Kokie aspektai svarbiausi pervežant daiktus į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių situacijų, kai norėjai plaukti po vandeniu. Dažnai klientai man klausia: „Kas gi tos svarbiausia?“ Tiesą sakant, atsakymas nėra vienas, nes viskas susideda iš tūkstančio mažų dalykėlių. Kai planuojate pervežti daiktus į Vokietiją, svarbu ne tik užsakyti mašiną, bet ir suprasti, kad ten viskas veikia kaip laikrodis. O jei kažkur paspringa pavaros – viskas sustoja. Kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų svarbu, be jokių gražių reklamų ir tuščių žodžių.

Popieriaus darbas ir biurokratija (Kas visada kelia problemą)

Ar būtinas CMR draudimas pervežiant daiktus į Vokietiją?

Žinoma, kad būtinas, bet dažnai žmonės apie jį visai pamiršta. CMR draudimas yra kaip draudimas nuo avarijos jūroje – tikimės, kad jo nereikės, bet kai reikia, jis išgelbėja. Be jo, jei vairuotojas užkabins kažką prie Vokietijos sienos arba grius krovinys, gausite nulį. Aš visada sakau savo klientams, patikrinkite, ar draudimo suma atitinka krovinio vertę. Buvo atvejis, kai vairuotojas apvirto ties Miunchenu, o klientas neturėjo CMR – viską teko mokėti iš savo kišenės.

Kas daryti, jei prekės keliauja iš ne ES šalių?

Čia prasideda tikras cirkas su muitinės dokumentais. Jei prekės atkeliauja iš, tarkime, Kinijos ar Jungtinės Karalystės ir reikia jas vežti toliau į Vokietiją, be TIR knygelės ar T1 dokumento nieko neisivažiuosite. Vokietijos muitininkai yra labai atidūs, jie tikrina kiekvieną laukelį. Buvau situacijoje, kur dėl vienos klaidos deklaracijoje mašina stovėjo pasienio punkte tris dienas. Geriau pasirūpinkite šiais popieriais iš anksto, kad nebūtų pykti.

Ar reikia Ex1 dokumento, jei tiesiog važiuojame per Vokietiją?

Jei tai yra tranzitas, taip, Ex1 (arba dabar T1) yra privalomas. Negalima tiesiog įsivažiuoti su užsakymu ir manyti, kad viskas gerai. Vokietija yra šalis, kurioje taisyklės yra taisyklės. Jei neturite to dokumento, gali būti, kad krovinį uždarys į sandėlį iki kol išsiaiškinsite situaciją, o tai kainuos brangiai.

Ką daryti, jei pirkėjas Vokietijoje neturi VAT numerio?

Tai didelė problemė, todėl patikrinkite tai prieš vežiant daiktus į Vokietiją. Be PVM mokėtojo kodo, negalite taikyti 0% PVM tarifą, o vokiškas klientas gali atsisakyti priimti prekes. Ypač jei tai B2B sandoris. Matęs esu, kaip krovinys parsivežtas ir stovi pas vairuotoją kieme, nes klientas padarė klaidą dokumentuose.

Ar faktūra turi būti būtinai vokiškai?

Ne būtinai, angliškai taip pat puikiai tinka, bet ji turi būti tiksliai. Vokiškai partneriai labai vertina, kai viskas aišku – prekės pavadinimas, svoris, taros kodai (HS codes). Jei parašysite „Mixed goods“ be detalių, gali sukilti nervai ties muitine. Geriau iškarto parodyti, ką vežate.

Kas tiek taros kodai (HS kodai) ir kodėl jie svarbūs?

Tai skaičiai, kurie nusako, kas tai per prekė. Vokietijai tai labai svarbu dėl mokesčių. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda arba tardymas. Aš pats ne visus juos atsimenu iš galvos (tų tūkstančiai), todėl visada patariu pasikonsultuoti su brokeriu. Geriau užtrukti minutę ir parašyti teisingai, nei vėliau aiškintis su pareigūnais.

Ar galima vežti dalykus, kurių nėra sąraše?

Negalima. Viskas, kas įrašyta į CMR ir pirkimo-pardavimo sutartį, turi atitikti realų krovinį. Jei vairuotojas pasakys „aš papildomai įmetė du gręžinius“, o jų nėra dokumentuose – tai kontrabanda Vokietijos akimis. Nekilkite ant galvos sau ar vairuotojui.

