Kokia yra vidutinė kaina perkraustymo iš Lietuvos į Vokietiją ir kas ją lemia

Sveiki, turiu jau virš dvidešimt metų patirtis šioje srityje, todėl galiu kalbėti atvirai. Visi klausia, kokia yra vidutinė kaina perkraustymo iš Lietuvos į Vokietiją, tačiau atsakymas niekada nėra vienas žodis. Pažiūrėkime į tai be idealizuotų reklaminų tekstų. Darbas su kroviniais ne visada yra tobulas, o kainos kyla ir krenta priklausomai nuo daugybės faktorių, kuriuos paprasčiausiai neįmanoma numatyti iš karto. Čia bus tikra tiesa be gailesčio, paremta tuo, ką matau kasdien kelyse ir sandėliuose. Jei norite sužinoti realų vaizdą, o ne tik gražius skaičius iš kainyno, skaitykite toliau.

Apie pinigus, paskaičiavimus ir nesusipratimus

Kiek realiai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai, kokia yra vidutinė kaina perkraustymo iš Lietuvos į Vokietiją, labai priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės ir sofa, gal tilptumėte į 600–800 eurų rėmų, tačiau pilnam namų ūkiui, kai reikia 3–5 tonų mašinos, skaičiai svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Vidutiniškai, kalbant apie butą 60 kvadratinių metrų, turėtumėte numatyti biudžete apie 1200–1800 eurų. Neapsimoka kreiptis į pigiausius pasiūlymus, nes dažnai jie baigiasi papildomomis sąskaitomis vėliau.

Kodėl kaina tokiai skiriasi skirtingose firmose?

Skirtumas atsiranda dėl to, kas įtraukta į kainą – ar tai tik vairuotojas su mašina, ar dar ir vadybininkas, draudimas, pakuotės medžiagos. Vienos firmos vežia „šaltai“ – tik pakrauna ir veža, kitos dirba visiškai „su karštu maistu“, t. y. viską užpakuoja, išpakuoja ir surenka. Be to, didelės firmos, dirbančios legaliai, turi didesnes sąnaudas (darbuotojų algos, mokesčiai), o „kūbos“ su viena mašina gali siūlyti pigiau, bet ir atsakomybės čia mažiau.

Ar kaina priklauso nuo to, kurį miestą Vokietijoje renkuės?

Žinoma, priklauso. Vairuoti iki Berlyno ar Miuncheno yra visai kiti atstumai ir kuro sąnaudos. Jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją, kokia yra vidutinė kaina perkraustymo iš Lietuvos į Vokietiją bus didesnė dėl didesnio kilometražo ir, tikriausiai, vairuotojo darbo užmokesčio už ilgesnį laiką. Taip pat, jei tenka važiuoti į mažus kaimelius kalnuose, kur sunku privažiuoti sunkvežimiu, gali tekti papildomai samdyti mažesnę transporto priemonę.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Pagrindiniai dalykai yra tūris (kubo metrai) arba svoris, atstumas, kuro kaina (o ji šiuo metu... labai šokinėja), ir tai, kokį darbą atlieka vairuotojai. Jei jie turi nešti daiktus penktu aukšte be lifto, tai tikrai nebus nemokamai. Taip pat įtakos turi sezono metas – vasarą viskas brangiau, nes visi nori važiuoti atostogauti ar perkraustyti.

Ar verta laukti akcijų ar nuolaidų?

Kartais pasitaiko, bet dažniausiai tai marketingo triukas. Jei firma siūlo 50 proc. nuolaidą, galvojate, kad ji praranda pinigus? Ne tiesiog. Pridės juos prie kuro priedo, pakavimo ar kažko kito. Geriau susitarti dėl fiksuotos kainos, kurią sutariate iš karto ir kuri nebekils.

Ar paskaičiuojamas darbas už valandą ar už visą darbą?

Dauguma firmų Lietuvoje dirba taip, kad paskaičiuoja visą darbą iš karto, tačiau Vokietijoje dažnai skaičiuojama pagal valandas. Tai būna pavojinga, nes jei užstrigsite eismo spūstyje prie Hamburgo, ar jei vairuotojas rasi blogą vietą statyti mašiną, jų darbo valandų skaičius augs, o kartu ir jūsų sąskaita.

