Kodėl kaina pasikeičia, kai jau sutarėme?

Ji neturi pasikeisti, nebent tu pakeiči sąlygas. Pavyzdžiui, sakėj, kad turi 10 kubų, o išėjo 20. Arba sakėj, kad yra liftas, o jo nėra. Tuomet mes nebegalime dirbti už sutartą kainą, nes padarome daugiau darbo. Aš visada stengiuos įvertinti vizualiai, bet jeigu klientai slepia daiktus – aš nebūnu kaltas. Visada geriau per daug pasakyti nei per mažai.

Ar reikia mokėti už šiukšlių išvežimą?

Jeigu mes iškrauname ir paliekame pakuotės (dėžės, popierius) – tai dažnai įeina į kainą, jeigu susitariame. Bet jeigu tu nori, kad mes išvežtume tavo senas spintas ar buitini šiukšles – tai jau papildoma paslauga. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus, ten yra daugybė jų rūšių. Žaliasis taškas (Wertstoffhof) priima tik tam tikrus dalykus, todėl reikia mokėti už išvežimą į sąvartyną.

Kas vyksta, jeigu turi vaikus ir jų daiktų?

Vaikų daiktai dažniausiai smulkesni, bet jų daug. Žaislai, kėdutės, lovelės. Kūdikių vežimėlius lengva susprogti, reikia specialių dėžių. Tai nedaro didelės įtakos kainos, jeigu tai ne vaiko kambarys pilnas baldų. Bet vaiko lovelės dažnai turi metalinius konstrukcijas, kurias reikia išmontuoti, kitaip jas sugadins pervežiant. Tas pats darbas, kaip ir su suaugusiųjų baldais.

Ar turiu būti vietoje, kai atvykstate?

Geriau taip. Vokietijoje kaimynai gali būti įkyrūs, jeigu mes stovime kieme ir tu nežinai, kas vyksta. Reikia parodyti, kur ką dėti. Jeigu turi meistrą, kuris montuos virtuvę – jis turi būti ten pat. Jeigu tavęs nėra, mums teks laukti, o laukimas mums brangus. Aš galiu dirbti be tavęs, bet tada aš neatsakingas už tai, kad dėžė su indais atsidurs virtuvėje, o ne miegamajame.

Kaip elgtis su automobiliais – ar juos galite vežti?

Galime, bet tai kyla kita kaina. Automobilis reikalauja specialios leidimų arba priekabos. Jeigu automobilis eina su vairuotoju – tai paprasta. Jeigu jis bevežamas keliomis mašinomis – tai brangu. Dažniausiai klientai patys važiuoja savo automobiliais, o mes vežame baldus. Taip pigiau ir greičiau. Vokietijos eismo taisyklės griežtos, tad nerašyčiau, kad automobilis gali važiuoti „užkabintas“ be spec. techninės apžiūros.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių apie kuriais aš nežinau?

Jei dirbi su sąžininga įmone – jų nėra. Gali būti tik mokesčiai už tai, ko neišvengi. Pavyzdžiui, jeigu reikia uždaryti gatvę vienai valandai, kad įvažiuotume sunkvežimiu – tai gali kainuoti 100 eurų vietiniam savivaldybei. Mes to iš anksto neprognozuosime, nes nežinome gatvės situacijos. Bet tokių dalykų reikia tikėtis miestuose. Aš esu girdėjęs, kad Miunchene centre tai labai griežta, bet tiksliai nežinau dabartinių tarifų.

Kokia yra kainos garantija?

Įprastai – mėnuo. Jeigu sutariame šiandien, o vežiam po pusės metų, kaina gali pasikeisti dėl degalų. Aš stengiuos laikyti žodžio, bet jeigu degalai pakils 30%, aš negaliu dirbti nuostolingai. Tačiau jeigu susitariam dėl pervežimo artimiausiu metu (savaite-dvi), kaina fiksuojama. Rašau tai sąskaitos faktūros pastabose, kad nėra nesusipratimų.

Kodėl man sakė, kad kaina „nuo“?

Nes mes nežinome tikslaus tūrio, kol nepamatysime. Arba nežinome, ar sėkmingai išmontuosime tavo seną, jau tris kartus perkalta spintą. „Nuo“ reiškia, kad tai minimali kaina už darbą ir transportą. Jeigu viskas eina kaip pagal knygą – kaina lieka tokia. Jeigu kažkas pasikeičia – kaina auga. Neklausk „nuo kiek“, klausk „kiek bus su mano daiktais“.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Galima, bet nerekomenduoju. Vokietijoje didelės sumos grynaisiais yra įtartinos. Be to, jeigu kils problemų, banko pavedimas yra įrodymas, kad sumokėjai. Grynaisiais gali pasakyti „aš daviau“, o aš „aš negavau“. Geriausia įmonių santykiuose – sąskaita faktūra ir pavedimas. Vieną kartą gavau grynais ir turiu važiuoti su šimtais eurų kišenėje per visą Vokietiją – nepatogu ir neramu.

Išvada

Galiausiai, kokie kainos veiksniai į kraustymąsi į Vokietiją atsižvelgiama? Svarbiausia – tai sąžiningumas ir detalių įvertinimas. Negalima tikėtis, kad už trišalį nuveš visus tavo gyvenimo daiktus į kitą šalį be rūpesčių. Kaina susideda iš atstumo, tūrio, prieigos prie namo sudėtingumo ir to, kiek darbo reikia įdėti į baldų išmontavimą. Pasirink patikimą žmogų, pasakyk viską kaip yra (net apie tą seną sofą rūsyje), ir tada kaina bus jokia netikėta. Sėkmės naujame namuose Vokietijoje!