Keliai, vairuotojai ir vokiškas tvarkas (Realybė)

Ar tikrai Vokietijoje galima vairuoti tik 80 km/h greičiu sunkvežimiams?

Taip, greičio limitas yra 80 km/h, ir jie jį tikrina labai griežtai. Yra ir 60 km/hr zonų, o kai kuriose vietose net 50. Ypatingai miestuose. Negalima spaisti duonos, nes greičio kameros yra visur. Vienas mano vairuotojas gavo baudą vos peržengęs 5 km/h, tai pasakykite, ar verta.

Kas yra „Weekend driving ban“ ir kodėl jis siaubina?

Tai vairavimo draudimas sekmadieniais ir švenčių dienomis. Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti šiomis dienomis (išskyrus keletas išimčių, pvz., šaldytuvai). Tai reiškia, jei jūsų krovinys turi atvykti pirmadienį ryte, jis turi būti ten jau šeštadienį. Planuokite laiką atsargiai, kitaip vairuotojas stovės kaip paskutinis kvailas prie kelio krašto.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo dėl spūsties?

Spūstys Vokietijoje, ypač ties A9 arba A1 autostradomis, yra kasdienybė. Jei pavėluota, tiesiog praneškite klientui. Vokiečiai nors ir griežti, bet supranta, kad eismas yra eismas (nors juokti nesusimoka). Blogiausia yra tylėti. Buvau atvejų, kai vairuotojas stovėjo 10 valandų ir nieko neišsiuntė žinutės – tai katastrofa.

Ar vairuotojas turi turėti specialias kortas?

Taip, tai vairuotojo kortelė (Driver card) ir tachografo kortelės. Be jų važinėti negalima. Vokietijos policija dažnai sustoja ir patikrina, ar vairuotojas neperdirbo valandų. Nereikia rizikuoti su „knygėlėmis“ ar kitaip vadinamais įrenginiais – baudos milžiniškos, o mašina gali būti uždaryta iki teismo.

Ar sunku rasti vietą stovėjimui Vokietijoje?

Labai sunku. Sunkvežimiui negalima tiesiog sustoti prie šalikelio arba miesto centre. Ten visur yra ženklai „Verbot für LKW“. Reikia žinoti, kur yra oficialios stovėjimo aikštelės arba sandėliai, kur galima užsukti. Kartais vairuotojai priversti važiuoti šimtus kilometrų papildomai, kad tik rastų vietą miegoti (ir tai ne juokas).

Ar reikia mokėt už kelių mokesčius (Maut)?

Žinoma, Vokietijoje be Maut joks sunkvežimis nevažiuos. Jis mokamas už kiekvieną kilometrą automagistralėse. Kainos priklauso nuo aplinkosaugos klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.). Jei mašina sena ir smirdi, mokėsite daugiau. Šios išlaidos įskaičiuotos į kainą, bet verta apie tai pagalvoti, jei planuojate nuomoji mašiną.

Kas daryti, jei mašina sugedo Vokietijos kelyje?

Skambinti greitajai pagalbai. Vokietijoje tai veikia labai greitai, bet paslaugos brangios. Įsitikinkite, kad jūsų pervežėjas turi draudimą tokiai situacijai. Kartais gali tekti perkrauti krovinį į kitą mašiną, o tai laiko pinigas.

Kainos, pinigai ir nepageidaujami malonumai

Kodėl pervežimai į Vokietiją kainuoja brangiau nei į Lenkiją?

Nes Vokietija brangesnė. Ten ir degalai brangiau (nors dabar panašu), ir mokesčiai, ir darbo užmokestis. Be to, vairuotojai tenka ilgai stovėti įkrovimo/iškrovimo metu, o laikas – pinigai. Neklauskite, kodėl Lenkijoje pigiau, ten tiesiog kita ekonominė realybė.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais (Cash on delivery)?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Tai senas laikų reikalas. Vokietijoje viskas daugiauia bankiniu pavedimu. Jei vairuotojas veža didelę sumą grynaisiais, jis tampa laužymo taikiniu. Geriau pasirūpinkite išankstinio mokėjumo sąlygomis.

Kas yra „Waiting time“ mokestis?

