Kokie dokumentai prireikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu: Veteranų žinios

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas skrenda nepastebimai, kai kasdien važinėji to paties maršrutas Vokietija–Lietuva. Per tą metą mačiau viską – nuo tai, kaip žmonėms pavyksta subražyti visus buto daiktus į „Ford Transit“, iki tokių situacijų, kai muitinėje reikėdavo išsiversti be dokumentų, tik su „žodžiu ir garbe“. Dažniausiai klientai, kurie paskambina man, klauso to paties: kokie dokumentai prireikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu? Atsakymas nėra vienas ir vienintelis, nes viskas priklauso nuo to, ką pervežiate, kas vairuoja ir ar norite atgauti Vokietijos mokestį. Štai jums realus, be jokio „marketingo“ apšlavimo, vaizdas į tai, ką reikia turėti rankinėje, kad kelias nebūtų ištuštėjęs piniginės ir nervų.

Pagrindai: kas turėtų būti pas vairuotoją

Ar asmens tapatybės dokumentas būtinas visiems keleiviams?

Žinoma, tai yra absoliutus pagrindas. Be paso ar asmens kodės kortelės niekur neprisikelsite netgi per vidinės Vokietijos patikras, ne tai kad Lietuvos pasienyje (nors čia jau Schengenas, bet patikros vis tiek būna). Vairuotojas turi turėti teises, o jeigu mikroautobusu važiuoja šeima, tada ir kiekvieno keleivio duomenys turi būti tvarkingi. Kartais būna, kad važiuoja pusbrolio draugas, kuris užmiršo pasą namuose, ir tada prasideda problemos, nes patikrinimo metu policija gali areštuoti transporto priemonę. Geriau dukart patikrinti nei vėliau šokti po gaisriaisiais.

Ką daryti, jeigu vairuotojas ne automobilio savininkas?

Čia dažnai įvyksta nesusipratimų. Jeigu mikroautobusą nuomojate arba jį vairuoja jūsų draugas, būtinas raštiškas savininko sutikimas – pavedimas vairuoti. Labai svarbu, kad tas dokumentas būtų notariškai patvirtintas arba bent jau turi turėti aiškų savininko parašą ir duomenis. Praeityje buvu atvejų, kai savininkas tiesiog „per žiniutę“ leido važiuoti, o muitinėje tai nepriimama. Be to, reikės techninį pasą (Fahrzeugbrief) ir draudimo „Green Card“. Nėra nieko geriau negu kai viskas tvarkingai surašyta ant popieriaus, o ne gyvas „galvos sukinys“.

Ar reikalingas vairuotojo darbo grafikas ar poilsio laiko lapai?

Tik jeigu tai komercinis reisas, o ne privatūs reikalai. Jeigu samdomate firmą, ji turi turėti viską tvarkingai pagal tachografo duomenis. Bet jeigu vairuojate patys save ir tai jūsų turtas arba nuoma, tuomet tachografo reikalavimai gali būti šiek tiek kitokie (galima naudoti „out of scope“ režimą, jeigu mažiau nei 3,5 tonos). Nežinau, ar tikrai verta į tai gilintis, jeigu keliaujate kartą per metus, geriau tiesiog neperkaustykite 4,5 valandos be pertraukos, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojingiau nei bet kokie dokumentai.

Ar būtina turėti CMR sąvartą?

CMR – tai tarptautinis vežimo kvitas, kuris yra privalomas, jeigu pervežate daiktus komerciniu pagrindu. Jeigu samdate pervežėją, jis turi jį užpildyti. Klientui svarbu gauti savo kopiją. Tačiau jeigu statote savo daiktus į savo nuomotą mikroautobusą, techniniu požiūriu CMR gali ir nebūti, nors muitininkai mėgga jį matyti kaip įrodymą, kad tai ne kontrabanda. Geriau, jeigu vairuotojas turi bent kokį nors daiktų sąrašą su parašu, tada aišku, kas ką veža.

Kaip elgtis su techniniu apžiūrėjimu?