Ką daryti, jei mano biudžetas labai ribotas?

Tada turbūt teks rinktis dalinį krovinį (kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais) arba daryti viską patys – pakuoja, krauti. Tačiau atminkite, kad savo laiką ir nugarą taip pat vertėkite. Kartais užsidirbę šimtą eurų daugiau ir sumokėję už perkraustymą, sutaupysite nervus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti tokių dalykų kaip „kuro priedas“, jei kuro kaina pakyla per tą laiką, kai sudaroma sutartis ir vyksta perkraustymas. Taip pat gali būti mokestis už užstatymą, jei reikia ilgai laukti prieš išsikraunant (pvz., užrakintas butas). Geriausia viską išklausyti iš karto.

Kaip tiksliai apskaičiuoti savo daiktų tūrį?

Nereikia tiksliai matuoti kiekvienos knygos storiu. Pakanka žiūrėti į butą apytiksliai – ar tai mažas 1 kambario butas, ar didelis namas. Užtenka pasakyti: „Turiu 1,5 kambario baldų apimtį“, o ekspertas jau supras, kad tai apie 10-12 kubinių metrų.

Kelionės eiga, vairuotojai ir realus gyvenimas

Kiek laiko trunka tas kelias į Vokietiją?

Įprastai į Berlyną ar netolimus rajonus važiuojame vieną dieną, jei išvažiuojame anksti ryte. Jei reikia važiuoti į Miuncheną ar į vakarus (prie Reino), gali tekti važiuoti dvi dienas, o rečiau – naktį. Geriausia nevaržyti vairuotojo, nes saugumas svarbiau už vieną dieną.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo sąlygų arba tiesiog dėl to, kad vairuotojas nori ramiai pavaižiuoti, užmigti ar keliauti savo tempu. Bet yra tokių, kurie leidžia, tik tada reikia tai sutarti iš anksto (ir turbūt papildomai sumokėti).

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai baisiausia situacija, bet, deja, įvyksta. Esu matęs, kaip seni „Scania“ ar „Volvo“ varikliai uždūsta Vokietijos autobanuose. Tuomet reikia skubinti techninę pagalbą, o jei dėl to vėluojate su išsikrovimu, gali kilti klausimų dėl kompensacijų, nors tai ne jūsų kaltė. (Aš turiu visada pasakyti klientams, kad tokia tikimybė yra, nors maža).

Ar vairuotojai moka anglų ar vokiškai?

Ne visada. Būna, kad vairuotojas važinėja Vokietijon jau dešimt metų ir moka pasakyti „Hallo“ bei „Danke“, bet sudėtingesnių dalykų paaiškinti negali. Tai gali būti problema, jei reikia susiderėti dėl vietos stovėjimui su vietine policija ar sandėlio darbuotoju.

Kaip elgiamasi su maistu ir poilsiu?

Vairuotojai sustoja standartinėse poilsio vietose (Rasthof). Ten maistas brangus ir ne visada skanus, bet ką darysi. Jie turi laikytis poilsio režimo (tacho grafai), todėl negali sustoti prie bet kurio kebabo prie pat jūsų namų Vokietijoje, jei laikrodis rodo, kad jau privalo ilsėtis.

Ar saugu patikėti daiktus nepažįstamam žmogui?

Žinoma, visada yra rizika, tačiau didelės ir ilgiau veikiančios firmos turi reputaciją, kurią nori išlaikyti. Be to, egzistuoja draudimas. Yra buvę atvejų (nors retų), kai pasitaiko vagysčių, bet dažniausiai problema yra ne ta, kad kažką nugvelbia, o ta, kad kažkas sudaužo, nesėkmingai nešdamas laiptais.

Kas vyksta, jei vairuotojas nepasirodo nustatytu laiku?

Tuomet reikia skambinti dispečeriui. Kartais tai eismo įvykis, kartais – techniniai nesklandumai, o kartais tiesiog blogai suprato adresą (Vokietijoje gatvės pavadinimai gali būti labai panašūs). Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos.

Ar galima sekti mašinos vietą gps?

Dauguma modernių firmų turi GPS stebėjimą, tačiau retai kas duoda prieigą prie šios sistemos klientui. Paprasčiau tiesiog pasiskambinti vadybininkui ir paklausti, kur jie yra.