Tai mokestis už laukimą. Jei vairuotojas atvykta į iškrovimą, o ten nieko nėra arba sandėlis uždarytas (kas Vokietijoje kartais nutinka, jeigu nepranešta), laikas pradedamas skaičiuoti. Paprastai pirmos 2 valandos nemokamos, toliau – moka. Tai normalu.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, už iškrovą su kranu, už užrakinimą (sealing), už papildomus dokumentus. Visada klauskite – „ar kaina yra finali?“. Daugelis nešvarių firmų pritraukia žemia kaina, o paskui ima pildyti sąskaitas už kiekvieną žingsnį.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Jei kažkas siūlo pervežti daiktus į Vokietiją už pusę mažiau nei rinkos kaina – tai arba sukčiai, arba mašina suks dangų. Mano praktikoje buvo, kai tokių „pigų“ pervežėjų mašinos tiesiog dingdavo su kroviniais. Išsigryninkite, kas juos vežia.

Kaip susitarti dėl kainos, jei daug daiktų?

Skambėkite ir derėkitės. Jei turite reguliarius siuntas, kaina visada gali būti geresnė. Logistika – tai ne parduotuvė su fiksuotomis kainomis, čia viskas priklauso nuo santykių ir apimčių.

Ar draudžiama suteikti nuolaidas?

Leidžiama, bet vairuotojams jos neatsiduoda. Nuolaida eina į kompanijos maržą. Jei mašina stovi tuščia grįžtant, galima gauti geresnę kainą viena kryptimi – tai vadinama „backload“.

Specifiniai dalykai ir keisti klausimai (Kas kasdieniškai kelia nerimą)

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet tai reglamentuota. Yra limitai, kiek gali vežti fizinis asmuo be muitinės. Jei prekybai – reikia licencijų ir akcizų. Negalima tiesiog užpildyti sunkvežimio degtineį ir manyti, kad pavyks pro šalį pravažiuoti. Vokietijos muitinė turi šunis, kurie uosia viską.

Kas daryti, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Tai atskira istorija. Reikia specialių leidimų, apmokytų vairuotojų ir pažymėtų mašinų. Negalima slėpti, kad vežate benziną ar balionus. Jei įvyks avarija be pažymėjimų – eisit į kalėjimą, ne į teismą. Nekilkite ant galvos sau ir kitiems.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet turi atitikti sanitarijos normas. Ypač jei tai mėsa arba pieno produktai. Vokietijos veterinarinė kontrolė yra griežta. Kartais net sūrio riekelę gali uždaryti, jei ji ne iš ES sertifikuotos gamyklos. (Čia gali būti, kad peršoku, bet geriau būti sausam).

Ar reikia galvoti apie „GoGreen“ sertifikatus?

Daugelis didžiųjų vokiškų kompanijų (kaip VW, Bosch ir pan.) reikalauja, kad tiekėjas būtų „ekologiškas“. Tai reiškia, kad pervežėjas turi turėti sertifikatų apie CO2 emisijų mažinimą. Jei jūsų pervežėjas važinėja senais „šrotais“, gali nepatekti į sandėlį.

Ką daryti, jei krovinys atvyko sugadintas?

Pirmiausia, nedarykite jokių užrašų ant CMR be vairuotojo žinios. Suskambinkite vairuotoją, užfiksuokite nuotraukas. Kiekvienas įbrėžimas turi būti užfiksuotas. Toliau skambinate draudikui. Vokietijoje klientai dažnai būna labai išrankūs – net jei dėžutės kampas įdubęs, gali reikalauti kompensacijos.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti daiktus?

Įprastai ne, jis yra atsakingas tik už pristatymą. Jei reikia fizinių rankų, tai turi būti numatyta užsakyme kaip „pagalbinis darbuotojas“ arba „manpower“. Vokietijos vairuotojai dažnai atsisako daryti tai, kas nėra jų darbo apraše, nes bijo sužaloti nugarą.

Ar reikia pranešti apie atvykimą iš anksto?

Būtinai. Vokietijos sandėliai dirba griežtai pagal grafikus. TFS (Time Frame Slot) sistema ten labai populiari. Jei atvyksite be pranešimo, gali tiesiog neįleisti. Buvau, kai vairuotojas stovėjo už vartų 6 valandas, nes nesuskambino.

Kaip elgtis su vokišku „Bürokratie“ tiesiogiai?