Techninis apžiūrėjimas (TÜV) turi būti galiojantis. Vokietijoje griežtai žiūri į tai, ypač jeigu autobusas pasirodys susidėvėjęs. Jeigu TÜV pasibaigęs – nevažiuokite. Nėra nieko kečiausio už sustojimą kelio viduryje dėl techninių trūkumų, o jeigu dar ir apkrauta, gali nueiti į areštinę transportą. Kartais vairuotojai bando „pramušti“ sieną su negaliojančiomis apžiūromis, bet manau, kad tai nėra verta rizikuoti, o jūsų, kaip kliento, pinigai taip pat.

Vokietijos biurokratija: ką reikia padaryti prieš išvykstant

Kas yra Ausfuhrkupon ir ar jis mums tikrai reikalingas?

Šis klausimas kyla dažniausiai, kai žmonės nori atgauti PVM (mokestį pridedančią vertę). Jeigu perkate naujus daiktus Vokietijoje ir juos išvežate į ne ES šalį (pavyzdžiui, Šveicariją ar Norvegiją), tai būtina. Bet jeigu važiuojate į Lietuvą, tai ES viduje, tai jums jis nereikalingas PVM grąžinimui, nebent tai yra specialus eksporto atvejis. Žmonės dažnai painioja šius dalykus. Vokietijoje prekybininkai kartais patys siūlo užpildyti šį kuponą, bet iš tikrųjų į Lietuvą keliaujant, daiktų išvežimas nereguliuojamas kaip eksportas į trečiąją šalį.

Ar reikia derėtis su savo ukininku (Gewerbe) ar dėl buto nuomos?

Na, tai neaktualu tiems, kas tiesiog vėžia savo asmeninius daiktus. Bet jeigu turite mažąją bendrovę Vokietijoje ir statote įrązą, tai gali būti komplikuota. Geriau turėti dokumentus, kad įmonė uždaryta arba pervesta, kitaip gali būti įtarimų apie mokesčių vengimą. Asmeniniam kraustymui nereikia jokių verslo dokumentų, tik asmens dokumentus. Bet jeigu statite biuro stalą ir kompiuterius, tikrai patikrinkite, ar to neinterpretuos kaip verslo vežimą be leidimo.

Ką daryti su išregistravimu iš Vokietijos (Abmeldung)?

Abmeldung yra labai svarbus, jeigu išvykstate galutinai. Tai patvirtina, kad daugiau Vokietijoje negyvenate ir nebesate mokesčių mokėtojas. Nors šis dokumentas nėra tiesiogiai reikalaujamas sienos kirtimo metu, jis gali praversti vėliau Lietuvoje registruojantis automobilį ar kitaip įrodyant gyvenamąją vietą. Be to, be jo negausite jokių išmokų ar grąžinimų, tad nepalikite šito paskutinę minutę.

Ar turiu parodyti visų daiktų pirkimo čekius?

Nereikia visų, bet didelės vertės daiktams (pvz., naujas televizorius, kompiuteriai, brangūs baldai) verta turėti. Jeigu daiktas nesenai kuptas, muitinė gali manyti, kad jis pervežiamas prekybai, o ne asmeniniam naudojimui. Tada gali būti priskaičiuotas PVM arba muito mokėjimas. Stengiuosi sakti klientams – neškit tuos čekius, jeigu turite, nes užtenka vieno piktą muitininko, kad kelias taptų brangus.

Kaip suformuluoti daiktų sąrašą (Inventar)?

Sąrašas turi būti aiškus, dvikalbis (vokiškai/lietuviškai arba angliškai). Nerašykite „keletas dėžių su daiktais“, turi būti „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“, „1 lova“, „4 kėdės“. Kuo tiksliau, tuo greičiau praėsite patikrą. Kartais vairuotojai sugalvoja patys rašyti sąrašą, bet jeigu jie nežino, kas viduje guli, gali užrašyti „padangos“, o ten yti tėvų nuotraukos. Geriau tuos dalykus susirašyti paties kraustomosi metu.

Muitinės ir sienos kirtimas: kas laukia Lietuvos ar Lenkijos pasienyje?

Ar dažnai sustoja patikraiti?

Statistiškai – ne, dažniausiai pravažiuojate „žaliąją“. Tačiau jeigu mikroautobusas atrodo perkrautas arba tures tamsusus langus, tikimybė padidėja. Dirbant šioje srityje, pastebiu, kad pavasario ir vasaros sezonais patikros dažnesnės. Taip pat svarbu, kokia savaitės diena – pirmadieniais ir penktadieniais muitininkai budresni. Negaliu garantuoti, kad jūsų neapsilankys, tad būkite pasiruošę kaip kad tai įvyks. Geriau būti pasiruošusiam ir nieko neįvyks, nei atvirkščiai.