Kokios mašinos dažniausiai naudojamos?

Naujos perkraustymo firmos naudoja „Iveco Daily“ ar „Ford Transit“ tipo mašinas (iki 3,5 t), o didesniems kroviniams – sunkvežimius su užuolaida (keltuvu). Pasirinkimas priklauso nuo jūsų daiktų kiekio. Jei turite pianiną, reikės mašinos su liftu.

Vokietijos specifika ir biurokratiniai reikalai

Ar reikia muitinės deklaracijų važiuojant į Vokietiją?

Nes, kad Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai jokios muitinės nėra sienoje. Tačiau jei vežate daug naujų daiktų (pavyzdžiui, perkate čia ir parduodate ten ar atiduodate dovanų), gali tekti deklaruoti, jei jus sustabdys policija (kas retai, bet įvyksta).

Ką daryti su „Umweltplakette“ (ekologine žyme)?

Tai labai svarbu Vokietijos miestuose. Be šios žymės (žalios, geltonos ar raudonos spalvos) negalivažiuoti į daugelį miestų centrų (pvz., Berlynas, Miunchenas). Jei vairuotojas netiks tinkamos žymės, gali gauti didelį baudą, o jums tai nebus malonu.

Ar sunku rasti parkingą sunkvežimiui mieste?

Ypatingai Miunchene ar Štutgarte tai yra siaubas. Vairuotojai dažnai važiuoja ratu po valandą, kol suranda vietą, kur neapsunktinėtų eismo. Kartais tektina mokėti privatų parkingą, kas taip pat gali padidinti galutinę sąskaitą (jei nebuvo numatyta).

Ar galima statyti mašiną prie pat namo?

Jei ten yra geltonoji juosta – nė nebandykite. Vokietiai labai griežtai laikosi taisyklių, o kaimynai iškviesta policija greitai. Reikia žiūrėti, ar yra „Halteverbot“ ženklas.

Ar reikia kažką deklaruoti dėl šiukšlių?

Jeigu pats kraunate ir tenka išmesti senus baldus į vokišką konteinerį, būkite atsargūs – juose dažnai yra chipai, nuskaitantys, kas išmeta. Jei už tai nepirsite specialios lipdukų knygelės, gali gauti baudą po paštu.

Kaip su el. paslaugomis (interneto ryšys)?

Jei reikia iš karto gauti pinigus iš bankomato ar sumokėti už daiktus, reikia žinoti, kad Lietuvos kortelės veikia, tačiau gali būti komisiniai mokesčiai. Geriau pasirūpinti grynaisiais.

Ar dažnai pasitaiko problemų su raktais?

Kartais, kai klientas vėluoja atiduoti raktus arba išsikrauti, vairuotojas pradeda nervintis, nes jam skamba laikmatis iki kitos užsakymo vietos. Vokietijoje laikas labai brangus.

Ar reikia draudimo?

Būtinas. Nors vairuotojas gali būti atsakingas, jei sudaužo jūsų LCD televizorių, be draudimo gali būti sunku gauti pilną kompensaciją, ypač jei tai maža firma be turto.

Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių dėl išsikrovimo dienos?

Vokietijoje daug kur neleidžiama triukšmauti sekmadieniais ir šventėmis. Jei planuojate perkraustytį sekmadienį, gali tekti papildomai mokėti už „tylų“ išsikrovimą arba laukti iki pirmadienio ryto.

Smulkmenos, kurios niekas nepasako, bet svarbios

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet žiema tai rizika. Jei mašina nešildoma ir stovi -10 laipsnių kelionės metu, jūsų palmės gali pavirsti ledu. Vairuotojai dažnai nemėgsta vežti augalų, nes jie dužta, purška žemę ir purvina mašiną.

Kaip su alkoholio ar maisto produktais?

Galima veži, bet jei tai didelis kiekis, gali kilti klausimų dėl prekybos tikslų (nors privačiam naudojimui leidžiama). O maistas, pvz., dešros, sūris – tinka tikrai, tik uždarykite gerai, kad nesužalotumėte kitų daiktų.

Ar verta vežti senus drabužius?

