Kokie dokumentai būtini kraustantis į Vokietiją: Visa tiesa be užmaskavimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip žmonės bandydami slypti per sieną su pilna fura, iki tokių biurokratinių spiralės Vokietijos muitinėje (Zoll), kad net aš susimąsčiau, ar verta gyventi. Bet gyventi verta, o kraustytis reikia. Dažniausiai žmonės klausia ne apie tai, kaip supakuoti indus, o apie tai, kokie dokumentai būtini kraustantis į Vokietiją, kad neištartum pinigų ar nervų ties pasienio punktu. Tiesą sakant, sistema yra ganėtinai tvarkinga, jei žinai, kur ką spausti, bet jei nesi pasiruošęs, vokiečiai nesigailės. Jie tai daro ne iš piktumo, o iš principo, o mūsų užduotis – būti vienu žingsniu priekyje.

Štai jums realus vadovas, paremtas mano (ir mano klientų) patirtimi, kaip tai veikia praktikoje, o ne teoriniame vadovėlyje.

Pradžiamokslis ir pagrindai

Ar tikrai reikalingi visi tie popieriai?

Žinote, atėjo laikai, kai „taip, sutikau“ nebėra pakanka. Vokiškas biurokratas yra kaip robotas, jam reikia įrodymų ant popieriaus (arba dabar jau jau PDF formatu). Jei klausiate, kokie dokumentai būtini kraustantis į Vokietiją, tai trumpas atsakymas – visi, kuriuos galite įsivaizduoti, ir dar keli, apie kuriuos nesate net girdėję. Be jų jūsų daiktai gali užstrigti muitinėje mėnesį arba daugiau, o saugojimas mokamas kas valanda. Geriau turėti per daug ir nieko nenaudoti, nei stovėti prie vartų ir prašyti malonės.

Kas su pasu?

Akivaizdu, bet vis tiek klausiate. Turite turėti galiojantį pasą. Jei jis pasibaigia po mėnesio, geriau jį atnaujinkite dabar, vėliau bus bėdų ne su pervežimu, o su registracija patiems Vokietijoje. Vairuotojas taip pat turi turėti savo dokumentus tvarkingai, nes jei sustabdys policija, ir jūsų, ir jo daiktai nuvažiuos į aikštelę konfiskuoti. Taip pat padarykite kopijas pasų visiems šeimos nariams, kurie keliauja, kartu su kroviniu – tai greitai padaro muitininkui.

Ar vizą būtina turėti iš karto?

Tai priklauso nuo to, iš kur atvykstate. Jei esate ES pilietis, vizos nereikia, bet reikės pateikti asmens kodą arba kitą identifikacijos dokumentą, kad įregistruotumėte gyvenamąją vietą (Anmeldung). Jei ne ES, tada jums reikės vizos, leidžiančios gyventi (Aufenthaltstitel), kitaip jūsų daiktus gali laikyti preke, o ne asmeniniais daiktais, o tai kainuoja brangiai mokesčius. Geriau viską išsiaiškinti ambasadojje prieš kelionę.

Ką daryti, jei dar neturiu gyvenamosios vietos Vokietijoje?

Tai labai dažna situacija. Žmonės važiuoja, dar neturi buto išsinuomoto. Tačiau, norint atgabenti daiktus be mokesčių (kaip perkraustymą), reikia įrodyti, kad jūs ten ir gyvensite. Paprasčiausias būdas – turėti nuomos sutartį arba bent jau pažymą iš būsto savininko, kad jums leidžiama gyventi adresu X. Jei tokio nėra, kartais telpa draugo ar pažįstamo adresas, su jo raštišku sutikimu, bet vokiečiai tai mėgsta tikrinti gana atidžiai.

Kas tas „0700“ formos?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai užmirštama. Tai oficialus prašymas muitinei atlaisvinti nuo mokesčių (Antrag auf Steuerbefreiung). Užpildydami jį, deklaruoja, kad gabenate savo asmeninius daiktus, kurius naudojote bent 6 mėnesius, ir kad jūs persikeliate gyventi ne mažiau nei metams. Be šio lapo, jums gali būti paskaičiuotas PVM ir importo mokesčiai nuo viso turtinio vertės, o tai gali būti tūkstančiai eurų.