Ką daro, jeigu randa naujų daiktų su etiketėmis?

Tai yra klasikinė problema. Jeigu vėžiate naują, nuplėštą su etiketėmis įrangą, gali būti įtarimų, kad tai prekybinis krovinys. Asmeniniam naudojimui daiktai neturi būti nauji (nors suprantu, kodėl perkate naujus baldus į naują namą). Jeigu užkliūna, gali tekti mokėti PVM Lietuvoje (21 proc.). Vieną kartą važiavau su klientu, kuris pervežė penkias naujas virškates, teko aiškinti muitininkui, kad tai dovana motinai, padėjo, kad buvo atiduota kvitas.

Kiek leidžiama pervežti alkoholio ir cigaretės?

Standartinės normos: 200 cigaretės, 1 l stipriųjų gėrimų arba 2 l vyno per suaugusį asmenį. Jeigu daugiau – tai jau mokesčiai. Nėra prasmės gabenti dešimtį dėžių alaus „draugams“, nes gali baigtis konfiskacija ir bauda. Žmonės mano, kad su mikroautobusu gali vežti kiek nori, tačiau ribos pažeidžiamos ir tenka mokėti. Tai nėra tiek apie dokumentus, kiek apie sveiką protą, bet gerai žinoti.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Taip, bet ne per daug ir tik asmeniniam vartojimui. Negalima vežti mėsos, pieno produktų dideliais kiekiais iš trečiųjų šalių, bet iš Vokietijos Lietuvą tai labiau fitosanitarinė kontrolė (MVVT). 20 kg dešros nebus problema, jeigu tai ne verslui. Vieną kartą matėm, kaip sulaikė žmogų su 100 kg šaltai rūkytos mėsos, teko visą išmesti. Taigi, vežkite savo dešrelę, bet ne visą mėsinę.

Kas nutinka, jeigu pamiršau dokumentus namuose?

Tai blogiausias scenarijus. Jeigu sulaiko muitinė be dokumentų, gali tekti grįžti arba kvietti šeimą nufotografuoti ir atsiųsti. Profesionaliems pervežėjams visada yra atsarginės kopijos skaitmeniniu būdu, bet asmenims tai problema. Geriausia padaryti nuotraukas visų svarbių dokumentų ir išsiųsti sau į el. paštą. Tada bent jau galima kažką parodyti iš telefono ekrano, nors tai ir nėra oficialus originals.

Mikroautobuso įranga ir krovinio įtvirtinimas

Ar svarbu, kaip įtvirtinti daiktus?

Labai svarbu. Nėra nieko blogiau, nei kai vežiate brangų pianiną, jis gulėti ant grindų ir kaskart įkrenta į sieną vėžiant. Muitinė arba policija gali surašyti protokolą už netinkamą krovinio tvirtinimą, o jeigu atsitiks avarija – draudimas nemokės. Naudokite juostas, apkaustus, paspaudimo įrenginius. Kartais pataisau (arba geriau sakant, papildomai užseku) daiktus, nes vairuotojai tingi tai daryti.

Ar galiu išmontuoti sėdynes, kad tilptų daugiau daiktų?

Techniškai – galite, bet jeigu tai keleivinis mikroautobusas, o jūs jį pavertėtė krovininiu, gali kilti problemų su technine apžiūra arba draudimu. Jeigu sėdynės išimtos ir daugiau nėra vietos keleiviams, tai jau laikoma krovininiu transportu. Esu matęs, kaip žmonės išima visas sėdynes ir taip „sutaupo“ pinigus, o paskui verčia jas statyti atgal, kad nebaigtų baudą. Žinoma, nerašau savo vardo už tokius veiksmus.

Kas daryti su dėžėmis, kurios netelpa?

Jei dėžės viršija aukštį, turi uždengti ašarų (kabinos) langą, kitaip bauda. Ir vėlgi, saugumo klausimas. Jeigu dėžė nukrista į vairuotoją, tai pabaiga. Vokietijoje už tai baudos didelės. Nėra tiesiog klausimas „kokie dokumentai prireikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu“, bet ir kaip jums numirti ne išsimėtant nuo krintančios kriauklės.