Kantriai. Jei reikia pildyti papildomas formas, užpildykite. Nesupykite su vokiečiu, kuris prašo parašyti, kad „prekės nėra pavojingos“ penkis kartus. Jiems taip saugiau, o jums – taip greičiau išsitraukti.

Ar galiu atsiimti prekes pats Vokietijoje?

Taip, tai vadinamas EXW arba FCA terminas. Bet tada jūs atsakote už viską. Ar turite transporto priemonę? Ar žinote kelią? Paprasčiau pasakykite „atvykite ir paimkite“, o tada jau niekas nebekaltins, kad vėluojate.

Kas daryti, jei paskutinę minutę reikia keisti adresą?

Tai galima, bet brangu. Jei mašina jau važiuoja į vieną adresą, o jums reikia kito, reikės sumokėti papildomus kilometrus. Ir vairuotojas bus nelaimingas (ir tai suprantama).

Ar saugu vežti brangius daiktus (tlf., kompiuterius)?

Jei jie supakuoti ir uždraudži, taip. Bet geriau nenaudoti „plastikinių maišelių“ tipo pervežėjų. Tokie daiktai turi keliauti krovežiuose su užraktais durelėmis arba mažose „kabrioletuose“ (vengriškose mašinose su dėžėmis).

Ar yra skirtumas tarp „curtainsider“ ir „box“?

Didelis. Curtainsider (su audinine užuolaida) patogus šaltilaičiams, bet neapsaugo nuo vagių taip gerai kaip „box“ (kietas kėbulas). Jei vežate brangias prekes, rinkitės kietą kėbulą, net jei tai kainuoja brangiau.

Kodėl kartais atvyksta kita mašina, nei buvo sutarta?

Kai kurie „brokeriai“ (tarpininkai) tiesiog ieško kas gali važiuoti. Jei jums svarbu, kad būtų „mega“ mašina, tai užtikrinkite tai raštu. Kitu atveju gali atvykti senas „Iveco“ su variklio gedimu. (Nors dabar jau daugiau Scania ir Volvo važinėja, bet kas žino).

Ar keitėsi kažkas po „Brexit“ su prekėms iš UK?

Taip, dabar reikia daugiau dokumentų net jei prekės tiesiog keliauja per Vokietiją iš Anglijos į Lietuvą. Muitinės tikrinimas tapo griežtesnis. Žinoma, Vokietija tai prižiūri labai aktyviai.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka kalbos?

Nebijokite, dauguma jų kalba „vokiškai rankomis“ arba naudoja „Google Translate“. Svarbiausia, kad CMR dokumentai būtų tvarkingi. O jei jis nemoka nei žodžio – tai blogas ženklas, galvojus apie jo kompetenciją.

Ar galima veži asmeninius daiktus?

Kartais, kaip priedą prie komercinio krovinio, bet tai turi būti aiškiai pažymėta „Ne komercinės vertės“. Negalima užpildyti sunkvežimio baldais iš buto ir sakyti, kad tai prekės. Tai yra apgaulingas pervežimas, už kurį gali baudžioti.

Kaip susitvarkyti su grąžinimo dokumentais (pavyzdžiui, pažyma apie pristatymą)?

Labai svarbu. Vokietijos klientai dažnai užmiršta pasirašyti CMR grąžinamąjį lapą. Be to, jūs negalite pateikti sąskaitos faktūros be to lapelio. Sekkite, kad vairuotojas nenuvežtų lapo į Lietuvą ir jis dingtų jo kišenėje.

Galutinis patarimas – ko tikrai nedaryti?

Nerašykite vairuotojui žinučių vidurnaktį, klausdami „kur jis?“. Jis turi miegoti. Geriau planuokite atsargiai ir pasitikiirkite profesionalais. Pervežant daiktus į Vokietiją ramybė ir gerai suplanuota logistika yra pusė sėkmės.

Išvada

Taigi, kaip matote, pervežant daiktus į Vokietiją svarbiausia yra ne tik rasti mašiną, bet ir suprasti tų procesų gilumą. Nuo taisyklingų dokumentų iki vairuotojo poilsio valandų – viskas turi savo reikšmę. Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl techninių gedimų, o dėl žmogiškojo faktoriaus ir tingumo pasirūpinti smulkmenomis. Jei viską padarysite sąžiningai ir iš anksto, jūsų krovinys atvyks laiku ir saugiai. Sekmės kelyje ir tiekime.