Krovinys, inventorius ir biurokratija

Kaip turi atrodyti inventoriaus sąrašas?

Tai ne gera valia parašytas sąrašas „kėdės, stalai, indai“ ant lapelio. Inventoriaus sąrašas (Packing List) turi būti detalus. Turi būti nurodyta, kiek dėžių, koks jų svoris, kas viduje (pvz., „3 dėžės: virtuvės reikmenys, 1 dėžė: knygos“). Taip pat privaloma būti dviem kopijomis – viena vairuotojui, kita muitininkui. Vokiškai arba angliškai, lietuviškai niekas nesupras (ir nenorės suprasti) ir privers versti vietoje už didelius pinigus.

Ar galiu rašyti sąrašą lietuviškai?

Galite, bet tada turėsite su savim turėti prisiekusį vertėją, o tai papildomos išlaidos ir galimas vėlavimas. Muitinėje dirba žmonės, kurie turi standartus, jei jiems duodate lietuvišką tekstą, jis tiesiog nukeliauja į šoną ir laukia, kol padarysite taip, kaip reikia. Geriau iš karto pasirūpinkite anglišku arba vokišku vertimu, tai sutaupys daug nervų.

Kas su senais baldais?

Seni baldai, jei jie turi ženklų naudojimo (įbrėžimai, dėmės), yra laikomi naudotais ir juos įvežti be mokesčių yra lengviau. Jei atvežite naują, su etiketėmis, sofą iš IKEA, gali tekti sumokėti PVM, nes muitininkas gaišgalvo, jog įvežate prekę pardavimui, o ne sau. Todėl nenuimkite etikečių tik tuo atveju, jei norite mokėti mokesčius, bet dažniausiai geriau, kai daiktai atrodo „naudoti“.

Ar galiu vežti naujus daiktus?

Taip, bet čia yra viena „pavojinga“ zona. Jei sąraše matosi, kad visi daiktai visiškai nauji (pvz., 100 vienetų naujų drabužių su etiketėmis), gali kilti įtarimų, kad tai ne perkraustymas, o prekyba. Asmeniniam naudojimui galima, bet geriau, jei tai būtų dovanos arba nedidelis kiekis. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientui teko mokėti mokesčius už penkias naujas skuteres, nes nepagalvojo apie tai.

Ką daryti su technika?

Kompiuteriai, telefonai, televizoriai – viskas turi būti užrašyta sąraše. Ypač brangią techniką (virš 430 eurų vienetui) verta turėti pirkimo kvitus (jei yra), kad įrodytumėte vertę. Jei kvitų nėra, muitinės pareigūnas gali nustatyti vertę savo nuožiūra, ir dažniausiai ji būna nerealiai aukšta. Taip pat nepamirškite, kad televizoriai turi mokėti specialų mokestį Vokietijoje (Gebühreneinzugszentrale), bet tai jau po atvykimo.

Ar reikia įrodyti, kad daiktai mano?

Formaliai – ne, jei jie yra jūsų asmeniniame krovininyje. Tačiau jei gabenate brangius paveikslus, antikvarinius daiktus arba juvelyrinius dirbinius, vertės viršijančius kelias tūkstančius eurų, gali būti reikalaujama įrodymų (pvz., paveldėjimo dokumentai, draudimo polisai). Be to, jei gabenate daiktus, kurie nėra jūsų (pvz., draugo), tai laikoma prekyba arba siuntimu ir gali būti apmokestinta.

Automobiliai, motociklai ir visa kita su ratais

Ką daryti su mašina?

Automobilis yra atskira istorija. Jei atvežate mašiną kaip asmeninį daiktą (naudojota ne mažiau 6 mėnesių), ją reikia užregistruoti Vokietijoje per 12 mėnesių nuo atvykimo. Jums reikės originalo vairuotojo pažymėjimo, mašinos techninio paso (Fahrzeugbrief) ir draudimo „žalos atlyginimo“ draudimo poliso (Haftpflichtversicherung) iš vokiškos draudimo kompanijos. Be to, reikės praeiti techninę apžiūrą (TÜV), jei mašina sena.