Ar turiu turėti degalų kanistrą?

Leidžiama vienas nedidelis (iki 10 litrų) kanistras, turi būti tvirtai pritvirtintas. Bet degalinėse Vokietijoje degalai pigesni, tai nėra prasmės vežti pilną baką ir dar dešimt kanistrų. Gėda atrodo, kai žmogus važinėja kaip degalinė. Be to, gaisrinė sauga neleidžia. Patariu degalų užpilti iki pilno prieš pat išvykimą ir taip užtektų iki Lietuvos.

Ar reikia specialios įrangos šaltiems daiktams?

Jei vežate šaldytus produktus (ką nerekomenduoju daryti be licencijos), reikalingas šaldymo agregatas ir termografinė juosta. Paprastiems daiktams – ne. Kai kurie klientai bando vežti vaistus ar maistą, kuris turi būti atšaldytas, tiesiog įdami į dėžę su ledu. tai nelegalu ir pavojinga sveikatai. Geriau tokias dalykus vežti lengvuoju automobiliu ir greičiau.

Asmeninės patirties istorijos ir patarimai

Ar buvote patyręs nusikaltimų pervežimo atveju?

Taip, buvau. Ne aš asmeniškai, bet mano kolegos. Vieną kartą mikroautobuse rado 2000 pakelių cigaretę, paslėptą tarp dvigubų grindų. Sulaikė visą ekipažą. Žinoma, papasakosiu, kad aš nieko nežinojau, bet dažnai vairuotojai būna įtraukti į šią „žaidimą“ be jų žinios. Todėl visada patikrinu, ką vėžiu, nors aš tik logistikos specialistas. Nenorėčiau baigti kalėjime Lenkijoje dėl kito žmogaus kvailumo.

Kokias problemas sukelia netvarkingi vairuotojai?

Didžiausia problema – girtumas arba užmigimas. Vienas vairuotojas, kurį samdžiau (tik vieną kartą ir daugiau ne), nusprendė išgerti „vieną alų“ važiuojant per Varšuvą. Nors vokiečių kalba jis nemokėjo, su policija susitvarkėme sunkiai. Dabar tikrinu vairuotojus kaip šunį. Jeigu jūs samdate pervežėją, klauskite apie vairuotojo patirtį, ne tik apie tai, kokie dokumentai prireikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu, bet ir kas sėdi prie vairo.

Ar verta taupyti ir rinktis pigų pervežėją?

Nemanau. Pigus pervežėjas dažnai reiškia, kad jis nebus draudžiamas, važiuos seniu mikriuku arba užims daugiau užsakovų ir kurs apie Lietuvą tris dienas. Jums reikia, kad daiktai atvyktų sausiai ir laiku. Už kokybę reikia mokėti. Esu matęs, kaip žmonės taupo 50 eurų, o paskui praranda tūkstančius sugadintų baldų.

Kaip elgtis, jeigu kelyje sugenda mikroautobusas?

Tai įvyksta. Turi turėti pagalbos paslaugos numerį (ADAC arba PZU). Jeigu neturite – skambink man, aš padėsiu surasti vietinį meistrą, bet tai kainuos. Negalima palikti daiktų be priežiūros. Vieną kartą sugedo variklis Vokietijos autostradoje, teko laukti 4 valandas, o žiema buvo -10 laipsnių. Gerai, kad daiktai buvo įpakuoti į dėžes, kitaip butuvus ištirpę.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmės, retai. Bet jeigu paliksite mikroautobusą atvirą naktim prie poilsiavietės, gali pradingti. Yra tokios grupės, kurios specialiai „žiūri“ tokio tipo transportą. Užrakinkite duris, patikrinkite spynas. Nėra nieko kečiausio už tai, kai ryte keliate į Vilnių, o omenyse nėra jūsų televizoriaus.

Finansai ir mokestis

Ar turiu mokėti už kelią Vokietijoje?