Jei tai vertingi drabužiai, o tik šiukšlės – palikite čia. Mokėti už kubą, kad vežtumėte senus marškinius, kuriais Vokietijoje niekas nesinaudos, yra beprasmiška.

Ką daryti su vaikiškomis lovytėmis?

Jų nesudėti, nebent tikrai labai gerai uždengiate. Lovytės dažnai tampa purvuomis kelyje, o vėliau sunku valyti. Geriau jas išmontuoti ir uždėti ant viršaus.

Ar galiu pakrauti savo dėžes į mašinos vairuotojo kabinoje?

Niekada. Draudimas ir saugumo taisyklės to neleidžia. Viskas turi eiti į kėbulą.

Kaip užtikrinti, kad brangūs daiktai nenukentės?

Juos reikia pažymėti (knygos, jewelery, pinigai). Vairuotojas turi žinoti, kur yra „brangenybių“ dėžė, kad neįmeskitų jos po sofa ar ant piano.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, tačiau jei jie padarė gerą darbą, padėjo nešti sunkius daiktus ar net nešė ant penkto aukšto be lifto, 20–50 eurų arbatpinigių labai pagerins jūsų santykius (ir greičiau išneš daiktus).

Kas daryti, jei kažkas sugęsta ar sulūžo pervežimo metu?

Reikia tai užfiksuoti iš karto, parašyite į CMR dokumentą arba pastabą. Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos, tada bus per vėlu įrodyti, kad tai ne jūsų kaltė.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Taip, dauguma vairuotojų mėgsta grynaisius, ypač užsienyje, tačiau būkite atsargūs – be sutarties gali būti rizikinga. Jei mokate grynaisiais, įsitikinkite, kad gavote raštišką kvitą.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo mėnesio?

Vasara yra „auksinis laikas“ perkraustymams – visi važiuoja, todėl kainos aukštesnės. Žiemą, sausį ar vasarį, gali gauti gana ženklą nuolaidą, tik reikėtų saugotis šalčio (jei turi jautrių daiktų).

Ar reikia iš anksto užsakyti?

Kuo toliau į priekį, tuo geriau, ypač jei planuojate važiuoti prieš šventes. Geriausios firmos turi užimtas datas savaitėmis iš anksto.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų dėl svorio?

Nes, jei vairuotojas perkrauto mašiną, jo gali sustabdyti policija Vokietijoje ir surašyti didelę baudą. Todėl jis gali atsisakyti vežti labai sunkius daiktus (pvz., akmeninį kupolą ar pilną metalinę spintą), jei jau turi daug krovinio.

Kaip su šunimis ar katėmis?

Gali nueiti į Vokietiją su šuniu kabinėje (jeigu leidžia firma), tačiau daiktų skyriuje gyvūnų būti negali. Gyvūnai turi būti ant rankų arba specialioje transportinėje dėžėje, o ne begaliai bėgioti tarp sofų.

Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą?

Didelės firmos duoda daugiau garantijų, bet mažos firmos dažnai yra lankstesnės ir pigesnės. Jei perkraustote paprastus daiktus be vertybių, maža firma gali būti puikus pasirinkimas.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Praneškite kuo greičiau. Jei mašina jau važiuoja link jūsų namų, o jūs nusprendžiate atidėti dieną, tai kainuos brangiai, nes vairuotojas praras dieną darbo.

Ar turiu būti vietoje išsikrovimo metu?

Būtina bent pabaigoje, kad patikrintumėte būklę ir pasirašytumėte dokumentus. Jei jūsų nėra, vairuotojas gali iškrauti be jūsų, o tada bus per vėlu ką nors reikalauti.

Išvados

Svarbiausia suprasti, kad kokia yra vidutinė kaina perkraustymo iš Lietuvos į Vokietiją – tai tik orientyras, o ne fiksuota suma. Realus pasaulis yra daug sudėtingesnis už kainynus, todėl visada laikykite akis atidarytas ir klauskite smulkmenų. Nepamirškite, kad patys pigiausi pasiūlymai dažniausiai kainuoja brangiau dėl nervų ir papildomų išlaidų vėliau. Gerai pasiruoškite, pasikalbėkite su vadybininku ir tikėkime, kad jūsų kelionis į naują gyvenimą Vokietijoje bus sklandus.