Ar mokesčiai už mašiną dideli?

Čia viskas priklauso nuo mašinos amžiaus ir variklio. Jei mašina sena, gali tekti mokėti importo mokestį, jei nauja – PVM. Taip pat yra specialus mokestis už automobilių registraciją, priklausantis nuo išmetamųjų dujų kiekio (CO2) ir variklio tūrio. Geriau iš anksto suskaičiuoti šias išlaidas internetinėse skaičiuoklėse, kad nenuviltumėtės, kai gausite sąskaitą.

Ar draudimas vežant mašiną būtinas?

Būtinas ne tiek pervežimo metu (jei mašina važiuoja savo eiga arba viliama), kiek registracijai Vokietijoje. Be vokiško civilinio draudimo jūs negalėsite gauti numerių. Taip pat patikrinkite savo esamą „Kasko“ draudimą – ar jis galioja pervežiant mašiną į kitą šalį, kartais ten yra apribojimų (pvz., galioja tik 14 dienų).

Ką daryti su motociklu?

Tiesiog tas pats kas su mašina, tik mažiau vietos. Techninis pasas, draudimas, registracija. Vienintelis dalykas – motociklus dažniau pavogia pervežimo metu, jei jie nekontentuojame (t.y. stovi atvirame priekaboje), todėl geriau jį įdėti į dėžę arba sunkiai prieinamą vietą furoje.

Gyvūnai, augalai ir keiksni dalykai

Ar galiu vežti šunį?

Žinoma, dažniausiai važiuojame kartu su šunimis. Reikia mikroschemos (čipas), pasas, kuriame įrašyti skiepai (pasnukas). Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 diena prieš kelionę (bet ne vėliau kaip metus). Be to, kai kurios veislės (pvz., Pitbul terjeras) Vokietijoje yra uždraustos arba griežtai reguliuojamos, todėl patikrinkite sąrašą prieš važiuodami, kad jums neatsimigtų šuns.

Kas su katėmis?

Katinų taisyklės tokios pat kaip ir šunų – čipas, pasas, pasnukas. Vienintelis dalykas, katės dažniau stresuoja kelionėse, todėl reikia geros transportinės dėžės. Muitinėje dažniausiai net netikrina, jei visi dokumentai tvarkingi, bet policija kelyje gali sustabdyti ir paprašyti parodyti gyvūno dokumentą.

Ar galiu vežti alkoholį?

Čia būkite atsargūs. Asmeniniam naudojimui galite įvežti tam tikrą kiekį be mokesčių (paprastai 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 20 litrų stipriųjų gėrimų), bet jei sąraše matysis 100 butelių degtinės, tai bus laikoma prekyba. Be to, vokiečiai griežtai seka, kad alkoholis nebūtų parduodamas be licencijos, todėl nesižaiskite su dideliais kiekiais, jei neturite verslo.

Ar galima vežti ginklus?

Labai sunku. Jei turiate medžioklinį ginklą, reikia Europos ginklų kortelės ir leidimo iš Vokietijos pusės (gauti iš vietinį ginklų departamentą). Be to, ginklas turi būti saugiai laikomas ir neįkraunamas. Jei bandysite įvežti kažką panašaus į pistoletą be leidimų, tai baigsis kalėjimu, o ne mokesčiais.

Problemos, pavojai ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei pamiršau dokumentą?

Tada prasideda laukimas. Muitininkas gali leisti praeiti su garantija (t.y. įsipareigojate vėliau atsiųsti dokumentą), bet už tai dažnai reikia mokėti mokestį už šią paslaugą (keli šimtai eurų). Jei dokumentas esminis (pvz., asmens dokumentas), krovinys gali būti nukreiptas į sandėlį iki pat išsiaiškinimo. O sandėliavimas Vokietijoje... tai nėra pigu.

Ar dažnai tikrina?