Daugumoje autobusų nėra, tačiau kai kuriose vietose (pvz., A7 arba kai kurie tuneliai) gali būti mokesčių. Geriau turėti „Vignette“ (jeigu reikia) arba pakankamai grynųjų kortelėje. Kelių mokesčių systemą Vokietijoje sunku suprasti net man, kartais tiesiog važiuoji ir matai užrašą „Maut“. Geriau pasidomėti iš anksto konkrečiu maršrutu.

Ar galiu gauti PVM grąžinimą už pervežimą?

Jei esate įmonė ir pervežimas yra sąskaita faktūros pagrindu – taip. Jei esate fizinis asmuo – ne. Nesigilinkite į mokesčių sugrąžinimus, jei tiesiog kraustotės. Būna, kad žmonės bando rašyti, kad tai „verslo kelionė“, nors tik nešia sofas. Muitinė to nemėgsta.

Kokia vidutinė kaina tokiam pervežimui?

Klausimas labai platus. Priklauso nuo atstumo (pvz., Miunchenas arba Hamburgas), nuo krovinio svorio ir sezono. Tarkime, vidutiniškai nuo 800 iki 1500 eurų, bet tai tik labai apytikslė kaina. Negaliu pasakyti tiksliai, nes nežinau, kiek turite daiktų. Ar tai viena ar dvišimt dėžių? Užsakykite apžiūrą, o ne kainą telefonu.

Ar reikia mokėti vairuotojui pinigus „kišenėn“?

Nerekomenduoju. Jeigu jūsų sutartyje viskas įskaičiuota, papildomi mokesčiai yra korupcija arba papirimas. Vokiškas ar lenkiškas vairuotojas gali priimti, tai ne ta problema, problema ta, kad tada jis tampa jums „skolingas“ ir gali prašyti vis daugiau. Geriau mokėti oficialiai įmonės sąskaitą.

Kas nutinka, jeigu aš vėluoju paimti daiktus?

Vairuotojas laukia. Pirmą valandą – nemokamai (paprastai), toliau – mokestis už laukimąą. Žinoma, jeigu jūsų puspirtį sudegė ar kažkas panašaus, derinamasi individualiai. Bet jeigu tiesiog nusprendėte pavalgyti ilgai, laukti mokėsite. Laikas – pinigai, mūsų versle tai tikra tiesa.

Ar įeina iškrovimas į kainą?

Įprastai taip, jeigu nėra sunkių sąlygų (pvz., 5 aukštas be lifto). Reikia pasakyti iš karto apie tai. Aš kartą nusišiaučiau nuleisti sofoną per langą, nes lifte neįėjo, žinoma, tai papildomai kainavo. Nebijokite klausti nedidelių detalių.

Galutiniai nukrypimai ir išvados

Ar verta viską vežti paties?

Jei turite laiko ir nervų – taip. Bet jeigu vertinate savo ramybę, geriau samdyti. Nėra nieko blogiau nei pešti sofoną 4 aukštą vokiškame name, kai lauke 30 laipsnių karščio. Dirbu šitą darbą tiek metų, kad jūsum nektektų.

Kas gi svarbiausia?

Svarbiausia – kantrybė ir gerai sudarytas sąrašas. Dokumentai tik antriniečiai. Jeigu sąraše parašysite „viskas ką turime“, gausite bėdų. Būkite konkretūs. Ir tiesiog būkite malonūs vairuotojui, jis taip pat žmogus (nors kartai įtartinas).

Ką dar pamiršau paminėti?

Galbūt apie tai, kad reikia pasirūpinti savo augintiniais (jeigu jų vežate). Jie reikalauja pasų, skiepų. Bet tai jau kita tema. Svarbiausia, kad jūsų kelias būtų saugus. O dabar, kai jau sužinojote, kokie dokumentai prireikia kraustantis iš Vokietijos mikroautobusu, galite pradėti dėžes surinkti.

trumpai apibendrinant, viskas atrodo sudėtingiau popieriuose nei realybėje, jeigu esi sąžiningas. Turėkite asmens dokumentus, techninę mikriuko apžiūrą, gerą daiktų sąrašą ir būkite pasiruošę pokalbiui su muitininku. Gerai susiplanuokite maršrutą, nes Vokietijos keliai gali būti užstrigę, o nuotaika gaišti. Sėkmės kelyje ir greičiausio įsikūrimo naujoje vietoje, o su dokumentais visada padėsime, tiesiog nebeliekite visko paskutinę minutę.