Stochistiškai – ne, ne kiekvieną furą sustabdo. Tačiau jei fura atrodo įtartai (senas, apgadintas, vairuotojas neramus arba krovinys neaiškus), sustabdys tikrai. Taip pat dažnai tikrina elektroninę sistemą, kurios duomenys turi sutapti. Jei deklaravote 50 dėžių, o furoje yra 60 – bus problemų (ir ne su tuo, kad trūksta 10, o su tuo, kodėl melavote).

Ką daryti, jei vairuotojas nežino vokiškai?

Tai didelė problema. Aš vieną kartą turėjau bėdą, kai vairuotojas kalbėjo tik rusiškai, o muitininkas nenorėjo kalbėti nei anglų, nei rusų. Mes su telefonu verčiau per 3 valandas. Geriau pasirūpinkite vairuotoju, kuris bent supranta pagrindinius terminus arba turi su savimi vertėją programėlę (nors ne visada leidžia naudotis telefonu zonoje).

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Nes kai kurios firmos tiesiog uždirba ant paslėptų mokesčių. Pigi kaina per skelbimą gali net neįtraukti muitinės išlaidų, o tada jums paskambins ir sakys: „Mums reikia dar 500 eurų, kitaip iškrausime daiktus ant gatvės“. Todėl visada prašykite galutinės kainos su visais mokesčiais ir pasirašykite sutartį. (Nepasirašykite sutarties, jei ji tik žodžiu pažadėta).

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Dažniausiai taip, jie turi turėti raktus, kad galėtų iškrauti ir užkrauti. Tačiau patikrinkite, ar raktai yra pažymėti (kad jie nepasimestų), ir ar nėra ant jų jūsų namų raktų (pvz., jei raktas nuo buto yra ant to paties raktinuko). Geriau atskirti grandinėlę. Ir nufotografuokite vairuotojo dokumentus.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo?

Tai jau draudimo klausimas. Jei pasirūpinote draudimu (o jis būtinas!), turiu kvitą (Consignment note), kuriame pažymimas krovinio būklė. Jei pastebite, kad dėžė sutrupėjo, tai užrašykite dar prieš pasirašant dokumentus. Vėliau reikalauti bus beveik neįmanoma. Aš mačiau, kaip viena klientė gavo 2000 eurų kompensaciją už sulaužytą antikvarinį veidrodį, nes viską užfiksavo laiku.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Mano atžvilgiu – taip. Brangi kaina dažniausiai reiškia, kad jie turi savo vairuotojus, o ne nuomoja „gazeliai“, turi draudimą ir žino protokolus. Pigūs pervežėjai dažnai tai yra „niekšai“, kurie gali parduoti jūsų daiktus arba juos pamesti. Taip, brangu, bet nervai taip pat brangūs.

Kiek laiko užtrunka visa procedūra?

Jei visi dokumentai tvarkingi, paties pervežimo trukmė nuo Vilniaus iki Miuncheno yra apie 1-2 dienas. Bet jei reikia eiti per muitinę (Zoll), tai gali užtrukti dar pusę dienos arba dieną. Jei trūksta dokumentų – gali užtrukti savaitę. Todėl niekada neplanuokite atvykimo tokio tiksliai, kaip lėktuvo, palikite rezervą.

Kur gauti patarimų, jei aš visiškai nieko nesuprantu?

Geriausia eiti į profesionalų brokerį (Spediteur), kuris specializuojasi šiose trasose. Nenaudokite forumų patarimų, ten daug klaidingos informacijos. Vokiškos muitinės svetainė taip pat turi daug informacijos anglų kalba, bet ji parašyta sudėtinga kalba. O arba tiesiog skambink man, jei turite klausimų.

Ar galiu pati/savas vairuoti fura?

Galite, jei turite atitinkamą vairuotojo pažymėjimą (C kategorija). Jei turite tik „B“, jums negalima vairuoti didelės furos, net jei ji tuščia. Vokietijos policija labai mėgsta baudžiauti tokius „nūmones“. Taip pat fura turi turėti techninį priemonę (tacho grafas), o ne tiesiog būti nuomota kaip „keliautojo“.

Kas daryti su maistu?

Nuvežti šaldytuvą su maistu – bloga idėja. Mėsą ir pieno produktus draudžiama (arba labai griežtai ribojama) vežti į ES iš trečiųjų šalių (net jei Lietuva ES, bet keliaujant per Lenkiją gali būti patikros). Geriau suvalgyti viską kelyje arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant. Konservus galima, bet vėlgi, per daug neverta.

Ar turi būti originalai?

Daug kur užtenka kopijų, jei originalus galite padaryti skenuotus ir parodyti ekrane. Tačiau techninis pasas nuo mašinos ar originali nuomos sutartis dažniausiai reikalaujami originalais. Pasidarykite visų svarbių dokumentų kopijas ir pasidėkite vieną kopiją į dėžę viršuje (o ne apačioje), kad jei dings pagrindinis bagažas, bent turėtumėt duomenis.

Ar reikia deklaruoti pinigus?

Jeigu su savimi vežate daugiau kaip 10 000 eurų grynaisiais pinigais (arba ekvivalentu kitai valiutai), tai privaloma deklaruoti. Jei ne – gali būti konfiskuota. Dažniausiai žmonės veža daiktus, ne pinigus, bet jei parduodate butą ir vežate „pirkus“, būkite atsargūs. Muitinė turi teisę apieškoti ir furos bei keleivius.

Kas su vaistais?

Vežkite receptinius vaistus su jų receptais. Jei vaistai yra kontroliuojami (pvz., stiprūs analgetikai), gali reikėti specialaus leidimo. Paprasti galvos skausmo vaistai nekelia problemų, bet ne vežkite didelių kiekių, tai atrodo įtartai.

Ar galiu vežti dviratį?

Taip, dviraciai dažnai vežami. Jei tai brangus dviratis, įrašykite jį į sąrašą su numeriu (ridos kodu). Jei dviračių daug (pvz., 10), tai gali būti laikoma verslu. Vienas ar du – rami.

Ką daryti su muzikos instrumentais?

Instrumentai (fortepijonas, smuikas) yra jautrūs. Jie turi būti specialiai supakuoti ir įrašyti į sąrašą su detaliu aprašymu (markė, modelis, serijinis numeris). Jei instrumentas yra brangus (virš 10 tūkst. eurų), gali būti taikomi specialūs mokesčiai arba reikalaujamas draudimas. (Aš vieną kartą mačiau, kaip smuiką nulūžo, nes fura važiavo per duobę).

Ar sunku susitvarkyti su vokiečių kalba?

Jei nemokate vokiškai, tai bus sunkiau, bet ne neįmanoma. Dauguma muitininkų kalba angliškai, bet ne visi ir ne visada. Geriausia turėti vertėją arba brokerį, kuris už jus kalbės. Nenaudokite „Google Translate“ rodydami telefoną į veidą pareigūnui, tai juos erzina.

Ar viskas vyksta greitai?

Greitai tik filmuose. Realiai, net su geriausiais dokumentais, gali tekti laukti eilėje, kol aptarnaus kitus furgonus. Kantrybė – svarbiausia ginklas perkraustant. Gerkite kavą ir laukite.

Galutinis patarimas?

Nepulkite į paniką. Sistemos yra sukurta taip, kad žmogus, kuris nieko neblogo nedaro, galėtų persikraustyti. Tiesiog būkite sąžiningi, turėkite dokumentus ir nebandykite apgauti sistemos (pvz., neįrašyti brangiausio televizoriaus). Vokiečiai tai pastebi greičiau, nei jūs spėsite susimasti.

Išvada

Galiausiai, atsakant į klausimą, kokie dokumentai būtini kraustantis į Vokietiją, viskas sumažėja iki gero pasiruošimo ir sąžiningumo. Nėra jokių stebuklingų triukų, tik tvarkingi pasai, inventoriaus sąrašai ir 0700 formos. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – tas, kas atidžiai parengia popierius, niekada neperkaudo nervų pasienyje. Sėkmės kelyje ir gerai įsirengkite naujuose namuose Miunchene, Berlyne arba kur kitur jūsų kelias ves. O jei kas klups – skambinkite, kažką įsivaizduojame išradę.